Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Porutienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. I. ieškinį atsakovui R. T. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Posėdžio metu ieškovė palaikė savo prašymą ir prašė ieškinį patenkinti. Papildomai paaiškino, kad su atsakovu gyveno kartu iki 2016 m. rugpjūčio mėn. Atsakovas iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio pervesdavo į jos sąskaitą pinigų vyresnės dukters R. išlaikymui po 120 Eurų, o jaunesnės dukters R. išlaikymui jokių lėšų neskyrė nuo pat jos gimimo, nors po dukters R. gimimo buvo išėjęs tėvystės atostogų ir jam yra visą laiką mokama vaiko priežiūros pašalpa 190,46 Eur dydžio. Atsakovas išėjo iš darbo AB „Lietuvos paštas“. Jis gauna tėvystės pašalpą, ją sunaudoja savo poreikiams, tačiau vaikais nesirūpina. Atsakovas vaikų neprižiūri ir vaiko priežiūros pašalpą sunaudoja ne vaiko priežiūros tikslams. Jis neišreiškė noro, kad su juo gyventų vaikai Nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio jis nė vienai dukrai nebeteikia išlaikymo. Atsakovas yra sveikas, dirbti gali, be to, jis turi turto – žemės sklypą.

Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Į 2017 m. balandžio 12 d. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jis informuotas teismo pranešimu (b. l. 52), neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (b. l. 31) nurodė, ieškovė ir atsakovas Kauno miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje neįrašyti. Duomenų, kad mažametės dukros būtų netinkamai prižiūrimos, Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi. SPIS bazės duomenimis atsakovas registruotas Darbo biržoje, kokios yra jo pajamos nėra žinoma. Atsakovas tikėtina yra sveikas, jaunas, darbingo amžiaus žmogus ir privalo aktyviai ieškoti darbo, kad turėtų reikiamas pajamas būtiniems vaikų poreikiams patenkinti. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad vaiko būtinų poreikių patenkinimui reikalingos vienos minimalios algos lėšos. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį bei vaikų amžių, R. T. ir R. T. minimalių poreikių patenkinimui priteistinos lėšos neturėtų būti mažesnės kaip 115 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Atsižvelgiant į teismui pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad R. T. ir R. T. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, o iš atsakovo priteistinos lėšos dukterų išlaikymui.

Teismo posėdžio metu Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė pateiktą išvadą, tačiau nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra pernelyg maža, neatitinka vaikų poreikių. Iš atsakovo turėtų būti priteista po 190 Eur kiekvienam vaikui, kadangi jis gauna tėvystės išmoką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė G. I. ir atsakovas R. T. yra nepilnamečių mergaičių R. T., gim. 2012 m. rugsėjo 2 d., ir R. T., gim. 2015m. rugpjūčio 11 d., tėvai (b. l. 4, 5). Ieškovės ir jos nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). R. T., gim. (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini) grupę (b. l. 7). VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovė nekilnojamojo turto neturi (b. l. 8). Ieškovė Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo duomenimis savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių (b. l. 9). Ieškovė pateikė AB SEB banko sąskaitos išrašą, iš kurios matyti, kad nuo 2015-11-01 iki 2016-10-31 gavo iš atsakovo tokias sumas: 14,31 Eur (alimentai), 240 Eur (alimentai už R. T.), 131 Eur (alimentai už R. T.), 152,68 Eur (alimentai už R. T.), 122,68 Eur (alimentai už R. T.), 130 Eur (alimentai už R. T.), kitų pavedimų paskirtis nenurodyta: 118,55 Eur, 120 Eur, 166,15 Eur. Paskutinis mokėjimas atliktas 2016-08-23. (b. l. 10–20). Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis ieškovė 2015-08-01 – 2017-03-31 laikotarpiu yra apdrausta valstybės lėšomis kaip auginanti vaiką iki trijų metų, nesanti darbo santykiuose (b. l. 42–47). Sodros duomenimis atsakovas iki 2016 m. rugpjūčio 11 d. buvo vaiko priežiūros atostogose, nuo 2015-08-18 jam buvo išmokėta tėvystės išmoka, o nuo 2015-09-12 jam buvo mokama vaiko priežiūros išmoka kintamo dydžio nuo 377,63 iki 190,46 Eur. Pažymoje pateikti duomenys už 2015-08 – 2017-03 laikotarpį ir iš jų matyti, kad nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio atsakovui kas mėnesį išmokama 190,46 Eur dydžio vaiko priežiūros išmoka (b. l. 48–51). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis atsakovui nuosavybės teise priklauso 48/1791 dalių žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, ½ dalis pastato-gyvenamojo namo, ½ dalis pastato-daržinės, ½ dalis pastato-tvarto, ½ dalis pastato-kiemo rūsio, ½ dalis kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini), (b. l. 55–77). Atsakovas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo duomenimis savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių (b. l. 78).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, nustato, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).

Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaikų teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametės R. T. ir R. T. nuo pat gimimo gyvena kartu su motina, kuri mergaitėmis rūpinasi ir jas prižiūri, o atsakovas nėra išreiškęs noro jas auginti. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad vaikų gyvenamoji vieta tūrėtų būtų nustatyta su ieškove. Įvertinus šias faktines aplinkybes ir išvadą teikiančios institucijos pagrįstą nuomonę, teismas pripažįsta, kad vaikų interesai bus maksimaliai apsaugoti jų gyvenamąją vietą nustačius su ieškove. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnamečių R. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. T., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su motina G. I..

Dėl išlaikymo priteisimo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 3K-3-16-706/2016).

Bylos duomenimis šalys kartu negyvena, nepilnametės mergaitės gyvena su ieškove. Ieškovė nedirba dėl svarbios priežasties, nes augina vaiką iki trijų metų – dukrą R., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovės pajamas sudaro 43 Eur išmoka už vaikus, nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių ieškovė neturi. Atsakovas yra darbingo amžiaus, turi nekilnojamojo turto, be to jam kas mėnesį yra išmokama vaiko priežiūros išmoka 190,46 Eur (b. l. 48, 55–77). Ieškovės teigimu atsakovas dirbo AB „Lietuvos paštas“, tačiau iš darbo išėjo, tai patvirtina ir Sodros duomenys (b. l. 50, 51). Teismo vertinimu, ieškovės turtinė padėtis yra bloga, o atsakovo turtinė padėtis yra geresnė. Atsakovas gali dirbti ir dar labiau pagerinti savo turtinę padėtį, tačiau jis neišnaudojo visų galimybių legaliai gauti lėšų, susirasti darbą, gauti pajamas ir pasirūpinti savo nepilnamečių vaikų išlaikymu. Atsakovas turi elgtis kaip protingas ir sąžiningas asmuo, imtis visų jam prieinamų teisėtų priemonių gauti pajamų, susirasti darbą, panaudodamas savo turimus įgūdžius ir įgytas žinias visose jo turimose profesijose. Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji mergaitėmis rūpinimosi našta, nes su ja gyvena šalių vaikai. Byloje duomenų apie nepilnamečių vaikų sveikatos sutrikimus ar kitus jo specialius poreikius nėra.

Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo ½ dalį vaikų poreikiams reikalingos išlaikymo sumos, t.y. R. T. po 115 Eur, o R. T. po 95 Eur kas mėnesį. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad kiekvienai nepilnametei mergaitei turėtų būti priteista ne mažesnės kaip 115 Eur per mėnesį sumą jų minimalių poreikių patenkinimui, o teismo posėdyje nurodė, jog yra priteistina po 190,46 Eur kiekvienam vaikui, kadangi atsakovui mokama vaiko priežiūros išmoka.

Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Šeimos bylose teismas privalo būti aktyvus, gindamas vaikų interesus, kurie yra vertinami kaip viešieji interesai. CPK 376 straipsnio 3 d. suteikia teismui teisę, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. teismas gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

Teismas sprendžia, kad vaikų R. T. ir R. T. išlaikymo poreikiams per mėnesį yra reikalinga kiekvienai ne mažiau kaip po 230 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, įvertinus vaikų amžių ir jų poreikius, tėvų turtinę padėtį, į tai, kad ieškovė viena augina nepilnametes mergaites bei į tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, be to, jam yra išmokama vaiko priežiūros išmoka, teismas sprendžia, kad iš atsakovo priteistina didesnė, negu ½ dalis vaikams reikalingos išlaikymo sumos. Iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikams R. T. ir R. T. po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Teismas mano, kad tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo to momento, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, tačiau išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 460 Eur išlaikymo įsiskolinimą R. T. nuo 2016-08-24 iki 2016-12-22 ir 1 520 Eur įsiskolinimą R. T. nuo 2015-08-11 iki 2016-12-22. Iš viso – 1 980 Eur. Ieškovė nurodė, jog atsakovas R. T. išlaikymo neteikia nuo 2016-08-24, o R. T. nuo gimimo.

Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, teismas įvertina pateiktus rašytinius įrodymus apie atsakovo ieškovei pervestas pinigines lėšas ir vadovaujasi ieškovės nurodytomis įsiskolinimo sumomis, taip pat atsižvelgia į vaikų poreikius, ieškovės ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą, į tai, kad atsakovas dėl tokio ieškinio reikalavimo prieštaravimų nepateikė. Teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydis pagrįstas ir tenkintinas.

Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė G. I..

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimo išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, prašo bylinėjimosi išlaidas valstybei priteisti iš atsakovo (b. l. 3). CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo valstybei priteistina 153 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečių vaikų R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametėms R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016-12-28) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) :

išlaikymo įsiskolinimą R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), 460 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt eurų);išlaikymo įsiskolinimą R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), 1 520 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt eurų).

Priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 153 Eur (vieno šimto penkiasdešimt trijų eurų) žyminio mokesčio (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.