Šiaulių apygardos teismo nutartis

2023-03-08 · Civilinė byla Nr. 2S-129-569/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-08
Bylos Nr.
2S-129-569/2023
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-04771-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Suinteresuotas asmuo
I. Š., L. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-129-569/2023 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04771-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.2.3; 3.5.1; 3.5.12; 3.5.24 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens I. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. B. pareiškimą dėl patraukimo atsakomybėn asmenų, nevykdančių sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, suinteresuoti asmenys L. Š., I. Š., išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolis A. B. teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalimi, pinigine bauda nubausti L. Š. už sprendimo nevykdymą. Pareiškime nurodė, kad antstolio A. B. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-12-28 vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl L. Š. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo. Pareiškėja I. Š. informavo, kad L. Š. pažeidinėja nustatytą bendravimo tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi netenkino antstolio A. B. pareiškimo dėl piniginės baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui L. Š..

3. Teismas darė išvadą, jog nėra pateikta pakankamai patikimų įrodymų apie tai, kad 2022 m. gegužės 3 d., 5 d., 15 d., 22 d. L. Š. būtų pažeidęs teismo nustatytą bendravimo su vaikais tvarką. 2022 m. gegužės 1 d. vaikai nebuvo grąžinti nustatytu laiku, tai patvirtina I. Š. rašytos žinutės L. Š., todėl iš esmės galima būtų spręsti, kad bendravimo tvarka tą dieną nebuvo tinkamai vykdoma. Gegužės 16-18 dienomis ir gegužės 24-25 dienomis bendravimo tvarkos nesilaikymą patvirtina I. Š. pateiktas susirašinėjimas su vaiku.

4. Teismas sprendė, jog tai, kad vaikas nori daugiau laiko praleisti su tėčiu, patvirtina jo susirašinėjimas su motina I. Š.. Iš žinučių matyti, kad dienomis, kuriomis fiksuotas netinkamas bendravimo tvarkos laikymasis, jis nori pasilikti pas tėvą L. Š. ilgiau, netgi nakvoti ir negrįžti bendravimo tvarkoje nustatytu laiku. Todėl teismas sprendė, jog nors iš esmės nustatyta bendravimo su vaikais tvarka nebuvo tinkamai vykdoma, tačiau negali būti neįvertinta ir vaiko nuomonė, o nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo vienareikšmei išvadai, kad buvo veikiama priešingai vaiko interesams ar kad būtų pažeistos vaiko teisės ir kad tokie L. Š. veiksmai būtų tyčiniai. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju netikslinga skirti sankciją už netinkamą bendravimo tvarkos vykdymą gegužės 1 d., gegužės 16-18 dienomis, gegužės 24-25 dienomis.

5. Teismas vertino, jog, atsižvelgiant į tai, kad antstolio pareiškimas dėl piniginės baudos skyrimo yra atmestinas, teismas neturi teisinio pagrindo priteisti suinteresuoto asmens I. Š. patirtų bylinėjimosi išlaidų iš suinteresuoto asmens L. Š..

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo I. Š. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio A. B. pareiškimą tenkinti; priteisti I. Š. visas jos turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Tai, kad L. Š. nevykdė teismo sprendimo, įrodo antstolio A. B. surašytas 2022-05-30 Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Šis aktas skolininko nebuvo apskųstas, nėra panaikintas. Įrodymų visuma leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog L. Š. nevykdė teismo sprendimo visomis antstolio nurodytomis dienomis.

6.2. Nenorėdama traumuoti vaikų, apeliantė juos išleidžia važiuoti su tėvu kelioms dienoms ir teismo sprendimu nepatvirtintu laiku. I. Š. bendradarbiauja ir kooperuojasi, ieško išeičių. Tačiau tvarka turi būti, kitaip teismo sprendimas prarastų prasmę, nebereguliuotų kilusio ginčo. Esmė ta, kad L. Š. piktnaudžiauja I. Š. nuolankumu, vilioja vaiką brangiomis dovanomis jam nenustatytu bendrauti laiku, pasiima/grąžina vaikus, pažeisdamas sprendimu nustatytą bendravimo tvarką prieš tai neįspėjęs, neleisdamas prisiderinti (neįspėjęs paima vyresnį vaiką, neleisdamas I. Š. iš anksto pasirūpinti jaunesniosios dukters tinkama priežiūra (auklė, močiutė ar kt.), kas neatitinka mergaitės interesų.

6.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad „teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko nuomone, kuri suformuota vaiko interesus pažeidžiančiu būdu. Todėl, vertinant vaiko pareikštą poziciją kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas (nutartis) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis“ (LAT 2020-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020). Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas neatsižvelgė į šį išaiškinimą.

6.4. L. Š. padaryti teismo sprendimo pažeidimai prieštarauja abiejų nepilnamečių vaikų (V. Š. ir Ž. Š.) interesams. Nors nepilnametis V. Š. išsakė norą ilgiau pabūti pas tėtį, tačiau jo noras būtent antstolio užfiksuotomis gegužės mėn. dienomis neatitiko jo interesų ir teismas turėjo į tai atsižvelgti.

Žemesnės instancijos teismas

6.5. Šiaulių apylinkės teismo 2022-04-06 nutartimi L. Š. buvo nubaustas 50 Eur bauda už teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos su vaikais nevykdymą, tačiau išvadų nepadarė. Jei anksčiau pažeidimai buvo įrodinėjami vaizdo kameros įrašais, tai dabar L. Š. padarė tik tokią išvadą, kad vengia būti užfiksuotas darantis pažeidimą.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo L. Š. prašo atmesti I. Š. atskirąjį skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. I. Š. teismui nepateikė jokių įrodymų dėl tariamų pažeidimų. Pagal LR įstatymus pažeidimai turi būti fiksuoti antstolio arba policijos pareigūnų. Tokių pažeidimų nebuvo fiksuota, tai leidžia manyti, jog I. Š. galimai išsigalvojo šiuos pažeidimus, siekdama tyčia pakenkti vaikų tėvui L. Š., darant jam psichologinį spaudimą, terorizavimą, persekiojant teisinėmis priemonėmis.

7.2. Suprasdamas, kad dabartinė bendravimo tvarka yra žalinga vaikams, mažiausiai 5 kartus (fiksuoti elektroniniai laiškai ) suinteresuotas asmuo siūlė I. Š. taikiu būdu keisti bendravimo tvarką. Į jo siūlymus apeliantė nereaguodavo, tai leidžia manyti, jog motina piktybiškai nenori keisti tvarkos, kad bendravimo tvarka atitiktų vaikų poreikius. Tikėtina, tai daroma specialiai, siekiant suinteresuotą asmenį persekioti ir terorizuoti teisinėmis priemonėmis. Dėl bendravimo keitimo tvarkos suinteresuotas asmuo, kaip supratingas tėvas, kreipėsi į teismą. Vyksta teisminis procesas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, antstoliui pateikus sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, teismas skolininkui neskyrė baudos, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl patraukimo atsakomybėn asmenų, nevykdančių sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus

10. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai).

11. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

12. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

13. Teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudos skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių.

14. Pažymėtina, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).

15. Tačiau pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir skolininkas motyvuojamas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą.

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 1 d. sprendimu tenkintas pareiškėjų I. Š. ir L. Š. prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta 2021-09-20 sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Sutarties 9 punktu šalys susitarė, kad nuolatinė nepilnamečių vaikų V. Š. ir Ž. Š. gyvenamoji vieta yra nustatoma su motina I. Š.. Sutarties 10.1 punktu šalys susitarė dėl tėvų bendravimo tvarkos.

17. Bylos duomenimis nustatyta, jog I. Š. informavo antstolį, kad L. Š. pažeidinėja nustatytą bendravimo tvarką, o būtent: 2022 m. gegužės 1 d. L. Š. turėjo vaikus parvežti 11 val., o parvežė apie 13.30 val.; gegužės 3 d. parvežė tik 21.30 val. (turėjo 19 val.); gegužės 5 d. pavežė 19.30 val. (turėjo 19 val.); gegužės 15 d. (po tėvo savaitgalio) parvežė vaikus 20.30 val. (turėjo 19 val.); gegužės 16 d. sūnus išvažiavo vėl pas tėtį, nors tai nebuvo tėvo bendravimo diena. Sūnaus tą vakarą namo L. Š. neparvežė, atvežė ryte gegužės 17 d. į mokyklą. Po pietų L. Š. vėl pasiėmė sūnų (nes tėčio antradienis) ir vėl neparvežė namo, vaikas parašė žinutę jog pamokas pasiruoš telefonu. Gegužės 18 d. ryte 7.30 val. parvežė sūnų namo, šis susidėjo daiktus į kuprinę ir išėjo į mokyklą.; gegužės 22 d. (po tėčio savaitgalio) vaikus parvežė vėl po 20.30 val. (turėjo 19 val.); gegužės 24 d. L. Š. pasiėmė sūnų ir jo neparvežė namo, kaip nurodė I. Š., susirašius su vaiku, suprato, kad gal parveš gegužės 25 d. ryte, vaikas žadėjo iki 8 val. grįžti padėti sesei susiruošti į mokyklą, tačiau ryte vaikas į namus negrįžo. Gegužės 25 d. 18.40 val. V. Š. vis dar nebuvo namuose, I. Š. nurodė, kad parašė žinutę L. Š., jog parvežtų sūnų, tačiau atsakymo iš jo nesulaukė.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktu įrodymus, vertina, kad L. Š. pažeidė antstolio 2022-05-30 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte užfiksuotą teismo nustatytą bendravimo su vaikais tvarką. Pažymėtina, jog pats L. Š. iš esmės neigia padaręs pažeidimus, tačiau teigia, kad dabartinė bendravimo tvarka netenkina jo ir vaiko, kad jis veikia pagal vaiko norus.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 1 d. sprendimas, kuriuo buvo patvirtinta 2021-09-20 šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir tuo pačiu bendravimo su vaikais tvarka, yra įsiteisėjęs, todėl šalims privalomas ir turi būti vykdomas. Jeigu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 1 d. sprendimu patvirtinta bendravimo tvarka netenkina tėvų ar vaikų interesų, vienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, tačiau, kol bendravimo tvarka nėra pakeista, tėvai privalo vykdyti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 1 d. sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstais vertintini pirmosios instancijos teismo motyvai, kad nors L. Š. nurodytomis dienomis tinkamai nesilaikė nustatytos bendravimo tvarkos, tačiau nėra pagrindo skirti L. Š. baudą, kadangi pats vaikas nori daugiau laiko praleisti su tėčiu.

20. Vaiko nuomonė ir jo interesai yra svarbūs ir tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gali būti pagrindas tėvams svarstyti galimybę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais (ar tik vienu nepilnamečiu) vaikais pakeitimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko nuomone, kuri suformuota vaiko interesus pažeidžiančiu būdu. Todėl vertinant vaiko pareikštą poziciją kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas (nutartis) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020). Taigi, tik pasikreipus į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, nagrinėjant bylą iš esmės būtų nustatyta, ar vaiko nuomonė yra savarankiška, ar prašoma patvirtinti bendravimo tvarka nepažeidžia vaiko interesų.

21. Suinteresuotas asmuo L. Š. teigia, kad dėl bendravimo keitimo tvarkos jis, kaip supratingas tėvas, kreipėsi į teismą ir dabar vyksta teisminis procesas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismai gali naudoti duomenis tiek iš teismų informacinės sistemos, tiek ir iš kitų registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad L. Š. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus dėl nepilnamečio vaiko (V. Š.) gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi teismas ieškovo L. Š. patikslintą ieškinį paliko nenagrinėtą. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. sausio 25 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 21 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi, šiuo metu nėra nagrinėjama jokia byla pagal suinteresuotų asmenų ieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo.

22. Pažymėtina, kad vaikams yra svarbus dienos ir poilsio rėžimas, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaikų parvežimas namo vėliau, nei yra numatyta pagal bendravimo tvarką (pvz. nagrinėjamu atveju – gegužės 3 d. parvežė tik 21.30 val., turėjo 19 val. ir panašiai), pažeidžia vaikų interesus ir sutrikdo vaikų dienos ir poilsio rėžimą. Būtent todėl privaloma laikytis teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Taip pat pritartina apeliantei, kad tokiais pažeidimais L. Š. sutrikdo ir apeliantės dienotvarkę, kai, pažeisdamas sprendimu nustatytą bendravimo tvarką prieš tai neįspėjęs, paima vyresnį vaiką. Labai svarbu laikytis teismo nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais ir todėl, kad tarp suinteresuotų asmenų yra susiklostę įtempti, konfliktiniai santykiai dėl bendravimo su vaikais.

23. Pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi L. Š. jau buvo skirta vienkartinė 50 Eur dydžio bauda už Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 1 d. sprendimo, kurio pagrindu išduotas 2021-01-28 vykdomasis raštas dėl bendravimo su vaikais tvarkos, reikalavimų nevykdymą.

24. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė L. Š. skirti baudą už Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-10-01 sprendimo, kurio pagrindu išduotas 2021-01-28 vykdomasis raštas dėl bendravimo su vaikais tvarkos, reikalavimų nevykdymą.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma, tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų (išskyrus tai, kad turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Toks kasacinio teismo išaiškinimas leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tęstinio pobūdžio bauda, esant tam tikroms aplinkybėms, gali būti keičiama į kito pobūdžio baudą, pavyzdžiui, fiksuoto (vienkartinio) pobūdžio baudą.

26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į tai, kad L. Š. neužtikrino, jog būtų laikomasi teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, L. Š. jau vieną kartą baustas 50,00 Eur bauda už teismo sprendimo nevykdymą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas L. Š. už nutartyje nurodytus sprendimo nevykdymo atvejus skirti vienkartinę 100,00 Eur dydžio baudą išieškotojos naudai (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 771 straipsnio 5 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

27. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolio sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, nepažeidė proceso teisės normų, tačiau padarė neteisingą išvadą, kad nereikia skirti baudos už sprendimo nevykdymą, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškimą tenkinti, skirti L. Š. vienkartinę 100,00 Eur dydžio baudą už Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-10-01 sprendimo, kurio pagrindu išduotas 2021-01-28 vykdomasis raštas dėl bendravimo su vaikais tvarkos, reikalavimų nevykdymą, baudą išieškant I. Š. naudai (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Panaikinus skundžiamą nutartį ir klausimą išnagrinėjus iš esmės, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

29. Apeliantė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, prašė jai priteisti 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. CPK 443 straipsnio 6 dalyje, nustatančioje ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, įtvirtinta bendroji taisyklė, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ir tik tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šiuo atveju suinteresuoto asmens L. Š. ir I. Š. suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, interesas priešingas, L. Š. priešingi veiksmai lėmė I. Š. kreipimąsi į antstolį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymo, todėl iš jo priteisiamos suinteresuotos asmens I. Š. turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, CPK 443 straipsnio 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą tenkinti, skirti L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) vienkartinę 100,00 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą už Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-10-01 sprendimo, kurio pagrindu išduotas 2021-01-28 vykdomasis raštas dėl bendravimo su vaikais tvarkos, reikalavimų nevykdymą, baudą išieškant I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti I. Š. iš L. Š. 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Muchtarovienė