Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-08-31 · Civilinė byla Nr. e2-872-407/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-31
Bylos Nr.
e2-872-407/2023
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00008-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Vigintas Višinskis (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
R. R.
Ieškovas
Skolvalda
Atsakovas
Jūros gėrybių mėgėjų klubas
Kreditorius
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-872-407/2023Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00008-2021-9Procesinio sprendimo kategorija 3.1.11.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens R. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. nutarties, kuria suinteresuoto asmens R. R. atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutarties panaikinimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartimi asociacijai Jūros gėrybių mėgėjų klubui iškelta bankroto byla. Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartimi patvirtintas atsakovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi. Teismas 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarė likviduoti asociaciją dėl bankroto.

Šalies argumentai

2. Nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Skolvalda“ įgaliotas asmuo kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti asociacijos Jūros gėrybių mėgėjų klubas bankrotą tyčiniu ir įvardinti už tai atsakingus asmenis.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 20 d. nutartimi pripažino asociacijos Jūros gėrybių mėgėjų klubas bankrotą tyčiniu ir nustatė, kad už asociacijos tyčinį bankrotą yra atsakingas jos buvęs vadovas R. R..

4. Suinteresuotas asmuo, buvęs asociacijos Jūros gėrybių mėgėjų klubas vadovas R. R. (toliau – ir suinteresuotas asmuo), 2023 m. kovo 28 d. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartį.

5. Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartimi apeliantui nustatytas 7 (septynių) dienų terminas nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos atskirojo skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 54 Eur žyminį mokestį. Teismas išaiškino, kad nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, atskirasis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 19 d. nutartimi suinteresuoto asmens R. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutarties panaikinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį suinteresuotam asmeniui.

Žemesnės instancijos teismas

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2023 m. kovo 28 d. Kauno apygardos teismo nutartis elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP) 2023 m. kovo 29 d. išsiųsta apeliantui, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 175¹ straipsnio 10 dalimi, laikytina jam įteikta 2023 m. kovo 30 d. Atsižvelgus į tai, kad apeliantas savo procesiniuose dokumentuose buvo išreiškęs pageidavimą visus teismo procesinius dokumentus gauti paštu, teismas 2023 m. balandžio 13 d. pakartotinai išsiuntė apeliantui jo nurodytu pašto adresu (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 20 d. ir 2023 m. kovo 28 d. nutartis, tačiau 2023 m. gegužės 3 d. siunta grąžinta teismui neįteikta. Teismas, vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, 2023 m. gegužės 3 d. dar kartą tuo pačiu apelianto nurodytu jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiuntė minėtas teismo nutartis, kurios laikomos įteiktomis 2023 m. birželio 9 d. Terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti suėjo 2023 m. birželio 16 d., tačiau suinteresuotas asmuo iki nustatyto termino apeliantas atskirojo skundo trūkumų nepašalino.

8. Teismas nusprendė, kad yra pagrindas suinteresuoto asmens pateiktą atskirąjį skundą dėl 2023 m. kovo 20 d. nutarties laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo R. R. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartį, priimti suinteresuoto asmens teiktą skundą su trūkumų ištaisymu – žyminio mokesčio sumokėjimo dokumentu bei panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartį.

10. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad suinteresuotam asmeniui privalo būti garantuojama teisė į apeliaciją. Pirmosios instancijos teismo nustatytas atskirojo skundo trūkumas (žyminio mokesčio sumokėjimas) yra formalus, apie tokį reikalavimą suinteresuotas asmuo nežinojo, nes nėra profesionalus teisininkas ir tokio reikalavimo apeliantui nebuvo keliama iki tol teikiant apeliacinius (atskiruosius) skundus analogiškose (panašiose) bylose. Nutarties dėl nustatytų jo pateikto atskirojo skundo trūkumų negavo iki 2023 m. rugpjūčio 4 d., nes paštu siųstos teismo korespondencijos jis negavo ir apie nustatytus trūkumus elektroniniu paštu anksčiau teismo nebuvo informuotas, o naudotis viešųjų elektroninių paslaugų portalu jam pernelyg sudėtinga.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria suinteresuoto asmens atskirasis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas suinteresuotam asmeniui, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje yra ne kartą nurodyta, kad teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai). Ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai).

13. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir proporcingų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos.

14. Pagal CPK nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

15. Dalyvaujančiam byloje asmeniui per teismo nustatytą terminą nepašalinus procesinio dokumento trūkumų, jis gali būti laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 28 d. nutartyje nurodė, kad suinteresuoto asmens pateiktas atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutarties yra su trūkumais, ir nustatė suinteresuotam asmeniui septynių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos, pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus trūkumus – sumokėti 54 Eur žyminį mokestį.

17. Siekiant, kad būtų tinkamai įgyvendintas asmenų informavimas apie pradėtą teismo procesą, atliekamus procesinius veiksmus, teismo gautus procesinius dokumentus, proceso teisės normomis nustatytos įvairios procesinių dokumentų įteikimo galimybės. CPK I dalies XI skyriaus antrajame skirsnyje įtvirtinti procesinių dokumentų įteikimo būdai (be kitų, įteikimas atstovui (CPK 118 straipsnis), viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis) ir tvarka, kuri yra imperatyvi). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, turintis civilinį procesinį veiksnumą, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

18. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 29 d. pranešimu per EPP sistemą informavo suinteresuotą asmenį apie nustatytus atskirojo skundo trūkumus ir terminą jiems pašalinti. 2023 m. balandžio 13 d. Kauno apygardos teismas suinteresuotam asmeniui atskirajame skunde nurodytu adresu buvo išsiųstas pranešimas apie nustatytus trūkumus ir terminą jiems pašalinti. 2023 m. gegužės 3 d. Kauno apygardos teismas dar kartą vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 3 dalimi išsiuntė suinteresuotam asmeniui paštu, jo nurodytu adresu, 2023 m. kovo 28 d. nutartį, kuria nustatyti atskirojo skundo trūkumai ir nustatytas terminas jiems pašalinti. Iš AB „Lietuvos paštas“ 2023 m. gegužės 8 d. buvo gautas pranešimas, jog Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 3 d. pakartotinis pranešimas, kartu su nutartimi, kuria nustatyti atskirojo skundo trūkumai ir terminas palikti suinteresuoto asmens nurodytu adresu. Teismo nutartis, remiantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, suinteresuotam asmeniui laikoma įteikta 2023 m. birželio 9 d. Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartis, kuria nustatyti suinteresuoto asmens pateikto atskirojo skundo trūkumai ir terminas jiems pašalinti, įsiteisėjo 2023 m. birželio 16 d. Tą dieną pasibaigė ir terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

19. Suinteresuotas asmuo apeliacine tvarka neskundė Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. nutarties nustatyti suinteresuotam asmeniui terminą už atskirąjį skundą sumokėti 54 Eur žyminį mokestį, taigi, ši nutartis yra įsiteisėjusi (CPK 100 straipsnio 2 dalis).

20. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad apie reikalavimą sumokėti žyminį mokestį teikiant atskirąjį skundą jam iki šiol nebuvo žinoma. Teismas pažymi, jog suinteresuotas asmuo šioje byloje jau teikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 20 d. nutartimi nustatė suinteresuotam asmeniui terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 72 Eur žyminį mokestį, o 2023 m. kovo 30 d. nutartimi suinteresuoto asmens atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino suinteresuotam asmeniui, nes per teismo nustatytą terminą nebuvo pašalinti atskirojo skundo trūkumai – sumokėtas žyminis mokestis už atskirąjį skundą. Ši aplinkybė paneigia suinteresuoto asmens argumentus, jog apie reikalavimą mokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą pastarajam nebuvo žinoma.

21. Teismo vertinimu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas dėjo visas galimas pastangas tam, kad suinteresuotas asmuo būtų informuotas apie nustatytus jo pateikto atskirojo skundo trūkumus siųsdamas procesinius dokumentus adresu, kurį pats suinteresuotas asmuo nurodė teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose ir kartu pareiškė teismo procesinius dokumentus gauti būtent tokiu būdu. Nurodytu. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytą procesinių dokumentų įteikimo tvarką teismas taikė tik nustatęs, kad nėra galimybės įteikti procesinių dokumentų atsakovui asmeniškai.

22. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra nutartis laikyti suinteresuoto asmens atskirąjį skundą nepaduotu, nesumokėjus per teismo nustatytą terminą žyminio mokesčio. Apeliantui nutartis, kuria buvo nustatytas terminas prašymo trūkumams šalinti, šioje civilinėje byloje buvo vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi įteikta tinkamai. Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartimi jam buvo išaiškinti atskirojo skundo trūkumų nepašalinimo padariniai. Apeliantas šiuo atveju procesinio dokumento trūkumų laiku nepašalino dėl jo paties neveikimo. Lietuvos Apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatytus procesinio dokumento trūkumų nepašalinimo teisinius padarinius ir pagrįstai pripažino, kad atskirasis skundas yra nepaduotas. Tokios praktikos nuosekliai laikosi Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1078-516/2022, 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1248-330/2022, 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-248-407/2023, 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-359-467/2023).

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įsiteisėjusi teismo nutartis yra privaloma valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Nustatyta, kad suinteresuotas asmuo neįvykdė įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartimi nustatytų nurodymų, atskirojo skundo trūkumo nepašalino ir nesumokėjo žyminio mokesčio, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingas sprendžiamam klausimui aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas. Teismas pagrįstai procesinį dokumentą laikė nepaduotu bei grąžino jį padavusiam asmeniui, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vigintas Višinskis