Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-319-450/2025

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-05-22
Bylos Nr.: e2-319-450/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00023-2025-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Radzevičienė
Ieškovas: G. K., G. S.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei ,,Norvegijos kontaktai“

Kategorijos

3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas

Civilinės bylos Nr. e2-319-450/2025 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00023-2025-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 22 d.

VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. K., G. K. ir G. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovų G. K., G. K. ir G. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Norvegijos kontaktai“ dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai G. K., G. K. ir G. S. (toliau – ir ieškovai, apeliantai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Norvegijos kontaktai“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) atliktą vienašališką su ieškovais 2023 m. birželio 15 d. sudarytos žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą, įformintą atsakovės 2025 m. sausio 15 d. atsakyme į ieškovų pretenziją; priteisti iš atsakovės ieškovui G. K. 138 420,76 Eur skolą ir 4 983,14 Eur delspinigius, ieškovei G. K. – 229 777,52 Eur skolą ir 8 271,99 Eur delspinigius, ieškovui G. S. – 137 958,54 Eur skolą ir 4 966,50 Eur delspinigius; priteisti iš atsakovės kiekvienam ieškovui 5 proc. metines procesines palūkanas.

2. Ieškovai ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovų reikalavimų byloje įvykdymo užtikrinimui areštuoti atsakovės UAB „Norvegijos kontaktai“ turto už 524 378,45 Eur.

3. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovai grindė tuo, kad kyla pagrįstų abejonių dėl atsakovės finansinės padėties ir galimo jos bloginimo, nes atsakovė iki ieškovų pretenzijos gavimo nebuvo pateikusi savo finansinės atskaitomybės dokumentų, o juos pateikus, matyti, jog atsakovė mažina veiklą ir valdomą turtą, didžiąją dalį turėtų nekilnojamojo turto objektų perleisdama tretiesiems asmenims. Be to, žymiai sumažėjo atsakovės darbuotojų skaičius; jos turimos transporto priemonės yra senos, o atsakovės valdomą finansinį turtą iš esmės sudaro bendrovės suteiktos paskolos įmonių grupės įmonėms. Taigi atsakovė iš esmės veikia kaip susijusių įmonių finansuotoja, o jos galimybės atgauti joms suteiktą finansavimą yra neaiškios. Atsakovė pastaruoju metu veikia kaip žaliavų tiekėja susijusioms įmonėms, ji turi 6 016 903 Eur mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų, iš kurių 3 893 718 Eur sudaro įsiskolinimas kredito įstaigoms, o 1 500 369 Eur – mokėtinos skolos tiekėjams.

4. Pasak ieškovų, atsakovei mažinant veiklos apimtis, darbuotojų skaičių, pardavinėjant paskutinius turimus nekilnojamojo turto objektus, nekilnojamojo turto objektų statybos veiklą galimai vykdant per savo finansuojamas susijusias bendroves, į kurias yra perkeliamas atsakovės turtas, didžiąją dalį jos turto sudaro susijusių asmenų įsiskolinimai ir jų vykdomai statybų veiklai skirtos medžiagos ir žaliavos, pati atsakovė turi didelius nepadengtus įsiskolinimus kreditoriams, todėl kyla abejonių, kad ji gali nevykdyti būsimo atsakovei nepalankaus teismo sprendimo byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apygardos teismas 2025 m. sausio 28 d. nutartimi atmetė ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės UAB ,,Norvegijos kontaktai“ turtui.

6. Teismas, įvertinęs ieškovų ieškinio preliminarų pagrįstumą, nusprendė, kad nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, jog pagal ieškovų pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas jiems palankus sprendimas. Ieškovai nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus, pateikė juos pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis teismas padarė išvadą, kad ieškovai tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.

7. Teismas ieškovų teiginius dėl bendrovės darbuotojų skaičiaus mažėjimo laikė nepagrįstais. Pasak teismo, ši aplinkybė, įvertinus ieškovų ir atsakovės sutarties sudarymo momentą, t. y. 2023 m. birželio 15 d., bei pateiktus įrodymus, t. y. viešos ataskaitos duomenis, neleidžia daryti išvados, kad darbuotojų mažėjimas iš esmės prasidėjo po sutarties sudarymo ir jų mažinimas buvo sąmoningas veiksmas, vengiant atsiskaityti su ieškovais. Tokie argumentai nepagrįsti, todėl teismas juos įvertino kaip deklaratyvius. Priešingai, nuo 2024 m. sausio mėn. iki 2025 m. sausio mėn. matyti, kad yra nežymus, tačiau teigiamas darbuotojų skaičiaus pokytis.

8. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovų argumentų dėl atsakovės vykdomų projektų ir veiklos apimties, nurodė, kad šiuo aspektu svarbu įvertinti, jog atsakovė yra juridinis asmuo, kurio veiklos rūšys yra: 4120 – Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, 6810 – Nuosavo nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas, 4211 – Kelių ir automagistralių tiesimas, todėl natūralu, jog, pastačiusi objektą (investavusi), atsakovė jį registruoja savo vardu, kol objektas neparduodamas tretiesiems asmenims. Tokio turimo nekilnojamojo turto valdymo, jį statybos procese įgijus savo vardu ir parduodant tretiesiems asmenims, pasak teismo, negalima vertinti nesąžiningu atsakovės elgesiu ir sąmoningu siekiu pakeisti (bloginti) bendrovės turtinę padėtį (siekiant išvengti sprendimo įvykdymo), kadangi tai yra jos verslo sritis (apimanti investavimą, skolinimąsi, priklausančius nuo rinkos, klientų, šalies ekonomikos ir kt., pardavimus, pelną, kitas rizikas). Tai, kokia apimtimi šiuo metu atsakovė vykdo veiklą, koks vykdomos veiklos mastas (ieškovų vertinimu, šiuo metu vykdomų didelės apimties projektų nėra) taip pat, teismo vertinimu, nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo ieškovų atžvilgiu bei sąmoningo veikimo (neveikimo) mažinant turtinę padėtį. Priešingai, teismas, įvertinęs duomenis, nustatė, kad be projekto (duomenys neskelbtini) (kurio didžioji dalis parduota, dalis rezervuota ir likę keli laisvi objektai), vykdomi projektai (duomenys neskelbtini) (šio projekto visi butai rezervuoti), leido teismui daryti išvadą dėl atsakovės, kaip verslo subjekto, vykdomos verslo veiklos ir numatomų pajamų gavimo.

9. Teismas ieškovų argumentus dėl atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir juose pateiktos informacijos laikė nepagrįstais, nes pablogėjusi bendrovės finansinė padėtis ar jos vykdomos veiklos apimčių sumažėjimas nelaikytinos pakankamomis aplinkybėmis sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti, t. y. neįrodyti nesąžiningi veiksmai, nukreipti sąmoningam turto slėpimui, jo apimčių ar vertės sumažinimui.

10. Teismas nurodė, kad konkrečių duomenų, jog atsakovė turėjo turtą, kurį perleido / perleidžia / ketina perleisti tretiesiems asmenis, sudaro sandorius, apsunkinančius šį turtą naujomis prievolėmis, turint tikslą išvengti tikėtinai ieškovų atžvilgiu priimto palankaus teismo sprendimo įvykdymo, į bylą nepateikta. Ieškovai taip pat nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti atsakovės nesąžiningus veiksmus, nukreiptus į sąmoningą siekį išvengti jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus subjektyvius svarstymus, kad piniginė prievolė galimai yra didelė, o atsakovės turtinė padėtis yra sunki. Vien tik subjektyviu vertinimu ir prielaidomis grindžiama pozicija, pasak teismo, yra nepakankama konstatuoti grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimą.

11. Teismas konstatavo, kad ieškovų prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytos aplinkybės neleidžia daryti objektyviai pagrįstos išvados, jog ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti, jeigu atsakovei nebūtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas nusprendė, kad šioje proceso stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja antroji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Ieškovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas neatsižvelgė arba netinkamai įvertino įrodymus apie atsakovės veiklą, konstatuodamas, kad neegzistuoja grėsmė, jog netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.

12.2. Atsakovė mažina veiklos apimtis, darbuotojų skaičių, mažėja jos turtas, nauji nekilnojamojo turto projektai nevykdomi, tai sudaro pagrindą spręsti, kad ji neplanuoja toliau vykdyti veiklos ir gali ją nutraukti. Atsakovei išpardavus paskutinius jos pastatytus nekilnojamojo turto objektus, bendrovė gali būti palikta be turto, nebeturinti galimybių sumokėti ieškovų reikalaujamų sumų.

12.3. Vertindamas, ar atsakovės turimo nekilnojamojo turto pardavimas tretiesiems asmenims nesukelia grėsmės atsakovės turtinei padėčiai ir būsimo teismo sprendimo įvykdymui, teismas turėjo įvertinti ir duomenis, ar atsakovės turimo turto masė yra papildoma naujais nekilnojamojo turto objektais. Atsakovė šiuo metu tik pardavinėja ir mažina jos valdomą turtą bei neskelbia duomenų, kad jos valdomas nekilnojamasis turtas galėtų būti papildytas. Be to, teismas išvadas apie pakankamą atsakovės turimų turto objektų kiekį padarė pagal pačios atsakovės viešai skelbiamus duomenis apie jos vystomus nekilnojamojo turto projektus, kurie yra prieštaringi. Pagal valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis (toliau – Nekilnojamojo turto registro duomenys), atsakovė savo vardu naujų nekilnojamojo turto projektų vystymo veiklos nevykdo, tik baigia išpardavinėti sukurtą turtą. Todėl kyla grėsmė, kad, jei laikinosios apsaugos priemonės nebus pritaikytos, iki bylos išnagrinėjimo pabaigos atsakovė gali neturėti turto, į kurį būtų galima realiai nukreipti išieškojimą.

12.4. Duomenis apie mažinamas atsakovės veiklos apimtis patvirtina teismo nepaneigta informacija apie žymiai mažėjantį jos darbuotojų skaičių. Tokius duomenis įvertinus su kitais duomenimis, t. y. nevystomus naujus projektus, parduodant tik likusius nekilnojamojo turto objektus, akivaizdu, kad atsakovė neplanuoja tolesnės veiklos ir jos plėtros.

12.5. Didžiąją dalį atsakovės turto sudaro senos transporto priemonės ir jos suteiktos paskolos įmonių grupės įmonėms bei atsargos (prekės ir žaliavos, medžiagos bei komplektavimo detalės). Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė pastaruoju metu veikia kaip žaliavų tiekėja susijusioms įmonėms, už jas prisiimdama įsipareigojimus. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovės 2023 m. balanso duomenys, kuriuose nurodyta, kad atsakovė turi 6 016 903 Eur mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų, iš kurių 3 893 718 Eur sudaro įsiskolinimas kredito įstaigoms, o 1 500 369 Eur – mokėtinos skolos tiekėjams.

12.6. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovė ne tik ilgą laiką slėpė savo finansines ataskaitas už 2023 m. (Juridinių asmenų registrui pateiktos tik 2025 m. sausio 11 d.), tačiau minėtų Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinių ataskaitų patikimumas yra abejotinas, nes jos nėra audituotos. Juo labiau kad visa prieinamos informacijos apie atsakovės veiklą visuma leidžia daryti išvadą, jog jos finansinė situacija yra sudėtinga.

12.7. Teismas neįvertino viešai prieinamų duomenų, kad kredito įstaigos atsakovę laiko aukščiausios kreditavimo rizikos bendrove.

12.8. Teismas neteisingai vertino ieškovų nurodytą Lietuvos teismų praktiką, kurioje pareikšto reikalavimo suma ir atsakovės finansinė situacija yra laikomos reikšmingomis aplinkybėmis, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Atsiliepimas

13. Atsakovė UAB „Norvegijos kontaktai“ atsiliepime į ieškovų atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir iš ieškovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:

13.1. Atsakovės pajamų (pelno) rodikliai patvirtina, kad ji neturi finansinių sunkumų, jokie duomenys nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo ir neįrodo, jog bendrovė ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, siekiant neatsiskaityti su ieškovais, taip apsunkinant galimo ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovės nesąžiningumo neįrodo ir praeityje, iki bylos jai iškėlimo, jos veikloje sudaryti įprastiniai nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai (atsakovė yra nekilnojamojo turto statytoja ir vystytoja), todėl tai negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti atsakovės nesąžiningumą.

13.2. Ieškovai atskirąjį skundą grindžia atsakovės 2022–2023 m. finansiniais rodikliais bei jų kaita, kurios yra būdingos jos vykdomos veiklos specifikai. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis negali būti nukreipta į pelningos ir sėkmingai veikiančios bendrovės turto suvaržymą, nes tai ne tik prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslams, bet galėtų lemti priešingą rezultatą, kadangi bendrovei, kurios pagrindinė veikla yra nekilnojamojo turto vystymo projektai, turto areštas sukeltų neigiamus padarinius jos veiklai, pakenktų reputacijai, pablogintų finansinius rodiklius.

13.3. Aplinkybė, kad atsakovė sudarinėja nekilnojamojo turto objektų perleidimo sandorius, nepatvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų, nes tai yra jos veikla.

Šalies argumentai

13.4. Ieškovai prašymą grindžia ne konkrečiais duomenimis apie nesąžiningus atsakovės veiksmus, nukreiptus į galimo teismo sprendimo vykdymo išvengimą, kaip to reikalauja teismų praktikos išaiškinimai, bet savo subjektyviu atsakovės finansinių rodiklių vertinimu, kurio pagrindu jie daro prielaidą apie atsakovės galimą siekį išvengti teismo sprendimo įvykdymo.

13.5. Ieškovai ieškiniu ginčija atsakovės atliktą vienašališką nekilnojamojo turto objektų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą, kurį laiko neteisėtu, tačiau iš ieškinio pagrindo matyti, kad sandorį pirmiausia pažeidė patys ieškovai, neįvykdydami prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su esmine pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga – kaina (2023 m. birželio 15 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties 4.1.11 papunktis), o atsakovės pozicija yra grindžiama šio sandorio nutraukimu ir šalių atstatymu į prieš sandorį buvusią padėtį (restitucija), tai paneigia bet kokią tikimybę, jog byloje būsimas teismo sprendimas galėtų būti neįvykdomas ar jo vykdymas pasunkėtų, kadangi ieškovų turtiniai interesai vienokia ar kitokia forma yra apsaugoti, nes, remiantis šalių sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nuostatomis, nuosavybės teisė į turtą nėra perėjusi atsakovei ir priklauso ieškovams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

15. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą, nes nenustatė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą.

Dėl įrodymų (ne)pridėjimo prie bylos

16. Ieškovai kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2025 m. vasario 4 d. duomenis apie atsakovės vardu įregistruotą nuosavybės teisę į nekilnojamojo turto objektus ir 2025 m. vasario 5 d. duomenis apie atsakovės skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) biudžetui.

17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

18. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

19. Nagrinėjamu atveju, viena vertus, apeliantai nenurodė argumentų, kuriais pagrįstų CPK 314 straipsnyje įtvirtintas išimtis bei nepagrindė pateiktų įrodymų įrodomosios reikšmės, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą (CPK 180 straipsnis). Kita vertus, teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų bei, esant poreikiui, susipažinti su apeliantų teikiamais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas atsisako ieškovų naujai pateiktus įrodymus pridėti prie bylos.

Dėl sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo

20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022).

21. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nustatė šią sąlygą esant, šios sąlygos buvimas atskirajame skunde nekvestionuojamas. Taigi dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Nesant ginčo dėl ieškinio reikalavimų preliminaraus pagrįstumo, sprendžiant klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės turto arešto – taikymo, vertintina kita laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – grėsmė teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovams, įvykdymui.

22. Apeliantai prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovės bloga finansine padėtimi, šiai: (i) žymiai mažinant veiklos apimtis, turimo turto kiekį, jos vardu nevystant naujų projektų ir mažinant darbuotojų skaičių; (ii) pardavinėjant paskutinius neparduotus nekilnojamojo turto objektus; (iii) skelbiamą nekilnojamojo turto objektų statybos veiklą galimai vykdant per savo finansuojamas susijusias bendroves, į kurias yra pervedamas atsakovės turtas; (iv) didžiąją dalį atsakovės turto sudarant susijusių asmenų įsiskolinimai ir šių asmenų vykdomai statybų veiklai skirtos medžiagos ir žaliavos; (v) atsakovei turint didelius nepadengtus įsiskolinimus kreditoriams, tai, anot apeliantų, pagrindžia, jog ji gali nevykdyti būsimo jai nepalankaus teismo sprendimo.

23. Aktualioje ir šiuo metu vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, galimos šios padėties pokyčio perspektyvos, yra tos aplinkybės, kurias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į asmens atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesąžiningus veiksmus, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai. Jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, atsakovo turto bei piniginių lėšų areštas neturėtų būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019).

24. Pažymėtina, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovės jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas). Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovės interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.

25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai šiuo atveju nepagrindė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo galimai palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantai (ieškovai) jokių objektyvių (bent tikėtinų) duomenų, kad atsakovė turėtų ketinimų perleisti, slėpti turimą turtą ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Akivaizdžių aplinkybių, galinčių patvirtinti tikėtiną atsakovės nesąžiningumą, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

26. Minėta, kad apeliantai kaip atsakovės nesąžiningumą įvardija aplinkybę, jog atsakovė mažina veiklos apimtis, turimo turto kiekį, savo vardu nevysto naujų projektų ir mažina darbuotojų skaičių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nelemia atsakovės nesąžiningumo, nes vystomų projektų ir darbuotojų kiekio kaita verslo požiūriu yra normalus reiškinys, kurį gali lemti daugelis objektyvių aplinkybių, tarp jų: bendrovės kaštų optimizavimas, veiklos diversifikavimas, rangos sutarčių sudarymo galimybės, todėl vien tai, kad atitinkamu laikotarpiu sumažėjo atsakovės vystomų projektų kiekis ir darbuotojų skaičius, nėra pagrindas spręsti apie egzistuojančią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui byloje. Be to, kaip matyti iš viešų VSDFV duomenų, šiuo metu pas atsakovę dirba 36 darbuotojai (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys) kai, pasak apeliantų, atskirojo skundo pateikimo metu atsakovė turėjo 26 darbuotojus, todėl ši informacija taip pat paneigia apeliantų pirmiau nurodytus argumentus.

27. Byloje pateiktų duomenų apie nekilnojamojo turto objektų perleidimo sandorius, įgyvendinant atsakovės vystomus statybos projektus, apeliacinio teismo nuomone, taip pat nėra pagrindo vertinti kaip atsakovės nesąžiningo elgesio. Nurodytos aplinkybės nesukuria objektyvių prielaidų manyti, kad nekilnojamojo turto objektų pardavimo pirkėjams proceso tikslas – sąmoningas siekis apsunkinti galimybę ieškovams patenkinti savo reikalavimus jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju. Apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, ryšys tarp turėtų ir šiuo metu atsakovės valdomų turto vienetų, atsakovei esant nekilnojamojo turto vystytojai, kurios tiesioginė veikla susijusi su nekilnojamojo turto pardavimu, yra pernelyg nutolęs nuo aplinkybių, kurios įrodinėtinos prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – jog atsakovė ketina išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo.

28. Aplinkybė, kad atsakovė gera valia nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, teikia galimybę jos kreditoriui kreiptis į teismą, bet ne pagrindą teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl toks apeliantų įvardytas faktas, kad atsakovė galimai nevykdo prievolių kitiems subjektams, jos nesąžiningumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, nepatvirtina bei šios aplinkybės nesudaro pagrindo prieiti prie išvados, jog atsakovės tikslas yra išvengti būsimo, galbūt palankaus ieškovams, teismo sprendimo įvykdymo.

29. Ieškovų nurodomos aplinkybės, susijusios su atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų turinio vertinimu, darant prielaidas dėl turimų duomenų reikšmės, vertinant atsakovės nesąžiningumą ir negalėjimą įvykdyti galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo dėl sunkios finansinės padėties, nepagrindžia egzistuojančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Pasisakant dėl atsakovės finansinės padėties reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, nurodytina, kad asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti teismo sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra skirtingos situacijos. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, jeigu atsakovas neturi tiek turto, kad jo užtektų reikalavimams patenkinti, pripažįstama, jog negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to atsakovo turtine būkle susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), bet ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017; 2023 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-504-912/2023). Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesukuria materialinių vertybių. Be to, remiantis viešais VSDFV duomenimis, šiuo metu atsakovė VSDFV biudžetui turi atidėtą 3 538,47 Eur įsiskolinimą (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys), o Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos mokestinės nepriemokos neturi (https://www.vmi.lt/evmi/asmenys-laiku-vykdantys-mokestinius-isipareigojimus-turintys-mokestine-nepriemoka).

30. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, kai reiškiami reikalavimai yra susiję su nuosavybės teisių sukūrimu ar nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, tokio pobūdžio bylose negali būti paneigiamas faktas, kad nesiėmus priemonių apriboti atsakovo teisę disponuoti jo žinioje ir ginčo objektu esančiu turtu, visgi yra tikimybė, kad atsakovas, net neturėdamas nesąžiningų ketinimų, šį turtą gali perleisti sąžiningiems tretiesiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-736-464/2021; 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-346-912/2022). Kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, jeigu nėra duomenų dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo ir neperspektyvumo, teismas paprastai turi siekti išlaikyti nepakitusią situaciją tam, jog galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas netaptų neįmanomas ar itin neapsunktų (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-75-516/2022). Būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus tokio pobūdžio teisminio ginčo turtui ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę būklę, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet taip pat ir poreikis išsaugoti ginčo objektą nepakitusiu. Tokia laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo išsaugojimą iki ginčo galutinio išsprendimo ir nesukelianti per didelių suvaržymų asmeniui, kuriam ji taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys 2023 m. birželio 15 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties 5.2 papunktyje susitarė, jog nuosavybės teisę į parduodamą nekilnojamąjį turtą atsakovė įgis sumokėjusi sutarties 4.1.3–4.1.7 papunkčiuose nurodytą kainos dalį – 500 200 Eur. Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilus ginčui dėl perleidžiamo turto kainos, atsakovė nuosavybės teisės į žemės sklypus neįgijo. Taigi, atsakovei neįgijus nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus, atitinkamai atsakovė neturi galimybės nevaržomai disponuoti šiuo turtu, ji negali atlikti realių disponavimo šiuo ginčo turtu veiksmų, taip apsunkinant teismo sprendimo įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju arba padarydama jo įvykdymą neįmanomu.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje civilinio proceso stadijoje nenustatytas bent tikėtinas atsakovės nesąžiningumas, siekiant ateityje išvengti galbūt jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

33. Pažymėtina ir tai, kad šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nurodymas, nepateikus įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar ateityje atliks veiksmus, siekdama sumažinti savo turtą, kartu ir galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teises, taikant laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis bei mastas iš esmės priklauso nuo ieškovų valios. Pripažinus, kad laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog, jų nesiėmus, galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, to iš esmės ir siekia ieškovai, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.

Dėl procesinės bylos baigties

34. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes bei CPK reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju neegzistuoja viena iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimui įvykdyti, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją ir teisingai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Radzevičienė