Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovams Z. V., S. V. dėl turto pripažinimo vieno iš sutuoktinio asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Ieškinys atmestinas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

7. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių atstovų paaiškinimais, nustatyta, kad pradinė kreditorė (duomenys neskelbtini) naujajai kreditorei ieškovei V. K. reikalavimo perleidimo sutartimi (duomenys neskelbtini) perleido pradinės kreditorės visas iš antstolės B. T. vykdomos vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini), užvestos pagal 2017 m. spalio 12 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo, išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) dėl 116908,16 Eur žalos atlyginimo ir 3021,72 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš Z. V..

10. Nagrinėjamoje byloje susiklostė teisinė situacija, kai ieškovė (išieškotoja), siekdama visiško savo reikalavimų patenkinimo, reiškia reikalavimą pripažinti atsakovės Z. V. (skolininkės) asmenine nuosavybe pagal įstatymą bendrąja sutuoktinių nuosavybe preziumuojamą turtą. Tokia situacija atitinka CK 6.68 straipsnyje įtvirtinto kreditoriaus interesų gynimo būdo – netiesioginio ieškinio - požymius. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008).

11. CK 6.68 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Kaip matyti, netiesioginio ieškinio instituto tikslas apginti kreditoriaus interesus suteikiant jam teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareiškiant ieškinį skolininko vardu, kai skolininkas nesuinteresuotas savo teisės realizavimu (nesąžiningas). Jo pobūdis lemia tai, jog, patenkinus netiesioginį ieškinį jo patenkinimas kreditoriui nesukelia tiesioginių materialinių teisinių padarinių, o padidina skolininko mokumą. Šiuo kreditorių teisių gynimo būdu (netiesioginiu ieškiniu) teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės atsakovui, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; 2007-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007).

12. Pažymėtina, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2008-05-29 nutartis byloje Nr. 3K-3-312/2008; 2014-05-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-254/2014). Pareiga įrodyti šias sąlygas tenka ieškovui.

13. CK 3.87 straipsnis numato, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.116 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje yra išvardytas nebaigtinis sąrašas tų atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, nes CK 3.123 straipsnio 1 dalyje teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes. Tai gali būti vieno iš sutuoktinių nusikaltimu įgytų lėšų ar turto panaudojimo faktai sutuoktinių bendrajai jungtinei nuosavybei įgyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353).

14. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pareiškė netiesioginį ieškinį, teismas pasisako dėl būtinųjų įstatymo nustatytų sąlygų, išvardintų šio teismo sprendimo 12 punkte, netiesioginiam ieškiniui pareikšti (ne) egzistavimo.

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę į skolininkę atsakovę Z. V.. Toks ieškovės reikalavimo neabejotinumas yra patvirtintas teismo nuosprendžiu (žr. sprendimo 8 punktą), taip pat reikalavimo perleidimo sutartimi (žr. sprendimo 7 punktą). Dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra. Skolininkės Z. V. prievolė yra galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nurodytais prievolės pasibaigimo pagrindais, duomenų, kad būtų ginčijama, nėra, prievolės vykdymo terminas suėjęs.

16. Tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl skolininkės turtinės teisės turėjimo atsakovo S. V. atžvilgiu, kurios šis neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti. Viena iš netiesioginio ieškinio sąlygų yra ta, jog skolininkas (šioje byloje atsakovė Z. V.) turi turėti teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims (šioje byloje sutuoktiniui atsakovui S. V.), tačiau šios teisės neįgyvendina, siekdama išvengti prievolės kreditoriui vykdymo. Ieškovė nurodo, jog atsakovas S. V. privalo perleisti jam bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto dalį savo sutuoktinės atsakovės Z. V. asmeninėn nuosavybėn, nes jis žinojo, kad ginčo turtas yra įgytas iš jo sutuoktinės nusikalstamu būdu gautų lėšų, tačiau tokių veiksmų nėra atlikęs iki šiol. Atsakovai ir jų atstovas nurodo, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendyje, kuriuo atsakovė yra pripažinta kalta, nėra nurodyta, kad turtas įgytas nusikalstamai, o nustatinėti kam priklausė kratos metu atsakovės bute paimti pinigai, teismo, priėmusio nuosprendį, teigimu, nebuvo baudžiamosios bylos dalykas. Atsakovų nuomone, baudžiamojoje byloje nebuvo tiriamos aplinkybės, ar ginčo pinigai gauti teisėtais, ar nusikalstamais būdais, todėl daryti pagrįstas išvadas apie paimtų pinigų kilmę nėra galimybės.

17. Šiuo nagrinėjamu atveju, sutiktina su atsakovų atstovu, kad faktas, Mažeikių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendyje, pakeistame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, jog ginčo turtas yra įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas, nenustatytas, tačiau kasacinis teismas, aiškindamas (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies nuostatas, susijusias su nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo išieškojimo nukreipimu į turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, nurodė, kad jei teismo nuosprendyje nenurodyta, kad skolininko konkretus turtas yra įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, tai šis faktas gali būti nustatomas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)). Nustačius tokį faktą nukreipiamas išieškojimas į turtą, kuris skolininko gautas iš nusikalstamu būdu gautų lėšų. Kad būtų nukreiptas išieškojimas į turtą, įgytą iš už nusikalstamu būdu gautas lėšas, turi būti nustatytas atitinkamas faktas. Jis nustatomas įvertinant byloje pateiktus įrodymus pagal faktinių duomenų visumą ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Taigi šioje byloje turi būti įvertinta, kokiu laiko tarpu ir kokio dydžio lėšos buvo užvaldytos, ar turtui įsigyti jos buvo panaudotos. Palyginus lėšų gavimo laiką ir išleidimą turi būti daroma išvada, ar visas turtas (objektas) ar jo dalis buvo įgyta už nusikalstamu būdu gautas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2005).

19. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai, būdami santuokoje, 2001 m. sausio 20 d. įsigijo butą, 29,85 kv. m. ploto, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, kuris atsakovams priklauso bendrąją sutuoktinių nuosavybe. Atsakovai, būdami santuokoje taip pat įsigijo butą, kurio bendras plotas 40,25 kv. m., esantį adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus (duomenys neskelbtini); 17/100 dalių kitų inžinerinių statinių - kiemo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus (duomenys neskelbtini), ir, kuris atsakovams priklauso taip pat bendrąją sutuoktinių nuosavybės teise.

21. Vien tos aplinkybės, kad apie atsakovei jos tėvo dovanotus pinigus Valstybinei mokesčių inspekcijai pranešta 2004-2005 m., kad M. S. paskolos raštelis nusikalstamas veikas, tiriantiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo pateiktas vėliau, o ne kratos pas atsakovus metu, kad dvi nuomos sutartis sudarytos atsakovų dukters vardu, nesant jokių objektyvių atsakovų bei jų atstovo paaiškinimus apie turėtas pinigines lėšas vertinamu laikotarpiu, paneigiančių įrodymų, savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad tokių pajamų atsakovai negalėjo gauti. Byloje nėra paneigta, kad atsakovei jos tėvas 2004-2005 metais padovanojo 19000 Lt. Pinigų dovanojimas (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimis, jos yra įvykdytos, šie sandoriai nėra nuginčyti. Bylos duomenis patvirtina, kad atsakovė Z. V. (duomenys neskelbtini) pateikė mokesčių mokėtojo pranešimą apie gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant paskolintas pinigines lėšas) įsigijimo šaltinius ((duomenys neskelbtini) be papildomų dokumentų už 2001-2005 metus, ir deklaravo šiuos dovanojimo būdu iš tėvo gautas pajamas už 19000 Lt. Nors piniginių lėšų dovanotojas ir yra atsakovės tėvas, tačiau tai savaime nesuponuoja dovanojimo sutarčių, kaip neteisingų ir neobjektyvių, vertinimo. Byloje taip pat nėra paneigta aplinkybė, kad atsakovų dukra nuomojo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, o už nuomą, gautas pinigines lėšas panaudotojo savo ir savo šeimos (tėvų) poreikiams tenkinti. Be to, atsakovo S. V. gyventojo turto ir pajamų deklaracija, pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai, už 2000 metus patvirtina, kad atsakovai turėjo 45000 Lt santaupų, o byloje esantys Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikti duomenis už laikotarpį 2001 m. – 2008 m. patvirtina, kad atsakovas S. V. 2005 m. balandžio 19 d. pateikė vienkartinę gyventojo (šeimos) (duomenys neskelbtini)turėto turto deklaraciją (duomenys neskelbtini), kurioje deklaravo iš viso turėto turto už 119000 Lt (34464,78 Eur), tame skaičiuje 112000 Lt (32437 Eur) piniginių lėšų, tame skaičiuje gyventojo ne banke, Lietuvoje turėtas lėšas – 34000 Lt (9847 Eur), taip pat jis deklaravo iš viso turimo privalomo registruoti turto Lietuvoje už 7000 Eur (garažas); taip pat atsakovas S. V. (duomenys neskelbtini) Metinę pajamų mokesčio deklaraciją (GPM) be papildomų dokumentų, kurioje deklaravo gautų su darbo santykiais pajamų už 29618,54 Lt (8578,12 Eur) ir 2670,05 Lt (773,30 Eur) išlaidų dėl kompiuterio įsigijimo. Nors atsakovai nepateikė aplinkybes dėl iki 2008 metų visų gautų pajamų ir turėtų piniginių lėšų patvirtinančių įrodymų, taip pat pirminių finansinių dokumentų, patvirtinančių 2000 m., 2003 m. deklaracijose nurodytas pinigines sumas, tačiau tai taip pat nelaikytina aplinkybe, patikimai paneigiančią galimybę gauti minėtas pajamas. Vertinamos pajamos yra susijusios su pakankamai senu laikotarpiu, todėl logiška, kad atitinkamas pajamas ar turto gavimo faktą, pagrindžiantys dokumentai galėjo būti neišsaugoti, o byloje nenustatyta, kad atsakovai turėjo pareigą saugoti visus gautas pajamas, patvirtinančius dokumentus. Byloje esančios atsakovo 2000 m., 2003 m., deklaracijos buvo pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai, jos buvo priimtos, o atsakovas patvirtino jose pateiktų duomenų teisingumą. Nors ieškovės atstovas teigia, kad deklaracijose nurodytų ne banke laikomų pinigų sumų atsakovai turėti negalėjo, deklaracijose nurodyta informacija neatitinka tikrovės, tačiau tokie teiginiai niekuo nepagrįsti, o vien tik jų nepakanka išvadai, kad deklaracijose nurodomų pinigų sumų atsakovai turėti negalėjo. Taigi, vertinant byloje esančias pajamų deklaracijas su kitais pirmiau aptartais duomenimis, teismas atsakovų 2000 m., 2003 metais deklaracijose nurodytas pinigų sumas vertina kaip atsakovų turėtas pajamas, nes, kaip ir minėta, išskyrus ieškovės atstovo teiginius, byloje nėra objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys, kad ieškovei skaičiuojant atsakovų, be darbo užmokesčio, galimas turėti sumas, ieškovės taip pat nebuvo vertintos atsakovo teiktose deklaracijose nurodytos ne banke turimos sumos (pajamos), deklaruotos už 2000 m. (45000 Lt), už 2003 m. (112000 Lt), kurias įvertinus pateikti skaičiavimai neabejotinai keistųsi atsakovų naudai.

22. Vertinant ieškovės teiginių apie atsakovų 2001 m. sausio 20 d. nusikalstamu būdu gautomis lėšomis įsigytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, pagrįstumą, teismo nuomone, šiai bylai išspręsti taip pat yra reikšmingos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir teismo nuosprendžiu konstatuotos aplinkybės. (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendyje, pakeistame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, konstatuotas aplinkybes. Šiame nuosprendyje, be kita ko, konstatuota, kad Z. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, t. y. klastodama tikrus dokumentus, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: ji, dirbdama (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) buhaltere ir būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) klastodama dokumentus, tai yra buhalterinės apskaitos dokumentuose – kasos knygoje nurašydama pinigų sumas, šioms sumoms patvirtinti fiktyviai surašydama kasos išlaidų orderius, suklastodama tikrus banko dokumentus – banko (duomenys neskelbtini)pajamų orderius, juose įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis, kad į banką įnešami (duomenys neskelbtini) pinigai, tačiau jų iš viso neįnešdama, tik užpildydama pajamų orderį arba įnešdama į banką pinigus, įnešamų grynųjų pinigų sumą nurodydama pajamų orderyje žymiai mažesnę, negu tame pačiame pajamų orderyje pridedame prie bendrovės buhalterinių dokumentų, jame ištaisydama sumą, t. y prirašydama skaičius, padidindavo įnešamų pinigų sumą tačiau pinigų faktiškai neįnešdama į einamąją (duomenys neskelbtini)banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) arba įnešdama dalį pinigų, taip klastojo nuosprendyje nurodytus dokumentus ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo didelės vertės – 320020 Lt (92684,20 Eur) svetimą (duomenys neskelbtini)turtą. Svarbu pažymėti, tai, kad teismo nuosprendyje, aptariant Z. V. pareikštą kaltinimą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad „kaltinime suklastotų kasos išlaidų orderių suma yra sudėta kiekvienais metais į vieną bendrą sumą. Pavyzdžiui, nurodyta, kad už 2001 metus bendra suklastotų orderių suma yra 23130,00 Lt. Tačiau ši suma nėra tapati Z. V. pasisavintai sumai. Taip, pagal (duomenys neskelbtini)kasos išlaidų orderį (duomenys neskelbtini) iš kasos nurašyta 3200,00 Lt, į banką įnešta 2600, 00 Lt, (buhalterinės ekspertizės 2 priedas, t. 9, b. l. 198.). Tokiu būdu, pagal šį orderį pasisavinta 600 Lt. Kadangi už kiekvienus metus suklastotų orderių bendra suma neturi įtakos kaltinimui, todėl šios sumos teismas nenurodo, šių sumų nurodymas tik įneštų painiavos į kaltinimą, nes bendra orderiuose suklastota suma neatitinka pasisavintos sumos.“ Taigi teismo nuosprendžiu nėra konstatuota, kad Z. V. 2001 metais būtų užvaldžiusi kokias nors lėšas, ir kaip matyti šioje baudžiamoje byloje, teismas vertino bendrą už visus metus, t. y. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), atsakovės Z. V. užvaldytą pinigų sumą. Be to, byloje esanti (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad atsakovė Z. V. už 14883 Lt pardavė turėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovų atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad būtent iš šio buto gauti pinigai buvo panaudoti 1999 m. gegužės 12 d. butui, esančiam (duomenys neskelbtini) pirkti, todėl atsakovams nereikėjo turėti sukauptos visos sumos ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, įsigijimui, ir šie argumentai taip ir liko nepaneigti.

23. Ieškovės argumentai apie tai, kad atsakovai vaikams skirdavo kiekvieną mėnesį gan dideles pinigines lėšas jų pragyvenimui studijų laikais užsienyje ir tai, ieškovės nuomone, taip pat pagrindžia, kad atsakovai negalėjo nusipirkti tiek daug nekilnojamojo turto, taip pat atmestini, nes jie paremti tik prielaidomis, be to, juos paneigia atsakovų į bylą pateikti duomenys. Italijos Respublikos Bolzano universiteto pažyma patvirtina, kad atsakovų dukra K. V. nuo (duomenys neskelbtini) mokėsi Bolzano universitete, kur jai kiekvienais mokslo metais buvo skiriama apie 5400 Eur-5500 Eur dydžio stipendija, taigi atsakovų dukrai už studijas užsienio universitete mokėti nereikėjo. Be to, atsakovų dukra, studijuodama Italijos universitete, jame dirbo, taip pat ji dirbo ir įmonėje (duomenys neskelbtini) „B. E.“. Visi šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovams remti ženkliomis sumomis dukros nebuvo poreikio ir būtinybės. Byloje esantis Dekano leidimas M. V. laikyti anksčiau laiko egzaminą dėl išvykos į (duomenys neskelbtini) programą, (duomenys neskelbtini) V. I. technikos universiteto raštas patvirtina, kad atsakovų sūnus M. V. mokėsi V. I. technikos universitete nuo (duomenys neskelbtini) pagal tarptautinę studentų mainų (duomenys neskelbtini) programą. Ši programa finansuojama iš E. S. lėšų, todėl tikėtina, kad atsakovų sūnui už studijas mokėti nereikėjo, be to, jam studijuojant užsienyje buvo mokama 550 Eur dydžio stipendija, per šį laikotarpį M. V. taip pat gaudavo ir 250 Lt stipendiją iš universiteto Lietuvoje. M. V. metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2004-2008 metus patvirtina, kad M. V. po studijų pradėjęs dirbti, gaudavo pajamų, kurių, teismo vertinimu, visiškai pakako savarankiškai pragyventi, be to, jo pajamos kiekvienais metais didėjo, kas leidžia taip pat pagrįstai manyti, kad atsakovų parama M. V. nebuvo reikalinga.

24. Taigi, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovai ginčo turtą - butus, esančius (duomenys neskelbtini) g., Palangoje, įsigijo iš nusikalstamu būdu gautų lėšų. Byloje kitų duomenų, kurie galėtų patvirtinti priešingas aplinkybes, t. y., kad pinigai, už kuriuos atsakovai įsigijo butą, gauti neteisėtai, nėra, tokių nepateikė ir ieškovė.

25. Ieškovė taip pat prašo pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe ikiteisminio tyrimo metu per (duomenys neskelbtini) kratą rastus ir paimtus pinigus, t. y. 14407,76 Eur, kurie ieškovės tvirtinimu, taip pat yra įgytos iš atsakovės Z. V. nusikalstamais veiksmais gautų lėšų. Šiuos teiginius taip pat grindžia pirmiau šio teismo sprendimo 18 punkte paminėtais paskaičiavimais.

26. Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu Z. V. buvo pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį. Tuo pačiu nuosprendžiu nuspręsta grąžinti nuosavybėn S. V. 13620 Eur, saugomų depozitinėje sąskaitoje, tačiau (duomenys neskelbtini) Šiaulių apygardos teismo nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) visas nuosprendis, taip pat ir ta nuosprendžio dalis, kuria buvo išspręstas S. V. pinigų grąžinimo klausimas, panaikintas ir baudžiamoji byla perduota iš naujo nagrinėti Mažeikių rajono apylinkės teismui. Iš naujo baudžiamąją bylą, išnagrinėjęs teismas, (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, nuteisė atsakovę Z. V. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį. Teismas, spręsdamas kratos metu paimtų pinigų likimo klausimą motyvuojamoje nuosprendžio dalyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu per kratą Z. V. gyvenamosiose patalpose rasta ir paimta 13 620 Eur įvairiomis kupiūromis (t. 1, 21-45 b. l.), Z. V. pateikė pinigus sumoje 2720 Lt (t. 1, b. l. 50), pinigai: 13620 Eur ir 2720 Lt pervesti į policijos komisariato depozitinę sąskaitą (t. 1, b. l. 53-56). Nors liudytojas M. S., kurio anksčiau teisme duoti parodymai perskaityti teismo posėdyje, parodė, kad jis S. V. paskolino 8500 Eur, tačiau nustatinėti, kam priklausė kratos metu kaltinamosios bute paimti pinigai, nėra šios bylos dalykas, todėl siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, teismas nusprendė taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje saugomoms lėšoms, kurios (duomenys neskelbtini) kriminalinės policijos tyrėjos V. S. nutarimu pervestos į Mažeikių rajono policijos komisariato depozitinę sąskaitą: 13620 Eur ir 2720 Lt (787,76 Eur).

27. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 116 straipsnio nuostatas proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, numatytas BPK 151 straipsnyje, gali būti skiriamas esant vienam iš pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju ši procesinė prievartos priemonė, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, buvo paskirta atsakovei Z. V.. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, priimdamas nuosprendį iš esmės nevertino aplinkybės, kam kratos metu paimta ir areštuota pinigų suma priklausė, ir nusprendė, civilinio ieškinio užtikrinimui pratęsti laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą, nenurodant šios priemonės taikymo termino. Šios nagrinėjamos bylos kontekste svarbi CK 3.87 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovas Z. V. teigė, kad didžioji dalis rastų pinigų buvo pasiskolinti, o kadangi jis yra nuteistosios atsakovės Z. V. sutuoktinis, todėl šie pinigai, negali būti laikomi vien tik atsakovės Z. V., ar vien tik Z. V. asmenine nuosavybe, jie yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, o atsakovai yra šių pinigų bendraturčiai, nepaisant to, kaip sutuoktiniai buvo susitarę elgtis su šiais pinigais ir, kam juos panaudoti.

28. Nors ieškovė teigia, kad šie visi pinigai yra gauti nusikalstamu būdu, ir turėtų būti pripažinta Z. V. asmenine nuosavybe, tačiau teismas su šiais ieškovės teiginiais nesutinka, nes juos paneigia byloje esantys įrodymai. Bylos nagrinėjimo metu atsakovų atstovas paaiškino paskolos sutarties sudarymo aplinkybes ir nurodė, kad S. V. skolinosi pinigus iš M. S. stogo remontui. Šią aplinkybę nors ir netiesiogiai, tačiau patvirtina į bylą pateiktas antstolės R. V. (duomenys neskelbtini) faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, kad bute, (duomenys neskelbtini), Palangoje, pro lubas lašėjo vanduo, o tai, patvirtina atsakovų atstovo argumentus, kad atsakovų buto stogo remontas nebuvo atliktas ir jį remontuoti buvo būtina. Be to, atsakovų atstovo pateiktais duomenimis nustatyta, kad krata buvo atlikta (duomenys neskelbtini) atsakovų namuose, o 8500 Eur buvo paimti kratos metu iš grįžusio namo atsakovės sutuoktinio kišenės. (duomenys neskelbtini) paskolos rašteliu nustatyta, kad M. S. (duomenys neskelbtini) (būtent kratos dieną) S. V. paskolino 8500 Eur. Nagrinėjant baudžiamąją bylą, teismo posėdyje buvo perskaityti liudytojo M. S. anksčiau teisme duoti parodymai (BPK 276 straipsnio 5 dalis). Liudytojas M. S. teismo posėdyje patvirtino, kad jis paskolino S. V. 8500 Eur (teismo nuosprendžio 11 lapas). Šiuos liudytojo teiginius patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys (paskolos sutartis), parodymus liudytojas davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o jokie kiti įrodymai, paneigiantys atsakovų ir minėto liudytojo nurodytas aplinkybes, į bylą nėra pateikti. Tai, kad byloje nėra pateikti dokumentai apie šios paskolos grąžinimą savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad sutartis buvo fiktyvi ir paskolos teisiniai santykiai tarp S. V. ir M. S. iš tikrųjų neatsirado. Taigi neabejotinų duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog ši paskola S. V. negalėjo būti suteikta, byloje nėra, todėl ši paskola vertinama kaip atsakovų gautos pajamos. Be to, papildomai atkreiptinas dėmesys, kad civilinė ieškovė (pradinė kreditorė) (duomenys neskelbtini)viso baudžiamojo proceso metu net neginčijo minėtų pinigų skolinimosi fakto ir aplinkybių, ir kaip matyti iš teismų priimtų procesinių sprendimų dalies, susijusios su per kratą rastų pinigų likimu, neskundė. Taigi atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovų namuose atliktos kratos metu visi be išimties rasti grynieji pinigai – 14407,76 Eur, yra nusikalstamu būdu įgytas turtas.

29. Esant aptartų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad analizuojamu atveju vis tik liko nepaneigta, kad atsakovai galėjo turėti didesnę pinigų sumą, negu ieškovės nurodyta atliktame paskaičiavime. Šios išvados konstatavimas taip pat teikia pagrindą išvadai, kad ieškovės pateikti paskaičiavimai patikimai vis tik neįrodo, kad didesnės, negu ieškovės nurodytos pinigų sumos, atsakovai aptariamu laikotarpiu turėti negalėjo. Nesant objektyvių ir patikimų duomenų apie atsakovų realias galimybes gauti didesnes, negu pagrįstos rašytiniais duomenimis, pajamas nebuvimą, taip pat nesant duomenų apie tai, ar jie turėjo santaupų, ar gavo pajamų iš kitų šaltinių, teismas sprendžia, kad atsakovų galimybė įsigyti ginčo turtą, nėra paneigtos, todėl konstatuoti, kad atsakovai šį turtą įsigijo iš nusikalstamu būdu gautų lėšų byloje nėra ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

30. Ieškovė taip pat teigia, kad atsakovai yra nesąžiningi, veikia prieš greitą skolos išieškojimą, skolos išieškojimas yra apsunkintas ir šiai dienai neįmanomas, tačiau teismas su šiais argumentais taip pat nesutinka. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina kiek kitokias, nei nurodo ieškovė, aplinkybes. Byloje nustatyta, kad priverstinis skolos išieškojimas iš atsakovės Z. V. yra vykdomas nuo 2017 m. spalio 23 d. (vykdomoji byla (duomenys neskelbtini)), skolos dalis jau yra grąžinta antstolei pardavus atsakovams priklausantį turtą, kuris buvo parduotas už 17300 Eur, taip pat bylos nagrinėjimo metu buvo paskelbtos varžytinės dėl atsakovei priklausančios ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, pardavimo, o iš atsakovės gaunamų pajamų iki šiol yra daromos išskaitos skolai padengti. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad į antstolės patvarkyme nurodytą pasiūlymą atsakovai susitarė santuokoje įgytą turtą – butus, pinigines lėšas, pasidalinti notarine tvarka po lygiai, tačiau ieškovė dėl tokio bendraturčių turto pasidalinimo pareiškė prieštaravimus ir net nebandė (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo, o pasirinko kitą gynybos būdą, iš pradžių pradinė kreditorė kreipėsi į teismą CPK nustatyta tvarka (2018 m. liepos 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)pareiškėjos (duomenys neskelbtini) prašymas netenkintas), o po to, ieškovė (naujoji kreditorė) netiesioginiu ieškiniu, reikalaudama ieškinyje nurodytą bendraturčių turtą pripažinti vienos skolininkės atsakovės Z. V. asmenine nuosavybe, motyvuojant tuo, kad atsakovams pasidalinus turtą po ½, jo vertės, atsižvelgiant į atsakovų siekiamo pasidalinti turto vertę, nepakanka atlyginti ieškovei iki šiol neatlygintą turtinę žalą. Pažymėtina, kad šiuo metu išaugus nekilnojamojo turto rinkos kainoms Lietuvoje, taip pat ir Palangos mieste, atsižvelgiant į tai, kad iš viešai visiems prieinamų duomenų apie nekilnojamojo turto pardavimą matyti, kad analogiškų butų, esančių (duomenys neskelbtini) Palangoje, pardavimo kainos, priklausomai nuo jų dydžio, svyruoja nuo 60 000 Eur iki 120 000 Eur, todėl neatmetama tikimybė, kad pardavus skolininkės turimo turto (butų, esančių (duomenys neskelbtini) Palangoje) dalį, taip pat įskaičius per kratą rastų piniginių lėšų dalį, priklausančią skolininkei, būtų galima padengti visą arba didžiąją dalį šiuo metu atsakovės Z. V. turimą įsiskolinimą ieškovei V. K.. Be kita ko, teismas, vertindamas ieškovės argumentus apie atsakovų (ne) piktybiškumą, vengiant grąžinti skolą, įvertina ir tai, kad atsakovė dėjo pastangas sureguliuoti skolos grąžinimą išieškotojai ir vykdymo procese sudaryti taikos sutartį, ir tai patvirtina atsakovų atstovo pateiktas taikos sutarties projektas. Visos šios aptartos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad ieškovė nepagrįstai nurodo, jog skolininkė nesiima aktyvių veiksmų žalai atlyginti ir atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia ieškovės kaip kreditorės interesus, nes nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad atsakovė delsia sugrąžinti skolą išieškotojai, nerodo iniciatyvos, ar piktybiškai vengtų tai daryti (CK 6.68 straipsnio 2 dalis).

31. Teismas nevertina ieškovės argumentų, susijusių su (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi (duomenys neskelbtini) kuria atsakovai dukrai K. V. padovanojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, kadangi, visų pirma, šie argumentai priešingai, nei teigia ieškovė, nei patvirtina, nei paneigia atsakovų nesąžiningumo, be kita ko, ši aplinkybė nėra susijusi su nagrinėjama byla, nes joje nebuvo analizuojamos minėtos dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybės, bei šio sandorio šalių veiksmai, o antra, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)pagal ieškovės (duomenys neskelbtini)ieškinį atsakovams Z. V., S. V. ir K. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, 2017 m. gruodžio 13 d. teismo nutartimi buvo patvirtinta pradinio kreditoriaus (duomenys neskelbtini) ir atsakovų taikos sutartis, taigi šalių pasiektos taikos sutarties sąlygas bylą nagrinėjantis teismas jų atitikties imperatyviajame įstatyme įtvirtintam reglamentavimui ir viešajam interesui požiūriu įvertino.

32. Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Sisteminiu požiūriu vertinant šį aptartą teisinį reglamentavimą, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, spręstina, kad CK 3.109 straipsnis, reglamentuojantis prievoles, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, neapima iš vieno sutuoktinių nusikalstamos veikos padarymo kilusios žalos atlyginimo, tokia prievolė gali būti atlyginta tik iš sutuoktinio, kuris padarė nusikalstamą veiką, asmeninio turto, t. y. tik iš skolininkės atsakovės Z. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, arba iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę, todėl ginčo turtą pripažinti asmenine skolininkės nuosavybe, kaip šiuo atveju prašo ieškovė, nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, atsižvelgdamas į pateiktą netiesioginio ieškinio instituto, sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles teisinį reglamentavimą bei, vadovaudamasis pirmiau išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad ieškovė neįrodė visų būtinųjų sąlygų netiesioginiam ieškiniui reikšti ((duomenys neskelbtini) straipsnis), o tai sudaro pagrindą ieškovės reikalavimą ginčo turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių (atsakovų) nuosavybė, pripažinti atsakovės Z. V. asmenine nuosavybe, atmesti, nes jis yra nepagrįstas ((duomenys neskelbtini)straipsnis). Netenkinus ieškovės ieškinio, netenkinamas ir išvestinis ieškinio reikalavimas leisti nukreipti išieškojimą į ginčo turtą turtą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 96, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išvardytos CPK 88 straipsnyje. Jų paskirstymui yra taikomos CPK 93 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio1 dalis).

35. Ieškinį atmetus, ieškovės išlaidos, turėtos teisme, nepriteistinos, tačiau pagal CPK 93 straipsnio taisykles priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovams pagal pateiktus jų dydį pagrindžiančius įrodymus.

36. Atsakovas S. V. pateikė duomenis, kad turėjo 2000 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktas advokato paslaugas ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (bylinėjimosi išlaidų detalizaciją, advokato pinigų priėmimo kvitus, bankinį mokėjimo pavedimą). Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, advokatui rengiant bei pateikiant teismui atsiliepimą į ieškinį, prašymus dėl įrodymų prijungimo, teikiant konsultaciją, dalyvaujant teismo posėdžiuose, neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-5 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl atsakovui S. V. iš ieškovės V. K. priteisiamos 2000 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 91 straipsnis, 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.