- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-11
- Bylos Nr.
- e2S-1147-863/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04036-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „CS Construction“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Standex sistemos“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „CS Construction“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CS Construction“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Standex sistemos“ dėl avanso grąžinimo, skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „CS Construction“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Standex sistemos“, prašydama priteisti iš atsakovės 9 421,49 Eur avansą, 181,50 Eur skolą, 44 953,17 Eur nuostolius, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė savo ieškinio reikalavimų užtikrinimui taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 54 556,16 Eur dydžio vertės atsakovės kilnojamąjį ir / ar nekilnojamąjį turtą, priklausančias pinigines lėšas, esančias Lietuvos Respublikos bankuose, kredito unijose, kitose mokėjimo įstaigose, o nesant nekilnojamojo, kilnojamojo turto ar piniginių lėšų, pavesti ieškovės surastam antstoliui surasti, aprašyti bei areštuoti piniginio reikalavimo ribose tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį turtą, taip pat kilnojamuosius daiktus, pinigus ir turtines teises, esančius pas trečiuosius asmenis. Mano, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra tenkinamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos sąlygos. Nurodė, kad ieškinyje išdėstytas faktinis ir teisinis pagrindas bei jį patvirtinantys rašytiniai įrodymai tikėtinai pagrindžia ieškovės ieškiniu reiškiamus reikalavimus bei sudaro preliminarų pagrindą manyti, jog ieškinio reikalavimai galėtų būti tenkinami. Ieškovės įsitikinimu, šiuo atveju egzistuoja ir reali grėsmė galimai ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui. Pažymėjo, kad ieškovės reikalaujama suma yra itin didelė atsakovei, o tai gali lemti atsakovės ketinimą bandyti išvengti teismo priteistų sumų ieškovei sumokėjimo. Tai, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas atsakovei yra didelis, patvirtina šios aplinkybės: atsakovė sistemingai nevykdo savo įsipareigojimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Sodrai); atsakovės atžvilgiu dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo jau yra taikytas areštas; pati atsakovė 2023 m. vasario 7 d. atsakyme ieškovei yra pripažinusi, kad susiduria su finansiniais sunkumais ir kad sutarties nutraukimas gali sąlygoti atsakovės nemokumą; iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad 2021 m. atsakovės įsipareigojimai viršijo turimo turto vertę; atsakovė neturi nuosavybės teise valdomo turto. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė geranoriškai nevykdo sutartinių įsipareigojimų, į tai, kad teismui teikiami įrodymai liudija atsakovės sunkią turtinę padėtį, siekiant užkirsti kelią atsakovės turtinės padėties pablogėjimui iki bylos šalių ginčas bus išnagrinėtas teisme, ieškovės vertinimu, šiuo atveju egzistuota pagrindas taikyti atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 22 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4. Teismas sprendė, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė pakankamai objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų pagrįstai manyti, jog prašoma priteisti suma atsakovei iš tiesų yra didelė arba jos turtinė padėtis yra sunki, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas. Taip pat ieškovė, be kita ko nepateikė pakankamai objektyvių duomenų (įrodymų), kurie leistų spręsti, jog atsakovė aktyviais veiksmais siekia išvengti skolos sumokėjimo ir elgiasi nesąžiningai (slapstosi; ėmėsi kitų aktyvių veiksmų, siekdami paslėpti ar realizuoti jai priklausantį turtą, apsunkinti išieškojimą). Teismo vertinimu, remiantis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo spręsti, jog nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas galės pasunkėti ar jo įvykdymas pasidarys neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovė UAB „CS Construction“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pritaikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
5.1. Nurodo, kad kartu su ieškiniu į bylą buvo pateikti objektyvūs rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovės finansinė būklė yra blogėjanti ir ieškiniu reikalaujama priteisti suma atsakovei yra didelė. Pažymi, kad į bylą buvo pateiktas atsakovės 2023 m. vasario 7 d. atsakymas ieškovei, kuriame pati atsakovė pripažino, jog susiduria su finansiniais sunkumais; taip pat buvo pateikti viešai prieinami duomenys, kurie patvirtina, jog 2021 m. duomenimis, atsakovės turimas turtas daugiau kaip 9 kartus mažesnis nei atsakovės įsiskolinimų suma, o grynasis pelnas daugiau kaip 5 kartus mažesnis nei ieškovės ieškinio suma, nuosavas kapitalas neigiamas; atsakovė neturi nuosavybės teise valdomo turto; atsakovės atžvilgiu dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo jai jau yra taikytas turto areštas; atsakovė sistemingai nevykdo įsipareigojimų Sodrai.
5.2. Mano, kad ieškinio suma ir atsakovės finansinės padėtis yra itin reikšmingos aplinkybės, sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi galimai ieškovei palankus teismo sprendimas realiai galės būti įvykdytas tik tuomet, jeigu pasibaigus teisminiam ginčo nagrinėjimui atsakovė turės pakankamai piniginių lėšų sumokėti nurodytą sumą arba lygiaverčio turto, iš kurio būtų galima išieškoti priteistą sumą. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad ieškovė objektyviai neturi galimybės pateikti daugiau įrodymų apie atsakovę, siekiant pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, t. y. ieškovės galimybė teikti įrodymus yra apribota, nes ji gali teikti tik viešai prieinamus duomenis. Pagal teismų praktiką, pareiga įrodyti gerą turtinę padėtį (galimybę įvykdyti ieškovės reikalavimą) tenka būtent atsakovei, suinteresuotai laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu.
5.3. Akcentuoja, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti taikomas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovės, tiek atsakovės teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Nurodo, kad tarp šalių 2022 m. gegužės 18 d. sudaryta rangos sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, dėl ko ieškovė yra priversta ne tik patirti nuostolius, bet ir inicijuoti teisminį procesą, nes ieškovės patirtų nuostolių atsakovė geranoriškai neatlygino. Atsakovė ir toliau nevaržomai naudojasi piniginėmis lėšomis, kurios atsakovei neatlikus sutartų darbų pilna apimtimi, turi būti ieškovei grąžintos. Ši aplinkybė, ieškovės vertinimu, akivaizdžiai įrodo atsakovės nesąžiningumą. Susidarė situacija, kai šalies, nutraukusios sutartį dėl kitos šalies kaltės ir to pasėkoje patirtančios ženklius nuostolius, teisėti interesai nėra niekaip užtikrinami.
5.4. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino to, kad ieškovė neturi įrodinėti konkretaus turto perleidimo, t. y. tam, kad būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovė neturi pateikti duomenų, jog atsakovė jau perleido dalį ar visą savo turtą. Ieškovės pateikti duomenys turi tik atskleisti riziką, kad yra galimybė, jog atsakovė taip pasielgs. Nurodo, jog negali prognozuoti atsakovės veiksmų, t. y. numatyti, kokių konkrečių veiksmų galėtų imtis atsakovė, ketindama išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
Atsiliepimas
6. Atsakovė UAB „Standex sistemos“ atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.
6.1. Atsakovės vertinimu, ieškovės reikalavimai prima facie nėra pagrįsti. Nurodo, kad ieškovė kildina savo reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo dėl tarp šalių 2022 m. gegužės 18 d. sudarytos rangos sutarties nutraukimo dėl neva atsakovės kaltės, ką atsakovė atsiliepimu į ieškinį ginčija kaip neteisėtai atliktą. Mano, jog vertinant ieškinio prima facie pagrįstumą reikėtų įvertinti ne tik ieškovės teikiamus argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus, bet ir atsakovės atsikirtimus bei jų įtaką reikalavimų galimam pagrįstumui. Nurodė nesutikimo su ieškovės reikalavimais argumentus, kurie, atsakovės vertinimu, patvirtina, kad prima facie negalima įvertinti, jog ieškovės ieškinys galės būti patenkintas, ieškovei teikiant klaidingus duomenis, neįvykdytas sutartis (pagal kurias neatlikti mokėjimai), nepagrįstus reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo.
6.2. Atsakovė mano, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitiktų proporcingumo reikalavimo bei neužtikrintų galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Pažymi, kad neketina nutraukti veiklos ir toliau ją vykdo, turi naujų užsakymų, todėl neegzistuoja net teorinė grėsmė dėl siekio išvengti galimo reikalavimo įvykdymo ieškinio galimo patenkinimo atveju. Atitinkamai nėra rizikos, kad atsakovė vengtų atsiskaityti su ieškove ar siektų nuslėpti turtą, nes atsakovė yra skaidri ir ilgai veikianti Lietuvos rinkoje įmonė. Atkreipia dėmesį, kad atsakovės veikla pagal ieškovės pateiktus 2021 m. finansinius duomenis buvo pelninga. Laiko nepagrįstu ieškovės rėmimąsi atsakovės teiginiais dėl sutarties nutraukimo įtakos atsakovės mokumui. Pažymi, kad atsakovės finansinėse ataskaitose esantis įsipareigojimų ir turto santykis negali būti lemiamu kriterijumi, vertinant atsakovės mokumą, nes atsakovės veiklos pobūdis yra toks, jog atsakovė įsigyja metalo gaminius, iš jų gamina turėklus ir kitą įrangą bei teikia apdirbti tretiesiems asmenims (cinkuoti, dažyti), dėl ko prisiimami įsipareigojimai ir atitinkami gaminiai dar nėra įtraukiami į atsargas jų tikrąja verte. Atkreipia dėmesį, kad šiuo metu skolų Sodrai neturi, o atsakovės 16 290,38 Eur įsipareigojimų Sodrai įvykdymas patvirtina, kad atsakovė pajėgi įvykdyti didelės apimties piniginius įsipareigojimus. Pagal ieškovės pateiktus atsakovės 2021 m. finansinius duomenis, ieškovės reikalavimai sudaro 10 procentų nuo atsakovės veiklos pajamų, kas nėra didelė dalis apyvartos. Pažymi, kad turtas į balansą įtraukiamas likutinėmis vertėmis, dėl ko jo rinkos vertė būna didesnė nei numatyta balanse.
6.3. Atsakovė nurodo, kad yra sudariusi naujų sutarčių 2023 m. vasario-balandžio mėnesiais, kurių bendra vertė siekia 189 828,94 Eur; nurodytų sutarčių ir ateityje būsiančių sudarytų sutarčių vykdymas užtikrintų atsakovei pajamas ir atitinkamai galimybę atsiskaityti su ieškove tuo atveju, jeigu teismo sprendimas ieškovei būtų palankus. Pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas ir pagal sutartis sumokėtų avansų bei joms vykdyti pagamintų gaminių areštas gali lemti sutarčių neįvykdymą, dėl ko ir ieškovės reikalavimai negalėtų būti patenkinti ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju. Tokiu būdu laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas prieštarautų jų tikslui, neatitiktų proporcingumo reikalavimo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
9. Aptariamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje būtent dėl joje kilusio ginčo, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti realiai egzistuojančią sprendimo, priimto išnagrinėjus šį ginčą, neįvykdymo riziką. Tačiau tik nustatęs kumuliatyvių (abiejų būtinų) sąlygų visumą – tikėtiną ieškinio pagrįstumą ir grėsmę teismo sprendimo įvykdymui – teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
11. Šiuo atveju, ieškovė, prašydama ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, laikė, jog egzistuoja abi būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – tiek ieškinio prima facie pagrįstumas, tiek grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, ką ieškovė iš esmės grindė atsakovei didele ieškinio suma bei, ieškovės vertinimu, atsakovės prasta finansine padėtimi. Tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra pagrįstas, ieškovei nepateikus pakankamai objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog prašoma priteisti suma atsakovei iš tiesų yra didelė ar jos turtinė padėtis sunki, bei kad atsakovė aktyviais veiksmais siekia išvengti skolos sumokėjimo ir elgiasi nesąžiningai. Apeliantė gi nesutikdama su tokia teismo pozicija, būtent ieškinio sumą ir atsakovės finansinę padėtį laiko sprendžiamam klausimui itin reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko įžvelgdama ir atsakovės nesąžiningumą, jai negrąžinant avanso.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
13. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, atmetęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, teismas iš esmės nepasisakė dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo sąlygos egzistavimo. Ieškovės vertinimu, aptariamu atveju, ši sąlyga tenkinama, tačiau atsakovė su tuo nesutiko ir atsiliepime į atskirąjį skundą, dėstydama nesutikimo su ieškinio reikalavimais argumentus, akcentavo, kad šiuo klausimu reikėtų įvertinti ne tik ieškovės teikiamus argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus, bet ir atsakovės atsikirtimus bei jų įtaką reikalavimų galimam pagrįstumui. Taigi, tarp bylos šalių nesant vieningos pozicijos dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia šiuo klausimu pasisakyti.
14. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal prima facie (preliminaraus ieškinio pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 1040/2013). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti ar, atitinkamai, panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017). Aptariamu atveju, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja pakankamai akivaizdžios ieškovės byloje pareikšto ieškinio nepagrįstumo aplinkybės, leidžiančios teismui jau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo sprendimo metu konstatuoti tikėtiną ieškinio nepagrįstumą, šiame kontekste pažymint, kad toks ieškinio reikalavimas materialiniu teisiniu aspektu yra galimas, ieškinio faktinis pagrindas suformuluotas, pateikti jį galimai pagrindžiantys įrodymai. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu pasitvirtinus ieškinio faktinį pagrindą sudarančioms aplinkybėms, pareikšti reikalavimai galėtų būti tenkinami ir jie sukeltų atitinkamas teisines pasekmes. Atsižvelgiant į nurodytą poziciją, taip pat į tai, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų, atmestini atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai dėl įrodymų šioje stadijoje vertinimo būtinumo.
15. Visgi, vien tik preliminaraus ieškinio pagrįstumo nustatymas nėra pakankama sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumui konstatuoti. Antrąją būtiną sąlygą – grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, ko pirmosios instancijos teismas ir neįžvelgė, apeliantė iš esmės grindė atsakovei galimai didele ieškinio suma ir sudėtinga atsakovės finansine padėtimi, akcentuodama atsakovės įsipareigojimų Sodrai nevykdymą, jos pačios 2023 m. vasario 7 d. rašte ieškovei nurodytus finansinius sunkumus, viešai prieinamus 2021 m. atsakovės finansinius duomenis, nuosavybės teise valdomo turto neturėjimą, atsakovės atžvilgiu jau taikytą turto areštą.
16. Vertinant ieškovės argumentus apie tai, kad reiškiamų reikalavimų suma atsakovei yra didelė, pirmiausia nurodytina, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje laikoma, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, o tai suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), o jų tikslas – išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, jeigu kyla labiau tikėtina grėsmė, kad jis gali būti perleistas turint siekį išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo. Tiek nacionalinis teisinis reglamentavimas, tiek ir tarptautinis, Lietuvai privalomas, teisinis reglamentavimas tokių aplinkybių, kaip prievolės kreditoriui nevykdymas ar nepalanki skolininko (atsakovo) turtinė padėtis nesuabsoliutina ir nepriskiria jų prie savaime patvirtinančių grėsmę teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 1156-464/2018). O tuo atveju, jeigu atsakovė neturėtų pakankamai turto ieškovės reikalavimams iš karto įvykdyti (šio turto neužtektų), negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su atsakovės turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-105-196/2019). Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra kokių nors duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningą elgesį, siekiant išvengti teismo galutiniu sprendimu jam nustatytų įpareigojimų įvykdymo, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 210- 943/2019). Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad galiojantys teisės aktai nepreziumuoja atsakovo nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę pareiga įrodyti abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prielaidų egzistavimą tenka tai ginčo šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir kartu prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti (CPK 12, 178 straipsniai).
17. Taigi, įvertinus apeliantės argumentus bei atsižvelgiant į paminėtą teismų praktiką, didelės ieškinio sumos kriterijus nėra savaime pakankamas sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti. Kaip toks kriterijus šiuo atveju nelaikytinas pakankamu ir apeliantės akcentuotos atsakovės finansinės būklės kontekste, be kita ko atkreipiant dėmesį, kad vėlgi vien ieškovės pateikti duomenys apie atsakovės turėtą įsiskolinimą Sodrai ar atsakovei kito kreditoriaus reikalavimui užtikrinti taikytą areštą, pačios atsakovės rašte ieškovei minėtus finansinius sunkumus, duomenis apie nuosavybės teise valdomo turto neturėjimą ar viešai prieinamus 2021 m. finansinius duomenis (atkreipiant dėmesį, kad tokie duomenys visgi neparodo realios įmonės finansinės būklės šiuo laikotarpiu), nesudaro pagrindo konstatuoti grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Tuo pačiu atkreipiant dėmesį, kad atsakovė savo atsiliepime į atskirąjį skundą kaip tik akcentavo savo veiklos tęstinumą, įmonės finansinį pajėgumą (skolų Sodrai neturėjimą ir pan.) ir pelningumą, kartu pateikdama duomenis apie 2023 m. vasario – balandžio mėnesiais su kitais užsakovais sudarytas sutartis, kurių bendra vertė daugiau nei 189 000 Eur, kas, anot atsakovės, užtikrina jai pajamas ir galimybes be kita ko atsiskaityti su ieškove palankaus ieškovei teismo sprendimo atveju.
18. Tokiu būdu, didelė atsakovei ieškinio suma, atsakovės finansinės būklės kontekste, galėtų būti vertinama tik kaip papildoma, esant atsakovės nesąžiningumo įrodymų. Ir būtent pačiai apeliantei, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymu suinteresuotai šaliai, teko pareiga įrodyti atsakovės nesąžiningumą ir dėl to kylančią grėsmę galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui. Sprendžiant šį procesinį klausimą įrodinėjimo dalykas yra atsakovės atlikti, atliekami ar ketinami atlikti veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pabloginti savo turtinę padėtį tam, kad išvengti išieškojimo iš šio turto pagal būsimą teismo sprendimą, o ne apskritai bet koks nesąžiningas elgesys, kaip pavyzdžiui, šiuo atveju, apeliantės teigimu, jos sumokėto avanso negrąžinimas, kas, pažymėtina, yra vienas iš ieškinio reikalavimų, todėl šioje proceso stadijoje negali būti vertinamas jo pagrįstumas ir tai bus atliekama tik bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, apeliantė, būdama suinteresuota savo galimai pažeistų teisių gynimu ir prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalėjo pateikti atitinkamus duomenis, pagrindžiančius galimą atsakovės nesąžiningumą (CPK 12 straipsnis), tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jokių pakankamai objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti, jog atsakovė siekia išvengti skolos sumokėjimo ar elgiasi nesąžiningai ieškovė byloje nepateikė.
19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
20. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai, atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai neturi esminės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Šiame kontekste be kita ko pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CS Construction“ atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.