- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-08-04
- Bylos Nr.
- 1-78-879/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-00373-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daina Vaidachavičienė
- Nukentėjusysis
- A. G., V. N.
- Kaltinamasis
- A. N.
- Advokatai
- Alfonsas Petrauskas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 140 str. 2 d., 245 str.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. N. 2014 m. kovo 26 d. apie 18.30 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies virtuvėje, tyčia metė bulvę šeimos narei – kartu gyvenančiai seseriai A. G. į veidą, suėmė nukentėjusiajai A. G. už dešinės rankos ir suko pirštus, taip smurtaudamas padarė jai pogleivio kraujosruvą kairio skruosto vidiniame paviršiuje – nežymiai A. G. sužalojo bei sukėlė jai fizinį skausmą.
Be to, jis, 2014 m. balandžio 3 d. apie 13.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su artimąja giminaite – motina V. N. metu, tyčia sudavė jai kumščiu vieną smūgį į kairį petį ir taip mušdamas padarė V. N. poodinę kraujosruvą kairio peties sąnario srityje – nežymiai V. N. sužalojo bei sukėlė jai fizinį skausmą.
Be to, jis, nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent: žinodamas, kad kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo A. G., pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį jis įpareigotas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), kad jam uždrausta artintis prie sesers A. G., nebendrauti su ja, neieškoti ryšių, tyčia nevykdė šio teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, 2014 m. balandžio 20 d. apie 17.00 val., atėjęs adresu (duomenys neskelbtini), spardė duris, laužtuvu išlaužė garažo durų lentas.
Nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d.(A. G. sužalojimo epizodas) įrodymai ir veikos kvalifikavimas
Kaltinamasis A. N. teisiamojo posėdžio metu dėl A. G. sužalojimo neprisipažino ir parodė, kad 2014 m. kovo 26 d. iškoliojo seserį A. G. dėl tėvo pinigų persivedimo į sąskaitą ir užpykęs dėl to ką sesuo pasakė korespondentams išspausdinusiems straipsnį laikraštyje. Seseriai jis nieko nedarė, į veidą bulvės nemetė, nebuvo prie jos net prisilietęs, ją tik iškoliojo ir išvažiavo pasivažinėti su dviračiu. Matė kaip sesuo griebė telefoną skambinti policijai, bet kaip atvažiavo policija nematė, jos nesulaukė, nes bijojo, kad neišvežtų į psichiatrinę. Sesuo meluoja ir sako netiesą, sužalojimus jai galėjo padaryti jos sugyventiniai. Sesuo išsigalvoja nebūtus dalykus, tai daro dėl vykstančių turtinių konfliktų.
Nukentėjusioji A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad datos kada tai buvo nepasakys, buvo vasara, galėjo būti ir 2014 m. kovo 26 d., apie 18.30 val., ji grįžo iš darbo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), skuto bulves kai įsiveržė brolis A. N.. Nebuvo jokio konflikto, jokių žodžių, jis nieko nesakęs, pačiupo bulvę ir metė jai į veidą. Ji pradėjo rėkti, o A. N. čiupo jai už rankų ir pradėjo laužti pirštus. Įvykio metu jai buvo sukeltas skausmas, kraujavo dantys, iš žando vidinės pusės buvo mėlynė, kurį laiką sunkiai lankstė pirštą. Kai tai vyko, jos (A. G.) sūnus V. G. buvo namuose, ją apgynė, jie užsidarė kambaryje ir tuomet ji iškvietė policiją bei greitą pagalbą. Kol atvažiavo policija ir greitoji, A. N. išėjo iš namų. A. N. prieš ją vartojo necenzūrinius žodžius.
Nukentėjusioji V. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie dukters A. G. sumušimą ji nieko nežino, tačiau dukra yra pasakojusi, kad A. N. bulve jai trenkė per veidą, daugiau nieko pasakyti negali. Ar dukra galėjo prisigalvoti, kad ją sumušė brolis, nežino, retai pas ją nueina.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 515/14(05) matyti, kad A. G. apžiūros metu nustatyta pogleivio kraujosruva kairio skruosto vidiniame paviršiuje. Dėl nustatyto sužalojimo A. G. sveikata sutrikdyta nežymiai. Tikėtina, kad įvykio metu A. G. buvo sukeltas fizinis skausmas (I t., b.l. 13).
Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant. Pažymėtina, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162/2014, Nr. 2K-417/2014).
Kaltinamasis V. N. iš esmės neneigė, kad 2015 m. kovo 26 d. apie 18.30 val., buvo pas seserį A. G. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau kaltės visiškai nepripažino ir neigė, kad prieš ją smurtavo, nurodė, kad bulvės į veidą jai nemetė, pirštų nesukiojo, nebuvo jos net prilietęs, kad sesuo viską išsigalvoja, o sužalojimus jai padarė jos sugyventiniai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, paneigia kaltinamojo parodymus ir leidžia teigti, kad A. N. pateiktame kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku smurtavo prieš A. G., artimą šeimos narį- seserį, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d. Nukentėjusiosios A. G. parodymai yra nuoseklūs, logiški, vieni kitiems neprieštaraujantys, ji tiek teismo posėdžio metu, tiek apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2014 m. kovo 26 d., apie 18.30 val. brolis A. N. grįžęs į namus, adresu (duomenys neskelbtini), nieko neskęs paėmė iš krepšio bulvę ir metė jai į veidą, vėliau sugriebė už rankos ir pradėjo sukioti pirštus. Įvykio metu jai buvo sukeltas skausmas. Apklausta nukentėjusioji V. N. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad dukra A. G. jai yra pasakojusi apie tai, kad A. N. jai (A. G.) metė bulvę į veidą taip sukeldamas fizinį skausmą. Nukentėjusiosios A. G. parodymus patvirtina ir byloje esantys objektyvūs įrodymai - specialisto išvada Nr. G 515/14(05), kurioje A. G. nustatyta pogleivio kraujosruva kairio skruosto vidiniame paviršiuje. Teismas, neturėdamas jokių objektyvių duomenų, kurie nuginčytų nukentėjusiosios A. G. parodymus ir paneigtų specialisto išvadoje konstatuotas aplinkybes, nenustačius jokio A. G. suinteresuotumo melagingai kaltinti brolį A. N. nusikalstamos veikos padarymu, kaip visiškai nelogiškus, prieštaraujančius kitiems įrodymams ir nepatvirtintus jokiais įrodymais atmeta A. N. parodymus, juos vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybinę versiją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d.(V. N. sužalojimo epizodas) įrodymai ir veikos kvalifikavimas
Kaltinamasis V. N. teisiamojo posėdžio metu dėl V. N. sužalojimo neprisipažino ir parodė, kad motinai V. N. jis nieko nedarė, jos nemušė, ji galėjo susižaloti pati, ar būti sužalota sesers. Peilių į motiną nemetė, jie virtuvėje buvo padėti, nes jis su draugu pjaustė lašinius.
Nukentėjusioji V. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kuriais metais viskas vyko tiksliai nepamena, neįsimena datų ir viską pamiršta, tačiau patvirtino, kad tai galėjo būti 2014 m., kai jai sūnus A. N. vieną kartą smarkiai griebė su pirštais ranką dėl ko ant rankos liko mėlynė. Sūnus šiaip nesimušdavo, jos nepuldavo, rankos niekada nekėlė, tačiau tą vieną kartą jai smarkiai sugriebė ranką, dėl ko liko mėlynė. Tuomet ranką tam kartui skaudėjo. Kitą kartą, t.y. tada kai sūnus grįžo iš ligoninės, jis namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kur ji tuomet gyveno, pradėjo rėkauti ir draskytis, todėl ji išsigando ir pabėgo. Grasinimų iš sūnaus pusės nebuvo. Sūnus pas ją ateidavo, nakvodavo, kadangi neturėjo kur gyventi. Ar sūnus metė į ją mažutį peiliuką, ar peiliukas pats nukrito nuo stalo, ji nežino. Peiliukas visada stovėdavo ant stalo, ar sūnus metė į ją peiliuką, atsakyti negali, nes neprisimena, kadangi buvo išsigandusi. Patvirtino, kad apklausų protokoluose yra jos parašai, kad parodymus ji skaitė pas tyrėją. Teismo posėdžio metu sako tiesą, o kaip buvo apklausų metų nežino, buvo išsigandusi, todėl galėjo prisakyti nesąmonių. Geriau viską prisimena dabar, tačiau kuri ranka buvo sužalota pasakyti negali, nes neprisimena. Sūnus šiuo metu gyvena pas ją (duomenys neskelbtini). Nors sūnus jos neatsiprašė, ant sūnaus ji pati nepyksta, dabar jis yra pasikeitęs, jam atleido.
Nukentėjusioji A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai yra žinoma apie mamos sužalojimus, mama ne kartą pas ją nakvodavo, nes bijodavo A. N.. Mama nuolat patiria psichologinį smurtą.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 521/14(05) matyti, kad V. N. apžiūros metu nustatyta poodinė kraujosruva kairio peties sąnario srityje. Dėl nustatyto sužalojimo V. N. sveikata sutrikdyta nežymiai. Tikėtina, kad įvykio metu V. N. buvo sukeltas fizinis skausmas (I t., b.l. 40).
Kaltinamasis A. N. pripažindamas faktines aplinkybes, kad 2014 m. balandžio 3 d. apie 13.00 val. buvo pas mamą V. N. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neigė, kad prieš ją vartojo smurtą, nurodė, kad nustatytus sužalojimus ji galėjo pasidaryti pati arba juos padarė sesuo A. G.. Tokius kaltinamojo parodymus paneigia kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios V. N. parodymai, specialisto išvada ir kiti byloje esantys įrodymai. Nukentėjusioji V. N. teismo posėdžio metu patvirtino, kad būtent sūnus A. N. jos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sugriebė jai su pirštais už rankos, po ko liko mėlynė, tačiau neigė, kad sūnus ją mušė kumščiu ir jai grasino, neprisimena ar virtuvėje buvusį peilį sunūs į ją metė, ar peilis nuo stalo nukrito pats. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu V. N. nurodė priešingai, t.y. teigė, kad sūnui A. N. grįžus į namus ji pasakė, jog žada parduoti butą, nes su juo gyventi vieno kambario bute nenori. Tai išgirdęs A. N. iš virtuvėje esančios spintelės stalčiaus pasiėmė mažutį virtuvinį peiliuką ir metė į ją (V. N.). Skrisdamas peilis kliudė jai kairį šoną ir nukrito ant žemės. Kadangi peilis buvo mažas ji nepajuto jokio skausmo, jokie sužalojimai dėl to nebuvo padaryti. Po to A. N. vėl pradėjo triukšmauti ir rankos kumščiu vieną kartą sudavė į kairį petį. Nuo smūgio pajuto stiprų skausmą. Po to iš spintelės stalčiaus jis paėmė didesnį virtuvinį peilį, padėjo juo mosuoti ir grasinti. Nors teismo posėdžio metu V. N. nurodo, kad atsiradusių prieštaravimų tarp jos parodymų priežastis yra jos išgąstis, dėl jo ikiteisminio tyrimo metu ji galėjo prisakyti nesąmonių, tokius nukentėjusiosios parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekį sušvelninti sūnaus A. N. atsakomybę, kadangi nukentėjusioji teigė, kad sūnus pasikeitė į gerąją pusę, ji jam atleido ir šiuo metu su juo gyvena. Tokią išvadą teismas daro ir remiantis pačios V. N. duotais parodymais, kurie yra visiškai nelogiški ir prieštaraujantys tarpusavyje. Teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji V. N. teigė, kad 2014 m. balandžio 3 d. įvykius pradeda geriau prisiminti teismo posėdžio metu. Tačiau apklausta teismo posėdyje ji nurodė, kad neprisimena kuriais metais įvyko įvykis, negalėjo atsakyti, ar A. N. į ją metė peilį, nes neprisimena, paklausta kuri ranka įvykio metu jai buvo sužalota, nukentėjusioji parodė į dešinę ranką, kai iš tikrųjų sužalojimai buvo padaryti kairėje rankoje. Ikiteisminio tyrimo metu duotus V. N. parodymus patvirtina byloje esanti specialisto išvada Nr. G 521/14(05), kurioje nustatyta, kad V. N. padaryta poodinė kraujosruva kairio peties sąnario srityje, sužalojimas padarytas mažiausiai vieną kartą paveikiant kietu buku daiktu, galimai smūgiuojant kumščiu. Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma paneigia kaltinamojo V. N. parodymus ir leidžia teigti, kad 2014 m. kovo 3 d. jis vartojo fizinį smurtą prieš artimą asmenį – motiną V. N., suduodamas jai vieną smūgį kumščiu į kairį petį, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.
Nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 245 str. įrodymai ir veikos kvalifikavimas
Kaltinamasis A. N. teisiamojo posėdžio metu dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo neprisipažino ir parodė, kad jam buvo paskirti įpareigojimai nesilankyti (duomenys neskelbtini), tačiau puse namo priklauso jo motinai, todėl jis gali ten vaikščioti, ateiti į garažą. Sesers durų nespardė, langų nebarškino, tik patraukė durų rankeną. Kadangi sesuo pasakė, kad yra pamesti garažo raktai, motinos leidimu, su laužtuvu išlaužė garažo duris. 2014 m. balandžio 20 d. motinos leidimu buvo atėjęs pas seserį į kiemą, kovo 26 d. sesers namo dalyje nesilankė. Jam buvo uždrausta bendrauti su seserimi, tačiau ji pati lindo bendrauti, brovėsi į (duomenys neskelbtini), kur jis gyveno pas motiną, o po to kvietė policiją. Žino, kad jam negalima lankytis adresu (duomenys neskelbtini), supranta, kad pažeidė įsipareigojimą. Šiuo metu gyvena pas mamą (duomenys neskelbtini) ir pas seserį nebesilanko.
Nukentėjusioji A. G. parodė, kad teismas buvo priėmęs sprendimą, jog A. N. negali lankytis adresu (duomenys neskelbtini), nei name, nei kieme, tačiau jis daugybę kartų lankėsi pas ją ir mamą namuose. Vieno apsilankymo metu jis išlaužė garažo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio jos mamai V. N. duris, kadangi buvo pasimetę garažo raktai. Duris susitvarkė patys, nuostolių atlyginti neprašo. A. N. buvo atvežusi policija, kad jis pasiimtų jam priklausančius garaže ir namuose esančius daiktus, ką jis norėjo, tą pasiėmė. 2014 m. balandžio 20 d. A. N. atėjęs skambino į duris, pradėjo jas daužyti, barškino langus. Kadangi pamatė, kad jis yra agresyvus, neįsileido jo į namus. Tada pamatė kaip jis nuėjo už garažo, pasiėmė laužtuvą ir laužė garažo duris. Iškvietė policiją, kol ši atvažiavo, A. N. jau buvo išlaužęs duris.
Liudytoja E. R. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), A. G., A. N. ir V. N. yra jos kaimynai. Girdėjo kaip A. N. plėšė garažo vartus, nes tuo metu buvo darže. Paskui atvažiavo policija ir tuo viskas baigėsi. Matydavo kaip A. N. vaikšto po kiemą, kažką dirba. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta sakė teisybę.
Iš 2014 m. balandžio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta - (duomenys neskelbtini). Apžiūrint garažo duris, matyti, kad jose trūksta lentų, kurios atremtos į garažo sieną. Ant žemės matyti garažo durų - lentų atplaišų. Ant žemės nuo garažo durų į šiaurės pusę 1,5 metro atstumu yra pakabinama spyna su garažo durų uždarymo sklende (I t., b.l. 44-49).
2014 m. balandžio 3 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi kaltinamasis A. N. buvo įpareigotas iki bylos nagrinėjimo pabaigos laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), bei nesiartinti prie sesers A. G., nebendrauti su ja, neieškoti ryšių (I t., b.l. 131).
Nors kaltinamasis A. N. savo kaltės dėl jam paskirto įsipareigojimo pažeidimo nepripažino, teigdamas, kad adresu (duomenys neskelbtini) jis lankėsi savo motinos, o ne sesers namo dalyje, garažo duris laužė motinos leidimu, tačiau jis pripažįsta tas faktines aplinkybes, kad 2014 m. balandžio 20 d. buvo atėjęs pas seserį į kiemą, norėjo iš garažo susirinkti daiktus, kadangi nebuvo raktų, jis laužė garažo duris. Neigė, kad spardė A. G. namo duris ir barškino langus. Pats kaltinamasis, nors ir neigė kaltę, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad žino, jog jam negalima lankytis adresu (duomenys neskelbtini), supranta, kad nuvykdamas pas seserį pažeidė jam paskirtą įsipareigojimą. Nukentėjusioji A. G. patvirtino, kad 2014 m. balandžio 20 d. brolis A. N. lankėsi adresu (duomenys neskelbtini), atėjęs skambino į duris, daužė duris ir barškino langus, tačiau ji durų neatidarė, iškvietė policiją. Kad V. N. kaltinime nurodytu metu lankėsi jam teismo nutartimi draudžiamoje vietoje patvirtina ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E.R. P., kuri nurodė, kad yra A. G. kaimynė ir girdėjo kaip A. N. laužė garažo duris. Ištyręs ir įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma – paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios A. G. parodymai, liudytojos parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kiti byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad A. N. 2014 m. balandžio 20 d. lankėsi adresu (duomenys neskelbtini), taip pažeisdamas 2014 m. balandžio 3 d. teismo nutartimi jam paskirtus įpareigojimus, todėl padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 245 str.
Skirdamas bausmes A. N. už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus bei tikslus, į nusikalstamų veikų stadijas, į kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 1 d., 2 d.).
Kaltinamojo A. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Parinkdamas bausmių rūšis ir jų dydžius, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, į kaltinamojo asmenybę – V. N. yra neteistas (I t., b.l. 87-88), praeityje baustas administracine tvarka, kaltinamojo akto surašymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų (I t., b.l. 80-86), tačiau iš teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis ne kartą nubaustas administracine tvarka, todėl turi galiojančių administracinių nuobaudų, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitoje registruotas (I t., b.l. 67), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas neigiamai (I t., b.l. 79). Iš 2015 m. balandžio 15 – gegužės 15 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-45/2015 matyti, kad A. N. nusiklatimo padarymo metu nesirgo lėtiniu bai laikiniu psichikos sutrikimu, jam nustatytas organinis asmenybės sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, tačiau priklausomybės sindromas netrukdė suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (2 t., b.l. 41-44). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kad atlikus bausmę kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra, kaltinamajam už visas nusikalstamas veikas skirtina laisvės apribojimo bausmė. Kadangi kaltinamasis A. N. padarė dvi analogiškas veikas prieš artimus ir šeimos narius, jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė numatyta LR BK 67 str. 2 d. 9 p.,72 ² str. – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, paskiriant A. N. galutinę bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d. pripažintinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo V. N. išieškotinos išlaidos teismo šaukimams - 10,10 Eur valstybės naudai.
Kadangi kaltinamajam pagal Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimus suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., proceso išlaidos gynėjui apmokėti iš kaltinamojo neišieškotinos.
Kaltinamajam A. N. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos ir nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Įskaityti į bausmės laiką A. N. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-04-01 15.00 val. iki 2014-04-03 8.40 val., nuo 2014-04-03 16.35 val. iki 2014-04-05 13.50 val. ir nuo 2014-04-20 17.45 val. iki 2014-04-22 14.25 val. (viso 6 paras), prilyginat jas 12 laisvės apribojimo dienų.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.(fizinis smurtas A. G. atžvilgiu 2014-03-26) ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus bei laikytis teismo nustatytų draudimų.
- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.(fizinis smurtas V. N. atžvilgiu 2014-04-3) ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus bei laikytis teismo nustatytų draudimų.
- pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-03 nutarties nevykdymas 2014-04-20) ir paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems mėnesiams), įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus bei laikytis teismo nustatytų draudimų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d. paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti A. N. galutinę bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems metams) 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 5 d. 1 p., uždrausti A. N. viso laisvės apribojimo laikotarpiui lankytis adresu (duomenys neskelbtini) A. G. gyvenamoje vietoje;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p. 72² str. A. N. paskirti baudžiamojo poveikio priemones įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 66 str. bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis vieną laisvės atėmimo dieną prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2), į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2014-04-01 iki 2014-04-03 (2 d.), nuo 2014-04-03 iki 2014-04-05 (2 d.) ir nuo 2014-04-20 iki 2014-04-22 (2 d.).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-03 nutartimi paskirtą įpareigojimą A. N. laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) bei nesiartinti prie A. G., nebendrauti su ja ir neieškoti ryšių, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Išieškoti iš A. N. 10,10 Eur (dešimt eurų 10 ct) proceso išlaidų valstybės naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.