- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-19
- Bylos Nr.
- e2A-976-613/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00731-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
- Ieškovas
- Namo
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Merko statyba“
- Kategorijos
- 2.6.18.3Statybos ranga
- 2.6.18.6Kiti su ranga susiję klausimai
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mildos Skersienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Merko statyba“ dėl defektų pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Merko statyba“ prašydama įpareigoti atsakovę per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti daugiabučio gyvenamojo namo su administracinėmis patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), UAB „Santjana“ 2021 m. kovo 26 d. ir 2021 m. liepos 16 d. surašytuose defektiniuose aktuose nurodytus karšto vandens vamzdžių defektus, t. y. pakeisti visus daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelės -2 aukšte esančius karšto vandens vamzdžius nuo šilumos punkto iki stovų jungiamųjų dalių (uždaromosios armatūros) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad 2017 m. baigtas statyti daugiabutis gyvenamasis namas su administracinėmis patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini), kurio generalinis rangovas buvo atsakovė. Daugiabučiame name įrengta požeminė 2 aukštų (-1, -2 aukštai), 381 vietų automobilių stovėjimo aikštelė („parkingas“). Bendrija įsteigta 2019 m. spalio 23 d. Bendrijai perėmus daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų priežiūrą, garantiniu laikotarpiu nuo 2020 m. pabaigos pastebimi vis nauji vandens pratekėjimai iš karšto vandens vamzdžių namo stovėjimo aikštelės -2 aukšte. Dėl vandens pratekėjimo iš karšto vandens vamzdžių buvo kreipiamasi į atsakovę, pranešimai buvo registruojami per atsakovės internetinį tinklalapį, atsakovės atstovas buvo kviestas atvykti į daugiabutį namą, apžiūrėti defektus, surašyti dvišalį aktą ir suderinti defektų šalinimo terminą. Atsakovei nereaguojant, bendrija 2021 m. kovo 26 d., 2021 m. liepos 16 d. kreipėsi į UAB „Santjana“, kuri atliko vamzdyno apžiūrą, surašė defektinius aktus, nurodydama, jog vamzdžiai galimai yra paveikti korozijos dėl šalia pravesto kabelio ir vykstant elektrocheminiams procesams arba dėl prastos kokybės vamzdžių. Defektiniai aktai buvo pateikti atsakovei, tačiau atsakovė atsakė, kad pagal projekto sprendinius visas pastatas įžemintas, tai reiškia, kad vamzdynai kaip ir elektros prietaisai yra prijungti prie bendros įžeminimo sistemos, todėl jeigu eksploatuojant įžeminimas nebuvo pažeistas, koroziją sukeliančios klaidžiojančios srovės susidaryti negali; tokio tipo vamzdžių korozija gali atsirasti dėl nekontroliuojamos vandens kokybės, cheminės sudėties. 2021 m. rugsėjo 22 d. pateikė pretenziją atsakovei pašalinti garantinio termino laikotarpiu atsiradusius defektus iki 2021 m. gruodžio 10 d. suremontuoti vamzdynus pakeičiant juos naujais. Atsakovė tvarkė kai kuriuos karšto vandens vamzdžių defektus, vamzdžius nedidelėmis atkarpomis pakeitė į plastikinius vamzdžius, tačiau darbai nebuvo užbaigti, o problema, dėl kurios nuolat fiksuojamas vandens pratekėjimas, gali būti išspręsta pakeitus visus plane T3 ir T4 žymomis pažymėtus vamzdžius. Atsakovė daugiabučiame name arba yra sudėjusi netinkamos kokybės karšto vandens vamzdžius arba netinkamai atlikusi statybos darbus, susijusius su tokių vamzdžių įrengimu.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė nuolat atlieka gyvenamajame name įrengtų karšto vandens vamzdynų garantinius remonto darbus pagal atskirus ieškovės pranešimus, užregistruotus atsakovės informacinėje sistemoje Dalux. Darbų atlikimo terminas priklauso nuo remontui reikalingų medžiagų tiekimo terminų, darbo jėgos prieinamumo, defekto sudėtingumo. Atsakovė niekada neatsisakė šalinti vamzdynų pratekėjimo, bendradarbiavo, teikė atsakymus į ieškovės užklausimus. Dėl vamzdynų defektų ieškovė kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekciją, atsakovė 2021 m. spalio mėn. teikė paaiškinimus. Ieškovės nurodomuose UAB „Santjana“ defektiniuose aktuose nurodyti bendro pobūdžio pamąstymai, neparemti tiriamąja ir teorine medžiaga, nėra aišku, kuo remiantis siūloma keisti visą vamzdyną. Ieškovės pateikti dvišaliai aktai nėra pasirašyti atsakovės, atsakovė juos sudarant nedalyvavo, jie surašyti ir pateikti dar iki planuotų apžiūrų.
4. Ieškovė dubliku nesutiko su atsakovės atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis. Nurodė, kad atsakovės sistemoje pranešimai apie pratekėjimus karšto vandens vamzdynuose pradėti registruoti 2021 m. sausio 3 d., tačiau atsiranda nauji pratekėjimai kitose vietose, todėl problema neišspręsta. Atsakovė bandė tvarkyti kai kuriuos karšto vandens vamzdžių defektus, tačiau darbai nebuvo baigti. Atsakovė pakeitė nedidelėmis atkarpomis karšto vandens vamzdžius į plastikinius, tačiau šie vamzdžiai neizoliuoti, reikiamai nepritvirtinti, prie jų eina neaišku kam skirtas kabelis. Pakeistų vamzdžių vietose trūkiai nebefiksuojami, tačiau kitose vamzdžių dalyse įtrūkimai atsiranda. Atsakovė nebendradarbiauja – po defektų registravimo nereaguoja arba vilkina darbų atlikimą, ieško priežasčių defekto nelaikyti garantiniu, kviečiamas neatvyko apžiūrėti defektų. UAB „Vilniaus vandenys“ 2022 m. sausio mėn. paėmė vandens mėginius ir nustatė tik geležies ir mangano koncentracijų padidėjimą, tačiau nurodė, kad jie yra mažareikšmiai ir neturi įtakos žmonių sveikatai. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija situacijos neanalizavo ir atsakovės neteisėtų veiksmų nenustatinėjo ir šios institucijos raštas teisinės reikšmės bylai neturi. Nedidelių vamzdžių atkarpų pakeitimas neišsprendžia problemos, todėl turi būti pakeistas visas vamzdynas.
5. Atsakovė tripliku prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nuolat atlieka ieškovės daugiabučiame name įrengtų karšto vandens vamzdynų garantinius remonto darbus. Atsakovė neatsisako garantinių įsipareigojimų ir reaguoja bei atlieka naujai atsiradusius vandens prabėgimo vietų šalinimo darbus. Ieškovė taip pat patvirtino, kad visi garantinio remonto darbai atliekami pagal ieškovės pranešimus, registruojamus atsakovės informacinėje sistemoje Dalux, o garantinių darbų atlikimo terminai priklauso nuo reikiamų medžiagų tiekimo terminų, darbo jėgos prieinamumo ir defekto sudėtingumo. Iš ieškovės pateiktų vandens mikrobiologinių tyrimų protokolų matyti, kad vandens parametrai neatitinka Lietuvos higienos normos nustatytų ribinių verčių: geležies norma viršija 4,45 karto, mangano 151,58 karto, o Pasaulio sveikatos organizacijos nustatyta mangano koncentracijos nepavojinga riba viršijama 18,95 karto. Ieškovė nepateikė atsakovei atsakymo dėl karšto vandens kokybės ir cheminės sudėties. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija situaciją išnagrinėjo ir nenustatė atsakovės kaltės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas nurodė, kad ieškinys buvo grindžiamas tuo, jog būtinumą pakeisti visą karšto vandens vamzdyną lemia arba atsakovės sudėti nekokybiški karšto vandens vamzdžiai arba netinkamai atlikti statybos darbai, susiję su tokių vamzdžių įrengimu. Ieškovė šias aplinkybes įrodinėjo UAB „Santjana“ 2021 m. kovo 26 d. ir 2021 m. liepos 16 d. defektiniuose aktuose užfiksuotomis aplinkybėmis. Iš tiesų, kaip teigia ieškovė, šiuose defektiniuose yra užfiksuota, kad laša iš karšto vandens vamzdžio. Kita vertus, minėtų defektinių aktų turinys besąlygiškai nepagrindžia, kad konkrečių paaiškėjusių defektų šalinimas šiuo atveju yra nepakankamas ir turi būti keičiamas visas karšto vandens vamzdynas (šalių nurodymu, keli šimtai metrų vamzdžių). Minėtuose UAB „Santjana“ defektiniuose aktuose yra nurodoma galima problema „galimai korozijos paveikti karšto vandens vamzdžiai“, galimos priežastys „galimai dėl šalia pravesto kabelio ir vykstant elektrocheminiams procesams arba dėl prastos kokybės vamzdžių vyksta cinkuotų vamzdžių korozija ir atsiranda pralašėjimai“ bei siūloma keisti visus karšto vandens vamzdžius nuo šilumos punktų iki stovo jungiamųjų dalių (uždaromosios armatūros). Taigi minėti įrodymai nesuponuoja vienareikšmės išvados, kad dėl prastos vamzdžių kokybės ar vamzdyno įrengimo darbų netinkamo atlikimo visas karšto vandens vamzdynas yra paveiktas korozijos ir paveiktas tokiu būdu, kad yra būtina jį visą pakeisti. Siekiant visapusiškai išnagrinėti bylą ir nustatyti faktines aplinkybes, teismas 2022 m. balandžio 13 d. teismo posėdyje, taip pat 2022 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje, išklausęs šalių paaiškinimus, siūlė šalims skirti byloje teismo ekspertizę, tačiau šalys teismo ekspertizės atsisakė. Ieškovės nurodyti vamzdyno trūkumai, susiję su izoliacinės medžiagos tvirtinimu, savaime nesuponuoja išvados, kad dėl to turėtų būti keičiamas vamzdynas, o ne sutvarkoma vamzdžių izoliacija. Tiek ieškovės, tiek atsakovės nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovės vamzdžių izoliacijos prapjovimu kitose vamzdžių šiltinimo kevalų vietose nei išimtinai tose, kur yra pratekėjimai bei atsakovės veiksmai, kuriais jis savo kaštais ėmėsi veiksmų tose vietose atstatyti izoliaciją naujomis medžiagomis, patvirtina rūpestingą ir atidų atsakovės elgesį šalinant tiek esamus, tiek aiškinantis ir vertinant galimus defektus.
8. Teismas konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja išvadą, jog ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimą pakeisti visą karšto vandens vamzdyną, esantį -2 požeminėje stovėjimo aikštelėje, tuo tarpu atsakovė savo atsikirtimus dėl to, kad šalina garantiniu laikotarpiu paaiškėjusius karšto vandens vamzdyno trūkumus pagrindė, todėl reikalavimas dėl įpareigojimo pakeisti visą karšto vandens vamzdyną atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus nusidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.697 straipsnio 3 dalis). Tad ir šiuo atveju, ieškovė savo ieškinyje privalėjo įrodyti, kad daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelėje esančiuose karšto vandens vamzdžiuose yra defektai. Ieškovė į bylą pateikė konkrečius įrodymus – defektinius aktus, nuotraukas, vaizdo įrašus, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, taigi defektus įrodė tinkamai. Tolesnė įrodinėjimo pareiga – kad defektų nėra, kad jie pašalinti, kad nereikalingi ieškovės prašomi trūkumų šalinimo darbai ar pan. tenka atsakovei, tačiau teismas nepagrįstai tokią įrodinėjimo pareigą iškreipė. Ne kartą buvo akcentuota, jog problema yra visame karšto vandens vamzdyne, o ne tik kažkurioje vienoje jo atkarpoje. Nedidelių vamzdžių atkarpų pakeitimas neišsprendžia esminės problemos ir nepadaro karšto vandens vamzdyno kokybišku, todėl ieškovė byloje ir pareiškė reikalavimą dėl visų karšto vandens vamzdžių pakeitimo. Ieškovės reikalavimas keisti visus karšto vandens vamzdžius buvo pagrįstas rašytiniais įrodymais – UAB „Santjana“ specialistų surašytais defektiniais aktais. Tuo tarpu atsakovės nesutikimas dėl karšto vandens vamzdžių keitimo, nebuvo pagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais ar specialistų išvadomis, atsakovė nepateikė nieko išskyrus deklaratyvius atsikirtimus.
11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovė iš vis ilgą laiką jokių karšto vandens vamzdžių defektų nešalino. Atsakovė tik prieš paskutinį teismo posėdį ėmėsi paskubomis organizuoti defektų šalinimą bei pateikė teismui papildomus įrodymus, kuriuose nurodė, kokius defektus pašalino, o kurių jam sutvarkyti neva neleido ieškovė. Tačiau toks defektų šalinimas, kokį atliko atsakovė, nėra tinkamas. Atsakovė atlikdavo tik nedidelių atkarpų vamzdžių pakeitimą, tačiau vamzdžiai suskildavo vis kitose vietose ir per skilimus teka vanduo. Atsiradęs vandens pratekėjimas laikinai būdavo stabdomas tik ieškovės pastangomis uždedant apkabas ant trūkusių vamzdžių. Ieškovė 2022 m. balandžio mėnesį kreipėsi į antstolį, kuris konstatavo faktines aplinkybes, užfiksuodamas visas tuo metu matomų defektų vietas, tiek pakeistas vamzdžių atkarpas, tiek nepakeistas, uždėtas apkabas vandens bėgimui stabdyti, taip pat vietas, kuriose buvo išpjaustyta mineralinė vata, tačiau nesudėta atgal ir pan. 2022 m. balandžio 26 d. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 240-22-04 buvo pateiktas teismui. Tik po šio antstolio faktinio aplinkybių konstatavimo protokolo su visa vaizdine medžiaga teismui pateikimo bei likus keletui dienų iki paskirto teismo posėdžio atsakovė ėmė rodyti iniciatyvą dėl defektų šalinimo, tačiau tik atsakovei tinkamu būdu, net nefiksuodamas konkrečių vietų, kur defektai ištaisyti. Visi defektai nebuvo sutvarkyti nei teismo sprendimo priėmimo metu, nei apeliacinio skundo surašymo ir pateikimo metu, tad teismo išvada, kad atsakovė tinkamai atlieka savo kaip rangovo pareigas garantiniu laikotarpiu yra visiškai nepagrįsta ir neatitinkanti faktinės situacijos. Šiuo atveju jokių defektų šalinimo aktų nėra, todėl ieškovei net nėra žinoma, kokiu būdu defektai sutvarkyti, kokios vamzdžių atkarpos pakeistos, ar iš vis pakeistos, ar tik izoliuotos vata paslepiant trūkusius vamzdžius, todėl toks defektų šalinimas, slepiant darbų apimtis, nepriduodant atliktų darbų ieškovei, nepagrįstai teismo vertinamas kaip tinkamas. Teismas skundžiamame sprendime visiškai neteisingai įvertino į bylą pateiktą 2022 m. balandžio 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 240-22-04, kadangi šiame protokole fiksuotus 11 defektų vertino kaip galutinį karšto vandens vamzdyno defektų skaičių. Pažymėtina, kad joks galutinis skaičius trūkusių vamzdžių vietų nebuvo nustatytas. Šie 11 defektų buvo matomi vizualiai ratu apėjus automobilių stovėjimo aikštelę nuo pirmojo šilumos punkto, plane pažymėto ŠP1. Protokole aprašyti tie defektai, kurie matomi akivaizdžiai be jokio papildomo ardymo, be mineralinės vatos nuėmimo ir pan. Šia apžiūra nebuvo siekiama užfiksuoti visus esančius defektus, apžiūros neatliko teismo ekspertai, tačiau net ir specialaus išsilavinimo neturintiems asmenims defektai yra aiškūs ir matomi. Šiuo atveju karšto vandens vamzdžiai reikalauja nuolatinės priežiūros, nuolat trūksta, nuolat bėga vanduo ir nuolat dedamos apkabos vandens bėgimui stabdyti, todėl negalima kalbėti apie šių vamzdžių kokybiškumą ir tinkamumą naudoti pagal paskirtį. Automobilių stovėjimo aikštelėje iš vamzdžių nuolat tekant vandeniui, esant baloms ant automobilių stovėjimo aikštelės grindų, teismo išvada, kad Atsakovė tinkamai pašalino defektus ir kad daugiau jokių šalintinų defektų nėra yra neteisinga.
Atsiliepimas
12. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįsta bei neįrodytą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. sprendimą nepakeistą.
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad atsakovė pastoviai atlieka ginčo objekto – gyvenamajame daugiabučiame name įrengtų karšto vandens vamzdynų garantinius remonto darbus. Darbų atlikimo terminas priklauso nuo reikiamų remontui atlikti medžiagų tiekimo terminų, darbo jėgos prieinamumo, defekto sudėtingumo ir ieškovės leidimo atlikti garantinių defektų šalinimo darbus. Atsakovė niekada neatsisakė šalinti vamzdynų pratekėjimų ir šiuos darbus pastoviai vykdo. Atsakovė niekada nevengė bendradarbiauti, savalaikiai atsakinėjo į papildomus ieškovės rašytinius paklausimus, teikė informaciją. Priešingai – pati ieškovė darė ir daro dirbtines kliūtis garantinių defektų šalinimui. Ieškovė savo reikalavimą grindžia UAB „Santjana“ 2021 m. kovo 26 d. ir 2021 m. liepos 16 d defektiniais aktais, kuriuose nėra jokios tiriamosios medžiagos (neanalizuojami defektai ar jų vietos), priežastinio ryšio, o tik pateikti bendri pamąstymai, kurie nėra paremti jokia tiriamąja ir teorine medžiaga, neaišku kuo remiantis daroma išvada, kad reikia keisti apskritai visą vamzdyną. Tačiau apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad tai yra pagrindiniai įrodymai, kuriais ieškovė pirmos instancijos teisme pagrindė savo reikalavimą keisti visą vamzdyną ir jos manymu tokie įrodymai yra pakankami.
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme ieškovė pateikė UAB „Vilniaus vandenys“ laboratorijos atliktus geriamojo vandens mikrobiologinio tyrimo protokolus. Priešingai nei nurodo ieškovė, iš pateiktų tyrimų akivaizdžiai matyti, kad vandens parametrai neatitinka ne tik Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nustatytų ribinių verčių: bendroji geležis nustatytą normą viršija 4,45 karto, o mangano – net 151,58 kartą. Kaip nurodyta tyrimus atlikusios laboratorijos įvertinimuose pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, mangano koncentracija geriamajame vandenyje iki 400 µg/l nekelia grėsmės vartotojų sveikatai, tačiau net ir PSO nustatyta nepavojinga riba yra viršijama 18,95 karto ir tai neatitinka jokių leistinų normų ar ribų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bylos, kuri priskiriama nagrinėti kito teismo teisėjams, teismingumas nekeičiamas – bylą nagrinėjantis kito teismo teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nutartimi siekiant išlyginti apygardų teismų teisėjų, nagrinėjančių civilines bylas, darbo krūvio skirtumus, ši Vilniaus apygardos teismo civilinė byla priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Taigi, Klaipėdos apygardos teismo teisėjų paskyrimas nagrinėti Vilniaus apygardos teismo kompetencijai priskirtas nagrinėti bylas nekeičia bylų teismingumo, Klaipėdos apygardos teismo teisėjai, nagrinėdami Vilniaus apygardos teismo priskirtas bylas, veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
18. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinys atsakovei UAB „Merko statyba“ dėl atsakovės įpareigojimo per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti daugiabučio gyvenamojo namo su administracinėmis patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), UAB „Santjana“ 2021 m. kovo 26 d. ir 2021 m. liepos 16 d. surašytuose defektiniuose aktuose nurodytus karšto vandens vamzdžių defektus, t. y. pakeisti visus daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelės -2 aukšte esančius karšto vandens vamzdžius nuo šilumos punkto iki stovų jungiamųjų dalių (uždaromosios armatūros).
19. Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad paaiškėjus darbų rezultato kokybės trūkumams užsakovas turi įrodyti tik patį defektų buvimo faktą, ką ieškovė ir padarė, todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą šioje byloje, o taip pat nepagrįstai ekspertizės byloje neprašymą vertino ieškovės, o ne atsakovės nenaudai.
Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo
20. Byloje nustatyta ir tarp šalių nekilo ginčas dėl to, kad daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas 2017 metais ir kad statant šį namą generalinis rangovas buvo atsakovė – UAB „Merko statyba“. Ieškovė reikalauja įpareigoti atsakovę per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti daugiabučio gyvenamojo namo su administracinėmis patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), UAB „Santjana“ 2021 m. kovo 26 d. ir 2021 m. liepos 16 d. surašytuose defektiniuose aktuose nurodytus karšto vandens vamzdžių defektus, t. y. pakeisti visus daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelės -2 aukšte esančius karšto vandens vamzdžius nuo šilumos punkto iki stovų jungiamųjų dalių (uždaromosios armatūros).
21. Statybos rangos sutartis reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.681–6.699 straipsniai, taip pat CK 6.644–6.671 straipsniuose įtvirtintos bendrosios rangos sutarčių nuostatos, jeigu jos neprieštarauja specialiosioms statybos rangos normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Statybos tvarką, statybos dalyvių ir kitų juridinių bei fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę nustato CK, taip pat Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Statybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.
22. CK 6.697 straipsnio 1 dalis nustato, kad rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. CK 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.). CK 6.698 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu) (CK 6.698 straipsnio 2 dalis).
23. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015). Specialieji užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai, įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).
24. Tarp šalių nekilo ginčas dėl garantinio termino ir dėl to, kad ieškovė – Namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija turi teisę reikalauti iš atsakovės neatlygintinai pašalinti 2017 metais pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), požeminiame automobilių stovėjimo aikštelės -2 aukšte esančių karšto vandens vamzdyno defektus, jeigu jie atsirado ne dėl šio vamzdyno ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.
25. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
26. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017). Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021, 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022 ir kt.).
27. Paprastai, vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Tačiau, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018). Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004, 2005 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009, 2020 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).Taigi, remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, ieškovė kaip užsakovė, reikšdama reikalavimą neatlygintinai pašalinti vamzdyno defektus turi pareigą šioje byloje įrodyti tik defektų faktą, o atsakovas kaip rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis.
28. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2020 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).
29. Ieškovė nurodo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. pabaigos pastebimi vis nauji vandens pratekėjimai iš karšto vandens vamzdžių namo automobilių stovėjimo aikštelės -2 aukšte. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškovė atsakovo sistemoje užregistravo pranešimus apie požeminiame automobilių stovėjimo aikštelės -2 aukšto karšto vandens vamzdyne atsiradusį vandens pratekėjimą (lašėjimą): 2021 m. sausio 3 d. (K4), 2021 m. sausio 19 d. (K6), 2021 m. gegužės 10 d. (K7.2), 2021 m. gegužės 26 d. (K6), 2021 m. birželio 15 d. (K7.2), 2021 m. birželio 21 d. (K7.1), 2021 m. liepos 6 d. (K8, K9), 2021 m. liepos 14 d. (K6), 2021 m. rugpjūčio 22 d. (K1), 2021 m. rugpjūčio 27 d. (K7.1), 2021 m. rugpjūčio 30 d. (K4), 2021 m. rugsėjo 3 d. (K7.2), 2021 m. lapkričio 24 d. K3.2), 2021 m. gruodžio 29 d. (laša/prakiuro K8 trišakis), 2022 m. sausio 4 d. (K2), 2022 m. kovo 2 d. (K2), 2022 m. kovo 23 d. (K7.2), 2022 m. vasario 16 d. (trasa ties K6-K7). UAB „Santjana“ 2021 m. kovo 26 d. ir 2021 m. liepos 16 d. surašytuose defektiniuose aktuose nurodyta, kad karšto vandens vamzdžiai yra galimai paveikti korozijos, vandens pratekėjimo priežastimi nurodyti šalia vamzdžių pravesto kabelio vykstantys elektrocheminiai procesai arba dėl prastos kokybės vamzdžių vykstanti cinkuotų vamzdžių korozija, todėl pasiūlyta keisti visus karšto vandens vamzdžius (vandentiekio projekte šie vamzdžiai pažymėti žymomis T3 ir T4) nuo šilumos punkto iki stovų jungiamųjų dalių (uždaromosios armatūros). Antstolis 2022 m. balandžio 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 240-22-04 konstatavo faktines aplinkybes, užfiksuodamas visas tuo metu matomų defektų vietas, tiek pakeistas vamzdžių atkarpas, tiek nepakeistas, uždėtas apkabas vandens bėgimui stabdyti, taip pat vietas, kuriose buvo išpjaustyta mineralinė vata ir pan. – iš viso 11 defektų. Ieškovė paaiškina, kad ten, kur vamzdžių atkarpos buvo pakeistos, trūkiai nebefiksuojami, tačiau kitose vamzdžių dalyse įtrūkimai atsiranda nuolat, o vanduo prateka.
30. Pažymėtina, kad atsakovė pačių defektų fakto – atsirandančių vis naujų vandens pratekėjimų iš karšto vandens vamzdžių namo automobilių stovėjimo aikštelės -2 aukšte neginčijo, t. y. neteigė ir neįrodinėjo, kad tokių defektų nebuvo ar jų buvo mažiau nei nurodė ieškovė, taip pat neteigė ir neįrodinėjo, kad tokie defektai būdingi ne visam vamzdynui, o tik tam tikroms vamzdyno dalims ir pan. Tokių duomenų nėra ir byloje. Darytina išvada, kad defektai – vandens pratekėjimas atsiranda ir labai tikėtina, kad gali atsirasti bet kurioje šio vamzdyno vietoje. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė patį defektų faktą įrodė visam namo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelės -2 aukšte esančiam karšto vandens vamzdynui.
31. Atsakovė nesutikdama su ieškovės reikalavimu pakeisti visą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastatyto 2017 metais, požeminiame automobilių stovėjimo aikštelės -2 aukšte esantį karšto vandens vamzdyną, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, deklaratyviai nurodė, kad tokio tipo vamzdžių korozija galėjo atsirasti dėl nekontroliuojamos vandens kokybės, cheminės sudėties. Ieškovė byloje pateikė UAB „Vilniaus vandenys“ laboratorijos atliktus geriamojo vandens mikrobiologinio tyrimo protokolus. Atsakovė nurodo, kad iš pateiktų tyrimų matyti, jog vandens parametrai neatitinka ne tik Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nustatytų ribinių verčių: bendroji geležis nustatytą normą viršija 4,45 karto, o mangano – net 151,58 kartą. Atsakovė pažymi, kad, kaip nurodyta tyrimus atlikusios laboratorijos įvertinimuose, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, mangano koncentracija geriamajame vandenyje iki 400 µg/l nekelia grėsmės vartotojų sveikatai, tačiau net ir PSO nustatyta nepavojinga riba yra viršijama 18,95 karto ir tai neatitinka jokių leistinų normų ar ribų. Tačiau, pažymėtina, kad atsakovė, apart savo paaiškinimų, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent šių rodiklių perviršis turėtų įtaką minėtiems vamzdyno defektams ar kad apskritai toks reiškinys būtų įprastas ir kituose objektuose, kur tiekiamas tas pats vanduo.
32. Kita vertus, atsakovė nesutikdama su ieškovės reikalavimu, nurodo, kad nuolat atlieka gyvenamajame name įrengtų karšto vandens vamzdynų garantinius remonto darbus pagal atskirus ieškovės pranešimus. Taigi, galima suprasti, kad ieškovė bent jau iš dalies sutinka, jog turi pareigą šalinti ieškovės nurodomus defektus. Iš esmės, ginčo dėl to, kad atsakovė tvarkė bent jau dalį karšto vandens vamzdžių defektų, atkarpomis pakeisdama vamzdžius, nėra. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, ieškovė įrodė defektų faktą visam namo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelės -2 aukšte esančiam karšto vandens vamzdynui, sutiktina su ieškovės pozicija, kad toks defektų šalinimas neišsprendžia esminės problemos ir nepadaro viso karšto vandens vamzdyno kokybišku, t. y. atitinkančiu įprastai reikalaujamas savybes ir tinkamu naudotis pagal paskirtį protingą terminą.
33. Atsakovė nesutikdama su ieškovės reikalavimu taip pat teigia, kad ieškovės nurodomuose UAB „Santjana“ defektiniuose aktuose nurodyti bendro pobūdžio pamąstymai, neparemti tiriamąja ir teorine medžiaga, nėra aišku, kuo remiantis siūloma keisti visą vamzdyną, o defektiniai aktai nėra pasirašyti atsakovės, atsakovė juos sudarant nedalyvavo, jie surašyti ir pateikti dar iki planuotų apžiūrų. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios atsakovės nurodomos aplinkybės ir ieškovės pateikto įrodymo kritika niekaip nepaneigia pačio viso vamzdyno defekto fakto ir nepagrindžia CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytų atsakovės atsakomybę šalinančių defektų atsiradimo priežasčių. Kita vertus, kitų būdų kaip sutvarkyti visą vamzdyną jo viso nepakeičiant, atsakovė nepasiūlė.
34. Pažymėtina, kad atsakovė, siekdama išvengti atsakomybės ir dėl to turėdama pareigą įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jos atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis apskritai jokių įrodymų neteikė ir tik rėmėsi savo deklaratyviais paaiškinimais ir teiginiais. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 13 d. teismo posėdyje, taip pat 2022 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje, išklausęs šalių paaiškinimus, siūlė šalims skirti byloje teismo ekspertizę, tačiau šalys teismo ekspertizės atsisakė, nors atsakovė turėdama minėtą pareigą, tokia teise galėjo pasinaudoti. Taigi, esant ieškovės įrodytam viso vamzdyno defekto faktui ir atsakovei neįrodžius CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytų, jos atsakomybę šalinančių defektų atsiradimo priežasčių, darytina išvada, kad atsakovė atsako už šiuos defektus ir ieškovės reikalavimu turi neatlygintinai juos pašalinti per protingą terminą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.697 straipsnio 3 dalis).
35. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui skundžiamu sprendimu konstatavus, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimą, ir ieškinį atmetus, buvo neteisingai įvertinti byloje esantys įrodymai ir šalims neteisingai paskirstyta įrodinėjimo našta, todėl toks skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Pripažinus įrodytomis sąlygas atsakovės atsakomybei kilti, skundžiamas pirmosios instancijos teismo spendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – tenkinti ieškovės Namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos ieškinį atsakovei UAB „Merko statyba“ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330, 338 straipsniai).
37. Kaip minėta, CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad užsakovas turi teisę reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą. Nagrinėjamu atveju, nekilo ginčo dėl ieškovės prašomo nustatyti 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos termino pašalinti trūkumus. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos, į tai, kad sprendimas priimamas artėjant šventiniam laikotarpiui, į galimas darbų apimtis ir kt. aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju minėtas 30 kalendorinių dienų terminas nebūtų protingas ir turėtų būti nustatytas 60 kalendorinių dienų terminas.
38. Taigi, atsakovė įpareigotina per 60 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti daugiabučio gyvenamojo namo su administracinėmis patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), UAB „Santjana“ 2021 m. kovo 26 d. ir 2021 m. liepos 16 d. surašytuose defektiniuose aktuose nurodytus karšto vandens vamzdžių defektus, t. y. pakeisti visus daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelės -2 aukšte esančius karšto vandens vamzdžius nuo šilumos punkto iki stovų jungiamųjų dalių (uždaromosios armatūros) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330, 338 straipsniai, CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.697 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
40. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas ir ieškinys tenkintini, laikytina, jog sprendimas priimtas ieškovės naudai CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme, todėl spręstini ieškovės prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Byloje pateikti duomenys, pagrindžiantys, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2 047,49 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Prašomas priteisti pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti dydis už teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijomis nustatytų dydžių, išlaidos patirtos realiai, yra protingo dydžio, adekvačios. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 2 047,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui raštu nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės Namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Merko statyba“ ir įpareigoti atsakovę per 60 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti daugiabučio gyvenamojo namo su administracinėmis patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), UAB „Santjana“ 2021 m. kovo 26 d. ir 2021 m. liepos 16 d. surašytuose defektiniuose aktuose nurodytus karšto vandens vamzdžių defektus, t. y. pakeisti visus daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelės -2 aukšte esančius karšto vandens vamzdžius nuo šilumos punkto iki stovų jungiamųjų dalių (uždaromosios armatūros).
Priteisti ieškovei Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Merko statyba“ 2 047,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Netenkinti ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.