Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dovilės Augustauskaitės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. spalio 19 d. nutarties, kuria patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimas Nr. 91-245 taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. R. (toliau – M. R.) Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2012 m. gegužės 27 d., pabaiga – 2023 m. gegužės 27 d.

5. Skunde apygardos teismui Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dovilė Augustauskaitė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Komisijos 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. 91-245 taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pataisos namų surinkti duomenys apie nuteistąjį M. R. neleidžia daryti išvados, kad paleidus jį lygtinai iš pataisos įstaigos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

5.2. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepakankamai įvertino tai, jog M. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką 2022 m. rugpjūčio 22 d. nustatyta kaip vidutinė, nors 2022 m. gegužės 13 d. ji dar buvo aukšta, o 2021 m. sausio 18 d. – vidutinė. Paskutiniu metu nuteistasis M. R. buvo skatintas, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau per bausmės atlikimo laikotarpį pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus pažeidė 23 kartus. Vertinant galimą lygtinio paleidimo taikymą, atsižvelgtina į nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, dėl ko darytina išvada, kad M. R. ne visuomet buvo disciplinuotas ir jam sunku laikytis reikalavimų ne tik būnant laisvėje, tačiau ir struktūruotoje aplinkoje. Nuteistojo atžvilgiu nenustatyta nusikalstamą elgesį mažinančių veiksnių.

5.3. 2022 m. rugpjūčio 23 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. VG – 2038 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai vertinti, kad nuteistojo integracija visuomenėje, gebėjimas gyventi laikantis įstatymų keliamų reikalavimų yra apsunkintas ir tai akivaizdžiai didina riziką pakartotiniam nusikalstamumui. Lygtinis paleidimas iš nuteistojo asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio jam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galimo elgesio korekcija, turi būti analizuojama ir maksimaliai išnaudojama, mažinant riziką nusikalsti.

5.4. M. R. bausmę atlieka už trijų nusikalstamų veikų padarymą, iš kurių vienas nusikaltimas labai sunkus – žmogaus nužudymas itin žiauriai. Praeityje nuteistasis buvo teistas net keturis kartus, tarp jų ir už mažamečio asmens seksualinį prievartavimą. Jo kriminalinė patirtis formavosi nuosekliai bei sąlyginai ilgą laiko tarpą ir, nepaisant kilusių padarinių jam pačiam, M. R. nesugebėjo savo elgesio keisti tinkama linkme.

5.5. Tarp M. R. nustatytų kriminogeninių dinaminių veiksnių yra nurodoma ir maža darbo patirtis bei lėšų valdymo sunkumai. Pagal Turto valdymo duomenis, nuteistasis šiuo metu turi įsiskolinimų – 4516,57 Eur, išieškota suma – 2393,22 Eur. M. R. oficialios darbinės patirties, būdamas laisvėje, neturėjo. Nors po bausmės atlikimo teigia dirbsiantis statybos sektoriuje, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų pristatęs nėra.

7. Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dovilės Augustauskaitės skundas tenkinamas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžia pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį.

9. Bylos duomenys patvirtina, kad M. R. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kai gali būti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados matyti, kad šiuo metu nuteistajam yra nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime ir nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vertinant šią aplinkybę BVK 157 straipsnio nuostatų kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti aiškią nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Minėta pažanga turi patvirtinti aplinkybę, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir jis (nuteistasis), būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, sugebės savo tikslų siekti vien tik teisėtais būdais bei priemonėmis. Tokią išvadą teismas gali padaryti ne tik formaliai atsižvelgęs į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, tačiau ir visapusiškai įvertinęs nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką kriminogeniniams veiksniams.

10. Socialinio tyrimo išvadoje esantys duomenys patvirtina, kad M. R. vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – jis dalyvavo individualiuose pokalbiuose su Resocializacijos skyriaus specialistu, supažindintas su bausmės atlikimo sąlygomis, aktualiais teisės aktais. Saugumo valdymo specialistas supažindino su dienotvarkės ir režimo reikalavimais, pasimatymų ir siuntinių suteikimo tvarka, Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių reikalavimais. Individualaus pokalbio su Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos 3-iojo Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnu metu supažindintas su baudžiamosiomis atsakomybėmis, nurodant, kur kreiptis iškilus problemoms. Nuteistasis 2021 – 2022 m. mokėsi ir baigė 10 klasę, šiuo metu įtrauktas į sąrašus dėl mokymosi 11 klasėje. Remiantis Resocializacijos skyriaus psichologo K. P. įrašu individualioje darbo su nuteistuoju knygelėje 2022 m. rugpjūčio 12 d. nuteistasis konsultuotas dėl smurtinio elgesio, įtrauktas į smurto prevencijos užsiėmimus. Nuteistasis dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, iš gaunamo darbo užmokesčio yra išieškomi jo turimi įsiskolinimai. Teisėjų kolegija sutinka, kad visos išvardintos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, jog jis šiuo metu savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau įvertinus aptartus duomenis nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, vis dar nėra tokia akivaizdi ir leidžianti daryti išvadą, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju vertinant nuteistojo pažangą mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad taikant „OASys“ tyrimo metodiką 2021 m. sausio 18 d. M. R. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o 2022 m. gegužės 13 d. nuteistajam nustatyta jau aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Ir nors šiuo metu M. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika prilyginama vidutinei, tačiau anksčiau nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis nuosekliu savo elgesiu šią riziką stengiasi sumažinti.

11. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistajam vis dar priskiriama 22 kriminogeniniai veiksniai, iš kurių net 18 yra dinaminiai (kintantys). Kaip statiniai kriminogeniniai M. R. nustatomi – kriminalinė istorija (iki bausmės atlikimo teistas 4 kartus), pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.), nusikalstamo seksualinio elgesio istorija ir nusikaltimų sunkėjimas. Sutiktina, kad šių veiksnių nuteistasis pakeisti negali, tačiau jo elgesys laisvėje – nuosekliai bei sąmoningai vykdyti nusikaltimai, suponuoja prielaidas apie jam būdingas kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas ir visuomenėje priimtinų taisyklių ignoravimą, nepakankamą gebėjimą priimti jo atžvilgiu taikomas poveikio priemones. Kaip dinaminiai (kintantys) kriminogeniniai veiksniai nuteistajam priskiriami – maža darbo patirtis; lėšų valdymo sunkumai; asocialios grupės įtaka (buvusi ar esama); būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; elgesio problemos vaikystėje; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; stokoja empatijos; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros/apribojimų pažeidimai. Nuteistasis vertinimo metu savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų neneigia, tačiau stengiasi ją minimalizuoti ir ieško tai pateisinančių priežasčių. Praeityje nuteistasis turėjo sunkumų dėl mokymosi. Pagrindinį išsilavinimą įgijo būdamas 37 m., profesinės kvalifikacijos įgijęs nėra. Pataisos įstaigoje darbinė nuteistojo motyvacija yra aukšta, tačiau būdamas laisvėje darbinės patirties M. R. stokojo ir šiuo metu oficialiai jis nėra patvirtinęs įsidarbinimo galimybių laisvėje. Sunkumai, susiję su M. R. mokymusi, specialybės įgijimu ir darbinės patirties laisvėje neturėjimu yra tiesiogiai susiję su nusikalstamų veikų vykdymu. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad būdamas laisvėje M. R. pragyvendavo iš nelegaliuose darbuose gaunamų pajamų, tačiau pritrūkus pinigų jis vykdė finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas. 2022 m. rugpjūčio 17 d. išduota Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos Finansų skyriaus pažyma apie gautus vykdomuosius raštus, iš kurios matyti, kad nuteistasis išieškotojams privalo išmokėti 4516,57 Eur, išieškota suma – 2393,22 Eur. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad būdamas laisvėje M. R. stokojo gebėjimų bei motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę padėtį, o šiuo metu turimus didelius finansinius įsipareigojimus nuteistasis sprendžia minimaliomis pastangomis, todėl jo lėšų tvarkymo ir pajamų ypatumai, jei nebus koreguojami, gali apsunkinti tolesnį nuteistojo integracijos į visuomenę procesą. Būdamas laisvėje nuteistasis stokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais bei pozityviose veiklose, negebėdamas susikurti struktūros savo gyvenime. Pažymėtina, kad ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu M. R. taip pat nepakankamai geba išvengti rizikingų situacijų ir realizuoti save priimtinais būdais ir priemonėmis. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka baustas net 23 kartus, skatintas – vos 2. Nors paskutinis paskatinimas M. R. paskirtas 2022 m. birželio 9 d. ir šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų jis neturi, tačiau būtina įvertinti tai, kad pažeidimus nuteistasis nuosekliai darė nuo 2016 m., o paskutinis pažeidimas fiksuotas 2021 m., kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad net ir ilgą laiką būdamas struktūruotoje aplinkoje, nuteistasis nesugeba laikytis pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, savo įžūliu elgesiu demonstruoja nepagarbą pataisos namų darbuotojams ir pan., dėl ko kyla pagrįstų abejonių dėl M. R. gebėjimo tinkamai ir atsakingai elgtis būnant laisvėje. Be to, būdamas pataisos namuose, nuteistasis du kartus baustas administracine tvarka: vieną kartą už netinkamą elgesį su pataisos įstaigoje dirbančiais pareigūnais, kitą – už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad M. R. buvo būdingos psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos, kurios gali būti siejamos su jo asocialaus gyvenimo būdo bei nusikalstamo elgesio raiška. Nors nuteistasis ir demonstruoja tam tikras pastangas dalyvauti resocializacijos priemonėse, skirtose psichiką veikiančių medžiagų prevencijai, tačiau jo vidinė motyvacija pripažinti ir spręsti turimus sunkumus, išlieka minimali bei reikalaujanti tęstinio dalyvavimo tikslingose intervencinėse priemonėse ne tik įkalinimo laikotarpiu, bet ir išėjus į laisvę. Vertindamas save kaip asmenybę, M. R. stokoja objektyvaus savivaizdžio ir savianalizės gebėjimų. Nuteistasis nėra linkęs sureikšminti savo netinkamų poelgių, juos vertina paviršutiniškai, taip pat neįžvelgia poreikio kažką savyje keisti, nes mano, kad tai jau yra padaręs. M. R. yra emocionalus, jautriai ir asmeniškai reaguoja į tam tikrus dirgiklius, įtakojamas šių emocijų, gali elgtis impulsyviai. Nuteistojo savianalizės ir savęs pažinimo įgūdžių stoka neskatina jo vidinės motyvacijos psichokorekcijai, dėl ko jam būdingi elgesio ir asmenybės trūkumai išlieka aktualūs bei galintys skatinti nuteistojo tolesnę nusikalstamo elgesio raišką. Iš Socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad M. R. būdingi nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžiai, taip pat orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą, impulsyvumas yra aktualūs, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, kurie reikalauja tęstinių ir tikslingų intervencinių priemonių taikymo, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Apsauginių veiksnių, kurie mažintų nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nenustatyta.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos anksčiau aptartos aplinkybės, neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, ir, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, vis dar neleidžia daryti išvados, jog M. R., būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Net 18 iš 22 nuteistajam priskiriamų kriminogeninių veiksnių yra dinaminiai, galintys kisti, todėl M. R., lankydamas įvairius užsiėmimus, nepriekaištingai elgdamasis, gali mažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Ankstesni asmens teistumai parodo, kad anksčiau paskirtomis bausmėmis nebuvo pasiekti bausmės tikslai, todėl nagrinėjamu atveju yra tikslinga nuteistąjį laikyti izoliuotą nuo visuomenės, įtvirtinant teigiamus jo elgesio modelius, jog išėjęs į laisvę jis nebedarytų naujų nusikalstamų veikų ir savo gyvenimo tikslų siektų vien tik teisėtais būdais bei priemonėmis.

13. Esant aukščiau paminėtų aplinkybių visumai konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikinama ir dėl prokurorės skundo priimamas naujas sprendimas (BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dovilės Augustauskaitės skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. 91-245 taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.