- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- e2A-734-280/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03217-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- A.N.
- Atsakovas
- A.J.
- Kategorijos
- 2.4.2.12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A.N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-145-837/2020 pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovei A.J. dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės jam priklausantį turtą: LG Electronics namų kiną su šešiomis kolonėlėmis, modelis LH-T2660x, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), daiktas pirktas 2007 m. kovo 18 d., kolonėlių bendra vertė 100,00 Eur; FUNAI videoplejerį, vertė 20,00 Eur; DAWEO videomagnetofoną, vertė 20,00 Eur; magnetolą SHARP QT125 (pirktą 1999 m.) vertė 20,00 Eur; televizorių Panasonic (pirktą 2008 m. už 1484 LT) vertė 100,00 Eur; gartraukį ARDO (pirktą 2007 metais už 575 LT) vertė 50,00 eurų; žuvies formos grafiną su šešiomis taurelėmis-žuvytėmis, vertė 25,00 Eur; 6 vienetus molinių bokalų (rudi, trys po 0,5 litro ir trys po 0,33 litro), vertė 15,00 Eur; molines meniškas taurelės (šeši vienetai, 30 gramų, rankų darbo), bendra vertė 20,00 Eur; TSRS gamybos seifą, vertė 60,00 Eur; trijų lempų lubų šviestuvą, vertė 15,00 Eur; antikvarinius ženkliukus (30 vnt.) ir 1980 metų olimpiados suvenyrus, ženkliukai po 1,50 Eur, suvenyrai po 5,00 Eur, viso 60,00 Eur vertės; kroso dviratį PARTNER - 50,00 Eur; 6 dėžes mobiliųjų telefonų detalių ir pakrovėjų (50 vienetų telefonų pakrovėjų), 100,00 Eur vertės; 5 kilogramų kūjį, 15,00 Eur vertės; briedžių (1 vienetas), stirnų (8 vienetai), elnių (6 vienetai) ragus, viso 300,00 Eur vertės; 250,00 Eur kaip žalos atlyginimą už turtą (plastikinius langus ir TV priedėlį SELTECA), kurio susigrąžinti natūra nebeįmanoma.
2. Nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 4 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį (fizinis smurtas prieš atsakovę), 2015 rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinis smurtas prieš V. N.). Iki pradedant ikiteisminius tyrimus ieškovas gyveno (duomenys neskelbtini), kartu su motina V. N. ir atsakove. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovui buvo taikoma kardomoji priemonė – draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens – A.G. (J.), todėl turėjo išsikelti iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), kur liko ieškovui išvardintas turtas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismas iš ieškovo atsakovei priteisė 765 Eur advokato pagalbos išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad nurodytų ieškinyje daiktų priklausomybę jam ieškovas grindžia Skaitmeninės TV Gala diegimo ir vartojimo instrukcija, LG Elekronic gamintojo talonu, Ardo garantine knygele, Samsung muzikinio centro naudotojo instrukcija, Televizoriaus Panasonic garantija ir pirkimo čekiu, Philips vaizdo įrašymo įrenginio naudojimosi instrukcijų knygele, langų pirkimo dokumentais, Gartraukio instrukcija ir vandens šildytuvo instrukcija (1 t, b. l. 4-119, 120-135). Ieškovas nurodė, kad jam priklauso plastikiniai langai, tačiau jų išmontuoti neįmanoma, o TV priedėlį Selteca ieškovė grąžino sudaužytą, todėl jų vertę prašoma priteisti pinigais - 250 EUR.
5. Teismas nustatė, kad atsakovei priklausė 30/100 dalis namo, esančio (duomenys neskelbtini), o šalių motinai V. N. - 36/100, likusi dalis priklausė kitai šeimai. Šalys gyveno viename name iki 2014 m. balandžio 3 d., kai ieškovas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi turėjo laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos (baudž. byla Nr. 1-78-879/2015 t. 1, b. l. 131), nes buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinis smurtas prieš atsakovę).
6. Atsakovui išsikėlus iš patalpų liko jo asmeniniai daiktai, kuriuos jam buvo leista pasiimti 2014 m. balandžio 3 d. 2014 m. balandžio 3 d. prašyme pasiimti asmeninius daiktus, dokumentus ir kitus daiktus, dėl kurių smurtą patyręs asmuo neprieštarauja, nurodyta, kad ieškovas pasiėmė dokumentus ir asmeninius daiktus, jokių ieškovo pretenzijų ar atsakovės prieštaravimų nepažymėta (baudž. byla Nr. 1-78-879/2015 t. 1, b. l. 134).
7. Teismas vertino, kad ieškovas nebuvo suimtas, todėl jam pasiimti savo daiktus nebuvo kliūčių. Pažymėjo, kad ieškovas neįrodinėjo aplinkybės, jog atsakovė išvardintus daiktus užvaldė, neįrodė, kad jie yra pas atsakovę. Atsakovė nurodė, kad dalis išvardintų daiktų buvo pirkti šalių motinos.
8. Nors ieškovas prašė priteisti daiktus natūra, teismas vertino, kad jų ieškovas neidentifikavo. Pripažino, kad reikalavimas priteisti individualiais požymiais neapibūdintus daiktus, pavyzdžiui TSRS gamybos seifą, trijų lempų lubų šviestuvą, antikvarinius ženkliukus (30 vnt.) ir 1980 metų olimpiados suvenyrus, ženkliukus, 6 dėžes mobiliųjų telefonų detalių ir pakrovėjų, 5 kilogramų kūjį, briedžių (1 vienetas), stirnų (8 vienetai), elnių (6 vienetai) ragus, ir pan. negali būti tenkinamas ir dėl to, kad, jei atsakovės namuose ir būtų tokių kategorijų daiktų, tai identifikuoti, kurie iš jų yra nurodyti ieškovo, neįmanoma. Tuo tarpu jam tenka pareiga įrodyti, kad konkretus ieškovui priklausantis daiktas yra pas atsakovę.
9. Nors ieškovas prašomų priteisti daiktų buvimą pas atsakovę įrodinėjo 2017 m. birželio 21 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame V. N. paaiškino, kad ieškovo televizorius ir kiti daiktai yra pas atsakovę (2t, b. l. 62), teismas pažymėjo, kad V. N. parodymai ikiteisminio tyrimo byloje negali būti vertinami kaip liudytojų parodymai Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) įtvirtintų įrodymų ir įrodinėjimo taisyklių taikymo prasme. Kadangi V. N. yra mirusi (2 t., b. l. 36), jos apklausti teismo posėdyje nėra galimybės. Teismas vertino, kad liudytojai nepatvirtino aplinkybės, jog daiktai yra įsigyti ieškovo lėšomis. Nustatė, kad anksčiau V. N. priklausiusi 36/100 namo dalis, kurioje buvo galimai ieškovui priklausantys daiktai, šiuo metu priklauso V. G. (2 t., b. l. 44-48), todėl šių daiktų atsakovė neturėtų galimybės grąžinti.
10. Teismas pripažino, kad nenustačius ieškinio faktinio pagrindo aplinkybių, jog savininkas daikto valdymą prarado be savo valios, atsakovė daiktą valdo neteisėtai (be teisinio pagrindo), kad daiktai priklauso ieškovui ir jie neidentifikuoti, t.y. neapibūdinti pagal individualius požymius, negali būti pripažinta, jog egzistuoja vindikacinio ieškinio faktinių aplinkybių visetas. Konstatavo, kad pažeistos teisės negali būti ginamos vindikacinio ieškinio pagrindu. Atmetus ieškinį iš ieškovo priteistos 765 Eur advokato pagalbos išlaidos atsakovei (2 t., b. l. 22, 53, 55, 103).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti.
12. Nurodo, kad ieškovas policijai pateikė nustatytos formos prašymą leisti pasiimti asmeninius daiktus, dokumentus ir kitus daiktus, dėl kurių smurtą patyręs asmuo neprieštarauja. Pagal formą prašomi leisti pasiimti daiktai turi būti konkrečiai identifikuojami. Tačiau, prašyme tik abstrakčiai nurodoma, kad ieškovas prašo leisti pasiimti dokumentus ir asmeninius daiktus, o atsakovė pažymėjo dėl to neprieštaraujanti.
Žemesnės instancijos teismas
13. Smurtautojo iškeldinimo lape pažymėta, kad iškeldinimas pradėtas 10.20 val. ir baigtas 10.50 val. Teismas pervertino prašymą leisti pasiimti asmeninius daiktus, kuriame, iš esmės dėl policijos pareigūnų aplaidumo, liko neaptarta, kokius konkrečius daiktus, atsakovei leidus, neva tai ieškovas pasiėmė. Iškeldinimo procedūra trūko tik pusę valandos, per tokį trumpą laiką ieškovas fiziškai nebūtų galėjęs pasiimti didelių gabaritų daiktų, būtų turėjęs pasirūpinti, kur juos sandėliuoti ikiteisminio tyrimo laikotarpiu, kas buvo neįmanoma, nes ieškovas buvo nusiųstas stacionariai psichiatrijos ekspertizei atlikti.
14. Iškeldinant smurtautoją neturėtų būti suprantama, kad jis iš savo gyvenamųjų patalpų turi pasiimti visus savo sukauptus kilnojamuosius daiktus. Be to, pranešime dėl numatomo iškeldinimo ir smurtautojo iškeldinimo lape pabrėžiama, kad iškeldinimas asmuo gali pasiimti tik tuos asmeninius daiktus ir dokumentus, dėl kurių smurtą patyręs asmuo neprieštarauja, o kilusius ginčus dėl asmeninių daiktų ir dokumentų pasiėmimo turės teisę spręsti teisės aktų nustatyta tvarka.
15. Teisės aktai nenumato fiksuoti iškeldinamo smurtautojo pretenzijas dėl liekančių kilnojamųjų daiktų, todėl nepagrįsta teismo pastaba, kad prašyme jokių ieškovo pretenzijų ar atsakovės prieštaravimų nepažymėta. Iškeldinimo metu ginčai dėl daiktų priklausymo nuosavybės teise, nesprendžiami.
16. Teigia, kad teismas nemotyvuotai nesivadovavo daiktų įsigijimo dokumentais. Faktas, kad asmuo turi prekės įsigijimo dokumentus, turėtų duoti pagrindą preziumuoti, kad jis tą prekę yra teisėtai įsigijęs. Teismo sprendime nėra nurodyta, kad ieškovas galėjo neleistinais būdais užvaldyti dokumentus. Jie patvirtina faktą, kad ieškovas turėjo dokumentuose nurodomus daiktus ir jis yra tų daiktų teisėtas savininkas.
17. Šalių mama V. N. 2017 m. vasario 14 d. apklausoje parodė, kad atsakovė ieškovui neatiduoda televizoriaus, kitų daiktų. Tas aprašyta prokuratūros 2017 m. birželio 21 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl tariamo ieškovo grasinimo nužudyti motiną.
18. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra svarus rašytinis įrodymas, patvirtinantis, kad ieškovą iškeldinus, atsakovės žinioje liko jo televizorius ir kiti daiktai. Nepaisant ieškovo nuolatinio prieštaravimo, atsakovė daiktus grąžinti vengė. Kad motinos nebebuvo įmanoma apklausti kaip liudytojos, nereiškia, kad jos parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui neturi reikšmės nustatant šiai civilinei bylai svarbias aplinkybes.
19. Teismas, reikalaudamas, kad ieškovas identifikuotų turtą kaip kad ženkliukai, suvenyrai, seifas, kūjis, ragai ir pan., reikalavo įrodyti tai, ko padaryti objektyviai neįmanoma. Tokie daiktai neturi tikrinių pavadinimų, unikalių numerių, nėra išrašomi jų įsigijimo dokumentai. Todėl, dalies prašomų išreikalauti daiktų tiksliau apibūdinti buvo neįmanoma. Reikalavimas negali būti atmetamas tik todėl, kad užvaldyto daikto neįmanoma apibūdinti individualiais požymiais, tokiu būdu iš esmės butų paneigiama asmens teisė į teisingą teismą.
20. Teigia, kad teismas įrodymus vertino atsietai vienus nuo kitų, ieškovui iškeldamas nepagrįstai aukštą įrodinėjimo standartą, nebūdingą civiliniam procesui.
21. Teismas turėjo vertinti, ar byloje esantys įrodymai duoda didesnį pagrindą manyti, kad nurodomos aplinkybės buvo, nei kad jų nebuvo. Ieškovas, iškeldinant jį iš būsto, neturėjo galimybių pasiimti visų savo asmeninių daiktų, tačiau, turėjo įsigijęs eilę kilnojamųjų daiktų, kurių įsigijimo dokumentus išsaugojo, o V. N. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog ieškovo daiktai liko pas atsakovę. Todėl teismui buvo pagrindas daryti pakankamai tikėtiną išvadą, kad ieškovo daiktus yra užvaldžiusi atsakovė ir ieškinį tenkinti. Reikalavimas ieškovui įrodyti, kad jis turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu, bei kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą, turėtų būti suprantamas atsižvelgiant į tai, kad įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, jog visi prieštaravimai būtų pašalinti.
Atsiliepimas
22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. J. prašo skundo netenkinti, priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
23. Nurodo, kad ieškovas apie prašomus išreikalauti daiktus pasisako bendrai, abstrakčiai, nedetalizuoja kiekvieno daikto užvaldymo, įsigijimo ir kitų aktualių aplinkybių, nors jų nuosavybės pagrindai, galimas užvaldymo laikas ir kitos aplinkybės negali sutapti. Ieškovas yra agresyvus, turi psichikos sutrikimų, todėl neįtikėtina, kad atsakovė laikytų pasenusius, menkaverčius ir objektyviai jai visiškai nereikalingus ieškovo daiktus ir jų neatiduotų, tokiu būdu rizikuodama būti sumušta ar pan.
24. Nurodo, kad šalių mama V. N. savo namo dalyje leido kartu su ja gyventi savo sūnui - ieškovui. Kai V. N. įsigijo būstą, esantį (duomenys neskelbtini), ji apie 2014-2015 metus išsikėlė ten ir kartu išsivežė visus jos namo dalyje buvusius daiktus, nereikalingus daiktus išmetė ar atidavė. Galimai susidarė situacija, kad ieškovas pretenduoja į tuos daiktus, kuriuos mama išmetė.
25. Teigia, kad ieškovo nurodomos aplinkybės, jog prašyme atsiimti daiktus nefiksuotas išvardintų daiktų pasiėmimas, 2017 m. vasario 14 d. V. N. paaiškinimai, nepatvirtina, kad daiktai ieškinio pateikimo metu buvo atsakovės žinioje.
26. Įvardinti dokumentai sudaryti keletą metų prieš ieškinio pateikimą teismui, todėl jie negali būti laikomai įrodymu dėl daiktų buvimo 2019 m. liepos 24 d. atsakovės žinioje. V. N. 2017 m. teikė paaiškinimus apie tai, dėl ko sakėsi pykstantis A. N. (įsivaizduodamas neegzistuojančias aplinkybes), o ne tvirtino faktines aplinkybes dėl daiktų buvimo vietos.
Šalies argumentai
27. Pats ieškovas teisme patvirtino, kad dalis reikalaujamų daiktų yra ne pas atsakovę (pavyzdžiui, žuvies formos 3 taurelės yra pas jį, ieškinyje nurodė, kad kaimynas jam sakęs, jog kūjis atiduotas metalo supirktuvėn, kelios kolonėlės yra pas ieškovą). Liudytojai nepatvirtino, kad daiktai buvo įsigyti iš ieškovo lėšų, ar kad ieškinio pateikimo metu buvo atsakovės žinioje. Ieškovas gyveno ir laikė daiktus toje namo dalyje, kuri priklausė motinai, kai motina apie 2014-2015 metus išsikraustė ir išsivežė daiktus, kurie buvo jos namo dalyje.
28. Nurodo, kad išrašas iš Nekilnojamojo turto registro, namo planas, šalių paaiškinimai pagrindžia, jog langai, kurių apmokėjimo dokumentai pateikti į bylą, buvo įstatyti tuose namo kambariuose, kurie priklausė ir kuriuose faktiškai gyveno jis su motina, o atsakovė už jai priklausančio namo dalies langus mokėjo pati. Kambariai, kuriuose yra įstatyti langai, už kuriuos prašoma kompensacijos, atsakovei niekada nepriklausė. Byloje nėra jokių paaiškinimų apie tai, kaip atsakovė užvaldė ar net teoriškai galėjo užvaldyti tuos langus.
29. Nors ieškovas pateikė televizoriaus Panasonic pirkimo čekį ir langų pirkimo dokumentus, teigdamas, kad būtent jis apmokėjo už šiuos daiktus, atsakovė šiuos dokumentus ginčijo, nurodydama, kad daiktai pirkti jos motinos. Ieškovas kelis kartus teistas už vagystes, smurtavimą artimoje aplinkoje ir terorizavimą, nedirbo, neturėjo pajamų ir negalėjo įsigyti nurodyto turto. Apeliantas šių atsakovės atsikirtimų nepaneigė, nepateikė jokių duomenų apie tai, kad turėjo lėšų nurodytų daiktų įsigijimui. Teismas pagrįstai vertino, kad pateikti dokumentai nepagrindžia daiktų priklausymo ieškovui.
Žemesnės instancijos teismas
30. Nurodo, kad ieškovas turėjo galimybę žymiai detaliau identifikuoti prašomus išreikalauti daiktus (pavyzdžiui, nurodyti ragų šakų skaičių, dydį, svorį, ar ragai nulaužti ar sveiki, taurelių dydį, spalvą, seifo ilgį, plotį, aukštį, spalvą, pagaminimo medžiagą ir pan.). Teismas negalėtų išduoti vykdomojo rašto dėl priverstinio neidentifikuotų daiktų išreikalavimo, o antstolis negalėtų atlikti priverstinio vykdymo veiksmų.
31. Pažymi, kad šiuo atveju yra pagrindas apeliantui skirti baudą, kadangi apeliacinis skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas: apeliantas pripažino, kad dalis daiktų yra ne pas atsakovę, pripažino, kad langai, už kuriuos prašoma kompensacija, yra ne atsakovei priklausančioje namo dalyje, nedėjo pastangų apibūdinti prašomų išreikalauti daiktų ir vis tiek reiškia reikalavimą tenkinti jo ieškinį pilna apimtimi. Apeliantui bylinėjimasis iš esmės nieko nekainuoja, jis nesirūpino, kad byla būtų išnagrinėta kuo ekonomiškiau ir operatyviau: viso proceso metu pirmosios instancijos teise nuolat reiškė naujus prašymus, prašydamas apklausti vis naujus liudytojus, beveik prieš kiekvieną posėdį teikdamas naujus dokumentus (kurie galėjo būti pateikti iškart su ieškiniu).
32. Apeliantas 2020 m. spalio 12 d. teismui pateikė papildomus įrodymus – VMI pateiktą informaciją apie tai, kad jis vertėsi individualia veikla, taip pat, kad jam buvo skiriamos baudos dėl vertimosi individualia veikla be verslo liudijimo, neįregistravus vykdomos veiklos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
33. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
34. Apeliantas teismui pateikė papildomus įrodymus – VMI pateiktą informaciją apie tai, kad jis vertėsi individualia veikla, taip pat, kad jam buvo skiriamos baudos dėl vertimosi individualia veikla be verslo liudijimo, neįregistravus vykdomos veiklos. Teigia, kad informacija patvirtina, jog ieškovas gaudavo pajamas iš savo vykdomos veiklos.
35. Įstatymas numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
36. Teikiami nauji rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nors apelianto pateikti nauji įrodymai gauti po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, tačiau apeliantas nenurodė aplinkybių, jog teikiamų naujų įrodymų ieškovas neturėjo galimybes gauti ir pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Negalima pripažinti, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisme ginčas buvo nagrinėjamas iš esmės, šalys turėjo pareigą teisme teikti savo reikalavimus bei atsikirtimus patvirtinančius įrodymus, ieškovui buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Todėl yra pagrindas vertinti, kad apeliacinės instancijos teisme teikiami nauji įrodymai nepateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ne dėl objektyvių ir nuo ieškovo valios nepriklausančių aplinkybių. Be to, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pateikta informacija neturėtų esminės reikšmės sprendžiant ginčą.
37. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad nenustatyta pagrindo CPK 314 straipsnyje išvardytoms draudimo priimti naujus įrodymus išimtims taikyti, tad nėra pagrindo priimti kartu su apeliaciniu skundu teikiamus naujus įrodymus, dėl to juos atsisakytina priimti, jie nevertintini ir dėl jų nepasisakytina (CPK 314 straipsnis).
38. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė vindikacinį ieškinį CK 4.95 straipsnio pagrindu, prašydamas iš atsakovės priteisti jam priklausantį, ieškinyje išvardintą turtą, taip pat prašė iš atsakovės priteisti 250 Eur kaip žalos atlyginimą už turtą (plastikinius langus ir TV priedėlį SELTECA), kurio susigrąžinti natūra nebeįmanoma. Pastebėtina, kad jis ieško daiktų, kurie neva jam priklausė po jo nuteisimo 2015 metais, nurodomi daiktai įgyti daug anksčiau, jie įvertinti ieškovo nuožiūra.
39. Pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino, pripažinęs, kad, nenustačius ieškinio faktinio pagrindo aplinkybių, jog savininkas daikto valdymą prarado be savo valios, atsakovė daiktą valdo neteisėtai (be teisinio pagrindo), kad daiktai priklauso ieškovui ir jie neidentifikuoti, negali būti pripažinta, jog egzistuoja vindikacinio ieškinio faktinių aplinkybių visetas. Apeliantas su tokiu sprendimu nesutinka, pateikė apeliacinį skundą, dėl kurio motyvų toliau pasisakytina.
40. Aiškinant CK 4.95 straipsnio taikymo sąlygas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007; 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008; 2003 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2003; 2002 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2002).
41. Reiškiant vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009).
42. Apeliantas nesutinka, kad jis neįrodė, jog yra išvardintų daiktų teisėtas savininkas, teigia, kad šį faktą patvirtina daiktų įsigijimo dokumentai. Teigia, kad ieškovui turint prekės įsigijimo dokumentus, preziumuotina, kad jis tas prekes yra teisėtai įsigijęs. Tačiau didžioji dalis pateiktų įrodymų nepatvirtina to, kad juos įgijo ieškovas.
43. Pagal įrodinėjimo nuostatas faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2014 ir kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Sykiu teismų praktikoje pripažįstama, jog neturi būti reikalaujama absoliutaus įrodytumo, faktai gali būti pripažinti nustatytais, kai pateiktų įrodymų visuma leidžia spręsti, kad labiausia tikėtina, kad faktinės aplinkybės yra vienokios ar kitokios.
44. Byloje nustatyta, kad daiktų priklausomybę ieškovas įrodinėjo pateiktomis Skaitmeninės TV Gala diegimo ir vartojimo instrukcija, LG Elekronics gamintojo talonu, Ardo garantine knygele, Samsung muzikinio centro naudotojo instrukcija, televizoriaus Panasonic garantija ir pirkimo čekiu, Philips vaizdo įrašymo įrenginio naudojimosi instrukcijų knygele, langų pirkimo dokumentais, gartraukio instrukcija ir vandens šildytuvo instrukcija (1 t, b. l. 4-119, 120-135). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai leistų daryti labiau tikėtiną išvadą, kad LG Electronics namų kinas, kaip ir jo priedai (ieškiniu prašoma priteisti šešias kolonėles, nors teismo posėdžio metu ieškovas nurodė vieną kolonėlę atgavęs), televizorius Panasonic, gartraukis ARDO, TV priedėlis galėjo priklausyti ieškovui nuosavybės teise tuo metu, kai jam buvo liepta laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos.
45. Taip pat iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas 2007 metais buvo kreipęsis dėl plastikinių langų gamybos, yra sumokėjęs 1500 Lt už jų gamybą. Tačiau šiuo metu būstas, kuriame plastikiniai langai, taip pat gartraukis buvo sumontuoti, yra parduotas kitam asmeniui, todėl negalima išvada, kad šiuo metu langai, gartraukis kaip sudėtinė parduoto būsto dalis, priklauso ieškovui. Galima ir tokia situacija, kad už juos sumokėta motinos , kuriai priklausė gyvenamoji patalpa, lėšomis. Be to, nustatytomis aplinkybėmis, manydamas, kad pagerino ieškovo motinos parduotos namo dalies būklę, ieškovas turėjo galimybę reikšti reikalavimus dėl kompensacijos priteisimo namo dalies buvusiai savininkei V.N. ar jos įpėdiniams per įstatymo nustatytus terminus.
46. Dėl likusių daiktų priklausomybės ieškovui į bylą duomenų nebuvo pateikta, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, jog jam priklausė FUNAI videoplejeris, DAWEO videomagnetofonas, magnetola SHARP QT125, žuvies formos grafinas su šešiomis taurelėmis-žuvytėmis, 6 vienetai molinių bokalų; molinės meniškos taurelės; TSRS gamybos seifas, trijų lempų lubų šviestuvas, antikvariniai ženkliukai (30 vnt.) ir 1980 metų olimpiados suvenyrai; kroso dviratis PARTNER; 6 dėžės mobiliųjų telefonų detalių ir pakrovėjų; 5 kilogramų kūjis, briedžių, stirnų, elnių ragai.
Žemesnės instancijos teismas
47. Atkreiptinas dėmenys, kad ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog namų kino viena kolonėlė jam buvo sugražinta, seifas, pasak kaimynų, parduotas į metalo laužą, žuvies formos trys taurelės jam buvo gražintos, palikus jas kieme ant suolo, ar šviestuvas nebuvo išmestas, ieškovas negalėjo pasakyti, taip pat nurodė, kad ragus, buvusius ant sekcijos, pargabeno motina pas save, bet reikalavimų netikslino.
48. Pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje ieškovo pareiga buvo įrodyti, jog jam priklausę daiktai buvo jo prarasti be jo paties valios ir šiuo metu neteisėtai yra valdomi atsakovės.
49. Byloje buvo nustatyta, kad ieškovas gyveno adresu (duomenys neskelbtini) namo dalyje, priklausiusioje jo motinai. Atsakovei priklausė 30/100 dalis namo, šalių motinai V. N. - 36/100, likusi dalis priklausė kitai šeimai.
50. Name ieškovas gyveno iki 2014 m. balandžio 3 d., kai Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi turėjo laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos (baudž. byla Nr. 1-78-879/2015 t. 1, b. l. 131). Atsakovui išsikėlus iš patalpų, liko jo asmeniniai daiktai, kuriuos jam buvo leista pasiimti 2014 m. balandžio 3 d. 2014 m. balandžio 3 d. prašyme pasiimti asmeninius daiktus, dokumentus ir kitus daiktus, dėl kurių smurtą patyręs asmuo neprieštarauja, nurodyta, kad ieškovas pasiėmė dokumentus ir asmeninius daiktus (baudž. byla Nr. 1-78-879/2015 t. 1, b. l. 134).
51. Apeliantas nesutinka su teismu, kad ieškovo policijai pateiktas nustatytos formos prašymas leisti pasiimti asmeninius daiktus, dokumentus ir kitus daiktus, dėl kurių smurtą patyręs asmuo neprieštarauja, patvirtina, jog jis visus savo asmeninius daiktus pasiėmė, jam tuo metu nereikalingus-paliko likimo valiai. Kad buvo paimti ne visi vertingi jam daiktai, niekur nefiksuota.
Žemesnės instancijos teismas
52. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiais, kad minėtame prašyme nėra individualizuojami daiktai, kuriuos ieškovas pasiėmė, kad daiktams atsiimti buvo skirtas gana trumpas laikas, pranešime dėl numatomo iškeldinimo ir smurtautojo iškeldinimo lape pabrėžiama, kad iškeldinimas asmuo gali pasiimti tik tuos asmeninius daiktus ir dokumentus, dėl kurių smurtą patyręs asmuo neprieštarauja, kilusius ginčus dėl asmeninių daiktų ir dokumentų pasiėmimo turės teisę spręsti teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau tuo pačiu šios aplinkybės nepatvirtina fakto, kad ieškovui nebuvo atiduoti tam tikri daiktai, kad jie buvo ieškovo prarasti be jo valios, kad iš namo dalies jam nebuvo leista pasiimti tam tikrų daiktų. Byloje nustatyta, kad ieškovui buvo sudaryta galimybė pasiimti asmeninius daiktus ir lieka nepaneigta, kad jam reikalingus daiktus jis pasiėmė. Teismo posėdžio metu ieškovas nenurodė aplinkybių, kad jam atsakovė ar kiti asmenys būtų trukdę pasiimti kokius nors asmeninius daiktus.
53. Taip pat byloje buvo nustatyta, kad V. N. buvo įsigijusi būstą, esantį (duomenys neskelbtini), ten ji išsikėlė gyventi ir ten, labiau tikėtina, buvo išvežti jos namo dalyje buvę daiktai, galimai dalis jų buvo išmesta. Byloje nustatyta, kad ieškovas taip pat gyveno su motina (duomenys neskelbtini).
54. Iš Nekilnojamojo turto registro pažymos nustatyta, kad anksčiau V. N. priklaususi 36/100 namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, kurioje buvo galimai ieškovui priklausantys daiktai, šiuo metu priklauso V. G. pagal 2018 m. rugsėjo 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį (2t., b. l. 44-48). Minėtos aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovui priklausantys daiktai buvo jam sugrąžinti 2014 m. balandžio 3 d., taip pat dalis likusių daiktų galėjo būti išvežti į ieškovo motinos namus, kur jis vėliau gyveno.
55. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovas neįrodinėjo aplinkybės, jog atsakovė ieškovo išvardintus daiktus kokiu tai būdu užvaldė, neįrodė, kad jie yra pas atsakovę. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neigė turinti ieškovo ieškinyje išvardintus daiktus. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas atvažiuodavo ir galimai pasiimdavo savo daiktus, jis turėjo raktus, vieną kartą su kirviu kapojo garažo duris. Paaiškino, kad gartraukis, šviestuvas jau seniai susidėvėję, yra išmesti.
56. Nors ieškovas prašomų priteisti daiktų buvimą pas atsakovę įrodinėjo 2017 m. birželio 21 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame V. N. paaiškino, kad ieškovo televizorius ir kiti daiktai yra pas atsakovę (2t, b. l. 62), teismas pagrįstai pažymėjo, kad V. N. parodymai ikiteisminio tyrimo byloje negali būti vertinami kaip liudytojų parodymai CPK įtvirtintų įrodymų ir įrodinėjimo taisyklių taikymo prasme, V. N. apklausti teismo posėdyje nebėra galimybės.
57. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad tokie parodymai buvo teikiami siekiant paaiškinti, kodėl ieškovas V.N. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą ir grasino nužudyti, V.N. nurodė, kad A.N. jai priekaištavęs, kad ji pavogusi televizorių, taip pat teikė paaiškinimus, kur, jos nuomone, tokie daiktai yra. Tokie parodymai ikiteisminio tyrimo metu, duoti siekiant išsiaiškinti ne dėl daiktų buvimo vietos, jų pasisavinimo, o dėl fizinio smurto naudojimo bei grasinimo nužudyti, įtariamojo asmens motyvų, dėl ko galėjo būti padaryta nusikalstama veika. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas daryti pakankamai tikėtiną išvadą, kad ieškovo daiktus yra užvaldžiusi atsakovė.
58. Taip pat pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas neįrodinėjo, kad atsakovė sugadino jam grąžintą TV priedėlį, dėl ko turėtų atlyginti jam padarytą žalą. Kaip minėta, namo dalis, kurioje sumontuoti plastikiniai langai, ieškovo mamos buvo parduota, šiuo metu priklauso V. G. pagal 2018 m. rugsėjo 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį, todėl reikalavimas iš atsakovės priteisti už langus žalos atlyginimą laikytinas nepagrįstu. Ieškovas neįrodinėjo, kad egzistuoja civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (CK 6.245-6.249 straipsniai).
59. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
60. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino materialinės teisės normas, tinkamai taikė procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
61. Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų apie jas teismui nepateikė, todėl jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.