- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-18
- Bylos Nr.
- e2S-2048-390/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00939-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- A. S., L. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, veikiantis Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjų A. S. ir L. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. S. ir L. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai A. S. ir L. S. pateikė teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo.
2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) nurodė, jog pareiškėjai susitarė, kad nepilnametės dukros išlaikymo išlaidomis dalinasi lygiomis dalimis ir tarpusavio sutarimu tenkins visus materialinius vaiko poreikius, nepriteisiant konkrečios išlaikymo sumos. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką ir tai, kad nepilnametės E. S. gyvenamoji vieta yra nustatoma su L. S., kuri turės užtikrinti ne tik kasdieninių vaiko poreikių tenkinimą, bet ir užtikrinti visas papildomas prievoles, kurios gali būti susijusios su dukros ugdymu, sveikatos priežiūra ar kt., todėl yra pagrindas priteisti išlaikymą iš A. S.. Todėl pareiškėjų sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis dalyje dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku nepažeidžia nepilnametės teisių, ir atitinka jos interesus, tačiau išlaikymo nepriteisimas iš A. S. gali pažeisti nepilnametės interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2025 m. liepos 14 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė, kol pareiškėjai pateiks naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 4 dalis).
4. Teismas nurodė, kad CK 3.53 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis).
5. Teismas sutiko su Tarnybos išvada. Nors pareiškėjai nurodė teismų praktiką, kuri jų nuomone, leidžia daryti išvadą, kad jei vaikas vienodai praleidžia laiko su abiem tėvais, tai iš tėvų neturėtų būti priteisiamas išlaikymas, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-279-969/2019), tačiau teismo vertinimu, iš šios teismo praktikos negalima daryti išvados, jog kasacinis teismas vienareikšmiškai nurodė, jog tokiu atveju kaip pareiškėjų sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kai vaikas su kiekvienu iš tėvų praleidžia vienodai laiko, kitas tėvas, su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta neturėtų mokėti išlaikymo nepilnamečiam vaikui. Tai nereiškia, jog iš tėvo, su kuriuo nenustatyta gyvenamoji vieta, neturėtų būti priteisiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, nes toks pareiškėjų tarpusavio susitarimas tik užtikrintų kasdieninių vaiko poreikių tenkinimą, o motina, su kuriuo būtų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turės patenkinti ne tik kasdieninius vaiko poreikius, bet ir tuos, kurie su jais nesusiję.
6. Teismas sprendė, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių iš esmės pažeidžia pareiškėjų nepilnamečio vaiko ir vieno iš pareiškėjų (L. S., t. y. nepilnamečio vaiko motinos, su kuria yra nustatoma vaiko gyvenamoji vieta) teises ir teisėtus interesus, todėl jos netvirtino, o civilinę byla sustabdė, kol pareiškėjai sudarys ir pateiks naują sutartį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. liepos 14 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Pareiškėjai prašyme dėl santuokos nutraukimo susitarė dėl vaiko visų poreikių tenkinimo, todėl išlaikymo vaikui iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dydis neprašomas nustatyti. Net ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymas neturi pareiškėjams esminės reikšmės, kadangi su vaiku bendraujama lygiomis dalimis pagal „50:50“ modelį, taip pat ir tenkinami ne tik kasdieniai būtini vaiko poreikiai (maistas, apranga, būstas ir pan.), tačiau ir visi kiti vaikui svarbūs poreikiai (ugdymas, sveikata ir pan.), tad tokiems poreikiams tenkinti išlaikymo priteisimas yra absoliučiai nereikalingas.
7.2. Tarnyba pacituota kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta apie papildomų (ne tik kasdienių) išlaikymo išlaidų priteisimą, kai tėvai bendrauja taikydami „50:50 procentų laiko" modelį, taikytina tuo atveju kai tėvai nesutaria dėl tokių papildomų išlaidų pasiskirstymo, tuo tarpu šiuo atveju pareiškėjai visiškai sutaria dėl visų vaikui reikalingų išlaidų pasiskirstymo.
7.3. Teismo išvada neteisinga, priimta pasirėmus deklaratyviais ir nepagrįstais Tarnybos išvadoje išdėstytais teiginiais apie teoriškai galimą vaiko teisių pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
3. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad pareiškėjai pateiktoje 2025 m. birželio 26 d. santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje susitarė, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vaiko motina L. S., tačiau tėvai bendrauja su vaiku lygiomis dalimis pagal „50:50“ modelį, kaip ir išlaikymo išlaidomis dalinasi lygiomis dalimis ir tarpusavio sutarimu tenkina visus reikiamus vaiko materialinius poreikius.
4. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės nusprendė, kad pareiškėjų sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi būti nurodyti išlaikymo nepilnametei dukrai dydis, teikimo tvarka ir forma. Pareiškėjai nesutinka su tokia teismo išvada, nes pareiškėjai sutarė laikytis principo „50:50“ tiek bendravimo su vaiku, tiek jo išlaikymo atžvilgiu, t. y. dėl visų vaikui reikalingų išlaidų pasiskirstymo, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas neturi pareiškėjams jokios reikšmės.
5. CK 3.193 straipsnio 1 dalis nustato, kad nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu (CK 3.51 straipsnis), sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. Šią sutartį tvirtina teismas (CK 3.53 straipsnis). Jeigu vienas iš tėvų nevykdo teismo patvirtintos jų sutarties dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, kitas iš tėvų įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (CK 3.193 straipsnio 3 dalis).
6. Sprendžiant klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų atžvilgiu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeidžiami. Vaiko interesų viršenybės principo įgyvendinimas yra viešojo intereso apsaugos sudedamoji dalis.
7. Dėl tėvų teisės vaiko išlaikymą nustatyti sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad skatinant taikiai spręsti šeimos klausimus abipusiu susitarimu, vaiko (vaikų) tėvams suteikiama teisė susitarti dėl vaiko išlaikymo sudarant sutartį; tokia sutartis privalo būti sudaryta bendru susitarimu, kai nutraukiama santuoka ar patvirtinamas gyvenimas skyrium; sutartyje tėvai privalo numatyti, kokiu būdu ir tvarka jie vykdys savo pareigas, susijusias su vaikų išlaikymu – išlaikymo dydį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), formą (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktai), mokėjimo terminus, pinigų pervedimo, atsiskaitymo už išlaikymo panaudojimą tvarką ir pan.; tokią sutartį turi patvirtinti teismas, patikrinęs, ar sutarties sąlygos nepažeidžia vaiko interesų, ar išlaikymo dydis yra pakankamas atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, ar išlaikymo mokėjimas nesiejamas su tam tikromis sąlygomis, ar nepažeidžia vieno iš sutuoktinio interesų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 apžvalga „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010). Taigi, pareiškėjai turi pareigą susitarti dėl išlaikymo vaikui dydžio, formos, mokėjimo terminų, pinigų pervedimo, atsiskaitymo už išlaikymo panaudojimą ir šias aplinkybes privalo įtvirtinti Sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Aplinkybė, jog pareiškėjai susitarė dėl 50:50 išlaikymo modelio, neatleidžia pareiškėjų nuo pareigos patikslinti sutarties sąlygas dėl nepilnamečiam vaikui skirtino išlaikymo, nurodant išlaikymo dydį, kokia forma bus teikiamas išlaikymas, taip pat terminą, nuo kurio išlaikymas bus teikiamas. Tokios praktikos laikosi Vilniaus apygardos teismas analogiško pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1405-934/2021, 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2459-560/2022).
8. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2013 ir kt.).
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, vertino situaciją santuokos nutraukimo byloje, esant sutuoktinio kaltei. Teisėjų kolegija ginčo dalyje dėl išlaikymo dydžio konstatavo, jog teismai, nustatę skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra lygus, bei įvertinę vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, iš esmės pagrįstai sprendė priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymą po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad minėtoje nutartyje buvo konstatuotas pagrindas panaikinti skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su atsakovu tvarkos nustatymo, atitinkamai buvo panaikintina ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl vaiko išlaikymo, ir ši bylos dalis taip pat perduota apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo santuoką nutraukti bendru jų sutarimu (CPK 538–541 straipsniai), todėl nėra pagrindo konstatuoti esminių aplinkybių tapatumo šioje byloje ir nurodytoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019.
11. Taip pat pažymėtina, kad 2020 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgos „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ tikslas – aptarti aktualiausius vaiko išlaikymo klausimus kasacinėje praktikoje, pateikti vyraujančias jurisprudencijos tendencijas bei teigiamus jos pavyzdžius, kurie, formuojant tolimesnę teismų praktiką, padėtų pašalinti pasitaikančius teisės normų taikymo skirtumus.
Dėl procesinės bylos baigties
12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. liepos 14 d. d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. liepos 14 d. palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.