Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1043-642/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-17
Bylos Nr.: e2A-1043-642/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-00714-2018-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Giedrė Seselskytė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
Ieškovas: V. K.
Atsakovas: Z. V., S. V.

Kategorijos

2.3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.2.7Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles
2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
2.6.1.6.2Netiesioginis ieškinys
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1043-642/2021Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00714-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.6.1.6.2; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės, Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-39-995/2021 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovams Z. V., S. V. dėl turto pripažinimo vieno iš sutuoktinio asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) priteisti atsakovei Z. V. asmeninės nuosavybės teise: butą, kurio bendras plotas 29,85 kv. m., esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butą, kurio bendras plotas 40,25 kv. m., esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 17/100 dalių kitų inžinerinių statinių – kiemo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 14 407,76 Eur pinigines lėšas, esančias antstolės B. T. depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pervestos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato; 2) priteisus atsakovės Z. V. asmeninės nuosavybės teise nurodytą turtą, leisti nukreipti išieškojimą į priteistą turtą.

2. Reikalavimo pagrindu ieškovė nurodė aplinkybes, kad antstolės B. T. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta vykdyti pagal 2017 m. liepos 15 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-715-2017, kuriuo iš atsakovės pradinės kreditorės naudai priteistas 116 908,16 Eur turtinės žalos atlyginimas, kuris padarytas nusikalstamomis veikomis, atsakovei klastojant dokumentus ir tokiu būdu užvaldžius pradinės kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas. Nurodė, kad atsakovė Z. V. ir jos sutuoktinis atsakovas S. V. ieškinyje nurodytą nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas įgijo iš atsakovės nusikalstamu būdu gautų lėšų, tai yra tų lėšų, kurias ji pasisavino ir tai, ieškovės nuomone, yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.123 straipsnio 1 dalies pagrindu, visą ginčo turtą pripažįstant asmenine atsakovės nuosavybe. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas S. V., žinodamas, kad ginčo turtas yra įgytas iš jo sutuoktinės atsakovės Z. V. nusikalstamu būdu gautų lėšų, privalo perleisti ginčo turtą atsakovei Z. V. asmeninės nuosavybės teise. Kadangi tokių veiksmų jis nėra atlikęs, ieškovė, kaip naujoji kreditorė, gindama savo interesus, reiškia netiesioginį ieškinį CK 6.68 straipsnio pagrindu, nes tam yra visos kasacinio teismo praktikoje nurodytos sąlygos. Pirma, ieškovei turtinė žala yra priteista įsiteisėjusiais teismų sprendimais baudžiamojoje byloje; antra, akivaizdu, kad ginčo nekilnojamas turtas ir pinginės lėšos saugomos antstolės depozitinėje sąskaitoje yra įgytos iš atsakovės Z. V. nusikalstamais veiksmais gautų lėšų, o žala ieškovei iki šiol nėra atlyginta ir atsakovė nesiima jokių aktyvių veiksmų žalai atlyginti; trečia, atsakovas S. V. žinodamas, kad ginčo turtas (nekilnojamas turtas ir piniginės lėšos) yra įgytas iš jo sutuoktinės Z. V. nusikalstamu būdu gautų lėšų, ir jam negali priklausyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise, privalo perleisti ginčo turtą atsakovei Z. V. asmeninės nuosavybės teise, tačiau tokių veiksmų nėra atlikęs iki šiol; ketvirta, atsakovė ieškovei priteistos turtinės žalos nėra atlyginusi iki šiol, išieškojimas iš bendros dalinės nuosavybės turto yra apsunkintas ir šią dieną nėra įmanomas.

Atsiliepimas

3. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsakovai pažymėjo, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendyje, kuriuo atsakovė pripažinta kalta, nėra net užuominos apie tai, kad, ginčo nekilnojamas turtas įgytas nusikalstamu būdu, o nustatinėti, kam priklausė kratos metu atsakovės bute paimti pinigai, nebuvo baudžiamosios bylos dalykas. Tai reiškia, jog baudžiamojoje byloje nebuvo tiriamos aplinkybės, ar ginčo pinigai gauti teisėtais, ar nusikalstamais būdais, todėl daryti pagrįstas išvadas apie paimtų pinigų kilmę nėra galimybės. Atsakovai nurodė, kad ieškovės samprotavimai apie ieškinyje nurodyto turto įgijimą iš atsakovės nusikalstamu būdu gautų pinigų neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Atkreipė dėmesį į tai, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 2001 m. sausio 20 d., nors pirmasis nusikalstamos veikos epizodas atsakovei inkriminuotas 2001 m. sausio 8 d. Be to, ieškovė neįrodė, kad būtent šie nusikalstamu būdu užvaldyti pinigai buvo panaudoti būstui įsigyti. Atsakovei už 2001 metus buvo inkriminuotas 23 130 Lt užvaldymas, tačiau, pagal buhalterinės ekspertizės aktą, atsakovė už šį laikotarpį neužvaldė nei vieno lito. Kitas butas – 40,25 kv. m bendro ploto bei 17/100 dalis kitų inžinerinių statinių, adresu (duomenys neskelbtini), įgyti 2007 m. rugpjūčio 24 d. Nors šio buto įsigijimo data ir patenka į atsakovei inkriminuotos nusikalstamos veikos laikotarpį, tačiau tai vien savaime neįrodo, kad jis įgytas nusikalstamu būdu. Atsakovės šeima turėjo teisėtų pajamų ir turto kur kas daugiau, nei reikėjo įsigyti ir šį būstą. Dėl ieškovės reikalavimo, susijusio su pinigais, esančiais antstolės depozitinėje sąskaitoje, atsakovai teigia, kad krata buvo daryta 2008 m. rugpjūčio 20 d. atsakovų namuose, o 8 500 Eur buvo paimti kaip tik kratos darymo metu iš grįžusio namo atsakovės sutuoktinio kišenių. Atsakovės sutuoktinis S. V. teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad jis šiuos pinigus 2018 m. rugpjūčio 20 d. pasiskolino iš M. S. stogui remontuoti. Atsakovų įsitikinimu, visų nurodytų aplinkybių visuma paneigia, kad piniginės lėšos įgytos nusikalstamu būdu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Plungės apylinkės teismas 2021 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pareiškė netiesioginį ieškinį, teismas pasisakė dėl būtinųjų įstatymo nustatytų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti (ne) egzistavimo. Pažymima, kad nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, jog ieškovė turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę į skolininkę atsakovę Z. V.. Tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl skolininkės turtinės teisės turėjimo atsakovo S. V. atžvilgiu, kurios šis neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti. Šiuo nagrinėjamu atveju, teismas sutiko su atsakovų atstovu, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendyje, pakeistame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi, nenustatytas faktas, jog ginčo turtas yra įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas, tačiau pažymima, kad jei teismo nuosprendyje nenurodyta, jog skolininko konkretus turtas yra įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, tai šis faktas gali būti nustatomas civilinio proceso tvarka. Taigi, šioje byloje turi būti įvertinta, kokiu laiko tarpu ir kokio dydžio lėšos buvo užvaldytos, ar turtui įsigyti jos buvo panaudotos.

6. Teismas pažymėjo, kad atsakovų nurodytos aplinkybės dėl piniginių lėšų, gautų už laikotarpį nuo 2001 m. iki 2008 m. – 2004 m. birželio 14 d. ir 2005 m. birželio 10 d. atsakovės tėvo padovanoti 19 000 Lt, 2008 m. lapkričio 20 d. M. S. atsakovui paskolinti 8 500 Lt, iš nuomos teisinių santykių gautų piniginės lėšos – ieškovės atliktame ir teismui pateiktame atsakovų teisėtai uždirbtų lėšų ir įsigyto turto kainos santykio apskaičiavime nebuvo įvertintos. Taip pat nebuvo įvertinta ir atsakovų turtinė padėtis nuo santuokos sudarymo pradžios – 1977 m. rugsėjo 24 d. iki 1994 m. (ieškovės atlikti skaičiavimai būtent nuo 1994 m.). Teismo išreikalauti iš Sodros duomenys apie atsakovų draudžiamąsias pajamas už laikotarpį nuo 1994 m. iki 2008 m. patvirtina, kad atsakovai laikotarpiu nuo 1994 m. iki 2008 m. gavo 285 216,60 Lt (pastaba – teismo sprendime nurodyta Eur) pajamų iš darbinių santykių ir su šiomis aplinkybėmis ieškovė sutiko.

7. Teismas konstatavo, kad vien tos aplinkybės, kad apie atsakovei jos tėvo dovanotus pinigus Valstybinei mokesčių inspekcijai pranešta 2004 – 2005 m., kad M. S. paskolos raštelis nusikalstamas veikas tiriantiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo pateiktas vėliau, o ne kratos pas atsakovus metu, kad dvi nuomos sutartys sudarytos atsakovų dukters vardu, nesant jokių objektyvių, atsakovų ir jų atstovo paaiškinimus apie turėtas pinigines lėšas vertinamu laikotarpiu, paneigiančių įrodymų, savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad tokių pajamų atsakovai negalėjo gauti.

8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors atsakovai nepateikė įrodymų dėl iki 2008 metų visų gautų pajamų ir turėtų piniginių lėšų, taip pat pirminių finansinių dokumentų, patvirtinančių 2000 m., 2003 m. deklaracijose nurodytas pinigines sumas, tačiau, teismo vertinimu, tai nelaikytina aplinkybe, patikimai paneigiančią galimybę gauti minėtas pajamas. Vertinamos pajamos yra susijusios su pakankamai senu laikotarpiu, todėl logiška, kad atitinkamas pajamas ar turto gavimo faktą pagrindžiantys dokumentai galėjo būti neišsaugoti.

9. Nors ieškovės atstovas teigia, kad deklaracijose nurodytų ne banke laikomų pinigų sumų atsakovai turėti negalėjo, deklaracijose nurodyta informacija neatitinka tikrovės, tačiau, teismo nuomone, tokie teiginiai niekuo nepagrįsti, o vien tik jų nepakanka daryti išvadą, kad deklaracijose nurodomų pinigų sumų atsakovai turėti negalėjo. Taigi, vertinant byloje esančias pajamų deklaracijas su kitais aptartais duomenimis, teismas atsakovų 2000 m., 2003 metais deklaracijose nurodytas pinigų sumas vertino kaip atsakovų turėtas pajamas, nes, kaip ir minėta, išskyrus ieškovės atstovo teiginius, byloje nėra objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą.

10. Teismas nurodė, kad vertinant ieškovės teiginių pagrįstumą apie atsakovų 2001 m. sausio 20 d. nusikalstamu būdu gautomis lėšomis įsigytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), šiai bylai išspręsti taip pat yra reikšmingos 2017 m. birželio 15 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendyje, pakeistame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi, konstatuotos aplinkybės. Pažymima, kad teismo nuosprendžiu nėra konstatuota, kad Z. V. 2001 metais būtų užvaldžiusi kokias nors lėšas. Kaip matyti šioje baudžiamoje byloje, teismas vertino bendrą už visus metus, t. y. laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 3 d. iki 2008 m. lapkričio 19 d., atsakovės Z. V. užvaldytą pinigų sumą. Be to, byloje esanti 1995 m. sausio 23 d, pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad atsakovė Z. V. už 14 883 Lt pardavė turėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovų atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad būtent iš šio buto gauti pinigai buvo panaudoti 1999 m. gegužės 12 d. butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti, todėl atsakovams nereikėjo turėti sukauptos visos sumos ginčo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti, ir šie argumentai taip ir liko nepaneigti.

11. Teismas pažymėjo, kad ieškovės argumentai apie tai, kad atsakovai vaikams skirdavo kiekvieną mėnesį gan dideles pinigines lėšas jų studijoms užsienyje, todėl atsakovai negalėjo nusipirkti tiek daug nekilnojamojo turto, taip pat atmestini, nes jie paremti tik prielaidomis, be to, juos paneigia atsakovų į bylą pateikti duomenys.

12. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo konstatuoti, jog atsakovai ginčo turtą – butus, esančius (duomenys neskelbtini), įsigijo iš nusikalstamu būdu gautų lėšų. Byloje kitų duomenų, kurie galėtų patvirtinti priešingas aplinkybes, t. y., kad pinigai, už kuriuos atsakovai įsigijo butą, gauti neteisėtai, nėra, tokių nepateikė ir ieškovė.

13. Teismas, vertindamas ieškovės prašymą pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe ikiteisminio tyrimo metu per 2008 m. lapkričio 20 d. kratą rastus ir paimtus pinigus, t. y. 14 407,76 Eur, kurie ieškovės tvirtinimu, taip pat yra įgyti iš atsakovės Z. V. nusikalstamais veiksmais gautų lėšų, priėjo prie išvados, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovų namuose atliktos kratos metu visi be išimties rasti grynieji pinigai yra nusikalstamu būdu įgytas turtas.

14. Teismas atsižvelgė į ieškovės teiginius, kad atsakovai yra nesąžiningi, veikia prieš greitą skolos išieškojimą, kad skolos išieškojimas yra apsunkintas ir šią dieną nėra įmanomas, tačiau teismas su šiais argumentais nesutiko, nes vykdomosios bylos duomenys patvirtina kiek kitokias, nei nurodo ieškovė, aplinkybes – dalis skolos jau yra grąžinta antstolei pardavus atsakovams priklausantį turtą, taip pat bylos nagrinėjimo metu buvo paskelbtos varžytinės dėl atsakovei priklausančios ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, o iš atsakovės gaunamų pajamų iki šiol yra daromos išskaitos skolai padengti.

15. Pažymima, kad šiuo metu išaugus nekilnojamojo turto rinkos kainoms Lietuvoje, analogiškų butų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo kainos, priklausomai nuo jų dydžio, svyruoja nuo 60 000 Eur iki 120 000 Eur, todėl neatmetama tikimybė, kad pardavus skolininkės turimo turto (butų, esančių (duomenys neskelbtini)) dalį, taip pat įskaičius per kratą rastų piniginių lėšų dalį, priklausančią skolininkei, būtų galima padengti visą arba didžiąją dalį šiuo metu atsakovės Z. V. turimo įsiskolinimo ieškovei V. K.. Be to, teismas, vertindamas ieškovės argumentus apie atsakovų (ne) piktybiškumą, vengiant grąžinti skolą, įvertino ir tai, kad atsakovė dėjo pastangas sureguliuoti skolos grąžinimą išieškotojai ir vykdymo procese sudaryti taikos sutartį, ir tai patvirtina atsakovų atstovo pateiktas taikos sutarties projektas.

16. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė visų būtinųjų sąlygų netiesioginiam ieškiniui reikšti, o tai sudaro pagrindą ieškovės reikalavimą ginčo turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių (atsakovų) nuosavybė, pripažinti atsakovės Z. V. asmenine nuosavybe, atmesti, nes jis yra nepagrįstas. Netenkinus ieškovės ieškinio, netenkinamas ir išvestinis ieškinio reikalavimas leisti nukreipti išieškojimą į ginčo turtą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Apeliaciniu skundu ieškovė V. K. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. liepos 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-39-995/2021, ir priimti naują sprendimą – V. K. ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Apeliantė teigia, kad atsakovų butai, esantys (duomenys neskelbtini), bei piniginės lėšos – 14 407,76 Eur, yra įgyti iš nusikalstamu būdu gautų lėšų. Šiuos savo teiginius ieškovė grindžia į bylą savo pateiktais paskaičiavimais už laikotarpį nuo 1994 m. – 2008 m., kurie ieškovės manymu, atspindi, kokia piniginių lėšų suma atsakovai galėjo disponuoti ir įgyti kokio nors turto.

17.2. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentacija, esą atsakovai turėjo pakankamai piniginių lėšų visam turimam nekilnojamajam turtui įsigyti. Pabrėžiama, kad apie iki 1994 m. sutuoktinių įgytą turtą ar sukauptas santaupas į bylą nėra pateikta jokių įrodymų – konstatuodamas šią faktinę aplinkybę pirmosios instancijos teismas vadovavosi visiška prielaida. Tai, kad sutuoktiniai visą gyvenimą dirbo, nepaneigia faktinės aplinkybės, kad jų uždirbtų piniginių lėšų negalėjo pakakti visam jų įsigytam nekilnojamam turtui nupirkti. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pasisakydamas dėl atsakovų pajamų, vietoje 285 216,60 Lt nurodydamas 285 216,60 Eur, akivaizdžiai klaidingai įvertino faktinę aplinkybę, taip nepagrįstai padidindamas atsakovų gautas pajamas.

17.3. Ieškovė, apskaičiuodama gautų pajamų ir įsigyto turto santykį, vertina tik Sodros ir atsakovų darboviečių informaciją apie pajamas. Apeliantės nuomone, tik Sodros ir atsakovų darboviečių dokumentai patvirtina atsakovų teisėtai iš darbo santykių gautas pajamas, kiti atsakovų pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia papildomų lėšų gavimo ir vertintini kritiškai, kaip siekis pateisinti nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas, įgytas iš atsakovės vykdytos nusikalstamos veikos.

17.4. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra paneigta aplinkybė, jog atsakovų dukra nuomojo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), o už nuomą, gautas pinigines lėšas panaudotojo savo ir savo šeimos (tėvų) poreikiams tenkinti. Apeliantė pažymi, kad nurodyta aplinkybė nebuvo ir patvirtinta – pirmosios instancijos teismas rėmėsi išskirtinai tik atsakovų atstovo paaiškinimais. Be to, nei viena iš nuomos sutarčių nebuvo registruotos viešame nekilnojamojo turto registre, todėl jos negali būti naudojamos prieš trečiuosius asmenis.

17.5. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad S. V. VMI pateiktos deklaracijos nėra paremtos nei vienu pirminiu įrodymu ir nepagrįstai teisino atsakovą, nurodydamas, esą normalu nebūti išsaugojus gautą turtą pagrindžiančius įrodymus iš tokio seno laikotarpio. Tačiau nurodomas laikotarpis nėra itin senas, o atsakovas į bylą nepateikė nei vieno pirminio įrodymo.

17.6. Atsakovai, dirbdami kaip samdomi darbuotojai, negalėjo įsigyti tiek daug nekilnojamojo turto. Ieškovės žiniomis, atsakovės ir atsakovo gaunamos pajamos nebuvo didelės, todėl atsakovai, gyvendami normalų gyvenimą (skirdami lėšas pragyvenimui, mokesčiams, atostogoms ir kt.) negalėtų atsidėti piniginių lėšų tokio masto nekilnojamajam turtui įsigyti. Nei atsakovai, nei pirmosios instancijos teismas nepagrindė, iš kur atsakovai galėjo turėti piniginių lėšų įsigyti šį nekilnojamąjį turtą. Iš ieškovės kartu su 2021 m. balandžio 12 d. pranešimu pateikto apskaičiavimo, 1999 m. atsakovams, tuo metu auginusiems du vaikus ir uždirbusiems ne itin dideles pajamas, tuo metu jau turėjo trūkti apie 73 155,91 Lt lėšų nurodytam turtui įsigyti.

17.7. Apeliantės nuomone, nėra suprantama, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas teigia, kad atsakovų dukrai nebuvo poreikio mokėti už studijas Italijoje. Atsakovai pateikė tik informaciją, kad K. V. buvo skiriama stipendija mokantis Italijos universitete. Atsakovai nepateikė informacijos, kad K. V. būtų studijavusi nemokamoje vietoje. Atsakovai nepateikė informacijos, ar K. V. gaunama stipendija buvo panaudojama apmokėti mokslams ar pragyvenimo išlaidoms, o pateikiama informacija apie K. V. gautas pajamas studijų metais yra pakankamai menka. Pažymima, kad ieškovė, 2021 m. balandžio 12 d. pranešimu pateiktame apskaičiavime atsakovų vaikų, pradėjusių studijuoti aukštosiose mokyklose, nelaikė atsakovų išlaikytiniais.

17.8. Pažymima, kad ieškovė atliko detalų paskaičiavimą, kuris patvirtina, kad teisėtai iš darbo santykių gautų lėšų atsakovai negalėjo įsigyti ginčo nekilnojamą turtą ir turėti per kratą rastų grynų pinigų.

Žemesnės instancijos teismas

17.9. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ar atsakovai turėjo piniginių lėšų nekilnojamam turtui įsigyti, įvertino išskirtinai tik atsakovų 1994 – 2008 m. gautas pajamas – 285 216,60 Lt (82 604,44 Eur). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šių piniginių lėšų esą visiškai pakako visam ginčo turtui įsigyti. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nevertino ieškovės kartu su 2021 m. balandžio 12 d. pranešimu pateiktos Lietuvos Statistikos departamento informacijos apie vidutines vartojimo išlaidas per mėnesį vienam namų ūkio nariui.

17.10. Pažymima, kad pagal antstolės 2018 m. rugpjūčio 8 d. pažymą apie skolos išieškojimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės šią dieną nėra išieškota 84 733,22 Eur suma. Atsakovė Z. V. nors turi turto ir, tikėtina, gauna nuomos pajamas iš Palangos miesto centre (duomenys neskelbtini) esančių butų, savanoriškai neatlygina žalos ieškovei, visos lėšos išieškomos antstolio priverstinai.

Atsiliepimas

18. Atsakovai Z. V. ir S. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydami apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Šalies argumentai

18.1. Ieškovės samprotavimai apie nurodyto turto įgijimą iš atsakovės nusikalstamu būdu gautų pinigų neturi nei teisinio, nei ir faktinio pagrindo.

18.2. Pažymima, kad 29,85 kv. m bendro ploto butas, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 2001 m. sausio 20 d. Nors pirmasis nusikalstamos veikos epizodas inkriminuotas 12 dienų anksčiau, t. y. 2001 m. sausio 8 d., šiame epizode nurodyta, kad atsakovė pasisavino 10 000 Lt, tačiau akivaizdu, kad ši suma buvo menkavertė ir nepakankama šiam būstui įsigyti. Be to, ieškovė neįrodė, kad būtent šie nusikalstamu būdu užvaldyti pinigai buvo panaudoti būstui įsigyti. Atsakovei už 2001 metus buvo inkriminuotas 23 130 Lt užvaldymas, tačiau pagal buhalterinės ekspertizės aktą, atsakovė už šį laikotarpį neužvaldė nei vieno lito.

Atsiliepimas

18.3. Atsakovai nurodo, kad 40,25 kv. m bendro ploto butas ir 17/100 dalių kitų inžinerinių statinių, adresu (duomenys neskelbtini), įgyti 2007 m. rugpjūčio 24 d. Nors šio turto įsigijimo data ir patenka į atsakovei inkriminuotos nusikalstamos veikos laikotarpį, tačiau tai savaime neįrodo, kad jis įgytas iš nusikalstamu būdu gautų lėšų. Atsakovų šeima turėjo pakankamai pajamų ir turto, kad įsigyti ir šį būstą.

18.4. Ieškovės priekaištai, kad atsakovai nepateikė 2000 m., 2003 m. gyventojų turto ir pajamų deklaracijose nurodytų sumų pagrindžiančių pirminių įrodymų, todėl esą jose nurodytais duomenimis negalima vadovautis, yra niekuo nepagrįsti. Visų pirma, ieškovė, teigdama, kad minėtose deklaracijos duomenys neatitinka tikrovės, šį teiginį būtent ji, o ne atsakovai ir privalėjo įrodinėti, tačiau to net nedarė.

18.5. Atkreipiamas teismo dėmesys, kad atsakovai iki 2008 metų turėjo daug anksčiau įgytus 2 būstus: (duomenys neskelbtini) (įgytas 1994 m. spalio 21 d. už 20 000 Lt; (duomenys neskelbtini) (įgytas 1999 m. gegužės 12 d. už 40 000 Lt). Atsakovai nelaikė šių butų tuščių, o gavo iš jų naudą, butus nuomodami.

18.6. Pažymima, kad ieškovės argumentai, jog kai kurios nuomos sutartys sudarytos atsakovų dukros K. V. vardu, todėl tai esą ne atsakovų pajamos, nepagrįsti. Atsakovams priklausančio buto nuoma buvo šeimos verslas, nuomojamas butas nuosavybės teise priklausė ne dukrai, o patiems atsakovams.

18.7. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovai nuomos fakto negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis jo neįregistravę viešajame registre, tačiau, atsakovų nuomone, šis argumentas yra nepagrįstas, nes atsakovai šias nuomos sutartis naudoja ne nuomos faktui, bet tik gautoms pajamoms įrodyti.

18.8. Atsakovai atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė Z. V. nusikalstamos veikos inkriminuotu laikotarpiu gaudavo ir neapskaitytų pajamų (atlyginimas „vokeliuose“) ir šią aplinkybę patvirtina baudžiamojoje byloje esantis nuosprendis. Be to, atsakovė, dirbdama buhaltere, negalėjo tenkintis tik minimaliu darbo užmokesčiu, ji uždribdavo daug daugiau gaudama ir neapskaitytą darbo užmokestį.

18.9. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad ir atsakovo S. V. darbo užmokestis žymiai padidėjo nuo 2000 metų, kai jis perėjo dirbti į valstybinę įmonę Klaipėdos uosto direkciją. Akivaizdu, kad bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriose prieš tai dirbo atsakovas S. V., nerodė viso darbo užmokesčio, o užmokesčio dalį taip pat mokėjo „vokeliuose“.

Šalies argumentai

18.10. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, esą atsakovai mokėjo dideles sumas savo vaikų studijoms užsienyje, todėl atsakovų taupymo galimybės brangesniam turtui įsigyti buvo apribotos. Pažymima, kad šie ieškovės argumentai yra nepagrįsti.

18.11. Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti pinigines lėšas – 14 407,76 Eur, reikalavimą grįsdama vien tik teiginiu, kad piniginės lėšos saugomos antstolės depozitinėje sąskaitoje yra įgytos iš atsakovės Z. V. nusikalstamais veiksmais gautų lėšų, nes 13 620 Eur buvo rasti ir paimti iš gyvenamųjų patalpų, o 787,76 Eur kratos metu pateikė pati atsakovė. Atsakovai pažymi, kad šis ieškovės argumentas yra neteisingas, nes 8 500 Eur buvo paimti kaip tik kratos darymo metu iš grįžusio namo atsakovės sutuoktinio kišenių, o ne patalpų, kaip nurodo ieškovė. Šiuos pinigus S. V. 2018 m. lapkričio 20 d. pasiskolino iš M. S., nes pritrūko lėšų buto stogo, esančio (duomenys neskelbtini), remontui. Ieškovė neįrodė, kad minėtos lėšos buvo gautos nusikalstamu būdu.

18.12. Atsakovai atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė ypatingą dėmesį skyrė savo pačios atliktiems skaičiavimas, kurie esą patvirtina ir įrodo, kad atsakovai neturėjo pakankamai lėšų įgyti ginčo turtą. Atsakovų įsitikinimu šie ieškovės skaičiavimai yra neteisingi ir ydingi. Atsakovai dirba nuo 1970 metų, o iki 1994 metų, nuo kuriuo ieškovė atlieka savo skaičiavimus, atsakovai buvo sukaupę virš 20 metų darbo stažą. Akivaizdu, kad per tokį ilgą darbo laikotarpį atsakovai galėjo sukaupti ir sukaupė santaupų. Be to, savo skaičiavimuose ieškovė net iš dalies neatsižvelgė į gautas pajamas už butų nuomą, į atsakovės paveldėtą tėvo turtą ir dovanotas tėvo lėšas.

18.13. Pažymima, kad šioje byloje turėjo būti įrodyta, kad būtent nusikalstamu būdu gautos lėšos panaudotos pirkti ginčo butus, ko ieškovė net nebandė daryti, o vietoj to įrodinėjo teisėtai gautinų pajamų trūkumą, įgyjant ginčo turtą. Nagrinėjamu atveju sąžiningai sudėjus visas atsakovų faktiškai gautas pajamas, matyti, kad jų pakanka ginčo turtams įsigyti. Kita vertus, atėmus pajamas / išlaidas, į kurias ieškovė nepagrįstai neatsižvelgė savo skaičiavimuose ar padarė grubias skaičiavimo klaidas, pajamų ir išlaidų skirtumo nėra, todėl tenkinti ieškinio, kaip to prašo ieškovė apeliaciniu skundo, pagrindo nėra.

Atsiliepimas

18.14. Atsakovai nurodo, kad byloje nėra aplinkybių, patvirtinančių neabejotiną ieškovės reikalavimo teisę į atsakovą S. V.. Nuosprendžiu baudžiamojoje byloje žalos atlyginimas priteistas tik iš atsakovės Z. V., sutuoktinis S. V. nėra ir negali būti atsakingas už kito sutuoktinio nusikalstamas veikas. Antstolės B. T. žinioje esančioje vykdomojoje byloje atsakovas S. V. net nėra joje laikomas skolininku.

18.15. Pažymima, kad jokių prievolių S. V. atžvilgiu ieškovė neturi, todėl neturi teisės reikšti netiesioginio ieškinio. Tuo pagrindu ieškinys turi būti atmestas, nes neatitinka CK 6.68 straipsnyje nustatytų sąlygų. Be to, reiškiant ieškinį šiuo pagrindu, ieškovė turi įrodyti, kad atsakovas S. V. žinojo apie turto įgijimą iš atsakovės nusikalstamu būdu gautų lėšų, tačiau ieškovė šios aplinkybės ne tik neįrodinėjo, bet ir net nenurodė, kuo grindžia tokį atsakovo žinojimą, o vien prielaida, kad jis negalėjo to nežinoti, yra nepakanka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Faktinės byloje nustatytos aplinkybės

21. Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naujajai kreditorei ieškovei V. K. reikalavimo perleidimo sutartimi 2019 m. vasario 15 d. perleido pradinės kreditorės visas iš antstolės B. T. vykdomos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), užvestos pagal 2017 m. spalio 12 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo, išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-715/2017 dėl 116908,16 Eur žalos atlyginimo ir 3021,72 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš Z. V..

22. Taip pat nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 15 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-715/2017, kuriuo atsakovę Z. V. pripažino kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį ir tenkindamas civilinį ieškinį priteisė civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 120531,80 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 3021,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, viso iš atsakovės priteista 123553,52 Eur suma. Šiaulių apygardos teismas 2017 m spalio 9 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-275-519, atmetė atsakovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus ir paliko galioti 2017 m. birželio 15 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį. Atsakovei pateikus kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 25 d. baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124-628/2018 priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį, kuria iš dalies pakeitė Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartį ir priteisė UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės Z. V. 116 908,16 Eur žalos atlyginimą.

23. Taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į antstolę B. T. dėl teismo nuosprendžiu priteistos skolos išieškojimo iš atsakovės. Antstolė, vykdydama užvestą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė, jog atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su atsakovu S. V.. Antstolė, vykdydama vykdomąją bylą, areštavo šį santuokos metu įgytą turtą: butą su rūsiu, kurio bendras plotas 81,06 kv. m., esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butą, kurio bendras plotas 40,25 kv. m., esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butą, kurio bendras plotas 29,85 kv. m., esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 17/100 dalių kitų inžinerinių statinių – kiemo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigines lėšas 14407,76 Eur sumoje, esančias antstolės depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pervestos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Vykdomojoje byloje 2017 m. lapkričio 22 d. sutikimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovai notarine tvarka susitarė santuokoje įgytą turtą pasidalinti tokia tvarka: butą su rūsiu, kurio bendras plotas 81,06 kv. m., esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasidalinti po 1/2 dalį; butą, kurio bendras plotas 40,25 kv. m., esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasidalinti po 1/2 dalį, 17/100 dalių kitų inžinerinių statinių - kiemo aikštelės, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasidalinti po 1/2 dalį; antstolės depozitinėje sąskaitoje esančias 14407,76 Eur pinigines lėšas, pasidalinti po 1/2 dalį. Taip pat 2019 m. sausio 8 d. sutikimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovai susitarė santuokoje įgytą turtą – butą, kurio bendras plotas 29,85 kv. m., esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasidalinti taip pat po 1/2 dalį. 2019 m. sausio 21 d. ieškovė antstoliui pateikė prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ir prašymą pakeisti kreditorių UAB „(duomenys neskelbtini)“ į naująją kreditorę ieškovę V. K.. Ieškovė sutiko, kad atsakovai butą su rūsiu, kurio bendras plotas 81,06 kv. m., esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasidalintų po 1/2 dalį, tačiau dėl kito turto pasidalijimo ji nesutiko, todėl gindama savo pažeistas teises pareiškė netiesioginį ieškinį teismui. Vykdant vykdomąją bylą varžytinių metu už 17 300 Eur buvo realizuotas atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusi 1/2 dalis buto su rūsiu, esantys (duomenys neskelbtini). Pagal antstolės 2018 m. rugpjūčio 8 d. pažymą apie skolos išieškojimą Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės nėra išieškota 100 436,19 Eur.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo

24. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju susidarė teisinė situacija, kai išieškotoja, siekdama visiško savo reikalavimų patenkinimo, reiškia reikalavimą pripažinti atsakovės Z. V. (skolininkės) asmenine nuosavybe pagal įstatymą bendrąja sutuoktinių nuosavybe preziumuojamą turtą. Tai atitinka CK 6.68 straipsnyje įtvirtinto kreditoriaus interesų gynimo būdo – netiesioginio ieškinio požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008).

25. CK 6.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Šios normos 2 dalyje nurodyta, kad netiesioginio ieškinio pareiškimas galimas tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir tik kai iki tokio netiesioginio ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas. Patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas yra įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimas tenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis).

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2015). Šiuo kreditorių teisių gynimo būdu (netiesioginiu ieškiniu) teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės atsakovui, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007). Tačiau netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-312/2008; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-254/2014).

27. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė pareiškė netiesioginį ieškinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė dėl minėtų būtinųjų įstatymo nustatytų sąlygų, netiesioginiam ieškiniui pareikšti (ne) egzistavimo. Visų pirma, nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad ieškovė turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę į skolininkę atsakovę Z. V.. Toks ieškovės reikalavimo neabejotinumas yra patvirtintas teismo nuosprendžiu, taip pat reikalavimo perleidimo sutartimi. Be to, skolininkės Z. V. prievolė yra galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nurodytais prievolės pasibaigimo pagrindais, duomenų, kad būtų ginčijama, nėra, prievolės vykdymo terminas suėjęs.

28. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl skolininkės turtinės teisės turėjimo atsakovo S. V. atžvilgiu, kurios šis neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti. Viena iš netiesioginio ieškinio sąlygų yra ta, jog skolininkas (šioje byloje atsakovė Z. V.) turi turėti teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims (šioje byloje sutuoktiniui atsakovui S. V.), tačiau šios teisės neįgyvendina, siekdama išvengti prievolės kreditoriui vykdymo.

29. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė nurodo, jog atsakovas S. V. privalo perleisti jam bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto dalį savo sutuoktinei atsakovei Z. V. asmeninės nuosavybės teise, nes jis žinojo, kad ginčo turtas yra įgytas iš jo sutuoktinės nusikalstamu būdu gautų lėšų, tačiau tokių veiksmų nėra atlikęs iki šiol. Tačiau, reiškiant ieškinį šiuo pagrindu, būtent ieškovė turi įrodyti, kad atsakovas S. V. žinojo apie ginčo turto įgijimą iš atsakovės nusikalstamu būdu gautų lėšų. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nenurodė, kuo grindžia atsakovo žinojimą apie tai, kad ginčo turtas yra įgytas iš jo sutuoktinės nusikalstamu būdu gautų lėšų. Ieškovė šios aplinkybės neįrodinėjo, o jos daroma prielaida, kad atsakovas S. V. negalėjo nežinoti, nėra pakankama, siekiant pagrįsti ieškinio reikalavimą.

30. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendyje, pakeistame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi, nėra nustatytas faktas jog ginčo turtas yra įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas, tačiau kasacinis teismas, aiškindamas CPK 666 straipsnio 2 dalies nuostatas, susijusias su nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo išieškojimo nukreipimu į turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, nurodė, kad jei teismo nuosprendyje nenurodyta, kad skolininko konkretus turtas yra įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, tai šis faktas gali būti nustatomas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353). Nustačius tokį faktą, nukreipiamas išieškojimas į turtą, kuris skolininko gautas iš nusikalstamu būdu gautų lėšų. Kad būtų nukreiptas išieškojimas į turtą, įgytą iš už nusikalstamu būdu gautas lėšas, turi būti nustatytas atitinkamas faktas. Jis nustatomas įvertinant byloje pateiktus įrodymus pagal faktinių duomenų visumą (CPK 185 straipsnis).

31. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šioje byloje turi būti įvertinta, kokiu laiko tarpu ir kokio dydžio lėšos buvo užvaldytos, ar turtui įsigyti jos buvo panaudotos. Palyginus lėšų gavimo laiką ir išleidimą turi būti daroma išvada, ar visas turtas (objektas) ar jo dalis buvo įgyta už nusikalstamu būdu gautas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2005).

32. Ieškovė, tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovų butai, esantys (duomenys neskelbtini), bei piniginės lėšos – 14 407,76 Eur, yra įgyti iš nusikalstamu būdu gautų lėšų. Šiuos savo teiginius ieškovė grindžia į bylą savo pateiktais paskaičiavimais už laikotarpį nuo 1994 m. iki 2008 m., kurie, ieškovės manymu, atspindi, kokia piniginių lėšų suma atsakovai galėjo disponuoti ir įgyti kokio nors turto. Ieškovės nuomone, bendrai atsakovai laikotarpiu nuo 1994 m. iki 2008 m. turėjo gauti 285 216,28 Lt teisėtų pajamų, atskaičius mokesčius, iš šių pajamų sumos ieškovė išskaičiavo sumas, kurios, pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, yra vidutinės vartojimo išlaidos per mėnesį. Ieškovės paskaičiavimais, atsakovų nuo 1994 m. iki 2008 m. įsigyto turto ir rastų grynųjų pinigų suma yra 355 310,11 Lt (102 904,92 Eur), kuri, ieškovės teigimu, nėra pagrįsta teisėtai uždirbtomis pajamomis, ir ši suma yra labai panaši į sumą, kuri iš atsakovės Z. V. priteista baudžiamojoje byloje – 116 908,16 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

33. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pateiktus ieškovės apskaičiavimus dėl atsakovų teisėtai uždirbtų lėšų ir įsigyto turto, nurodė, kad ieškovė neįvertino aplinkybių apie 2004 m. birželio 14 d. ir 2005 m. birželio 10 d. atsakovės tėvo padovanotus 19 000 Lt, 2008 m. lapkričio 20 d. M. S. atsakovui paskolintus 8 500 Eur, taip pat į skaičiavimus neįtraukė iš nuomos teisinių santykių gautų piniginių lėšų. Be to, nebuvo įvertinta ir atsakovų turtinė padėtis nuo pat santuokos sudarymo pradžios, t. y. nuo 1977 m. rugsėjo 24 d. iki 1994 m. (ieškovės atlikti skaičiavimai prasideda tik nuo 1994 m.).

34. Ieškovė, nesutikdama su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais, apeliaciniame skunde pažymėjo, kad apie iki 1994 m. sutuoktinių įgytą turtą ar sukauptas santaupas į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, o tai, kad sutuoktiniai visą gyvenimą dirbo, nepaneigia faktinės aplinkybės, kad jų uždirbtų piniginių lėšų negalėjo pakakti visam jų įsigytam nekilnojamam turtui nupirkti. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės teiginius vertina kritiškai. Teisėjų kolegija turi pagrindo manyti, kad atsakovai, gyvendami santuokoje ir iš darbo teisinių santykių ilgą laiką gaudami pajamas, dar iki 1994 metų, nuo kurių ieškovė atlieka savo skaičiavimus, galėjo sukaupti ir sukaupė santaupų, kurios buvo nurodytos atsakovų pateiktose gyventojų turto ir pajamų deklaracijose.

35. Apeliantė nurodė, kad apskaičiuodama atsakovų gautas pajamas, į pajamas sąmoningai neįtraukė atsakovės tėvo neva 2004–2005 metais padovanotų lėšų. A. K. neva dovanotos lėšos, ieškovės vertinimu, kelia abejonių dėl to, kad apie 2004–2005 m. dovaną VMI buvo pranešta tik 2016 m. birželio 30 d., kuomet atsakovė jau buvo nuteista už lėšų pasisavinimą ir atsirado poreikis pagrįsti turėtų lėšų teisėtumą ir kilmę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie ieškovės teiginiai yra nepagrįsti. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, ir atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktų paaiškinimų, baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas pavedė VMI atlikti atsakovės mokestinį patikrinimą, kurį VMI įformino operatyvaus patikrinimo pažymomis. Patikrinimo metu buvo aptikta, kad atsakovei tėvas padovanojo lėšas, kurių atsakovė nedeklaravo, todėl atsakovė, vykdydama VMI nurodymą, ir deklaravo dovanotas lėšas. Be to, pažymėtina tai, kad dovanotų lėšų faktą patvirtina ne tik ieškovės kritikuojamos deklaracijos, bet ir 2004 m. birželio 16 d. ir 2005 m. birželio 10 d. dovanojimo sutartys, kurios nėra nuginčytos.

36. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovui neva 2008 m. lapkričio 20 d. M. S. paskolintos lėšos iš esmės nepatvirtina pinigų gavimo fakto. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės sutuoktinis S. V. pirmosios instancijos teismo teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad jis 8 500 Eur 2018 m. lapkričio 20 d. pasiskolino iš M. S., nes pritrūko lėšų buto stogo, esančio (duomenys neskelbtini), remontui. Šiai aplinkybei patvirtinti byloje yra pateiktas paskolos raštelis. Be to, teisme apklaustas M. S., patvirtino, kad šias lėšas paskolino S. V.. Aplinkybę, kad stogą remontuoti buvo būtina, patvirtina antstolės R. V. 2010 m. gegužės 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), pro lubas laša vanduo. Pažymėtina ir tai, kad pradinis ieškovas, kuris perleido reikalavimo teises ieškovei šioje byloje, viso baudžiamojo proceso metu net neginčijo minėtų pinigų skolinimosi fakto ir aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą daryti išvadą, kad apeliantė nepagrįstai neigia 8 500 Eur pasiskolintų lėšų faktą, kuris nėra nuginčytas. Be to, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktu paaiškinimu, kad remontuoti stogą atsirado 2008 metais, tačiau šis poreikis antstolio užfiksuotas vėliau – 2010 m., kadangi atsakovai nebegalėjo suremontuoti stogo, nes pasiskolintos iš M. S. ir jų pačių visos turėtos lėšos buvo paimtos kratos metu 2008 m. lapkričio 20 d., o šiam procesui užsitęsus, 2010 metais ir buvo paprašyta antstolio konstatuoti faktines aplinkybes.

37. Teikdama apeliacinį skundą, ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovų dukra nuomojo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), o už nuomą, gautas pinigines lėšas panaudotojo savo ir savo šeimos (tėvų) poreikiams tenkinti. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad nurodyta aplinkybė nebuvo ir patvirtinta – pirmosios instancijos teismas rėmėsi išskirtinai tik atsakovų atstovo paaiškinimais. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas nuomojamas butas nuosavybės teise priklausė ne atsakovų dukrai, o patiems atsakovams, todėl, nesant jokių objektyvių apie gautas pinigines lėšas nuomos laikotarpiu paneigiančių įrodymų, nėra pagrindo konstatuoti, kad tokių pajamų nebuvo gauta. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apeliantės argumentus, kad nei viena iš nuomos sutarčių nebuvo įregistruota viešame nekilnojamojo turto registre, todėl jos negali būti naudojamos prieš trečiuosius asmenis, tačiau, nagrinėjamu atveju akcentuotina tai, kad atsakovai šias nuomos sutartis pateikia ne nuomos faktui patvirtinti, bet tik gautoms pajamoms įrodyti.

38. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams, pažymi, kad atsakovo S. V. gyventojo turto ir pajamų deklaracija, pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2000 metus, patvirtina, kad atsakovai turėjo 45 000 Lt santaupų, o byloje esantys Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikti duomenis už laikotarpį 2001 m. – 2008 m. patvirtina, kad atsakovas S. V. 2005 m. balandžio 19 d. pateikė vienkartinę gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaraciją (FR0593), kurioje deklaravo, jog iš viso turi turto už 119 000 Lt (34 464,78 Eur), tarp jų 112 000 Lt (32 437 Eur) piniginių lėšų, tarp jų gyventojo ne banke, Lietuvoje turėtų lėšų – 34 000 Lt (9 847 Eur), taip pat jis deklaravo iš viso turimo privalomo registruoti turto Lietuvoje už 7 000 Eur (garažas); taip pat atsakovas S. V. 2009 m. kovo 15 d. yra pateikęs 2008 m. Metinę pajamų mokesčio deklaraciją (GPM) be papildomų dokumentų, kurioje deklaravo gautų su darbo santykiais pajamų už 29 618,54 Lt (8 578,12 Eur) ir 2 670,05 Lt (773,30 Eur) išlaidų dėl kompiuterio įsigijimo.

39. Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nors atsakovai nepateikė iki 2008 metų visų gautas pajamas ir turėtas pinigines lėšas patvirtinančių įrodymų, taip pat pirminių finansinių dokumentų, patvirtinančių 2000 m., 2003 m. deklaracijose nurodytas pinigines sumas, tačiau tai nelaikytina aplinkybe, paneigiančią galimybę gauti minėtas pajamas. Pažymima, kad vertinamos pajamos yra susijusios su pakankamai senu laikotarpiu, todėl tikėtina, kad atitinkamas pajamas ar turto gavimo faktą, pagrindžiantys dokumentai galėjo būti neišsaugoti, o byloje nenustatyta, kad atsakovai turėjo pareigą saugoti visus gautas pajamas, patvirtinančius dokumentus. Byloje esančios atsakovo 2000 m., 2003 m., deklaracijos buvo pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai, jos buvo priimtos, o atsakovas patvirtino jose pateiktų duomenų teisingumą.

40. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apeliantės argumentus, ir nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006), kurioje konstatuota, jog deklaracijoje pateikta informacija nėra pakankama patikimai nustatyti nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes. Tačiau, byloje pateiktas atsakovų deklaracijas vertinant kaip paprastus rašytinius įrodymus kartu su visais kitais įrodymais, atsižvelgiant į šiuose įrodymuose esančią informaciją, šios informacijos pakankamumą, prieštaravimų nebuvimą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovų 2000 m., 2003 metais deklaracijose nurodytas pinigų sumas vertino kaip atsakovų turėtas pajamas. Pažymima, kad, išskyrus ieškovės deklaratyvius teiginius apie tai, kad deklaracijose nurodyta informacija neatitinka tikrovės, byloje nėra objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą. Be to, svarbu yra tai, jog pati ieškovė, teigdama, kad minėtose deklaracijos duomenys neatitinka tikrovės, šį teiginį būtent ji, o ne atsakovai ir privalėjo įrodinėti, tačiau ieškovė to nedarė.

41. Ieškovė apeliaciniame skunde pažymi, kad atsakovai, dirbdami kaip samdomi darbuotojai, negalėjo įsigyti tiek daug nekilnojamojo turto, kadangi, ieškovės žiniomis, atsakovų gaunamos pajamos nebuvo tokios didelės, jog atsakovai, gyvendami normalų gyvenimą (skirdami lėšas gyvenimui, mokesčiams, atostogoms ir kt.), galėtų atsidėti pinigines lėšas tokio masto nekilnojamajam turtui įsigyti. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės teiginius vertina kritiškai. Kaip matyti iš atsakovų paaiškinimų, nurodytų atsiliepime į apeliacinį skundą, tiek atsakovė Z. V., tiek atsakovas S. V. gaudavo ir neapskaitytų pajamų (atlyginimas „vokeliuose“). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovų realiai gautos pajamos buvo didesnės, be to, būtina įvertinti ir turėtas atsakovų santaupas, pajamas, gautas iš butų nuomos.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame sprendime pagrįstai nurodoma, kad atmestini ieškovės argumentai apie tai, jog atsakovai vaikams skirdavo kiekvieną mėnesį pakankamai dideles pinigines lėšas jų gyvenimui ir studijoms užsienyje. Nors pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir įvertinęs atsakovų pateiktus dokumentus apie atsakovų vaikų K. V. ir M. V. studijas užsienyje, gaunamas stipendijas ir pajamas, priėjo prie argumentuotos išvados, kad vaikams žymi atsakovų finansinė parama nebuvo reikalinga, apeliaciniame skunde apeliantė teigia nesuprantanti, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas teigia, kad atsakovų dukrai nebuvo poreikio mokėti už studijas Italijoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovų dukra K. V. studijavo Italijoje, pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad visą mokslų laikotarpį jai mokslai nekainavo, be to, kiekvienai metais jai buvo skiriama 5 400 – 5.500 Eur stipendija. Be to, ji gaudavo ir 750 Eur darbo užmokestį, taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pajamos buvo pakankamos jai pačiai išsilaikyti ir atsakovų finansinė parama nebuvo būtina.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės teiginius apie neva atsakovų 2001 m. sausio 20 d. nusikalstamu būdu gautomis lėšomis įsigytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrįstai nurodė, kad bylai išspręsti yra reikšmingos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir teismo nuosprendžiu konstatuotos aplinkybės, o būtent tai, kad teismo nuosprendyje, aptariant Z. V. pareikštą kaltinimą laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 3 d. iki 2008 m. lapkričio 19 d., nurodyta, kad „kaltinime suklastotų kasos išlaidų orderių suma yra sudėta kiekvienais metais į vieną bendrą sumą“. Taigi, teismo nuosprendžiu nėra konstatuota, kad Z. V. 2001 metais būtų užvaldžiusi kokias nors lėšas. Be to, byloje pateikta 1995 m. sausio 23 d, pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad atsakovė Z. V. už 14 883 Lt pardavė turėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovų atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad būtent iš šio buto gauti pinigai buvo panaudoti 1999 m. gegužės 12 d. butui, esančiam (duomenys neskelbtini) pirkti. Esant šioms aplinkybėms, teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad atsakovams nereikėjo turėti sukauptos visos sumos ginčo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti, ir šie argumentai taip ir liko nepaneigti.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodo apeliantė, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumą, teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad atsakovai turėjo pakankamai pajamų ir turto 2007 m. rugpjūčio 24 d. įsigyti 40,25 kv. m. bendro ploto butą ir 17/100 dalį kitų inžinerinių statinių, adresu (duomenys neskelbtini). Tokią išvadą patvirtina tai, kad atsakovės sutuoktinio S. V. pateikta gyventojo turto ir pajamų deklaracija už 2000 metus patvirtina, kad atsakovai turėjo 45 000 Lt santaupų. Be to S. V. turto deklaracija už 2003 metus patvirtina, kad Atsakovai turėjo 112 000 Lt piniginių lėšų, o taip pat 7 000 Lt vertės garažą Mažeikiuose, kuris buvo parduotas už 6 000 Lt 2007 metais. Atsakovės sutuoktinio S. V. duomenys apie jo darbo užmokestį patvirtina, kad jis 2004–2007 metais gavo 104 862,77 Lt pajamų. Be to, atsakovei per 2004–2005 metus jos tėvas A. K. iš viso padovanojo 19 000 Lt ir šios lėšos yra deklaruotos.

45. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovai ginčo turtą – butus, esančius (duomenys neskelbtini), įsigijo iš nusikalstamu būdu gautų lėšų. Byloje kitų duomenų, kurie galėtų patvirtinti priešingas aplinkybes, t. y., kad pinigai, už kuriuos atsakovai įsigijo butą, gauti neteisėtai, nėra, tokių nepateikė ir ieškovė. Tokių duomenų nepateikė ir ieškovė savo apeliaciniame skunde.

46. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė taip pat prašė pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe ikiteisminio tyrimo metu per 2008 m. lapkričio 20 d. kratą rastus ir paimtus pinigus, t. y. 14 407,76 Eur, kurie, ieškovės įsitinimu, taip pat yra įgyti iš atsakovės Z. V. nusikalstamais veiksmais gautų lėšų. Pažymima, kad teismas, priimdamas nuosprendį baudžiamojoje byloje, iš esmės nevertino aplinkybės, kam kratos metu paimta ir areštuota pinigų suma priklausė. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamos bylos kontekste svarbi yra CK 3.87 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nors ieškovė teigia, kad šie visi pinigai yra gauti nusikalstamu būdu, ir turėtų būti pripažinti Z. V. asmenine nuosavybe, su šiais ieškovės teiginiais nesutinka, nes juos paneigia byloje esantys įrodymai. Pažymima, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovų atstovas paaiškino paskolos sutarties sudarymo aplinkybes ir nurodė, kad S. V. 8 500 Eur, kurie kratos metu buvo rasti S. V. kišenėje, skolinosi iš M. S. stogo remontui. Kaip jau minėta anksčiau, pinigų skolinimosi faktą patvirtina antstolės R. V. 2010 m. gegužės 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 2018 m. lapkričio 20 d. paskolos raštelis, M. S. anksčiau teisme duoti parodymai. Apeliacinės instancijos teismas, pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir nurodo, kad tai, jog byloje nėra pateikti dokumentai apie šios paskolos grąžinimą, savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad sutartis buvo fiktyvi ir paskolos teisiniai santykiai tarp S. V. ir M. S. iš tikrųjų neatsirado. Taigi, neabejotinų duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog ši paskola S. V. negalėjo būti suteikta, byloje nėra, todėl ši paskola vertinama kaip atsakovų gautos pajamos. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovų namuose atliktos kratos metu visi be išimties rasti grynieji pinigai – 14 407,76 Eur, yra nusikalstamu būdu įgytas turtas.

47. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pateikti rašytiniai įrodymai ir nurodytos faktinės aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovai visomis įmanomomis priemonėmis vengia grąžinti skolą ir vilkina skolos grąžinimo procesą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino ieškovės nurodomą atsakovų nesąžiningumą ir priėjo prie pagrįstos išvados, kad ieškovė nepagrįstai nurodo, jog skolininkė nesiima aktyvių veiksmų žalai atlyginti, atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia ieškovės, kaip kreditorės, interesus. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad atsakovė delsia sugrąžinti skolą išieškotojai, nerodo iniciatyvos, ar piktybiškai vengia tai daryti (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad dalis skolos jau yra grąžinta, antstolei pardavus atsakovams priklausantį turtą, o iš atsakovės gaunamų pajamų iki šiol yra daromos išskaitos skolai padengti. Dėl apeliantės nurodytų aplinkybių dėl galimai gaunamų pajamų iš nuomos, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nėra susijusios su ieškinio dalyku, todėl plačiau dėl jų nepasisako.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu paminėti tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad vykdomojoje byloje 2017 m. lapkričio 22 d. sutikimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovai notarine tvarka susitarė santuokoje įgytą turtą pasidalinti tokia tvarka: butą su rūsiu, kurio bendras plotas 81,06 kv. m., esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasidalinti po 1/2 dalį; butą, kurio bendras plotas 40,25 kv. m., esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasidalinti po ½ dalį, 17/100 dalių kitų inžinerinių statinių – kiemo aikštelės, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasidalinti po 1/2 dalį; antstolės depozitinėje sąskaitoje esančias 14 407,76 Eur pinigines lėšas, pasidalinti po 1/2 dalį. Taip pat 2019 m. sausio 8 d. sutikimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovai susitarė santuokoje įgytą turtą – butą, kurio bendras plotas 29,85 kv. m., esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasidalinti taip pat po ½ dalį. Tačiau ieškovė minėtų susitarimų neginčijo, net nebandė CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo, o pasirinko kitą gynybos būdą.

49. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į ieškovės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, esą teismo išreikalauti iš Sodros duomenis apie atsakovų draudžiamąsias pajamas už laikotarpį nuo 1994 m. iki 2008 m., patvirtina, kad atsakovai laikotarpiu nuo 1994 m. iki 2008 m. gavo 285 216,60 Eur pajamų iš darbinių santykių, ir su šiomis aplinkybėmis, ieškovė sutinka. Pabrėžtina, kad pagal išreikalautus iš Sodros duomenis apie atsakovų draudžiamąsias pajamas už laikotarpį nuo 1994 m. iki 2008 m., atsakovai laikotarpiu nuo 1994 m. iki 2008 m. gavo 285 216,60 Lt pajamų iš darbinių santykių. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, neva pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pasisakydamas dėl atsakovų pajamų vietoje 285 216,60 Lt nurodydamas 285 216,60 Eur akivaizdžiai klaidingai įvertino faktinę aplinkybę, nepagrįstai padidindamas atsakovų gautas pajamas ir tai turėjo esminės įtakos priimant neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodo apeliantė, šis netikslumas laikytinas tik kaip rašymo apsirikimo klaida, nekeičianti teismo sprendimo esmės.

50. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į apeliantės nurodytą argumentą, kad įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais konstatuota faktinė aplinkybė – Z. V. iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai įgijo 116 908,16 Eur, kuriuos privalo atlyginti. Ieškovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad atsakovai turėjo pakankamai teisėtai įgytų piniginių lėšų ginčo turtui įsigyti, kylą klausimas – kur atsakovė Z. V. išleido neteisėtai įgytus 116 908,16 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir neginčija, kad atsakovė Z. V. privalo atlyginti atsakovei 116 908 Eur, tačiau klausimas „kur ieškovė išleido neteisėtai įgytus 116 908, 16 Eur“, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjamu atveju ieškovė, pagal patikslintu ieškiniu pareikštą reikalavimą, neįrodė visų būtinųjų sąlygų netiesioginiam ieškiniui reikšti (CPK 178 straipsnis), o tai sudaro pagrindą ieškovės reikalavimą ginčo turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių (atsakovų) nuosavybė, pripažinti atsakovės Z. V. asmenine nuosavybe, atmesti, nes jis yra nepagrįstas.

51. Skundžiamame sprendime pagrįstai nurodyta, kad netenkinus ieškovės ieškinio, netenkinamas ir išvestinis ieškinio reikalavimas leisti nukreipti išieškojimą į ginčo turtą.

Dėl bylos procesinės baigties

52. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

53. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai, tinkamai motyvuodamas sprendimą, pareiškimą tenkino. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra argumentų, kurie būtų pagrindas pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip. Kadangi aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra nustatyta, apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

54. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

55. Ieškovės (apeliantės) V. K. apeliacinį skundą atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atsakovai pateikė prašymą priteisti iš ieškovės atsakovui S. V. bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 700 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidos. Pažymima, kad už advokato teisinę pagalbą lėšų pervedimo nurodymu sumokėjo S. V., kurio vardu mokėjimą atliko A. V.. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), nusprendžia, kad atsakovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iš ieškovės atsakovui S. V..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės V. K. atsakovui S. V. 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Giedrė SeselskytėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė