Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-12-14 · Civilinė byla Nr. 2-1248-330/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-14
Bylos Nr.
2-1248-330/2022
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01397-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Gintaras Pečiulis (pirm.)
Pareiškėjas
M. Š.
Suinteresuotas asmuo
asociacija Lietuvos antstolių rūmai
Civilinė byla Nr. 2-1248-330/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01397-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.3; 3.1.7.1.4
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 14 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjo M. Š. skundas dėl Lietuvos antstolių rūmų rašto (atsakymo), suinteresuoti asmenys – asociacija Lietuvos antstolių rūmai, antstolė R. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas pareiškėjo M. Š. skundas suinteresuotiems asmenims Lietuvos antstolių rūmams ir antstolei R. V., kuriuo buvo prašoma įvertinti antstolės R. V. suteiktos paslaugos, nustatant faktines aplinkybes, objektyvumą, nešališkumą ir tikslingumą, o nustačius, kad paslauga neatitinka įstatyminio reguliavimo ir pareiškėjo prašymo turinio – nutraukti antstolės R. V. paslaugos teikimo sutartį, įpareigoti antstolę R. V. grąžinti už paslaugą sumokėtus pinigus, pašalinti antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. F22-36 (2022- 07-21) iš Antstolių informacinės sistemos.

2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjui M. Š. terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti: sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį (141 Eur), pateikti įstatymo nustatyta tvarka pasirašytą procesinį dokumentą (procesinis dokumentas pateiktas elektroniniu paštu), pateikti argumentus ir įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjo skundo reikalavimus. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas skundžia asociacijos Lietuvos antstolių rūmų veiksmus (neveikimą), tačiau prašo nutraukti antstolės R. V. paslaugos teikimo sutartį, įpareigoti antstolę grąžinti už paslaugą sumokėtus pinigus. Teismas paaiškino, kad tokie prašymai nagrinėtini ginčo teisenos tvarka, o ne teikiant skundą dėl antstolių rūmų veiksmų (neveikimo), todėl nutartimi pareiškėjas, be kita ko, buvo įpareigotas tinkamai suformuluoti skundo pagrindą ir dalyką.

Šalies argumentai

3. 2022 m. lapkričio 17 d. pareiškėjas pateikė patikslintą skundą dėl Lietuvos antstolių rūmų 2022 m. spalio 28 d. rašto, kuriuo prašė šiuo raštu Lietuvos antstolių rūmų pateiktą atsakymą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti; įpareigoti Lietuvos antstolių rūmus iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 27 d. prašymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi pareiškėjo M. Š. skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

5. Teismas, įvertinęs patikslintą pareiškėjo skundą, konstatavo, kad pareiškėjas teismo nustatytu terminu nepašalino procesinio dokumento trūkumų, t. y. nesumokėjo įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio (teismas nurodė, kad pateikti įrodymai apie 2022 m. birželio 3 d. sumokėtą 40 Eur žyminį mokestį, tačiau nenurodyta, kokioje byloje jis mokamas); skundas ir patikslintas skundas nepasirašyti įstatymo nustatyta tvarka; neištaisyti kiti teismo nurodyti procesinio dokumento trūkumai.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Pareiškėjas M. Š. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį.

7. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Pareiškėjas skundžia viešojo administravimo institucijos veiklą, t. y. jos atsisakymą vertinti antstolės veiksmus, todėl žyminis mokestis už skundo padavimą nemokamas.

7.2. Teismas pareiškėjui nustatė per trumpą terminą trūkumams pašalinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis procesinis veiksmas atliekamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 111 ir 135 straipsnių reikalavimus. Kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

10. Atskirajame skunde pirmiausia teigiama, kad pareiškėjas teikė skundą dėl viešojo administravimo institucijos veiksmų, todėl skundo priėmimui teismas nepagrįstai taikė CPK normas bei įpareigojo sumokėti žyminį mokestį.

11. Pareiškėjui išaiškinama, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos antstolių rūmų atsakymai į asmenų prašymus ir skundus per trisdešimt dienų nuo gavimo dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui. Tai reiškia, kad skundai dėl antstolių rūmų atsakymų nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Skundų priėmimo klausimai sprendžiami bei jie nagrinėjami taikant CPK įtvirtintas normines nuostatas, kurios, be kita ko, reguliuoja ir asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką.

12. Viena iš CPK normomis apibrėžtų teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio (skundo) pateikimas (CPK 111 ir 135 straipsniai).

13. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, konstatavo, kad skundas neatitinka tokiam procesiniam dokumentui įstatymo keliamų formos ir turinio reikalavimų, todėl 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti.

14. Nustačius konkrečius procesinio dokumento (nagrinėjamu atveju – skundo) trūkumus, tik juos ištaisęs asmuo turi pagrindą tikėtis, jog procesinis dokumentas bus priimtas. Procesinis dokumentas gali būti priimtas ir neištaisius visų nustatytų trūkumų, jeigu teismas nusprendžia, kad jie (trūkumai) gali būti pašalinti bylos nagrinėjimo metu. Tačiau šiuo atveju buvo nustatyti esminiai pareiškėjo skundo trūkumai, dėl kurių bylos nagrinėjimas teisme negalėjo būti pradėtas.

15. Pareiškėjas skundą ir patikslintą skundą teismui pateikė elektroniniu paštu. Toks skundo teikimo būdas nėra tinkamas procesinių dokumentų pateikimas pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatytą tvarką, kadangi jis (pateikimo būdas) nepatvirtina asmens, teikiančio procesinį dokumentą, tapatybės bei nelaikomas tinkamai pasirašytu, kaip to reikalaujama CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punkte.

16. Kita civilinės bylos iškėlimo teisme sąlyga yra įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas ieškinys ar apeliacinis skundas apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (paduodant ieškinį, apeliacinį skundą ir pan.). Priešingu atveju, apeliacinis skundas nėra priimamas ir pareikalaujama, kad šis trūkumas būtų ištaisytas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą sumokėti 141 Eur dydžio žyminį mokestį. Kaip minėta, pareiškėjas pateikė duomenis apie tai, kad 2022 m. birželio 3 d. jis sumokėjo 40 Eur žyminį mokestį, tačiau įvertinus skundo teikimo datą (skundas teisme gautas 2022 m. lapkričio 4 d.), bei nesant prašymo atidėti ar atleisti nuo žyminio mokesčio (jo dalies) mokėjimo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas teismo įpareigojimo sumokėti 141 Eur dydžio žyminį mokestį neįvykdė.

17. Apeliantas atskirajame skunde taip pat teigia, kad už skundą dėl viešojo administravimo paslaugas teikiančio subjekto veiksmų žyminis mokestis nėra mokamas. Lietuvos apeliacinis teismas išaiškina, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartis nėra civilinės bylos, nagrinėjamos apeliacine tvarka, objektas, todėl dėl toje nutartyje nustatytų įpareigojimų teisėtumo ir pagrįstumo šioje byloje nepasisakoma. Nesutikdamas su nustatytu įpareigojimu sumokėti žyminį mokestį, pareiškėjas turėjo teisę pateikti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutarties. To nepadarius, įsiteisėjusi nutartis turėjo būti vykdoma.

18. Kadangi teismo konstatuoti pareiškėjo skundo trūkumai nustatytu terminu nebuvo pašalinti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas neįvykdė 2022 m. lapkričio 8 d. teismo nutartyje nustatytų įpareigojimų ir pripažino skundą nepaduotu.

19. Pareiškėjas taip pat teigia, kad teismas nustatė itin trumpą – septynių dienų terminą skundo trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį teismo nustatomas terminas procesinio dokumento trūkumų pašalinimui negali būti trumpesnis kaip septynios dienos. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundo trūkumams pašalinti nustatė terminą, kuris atitinka įstatyme numatytus reikalavimus ir kuris, įvertinus nustatytų procesinio dokumento trūkumų pobūdį, laikytinas protingu ir pakankamu trūkumams pašalinti.

20. CPK 77 straipsnis numato galimybę asmeniui kreiptis į teismą ir prašyti pratęsti teismo nustatytą terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Apeliantas šia įstatymo suteikta teise nepasinaudojo. Be to, atskirajame skunde pareiškėjas nenurodė, kaip teismo nustatyto termino trukmė apribojo jo galimybes pašalinti procesinio dokumento trūkumus, todėl apelianto argumentai dėl per trumpo termino trūkumams pašalinti nelaikytini sudarantys pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį.

21. Konstatavus, kad teismo nustatytu terminu, kuris buvo protingas ir pakankamas skundo trūkumams pašalinti, pareiškėjas esminių tokio procesinio dokumento trūkumų nepašalino, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Gintaras Pečiulis