- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-20
- Bylos Nr.
- e2S-2459-560/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17923-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- A. M.-Š., R. Š.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. M.-Š. ir R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. M.-Š. ir R. Š. prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjų prašymas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi nustatė pareiškėjams 14 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu trūkumams pašalinti.
3. Teismas nurodė, kad pareiškėjai teigia, jog jų santuoka (duomenys neskelbtini) įregistruota Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, tačiau pareiškėjai santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Alytaus Šv. Angelų Sargų parapijoje, o santuoka įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje tik (duomenys neskelbtini), todėl padarytas rašymo apsirikimas taisytinas. Pagal CK 3.169 straipsnio 2 dalį šalių vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, įstatymas nenumato galimybės susitarti dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su abiem tėvais, todėl Sutarties 3.1. punktas tikslintinas, susitariant dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų. Pareiškėjai nesusitarė dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio, formos, mokėjimo terminų ir tvarkos. Siekiant nustatyti ar sulygtas išlaikymo dydis nepažeis nepilnamečių vaikų ir pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų, pareiškėjai yra įpareigojami pateikti duomenis apie savo gaunamas visų rūšių pajamas. Sutarties 3.9. punkte pareiškėjai susitarė, kad tuo atveju, jeigu vaikas gyvens tik su vienu iš tėvų (pavyzdžiui vienam iš tėvų išvykus gyventi į užsienį), tuomet pradedamas teikti periodinis išlaikymas po 300 Eur iki pilnametystės arba iki kol vaikas mokysis pagal vidurinio ugdymo programą. Sutarties 3.9. punkte esantis susitarimas dėl išlaikymo mokėjimo priklauso nuo tam tikrų sąlygų atsiradimo ar neatsiradimo ir laikytina sąlygine Sutarties nuostata, todėl Sutarties 3.9. punktas netvirtintinas ir šalintinas iš Sutarties. Šalių sandoriai ar susitarimai, taip pat ir susitarimas dėl konfidencialios informacijos, galimos žalos atlyginimo, galimų situacijų, esant vaiko teisių pažeidimams, nėra santuokos nutraukimo bylos dalykas, todėl Sutarties 3.7 ir 6.3. punktai šalintini iš Sutarties. Pareiškėjai Sutarties 1.2, 1.3. punktuose susitaria dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo ir kilnojamo turto padalijimo. Sutartyje nėra nurodytos dalijamo turto vertės, nėra susitarta dėl kompensacijos vienam iš pareiškėjų už tenkančią mažesnę turto iš bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, išmokėjimo. Nesant duomenų apie bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto vertes, teismas neturi galimybės įvertinti, ar Sutartyje numatytas turto padalijimo būdas nepažeidžia vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų. Pareiškėjai nepateikė teismui santuokos liudijimo originalo, todėl įpareigojami jį pateikti.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti kaip neteisėtą 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį dėl pareiškėjų sutarties dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių 3.1, 3.7, 3.8, 3.10 ir 6.3 punktų trūkumų ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
5. Nurodė, kad šalys Sutarties 3.1 punkte susitarė: Šalių nepilnametės dukters J. Š., gyvenamoji vieta nustatoma su abejais tėvais. Nutartyje argumentuojama, kad pareiškėjai negalėjo susitarti dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, kadangi to neleidžia CK 3.169 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodoma, kad jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Taigi šis straipsnis taikomas tiems atvejams, kai tarp šalių kyla ginčas ir toks ginčas sprendžiamas ginčo teisena. Šiuo atveju tarp pareiškėjų ginčas nekyla, todėl taikytina CK 3.169 straipsnio 1 dalis, kuri numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Šalys yra laisvos susitarti jei tai geriausiai atitinka jų ir nepilnamečio vaiko interesus.
6. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Pagal sudarytos Sutarties mechanizmą, pareiškėjai po lygiai dalinasi visas išlaidas, susijusias su nepilnametės dukters išlaikymu, taip pat pusiau dalinami iš savivaldybės duodamas išmokas. Pareiškėjai, atsižvelgdami į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta šalių sutarimu nustatoma su abejais tėvais, taip pat į tai, kad su vaiku yra bendraujama principu 50:50, tai yra dukra praleidžia po lygiai laiko su kiekvienu iš tėvų, aiškiai susitarė, kad visos faktinės išlaidos yra patiriamos to iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra vaikas. Tai nesudaro jokių kliūčių užtikrinti visus mokyklinio amžiaus vaiko poreikius, įskaitant ir išlaidas ugdymo priemonėms, laisvalaikiui, maistui ir kt. Sutuoktiniai jau daugiau nei ketverius metus, maždaug nuo 2018 m., nebeveda bendro ūkio ir gyvena skyrium, per visą šį laikotarpį tarp sutuoktinių nusistovėjo būtent sutartyje įtvirtintas vaiko išlaikymo modelis, kuomet bendraudami principu 50:50 faktinės išlaidas patiria ir vaiko poreikius užtikrina tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra vaikas. Per visą šį gyvenimo skyriumi laikotarpį tarp tėvų nebuvo ginčų dėl vaiko išlaikymo - visi vaiko poreikiai buvo užtikrinti, o tėvai be ginčų tarpusavyje pasidalino reikiamas išlaidas. Nutartimi nustatytas prašymo trūkumas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio, formos, mokėjimo terminų ir tvarkos buvo nustatytas dėl to, kad teismo vertinimu pareiškėjai privalo susitarti ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.
7. Sutarties 3.7, tiek 6.3 punktas yra betarpiškai susijęs su bylos dalyku - santuokos nutraukimu ir iš to kylančiomis teisinėmis pasekmėmis. Šalys minimuose punktuose nesudarė susitarimo prieštaraujančio viešajai tvarkai, pažeidžiančio nepilnamečio vaiko interesus ar vieno iš sutuoktinių interesus, todėl atitinkamai, jie turėtų būti tvirtinami. Teismas nutartyje nenurodė, kad Sutarties 3.1, 3.7, 3.8, 3.10, 6.3 punktuose išdėstytos sąlygos pažeistų nepilnamečio vaiko interesus ar vieno iš sutuoktinių interesus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas nustatė pareiškėjams terminą prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu trūkumams pašalinti. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių. Nors sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo, teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina.
10. Apeliantai nesutinka su tuo, jog teismas nustatė trūkumus jų Sutarties 3.1 punkte. Šalys Sutarties 3.1. punkte susitarė dėl šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo su abiem tėvais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pagal CK 3.169 straipsnio 2 dalį šalių vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, įstatymas nenumato galimybės susitarti dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su abiem tėvais, todėl Sutarties 3.1. punktas tikslintinas, susitariant dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti dėl visų su santuokos nutraukimu susijusių padarinių, tarp jų – ir dėl sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.59 straipsnis). Šeimos teisinių santykių reglamentavimas užtikrina tėvams galimybę susitarti, su kuriuo iš jų po santuokos nutraukimo liks gyventi nepilnametis vaikas, taip pat nustatyti kito tėvo (su kuriuo vaikas negyvens) bendravimo su vaiku tvarką, sudarant ir teismui, sprendžiančiam santuokos nutraukimo klausimą, pateikiant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Teismas, nustatęs, kad tokia sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, ją patvirtina, įtraukdamas sutarties turinį į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Taigi, nutraukiant santuoką, tėvai turi galimybę susitarti su kuriuo iš jų po santuokos nutraukimo liks gyventi nepilnametis vaikas, tačiau teisinis reguliavimas nenumato galimybės nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su abiem tėvais. Apeliacinės instancijos teismas paaiškina, kad tai neužkerta kelio šalims susitarti dėl bendravimo tvarkos, kuri labiausiai atitiktų prioritetinius vaiko interesus.
11. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi dalyje, kurioje teismas nustatė trūkumus šalių sudarytos Sutarties 3.7, 3.8 ir 3.10 punktas punktams. Sutarties 3.7. punkte pareiškėjai susitarė, kad tuo atveju, jeigu vaikas bendraudamas su viena iš šalių 3.4. punkte nustatyta tvarka, savo laisva valia informuos kitą šalį apie esamas blogas gyvenimo sąlygas, naudojamą smurtą ar kitus neigiamus veiksnius, nuolatinius Sutarties nuostatų pažeidimus, taip pat tais atvejais, kai tokie neigiami veiksniai yra pastebimi kitos šalies vaikui neinformavus, ta šalis turi teisę, nepaisydama 3.4. punkte nustatytos bendravimo tvarkos, nedelsiant bet kuriuo metu pasiimti vaiką ir kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos ir vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Pareiškėjai Sutarties 3.8. punkte susitarė, kad įsipareigoja savo lėšomis užtikrinti visus būtinuosius vaiko poreikius, kuriuos detalizuoja Sutartyje, o visas kitas ne būtinąsias vaiko išlaikymo išlaidas šalys susitaria dengti lygiomis dalimis, šalims iš anksto susitarus (pritarus) dėl tokių išlaidų būtinybės ir reikalingumo. Pareiškėjai Sutarties 3.10 punkte susitarė: „Atsižvelgiant į tai, kad tikslines išmokas Vaikui iš savivaldybės šiuo metu gauna R. Š., jis įsipareigoja kas mėnesį 1/2 dalį gaunamos išmokos ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos pervesti A. M. – Š. į jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank banke“.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir LR CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti, todėl šios prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Dėl tėvų teisės vaiko išlaikymą nustatyti sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad skatinant taikiai spręsti šeimos klausimus abipusiu susitarimu, vaiko (vaikų) tėvams suteikiama teisė susitarti dėl vaiko išlaikymo sudarant sutartį; tokia sutartis privalo būti sudaryta bendru susitarimu, kai nutraukiama santuoka ar patvirtinamas gyvenimas skyrium; sutartyje tėvai privalo numatyti, kokiu būdu ir tvarka jie vykdys savo pareigas, susijusias su vaikų išlaikymu – išlaikymo dydį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), formą (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktai), mokėjimo terminus, pinigų pervedimo, atsiskaitymo už išlaikymo panaudojimą tvarką ir pan.; tokią sutartį turi patvirtinti teismas, patikrinęs, ar sutarties sąlygos nepažeidžia vaiko interesų, ar išlaikymo dydis yra pakankamas atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, ar išlaikymo mokėjimas nesiejamas su tam tikromis sąlygomis, ar nepažeidžia vieno iš sutuoktinio interesų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 apžvalga „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010). Taigi, pareiškėjai turi pareigą susitarti dėl išlaikymo vaikui dydžio, formos, mokėjimo terminų, pinigų pervedimo, atsiskaitymo už išlaikymo panaudojimą ir šias aplinkybes privalo įtvirtinti Sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Aplinkybė, jog pareiškėjai jau nuo 2018 m., kai pradėjo gyventi skyrium, laikėsi 50:50 išlaikymo modelio, neatleidžia pareiškėjų nuo pareigos patikslinti sutarties nuostatas dėl nepilnamečiam vaikui skirtino išlaikymo, nurodant išlaikymo dydį, kokia forma (mokėjimo pavedimu ar grynaisiais pinigais) bus teikiamas išlaikymas, taip pat terminą, nuo kurio išlaikymas bus teikiamas. Tokios praktikos laikosi Vilniaus apygardos teismas analogiško pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1405-934/2021).
13. Apeliantai taip pat nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas nustatė trūkumus jų sudarytos Sutarties 6.3 punktui, kuriame šalys numatė, kad: „Šalys įsipareigoja tiek santuokos nutraukimo metu, tiek nutraukus santuoką savo tarpusavio santykius, jausmus ir emocijas vienas kitam, santuokos nutraukimo aplinkybes, laikyti konfidencialia informacija ir neaptarinėti jos viešoje erdvėje, socialiniuose tinkluose ir kitur. Taip pat Šalys įsipareigoja viešoje erdvėje, socialiniuose tinkluose ir kitur neskelbti Vaiko garbę ir orumą žeminančios ar neigiamą įtaką darančios, taip pat tikrovės apie Vaiką neatitinkančios informacijos. Už tokių įsipareigojimų nevykdymą Šalys įsipareigoja viena kitai atlyginti savo ar Vaiko patirtus nuostolius ir žalą“. Pirmosios instancijos teismas byloje darė pagrįstą išvadą, jog bylose dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo bendru sutikimu nesprendžiami klausimai, tiesiogiai nenumatyti CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, CPK 541 straipsnio 2 dalyje. CPK 3.53 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog teismas, sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Šiuo atveju pareiškėjų Sutarties 6.3 punkte įtvirtintas susitarimas nėra įvardintas CPK 3.53 straipsnio 3 dalyje, todėl byloje nesprendžiamas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas - nustačius vaiko teisių pažeidimus dėl jų sprendžiama teisės aktų tvarka.
14. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis). Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi šalims nustatytas terminas trūkumų šalinimui jau yra suėjęs, todėl apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą trūkumų pašalinimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjų A. M.-Š. ir R. Š. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti šalims terminą iki 2022 m. lapkričio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartyje nurodytiems prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu trūkumams pašalinti.