- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-31
- Bylos Nr.
- 2S-80-656/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-3444-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Pareiškėjas
- R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „4finance“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo antstolio (apelianto) M. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą dėl antstolio M. D. veiksmų, suinteresuoti asmenys – UAB „4finance“, antstolis M. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
pareiškėjas R. P. pateikė skundą dėl antstolio M. D. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti jo asmeninių lėšų, esančių pataisos namų administruojamoje sąskaitoje, areštą. Nurodė, kad areštas taikytas jo sąskaitai, nepaliekant lėšų pragyvenimui.
Antstolis M. D. su pareiškėjo (skolininko) skundu nesutiko ir skundą persiuntė teismui. Antstolis 2016-09-22 patvarkyme nurodė, kad pareiškėjo analogiškas skundas buvo atmestas 2015-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-35280-129/2015, kurioje išaiškinta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims yra garantuojamas ir užtikrinamas būtinų poreikių patenkinimas valstybės lėšomis. Taip pat pažymėjo, kad lėšos, esančios pataisos namų administruojamoje sąskaitoje, nepatenka į CPK 739 straipsnio nurodytus atvejus, iš kurių išieškojimas apskritai negalimas. Antstolis nurodė, kad išieškota buvo tik 27,84 Eur (96,14 Lt) suma, todėl nėra pagrindo teigti, kad antstolis išieško iš skolininko sąskaitos visas lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 21 d. nutartimi nutarė: skundą tenkinti; panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0028/14/00570 priimtą antstolio 2014-08-07 patvarkymą Nr. S131166 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje.
Teismas rėmėsi Kasacinio teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje (c. b. Nr. 3K-3-154-313/2016) išaiškinimu, kad vienkartinės ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, kurioms taikomos normos, reglamentuojančios išieškojimą iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Teismas nurodė, kad antstolis skundžiamu patvarkymu vykdo išieškojimą iš skolininko asmeninių lėšų, esančių pataisos namų administruojamoje sąskaitoje, šios lėšos laikomos ne pareiškėjo iki tol turėtu turtu, o kitomis pajamomis, todėl antstolio veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai). Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.
Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nurodė, kad antstolis nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami valstybės lėšomis apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą, negali būti remiamasi. Teismas kritiškai vertino antstolio argumentą, kad iš skolininko išieškomos ne visos lėšos – išieškota suma tik 27,84 Eur (96,14 Lt) (vykd. b. l. 47). Pažymėjo, kad nepaisant kokia suma išieškoma iš skolininko lėšų, esančių laisvės atėmimo vietų administruojamoje sąskaitoje, antstolis turi atlikti visus vykdymo veiksmus, laikydamasis įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos (CPK 733-743 straipsniai) bei atsižvelgdamas į aktualią teismų praktiką. Teismas antstolio 2014-08-07 patvarkymą Nr. S131166 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, vadovaujantis CPK 688 straipsniu, pripažintino neteisėtu ir naikintinu. Nurodė, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą, turto. Antstolį įpareigojo iš pareiškėjo išieškoti lėšas, laikantis įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos (CPK 733-743 straipsniai).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Antstolis M. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skolininko skundą atmesti.
Teismas netinkamai aiškino CPK 688 straipsnį. Ši teisės norma reglamentuoja išieškojimą iš pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis ar priklausančių asmeniui iš kitų asmenų. Darytina išvada, kad gaunamoms lėšoms netaikoma CPK 733-743 straipsnių nuostatos, kadangi tokios lėšos nėra priskiriamos prie darbo užmokesčio ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų. Skolininkas darbinių pajamų, iš kurių būtų galima daryti išskaitas CPK 733-743 straipsnių nustatyta tvarka, negauna, o kad gauna lėšas, kurios pagal CPK 739 straipsnio baigtinį sąrašą būtų lėšos, iš kurių išieškojimas nėra galimas, įrodymų nepateikė.Teismo nutartis prieštarauja formuojamai teismų praktikai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis M. D. vykdomojoje byloje Nr. 0028/14/00570 vykdo Utenos rajono apylinkės teismo 2014-01-16 vykdomąjį raštą Nr. 1-199-455/2013 dėl 748,80 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. P. išieškotojo UAB „4finance“ naudai (vykd. b. l. 1,2,5).
Pareiškėjas skunde prašė panaikinti jo asmeninių lėšų, esančių pataisos namų administruojamoje sąskaitoje, areštą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, areštas pareiškėjo sąskaitai taikytas remiantis antstolio 2014-08-07 patvarkymu Nr. S131166 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje. Taigi pareiškėjas skunde nors ir nenurodo ginčijamo antstolio patvarkymo, tačiau iš esmės kelia ginčą dėl antstolio 2014-08-07 patvarkymo teisėtumo.
Skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 512 straipsnis).
Pareiškėjas antstolio 2014-08-07 patvarkymui skųsti yra praleidęs naikinamąjį 90 dienų terminą, kuris negali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-143/2008; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2014). Pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam terminui, suinteresuotas asmuo neteko teisės paduoti teismui skundą dėl antstolio 2014-08-07 patvarkymo. Todėl teismas turėjo pagrindą atsisakyti priimti skundą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas jau yra inicijavęs analogišką ginčą dėl jo sąskaitos arešto panaikinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusia 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi (bylos Nr. 2-35280-129/2015) pareiškėjo skundą atmetė. Darytina išvada, kad yra priimtas teismo procesinis sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačių pagrindu, dėl ko naujo ginčo inicijavimas negalimas, todėl skundą buvo pagrindas atsisakyti priimti ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
Kita vertus, pastebėtina, kad šiuo metu yra pasikeitus teismų praktika dėl išieškojimo iš įkalinimo įstaigose esančių lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartis Nr. 3K-3-154-313/2016). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Kasacinio teismo išaiškinimu, pagrįstai nurodė, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų bei tinkamai išaiškino taikytinas teisės normas. Todėl atlikdamas tolimesnius vykdymo veiksmus antstolis turi vadovautis teisiniu reglamentavimu bei atsižvelgti į Kasacinio teismo išaiškinimus dėl teisės normų taikymo.
Pareiškėjas šiuo atveju nors ir prarado teisę skųsti antstolio 2014-08-07 patvarkymą, kuriuo jo sąskaitai įkalinimo įstaigoje taikytas areštas, tačiau turi teisę skųsti kitus antstolio veiksmus, tame tarpe lėšų paskirstymo patvarkymus, laikydamasis CPK 512 straipsnyje nustatytų apskundimo terminų.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas dėl antstolio veiksmų apskundimo terminų taikymo (CPK 512 straipsnis), dėl ko priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą dėl antstolio 2014-08-07 patvarkymo panaikinimo.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ginčijama teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - pareiškėjo R. P. skundą atsisakytina priimti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjo R. P. skundą atsisakytina priimti.