- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-28
- Bylos Nr.
- TS-153-1072/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Š. skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 58-308.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2014 m. gegužės 14 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 1 dalį (nužudymas), skiriant 11 m. laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. kovo 18 d. Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė 11 metų 4 mėnesiai laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia - 2013 m. gegužės 18 d., bausmės pabaiga - 2024 m. rugsėjo 18 d., 2/3 teismo paskirtos bausmės atlikęs 2020 m. gruodžio 8 d., neatliktos bausmės dalis 2022 m. lapkričio 25 d. – 1 metai 9 mėnesiai 25 dienos.
(duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 58-308 (toliau - Nutarimas) nutarė netaikyti D. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, rekomenduojant nuteistajam vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, skirtas aktualių kriminogeninių sričių valdymui.
Komisija atsižvelgė į tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: įgijo profesines kvalifikacijas, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse bei užsiėmimuose, skirtuose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai. Taip pat baigė motyvacinę elgesio korekcijos programą. Tačiau reikšmingi su mąstymu ir elgesiu, nuostatomis, darbine veikla, lėšų ir pajamų bei gyvenimo stiliumi, piktnaudžiavimu psichiką veikiančiomis medžiagomis siejami kriminogeniniai poreikiai, reikalauja tęstinių ir tikslingų nuteistojo veiksmų. Pataisos įstaigoje nuteistasis nedirba. D. Š. per bausmės atlikimo laikotarpį 9 kartus baustas, 4 kartus skatintas. 2022 m. lapkričio 7 d. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka aukšta. Reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nustatyti nebuvo. 2020 m. gegužės 4 d. nuteistajam taip pat buvo atliktas smurto recidyvo rizikos įvertinimas, taikant HCR-20 metodiką. Remiantis įvertinimo rezultatais, D. Š. pakartotinio smurtinio elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė, tačiau esant su jo nusikalstamu elgesiu siejamų kriminogeninių poreikių valdymo stokai, smurto rizika gali turėti didėjimo tendencijas.
Šalies argumentai
2022 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo D. Š. skundas dėl Komisijos Nutarimo. Skunde nuteistasis nurodo, kad lygtinio paleidimo komisija nepilnai įvertino visų aplinkybių ir todėl priėmė tokį sprendimą. Labai gailisi dėl to įvykio 2018 m. gegužės mėnesį, kai vartojo alkoholį. Po to jis išklausė daug kursų, dalyvavo įvairiose programose nukreiptų į psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų sprendimą, ir daugiau jų nevartos, metė rūkyti. Nesutinka su Komisijos teiginiu, „kad jis turi poreikį vartoti narkotines medžiagas“, kadangi neturi poreikio. Paaiškino, kad gautos 4 nuobaudos gavo už atsisakymą tvarkyti bendras patalpas, kadangi pasiūlymas dirbi buvo skirtas pažeminti jį ir kitus neteistuosius. Jis teigia, kad per praleistą kalinimo laiką daug mąstė apie savo ateitį, pasiryžęs gyventi oriai, su kriminalinių pasaulių nenori turėti nieko bendro. Po paleidimo iš pataisos namų, gyvens pas savo motina, kur yra priregistruotas. Planuoja rūpintis savo motina, kuriai (duomenys neskelbtini) metai. Kadangi įgijo kelias profesijas, tai padės integruotis į visuomenę ir saugiai jaustis finansiškai. Planuoja dirbti (duomenys neskelbtini), kur jo brolis (duomenys neskelbtini). Prašo panaikinti Komisijos nutarimą, paleisti į laisvę su intensyvia priežiūra.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkių metų laisvės atėmimo, gali teikti prašymus atlikę du trečdalius paskirtos bausmės.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis D. Š. 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2020 m. gruodžio 8 d. Atlikus nuteistojo D. Š. nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso aukštai rizikos grupei. Konstatuotina, kad nuteistasis D. Š. yra atlikęs privalomąją bausmės dalį, turi teisę kreiptis dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymo, tačiau šiuo konkrečiu atveju reikalinga nustatyti, ar jo padaryta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis pataisos procesas jau gali būti tęsiamas asmens neizoliavus nuo visuomenės pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų (Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-272-493/2022, Nr. 1S-214-397/2022, 1S-146-844/2022).
Teismas, susipažinęs su nuteistojo skundu ir pateikta medžiaga, konstatuoja, kad D. Š. neatitinka formalių lygtinio paleidimo sąlygų. Nors D. Š. jau atliko daugiau nei du trečdalius paskirtos bausmės, 2022 m. lapkričio 7 d. nustatyta išliekanti aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nustatyti nebuvo. 2020 m. gegužės 4 d. nuteistajam taip pat buvo atliktas smurto recidyvo rizikos įvertinimas, taikant HCR-20 metodiką. Remiantis įvertinimo rezultatais, D. Š. pakartotinio smurtinio elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė, tačiau esant su jo nusikalstamu elgesiu siejamų kriminogeninių poreikių valdymo stokai, smurto rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Pabrėžtina, jog net jeigu D. Š. ir atitiktų formalius kriterijus, įstatymas numato teismo teisę, o ne pareigą taikyti lygtinį paleidimą asmeniui, atitinkančiam BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytus formaliuosius kriterijus.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad paskutinį kartą Komisijai teiktas 2021 m. lapkričio 26 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo komisija nutarė netaikyti D. Š. lygtinio paleidimo (nutarimo Nr. 59-207) ir pateikė rekomendaciją tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą. Turimais duomenimis, nuteistasis vykdė Komisijos pateiktą rekomendaciją: 2022 m. įgijo (duomenys neskelbtini) profesinę kvalifikaciją, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse: 2022 m. gegužės 5 d., 2022 m. spalio 5 d. dalyvavo labdaros organizacijos (duomenys neskelbtini) surengtuose klasikinės muzikos koncertuose; 2022 m. gegužės mėnesį dalyvavo individualiuose užsiėmimuose, skirtuose socialiniams ir bendravimo įgūdžiams lavinti. Pažymėtina, kad D. Š. demonstravo tam tikras pastangas įsitraukti į resocializacijos priemones, nukreiptas į psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų sprendimą. Nuteistasis vieną kartą (duomenys neskelbtini) pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje bei du kartus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose pakartotinai dalyvavo „(duomenys neskelbtini)” užsiėmimuose, taip pat išklausė „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmimų ciklą, skirtą priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai. Nuo 2021 m. sausio 21 d. iki 2021 m. vasario 25 d. nuteistasis pakartotinai lankė „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmimus.
Apibendrinant darytina išvada, kad atsižvelgiant į nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje atliekant laisvės atėmimo bausmę, nagrinėjant šį skundą nustatyti nuteistąjį D. Š. teigiamai charakterizuojantys duomenys. Paminėti duomenys buvo nurodyti ir 2022 m. lapkričio 14 d. Socialinio tyrimo išvadoje bei įvertinti Komisijos nutarime, todėl sprendžiama, kad Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į D. Š. teigiamai charakterizuojančias aplinkybes.
Pažymėtina, jog sprendžiant dėl V. S. pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, įvertintini ir jo mąstymo bei elgesio ypatumai.
Nuteistasis savo skunde akcentuoja, jog neturi poreikio vartoti psichika veikiančių medžiagų. Tačiau šis nuteistojo teiginys ne visai sutampa su 2022 m. lapkričio 14 d. Socialinio tyrimo išvadoje esančiais duomenimis. Analizuojant nuteistojo kriminalinę praeitį, asmens bylos duomenis, nustatyta, kad D. Š. yra būdingi piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis sunkumai. Atkreipiamas dėmesys, kad jis (duomenys neskelbtini) kartus buvo teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, neturint tikslo jas platinti. Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendyje 2013 m. kovo 18 d. minima, kad D. Š. „<...> yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Vartojo metamfetaminą”. Taip pat Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendyje 2011 m. rugsėjo 5 d. pateikiama informacija, kad 2009 metais jis buvo baustas už neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis, gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini) vartojant opioidus. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistajam Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. bei Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nuosprendžiais buvo skirti įpareigojimai gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Teismai, priimdami sprendimą dėl bausmės skyrimo D. S., pažymėdavo, kad nuteistasis pradėjo gydytis, išreiškia motyvaciją nebevartoti narkotinių medžiagų, tačiau nepaisant jo atžvilgiu išreikšto teismų pasitikėjimo, kuomet jie skirdavo laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, nuteistasis ir toliau vartojo narkotines medžiagas bei buvo teisiamas pakartotinai. Interviu metu D. Š. nenoriai analizuoja savo narkotinių medžiagų vartojimo patirtį, nėra linkęs pripažinti, kad turi priklausomybę nuo jų, minimizuodamas savo vartojimo įpročius. Nepaisant nuteistojo vengimo atskleisti įvertinimui reikšmingą informaciją, remiantis asmens bylos duomenimis, galima teigti, kad D. Š. ne vėliau, kaip nuo (duomenys neskelbtini) m. iki dabartinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios, turi sunkumų dėl narkotikų vartojimo, kurie tiesiogiai neigiama linkme veikė jo kasdienį funkcionavimą bei skatino nusikalstamo elgesio raišką. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. lapkričio 20 d. pažymi, kad nuteistasis yra priklausomas nuo psichotropinių medžiagų, o tai jo asmenybę daro žymiai pavojingesnę, nes tokių asmenų elgesį sunku prognozuoti.
Nors nuteistasis ėmėsi priemonių mažinti priklausomybę alkoholiui, teigia nevartojantis alkoholio, tačiau iš nuteistojo yra stokojama suvokimo, kad problemos dėl alkoholio vartojimo gali pasikartoti jam esant nestruktūrizuotoje aplinkoje, t. y. esant alkoholio prieinamumui. Nuteistasis neneigia, kad jis vartodavo alkoholį pakankamai dažnai, tačiau jo teigimu, nepertraukiamo ilgalaikio vartojimo atvejų nepasitaikydavo, kadangi jis, po intensyvaus alkoholio vartojimo, kitą dieną jau nebevartodavo dėl blogos savijautos, kurią stengdavosi pagerinti kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis - metamfetaminu. Pažymima, kad šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už nužudymą, kurį jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje 2014 m. gegužės 14 d. minima, kad D. Š. „<...> atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalto būdamas girtas, kas yra įrodyta alkotesterio parodymais ir akivaizdu, kad išgertas alkoholio kiekis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui". Pažymima, kad net ir struktūruotoje aplinkoje nuteistasis negebėjo valdyti savo vartojimo įpročių ir 2018 m. gegužės 21 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus nutarimu buvo baustas už alkoholio vartojimą (2018 m. gegužės 16 d. apie 12.25 alkoholio kiekio matuokliu nustatyta 1.50 promilės girtumas).
Nuteistasis savo skunde akcentuoja, jog gyvens pas savo motina, kur yra priregistruotas, su kriminalinių pasaulių nenori turėti nieko bendro. Remiantis Socialinio tyrimo išvadoje esančiais duomenimis, D. Š., niekada nekeitė gyvenamosios vietos ir visuomet gyveno kartu su tėvais, adresu: (duomenys neskelbtini). Paleistas iš laisvės atėmimo vietos, taip pat planuoja grįžti į tėvų butą. 2021 m. lapkričio 16 d. gauta pažyma iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus, kurioje nurodoma, kad nuteistojo mama N. Š. sutinka, kad jai priklausančiame būste gyventų jos sūnus D. Š. Taip pat nuteistasis pateikė 2022 m. spalio 20 d. išduotą valstybinės įmonės registrų centro išduotą pažymą apie gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis minėtu adresu. Remiantis įvertinimo metu gauta informacija, galima teigti, kad praeityje D. Š. neturėjo sunkumų dėl gyvenamosios vietos bei jos pastovumo. Paleidimo iš pataisos įstaigos atveju nuteistasis galės grįžti gyventi pasirinktoje vietoje. Vis dėlto atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis grįžta gyventi į tą pačią gyvenamąją vietovę, kurioje yra įvykdęs ne vieną nusikalstamą veiką. Nuteistajam negebant atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos įtakos, nevaldant aktualių kriminogeninių poreikių, gyvenamoji vieta gali tapti vienu iš nusikalstamo elgesio riziką galinčių didinti veiksnių.
Skunde nuteistasis nurodo, jog išėjęs iš pataisos įstaigos įsidarbins pas savo brolį. Remiantis Socialinio tyrimo išvadoje esančiais duomenimis, D. Š. dažniausiai laisvėje dirbdavo legaliai, tačiau negebėdavo išlaikyti pastovios darbovietės ir po 1-2 mėnesių darbinės veiklos, sutartis nutraukdavo (dažniausiai dėl mažo atlyginimo), nesusiradęs naujos darbo vietos. Bedarbystės laikotarpiais registruodavosi užimtumo tarnyboje, savarankiškai ieškodavosi darbo skelbimuose, kartais neoficialiai dirbdavo (duomenys neskelbtini) sektoriuje, taip pat padėdavo savo močiutei atlikti įvairius ūkio darbus. Anot nuteistojo, nelegalus darbas būdavo trumpalaikis, kol darbdaviai įvertindavo jo atliekamo darbo kokybę, ir tuomet įdarbindavo. Laisvės atėmimo vietose D. Š. niekada nėra dirbęs, teigdamas, kad teismų paskirtos bausmės būdavo trumpos ir jis nesiekdavo savęs realizuoti darbinėje veikloje. Dabartiniu laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu taip pat nedirba, įdarbinamas nesiprašė. Nuteistasis laikosi pozicijos, kad jei kiti nuteistieji nedirba, tai ir jis neįžvelgia poreikio dirbti pataisos įstaigoje. Pažymėtina, kad D. Š. šios bausmės atlikimo metu buvo keturis kartus baustas, nes nevykdė duoto nurodymo atlikti patalpų tvarkymo darbų pagal patvirtintą grafiką, nenurodydamas pateisinamų priežasčių. Remiantis įvertinimo metu gauta informacija, galima teigti, kad D. Š. stokoja nuoseklios bei stabilios darbinės patirties bei gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius, šiuo metu neišreiškia motyvacijos realizuoti savęs darbinėje veikloje pataisos įstaigoje. Nuteistasis praeityje turėjo mokymosi sunkumų, pagrindinį išsilavinimą bei profesines kvalifikacijas įgijo tik atlikdamas laisvės atėmimo bausmes. Šiuo metu nuteistasis formaliai patvirtino savo įsidarbinimo galimybę laisvėje, tačiau analizuojant nuteistojo ankstesnę patirtį, pastebima, kad nepaisant D. Š. darbinio statuso, jis ir toliau nuosekliai vykdydavo nusikalstamas veikas.
Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, teismų praktikoje visapusiškai įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamo veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kurį paveiktų nuteistąjį, kad jis laikysis įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija atsižvelgė ir įvertino ne tik nuteistojo D. Š. elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, bet ir jo teistumus. D. Š. anksčiau teistas (duomenys neskelbtini) kartų. Laisvės atėmimo bausmę atlieka šeštą kartą. Pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kuomet (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. 2 policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl chuliganizmo. Būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus nuteisiamas pirmą kartą. 2014 m. gegužės 14 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje nurodoma, kad D. Š. „<... >praeityje (duomenys neskelbtini) kartų teistas, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nusikalstamą veiką padarė bausmės, paskirtos ankstesniu teismo nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo metu". Nuteistajam ne kartą buvo taikytos įvairios poveikio priemonės: baudos, turto konfiskavimas, bausmės vykdymo atidėjimas, laisvės atėmimo bausmės, pritaikomi bausmes sušvelninantys amnestijos įstatymai ir pan., tačiau D. Š. teigiama elgesio dinamika nebuvo stebima, o vykdyti nusikaltimai tik sunkėjo. Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje 2014 m. gegužės 14 d. minima, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiosios. Interviu metu nuteistasis taip pat neneigia savo kaltės dėl įvykdyto nusikaltimo, tačiau yra pastebimas savo veiksmų bei jų sukeltų pasekmių minimizavimas. Analizuojant nuteistojo įvykdytų nusikaltimų pobūdį, pastebima, kad D. Š. nusikalstam elgesiui yra būdingas asmeninių tikslų (finansinės naudos, vėliau poreikio vartoti narkotines medžiagas) siekimo neteisėtais būdais modelis. Nors dabartinis nuteistojo įvykdytas teisės pažeidimas - žmogžudystė yra pirmas jo smurtinis nusikaltimas, tačiau nusikalstamas veikimas yra susijęs su nepavykusio sandorio, įsigyjant narkotines medžiagas pasėkoje kilusiu konfliktu, kurio metu D. Š. nužudė žmogų. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, vertinant nuteistojo resocializacijos progresą bei pažangą, nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas taip pat yra reikšmingas ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.
Nuteistasis nurodo jog yra pasitaisęs ir pasiruošęs išeiti į laisvę, nebedaryti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų, laikytis nustatytų visuomenės normų. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2013 m. gegužės 18 d. Duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais adaptaciniais sunkumais, gauta nebuvo, tačiau laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje buvo pasireiškęs nuteistojo nedisciplinuotas elgesys, nustatytų taisyklių bei režimo reikalavimų pažeidinėjimas. D. Š. per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį 4 kartus skatintas ir 9 kartus baustas. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Faktai, kad bausmės atlikimo laikotarpiu jis buvo daugiau kartų baustas, nei skatintas, nors nuobaudos ir nebegaliojančios, rodo, kad jo elgesys pataisos namuose negali būti vertinamas išimtinai teigiamai.
Socialinio tyrimo išvadoje, be jau paminėtų kriminogeninių veiksnių, tokių kaip teistumai, darbinės patirties stygius ir neigiama nuostata į darbą, dar minimi tokie veiksniai kaip lėšų tvarkymo įgūdžių stoka, negebėjimas pasimokyti iš negatyvios patirties, nepakankamas problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžiai, kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos.
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, ir tai, kad nuteistasis D. Š. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų formaliųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, teismas daro išvadą, kad šio instituto taikymas yra negalimas, Komisijos 2022 m. gruodžio 2 d. nutarimas Nr. 58-308 yra pagrįstas ir teisėtas, o nuteistojo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Atmesti nuteistojo D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 2022 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 58-308, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.
Nutartis per 7 (septynias) septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.