Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-35049-1044/2025, priimtos sprendžiant pareiškėjo A. D. skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

7. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

8. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. D. 2025 m. rugpjūčio 1 d. pateikė teismui skundą dėl antstolio G. P. veiksmų / neveikimo. Kartu su skundu pateikė 2025 m. liepos 4 d. skundą dėl antstolio procesinių veiksmų, taip pat savo elektorinio pašto lango ekrano kopiją, iš jos matyti, kad elektroninio pašto adresu „A. D. (duomenys neskelbtini)“ liepos 4 d. buvo išsiųstas elektroninis laiškas su turiniu „skundas“ „skirta (duomenys neskelbtini)“ ir laikraščių iškarpų kopijos.

9. Teismas 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos, trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamojoje dalyje, pašalinti – pateikti duomenis, kokiu elektroniniu pašto adresu 2025 m. liepos 4 d. buvo pateiktas skundas dėl nurodyto 2025 m. liepos 3 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) (pvz., atsakymas į pareiškėjo elektroninį laišką, kad skundas gautas antstolio kontoroje, išskleistas pareiškėjo elektroninio pašto gavėjo adresas pačiame elektroniniame laiške) ir pateikti antstolio 2025 m. liepos 3 d. patvarkymą, dėl kurio, pareiškėjo teigimu, nėra išnagrinėtas pareiškėjo skundas. Teismas taip pat išaiškino pareiškėjui, kad iki nustatyto termino neįvykdžius teismo įpareigojimų, pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

10. 2025 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjas pateikė teismui paaiškinimą, nurodė, kad skundas buvo parengtas ir išsiųstas G. P., tačiau tekste per klaidą buvo nurodytas kito antstolio (G. B.) vardas ir prireikus galėtų pateikti įrodymus, kad skundas elektroniniu ir fiziniu būdais buvo išsiųstas antstoliui G. P.. Kartu su paaiškinimu pateikė 2025 m. liepos 4 d. skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ir laikraščių iškarpų kopijas.

11. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria skundas laikytas nepaduotu nepašalinus procesinio dokumento trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl skundo laikymo nepaduotu

12. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi nustatęs, jog pareiškėjas teismui pateiktame skunde dėl antstolio veiksmų / neveikimo nurodė jį pateikiantis „Vilniaus miesto apylinkės teismui per antstolį G. P. (adresas arba el. pašto adresas)“, tačiau antstolio elektorinio pašto adreso nenurodė, taip pat tai, kad iš elektorinio pašto ekrano kopijos negalima nustatyti, kam elektroninis laiškas su priedais buvo išsiųstas, kadangi gavėjo elektorinio pašto adresas nėra nurodytas (atskleistas), įpareigojo pareiškėją pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus pateikiant duomenis, kokiu elektroniniu pašto adresu 2025 m. liepos 4 d. buvo pateiktas skundas dėl nurodyto 2025 m. liepos 3 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini).

13. Pareiškėjas, šalindamas teismo nutartimi nustatytus trūkumus, pateikė teismui paaiškinimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatęs, kad nei teismo nustatytu, nei pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu pareiškėjas teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje nustatytų procesinių dokumentų trūkumų nešalino, tinkamai paruošto pareiškimo ir jo priedų teismui nepateikė, prašymo pratęsti nustatytą terminą nereiškė, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

14. Apeliantas atskirajame skunde argumentavo, kad skundas buvo adresuotas tinkamam antstoliui ir išsiųstas laiku, įrodymai apie skundo pateikimą antstoliui egzistuoja.

15. Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

17. Sistemiškai aiškinant nurodytą teisinį reglamentavimą matyti, kad gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti, tačiau skundas pirmiausia turi būti teikiamas pačiam antstoliui (CPK 510 straipsnio 1, 2 dalys). Atsižvelgus į tai, kad iš pareiškėjo kartu su skundu dėl antstolio veiksmų / neveikimo pateiktų dokumentų negalima daryti išvados, jog 2025 m. liepos 4 d. skundas dėl antstolio procesinių veiksmų prieš pareiškėjui kreipiantis 2025 m. rugpjūčio 1 d. į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų / neveikimo buvo pateiktas tinkamam antstoliui ir antstolis jį gavo, pagrįstai pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems trūkumams šalinti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje nurodytų trūkumų ištaisymas yra būtinas skundo priėmimo stadijoje siekiant įsitikinti, ar buvo laikytasi įstatyme nustatytos tvarkos dėl antstolio veiksmų apskundimo, iš tinkamo subjekto išreikalaujant klausimui išnagrinėti reikšmingus duomenis, nustatant suinteresuotus asmenis. Ir kadangi pareiškėjas jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginį, kad skundas elektroniniu ir fiziniu būdais buvo išsiųstas antstoliui G. P., prie rašytinių paaiškinimų nepridėjo, t. y., teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi nustatytų trūkumų nešalino, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų / neveikimo laikė nepaduotu.

18. Apeliantas argumentavo, kad teismas turėjo galimybę įrodymus apie skundo pateikimą antstoliui išreikalauti, kadangi, pagal CPK 179 straipsnį, teismas gali rinkti įrodymus savo iniciatyva, ypač kai klausimas susijęs su procesinės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo (pareiškėjo) pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio (pareiškimo) pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019).

19. Vadovaujantis CPK 442 straipsnio 6 punktu, bylos dėl antstolių veiksmų apskundimo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y., jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019). Tačiau aktyvus teismo vaidmuo negali būti aiškinamas taip, kad teismas turi pareigą rinkti įrodymus už pareiškėją. Be to, pagal šios nutarties 18 punkte cituotą kasacinio teismo praktiką, pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio (pareiškimo) dalyką tenka ieškovui (pareiškėjui), o ne teismui. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į veiksmingą teisinę gynybą, atmestini kaip nepagrįsti.

20. Reikalavimus, keliamus specialiam procesiniam dokumentui – skundui dėl antstolio veiksmų, numato CPK 443 straipsnio 2, 4 dalys, 510 straipsnis, kuriuose numatyta, kad pareiškimas (skundas) dėl bylos iškėlimo paduodamas raštu ir turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose. CPK 510-513 straipsniuose nėra nustatyta papildomų reikalavimų skundui dėl antstolio veiksmų, todėl pareiškėjo skundui taikytinos bendrosios CPK taisyklės, nustatančios bendruosius dalyvaujančio asmens procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimus (CPK 110-115 straipsniai). Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktus, skunde dėl antstolio veiksmų turi būti nurodomas faktinis pagrindas – aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo išdėstytas aplinkybes, taip pat pareiškėjo reikalavimas (skundo dalykas). Reikalavimus CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka paduodamam skundui dėl antstolio veiksmų nustato ir Sprendimų vykdymo instrukcijos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymas Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“) 56 punktas. Jame nustatyta, kad skunde nurodomas pareiškėjo vardas, pavardė ir kontaktinė informacija, skundo surašymo data, vykdomosios bylos numeris (jei žinomas) ir jos šalys, skundžiamo antstolio vardas ir pavardė, skundžiamas antstolio veiksmas, pareiškėjo reikalavimas, skundo motyvai ir aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia reikalavimą, pareiškėjo ar įgalioto atstovo parašas.

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2025 m. liepos 4 d. skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėjas adresavo „Antstoliui (duomenys neskelbtini)“, tačiau jame nurodė, kad skundžia antstolio G. B. patvarkymą. Įvertinus 2025 m. liepos 4 d. skundo dėl antstolio veiksmų turinį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad minėtas skundas iš dalies neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, pareiškėjas neaiškiai suformulavo skundo dalyką. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas 2025 rugpjūčio 4 d. nutartyje, iš pareiškėjo dokumentų nėra aišku, kokio antstolio ir kokioje vykdomojoje byloje buvo priimtas patvarkymas. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi buvo įpareigotas pateikti antstolio 2025 m. liepos 3 d. patvarkymą, dėl kurio, pareiškėjo teigimu, nėra išnagrinėtas pareiškėjo skundas, tačiau pareiškėjas nurodyto trūkumo nešalino ir skundžiamo antstolio patvarkymo bylai nepateikė, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

22. Kadangi trūkumai, turintys esminę reikšmę pareiškėjo skundo nagrinėjimui, pašalinti nebuvo, atskirojo skundo argumentai, kad antstolio G. B. paminėjimas 2025 m. liepos 4 d. skunde buvo techninė klaida, neturinti įtakos skundo esmei ar adresatui, neturi reikšmės nagrinėjamam ginčui, todėl dėl jų nėra tikslinga pasisakyti.

23. Apelianto teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-915/2016 yra išaiškinęs, kad teismas, nustatęs formalius trūkumus, privalo įvertinti proceso šalies pateiktus paaiškinimus ir, jei įmanoma, sudaryti sąlygas juos pašalinti taip, kad nebūtų nepagrįstai paneigta teisė į teismo gynybą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis, atkreipia dėmesį, kad atskirajame skunde cituojama kasacinio teismo nutartis neegzistuoja (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Be to, grįsdamas atskirojo skundo argumentus apeliantas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-969/2019 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-690/2015. Tačiau nurodytų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, jose nėra pasisakoma dėl procesinių dokumentų trūkumo šalinimo instituto. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti atskirojo skundo argumentų, susijusių su nurodytų kasacinio teismo nutarčių taikymu ir aiškinimu.

24. Apeliantas, teigdamas kad teismas, dėl techninės klaidos (pavardės) ir nepateiktų priedų nepradėdamas nagrinėti skundo esmės, neužtikrino pusiausvyros tarp proceso tvarkos laikymosi ir asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, klaidingai cituoja ir savaip interpretuoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarimą. Teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną argumentą ir kadangi apelianto argumentai, atsižvelgus į tai, kas anksčiau nurodyta, nedaro įtakos padarytoms išvadoms, atskirojo skundo argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties

25. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų / neveikimo nepaduotu ir grąžindamas jį pareiškėjui, tinkamai pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų ištaisymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmestinas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d nutartį palikti nepakeistą.

Klaipėdos apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.