Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2001 m. sausio 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2001 m. gegužės 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį, jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) 2001 m. gruodžio 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį, jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

4) 2004 m. rugpjūčio 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 6 mėnesių elgesio apribojimo bausmę, nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai 50 val.;

5) 2004 m. rugpjūčio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6) 2005 m. liepos 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį, jam paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7) 2007 m. liepos 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

8) 2008 m. kovo 13 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalies pagrindu, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 25 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 12 metų;

9) 2010 m. kovo 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pakeistu Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė;

10) 2022 m. kovo 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažinta vienu trečdaliu paskirta 20 (dvidešimt) parų arešto. 2022 m. liepos 22 d. paleistas iš Kauno tardymo izoliatoriaus atlikęs bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. V. 2025 m. vasario 4 d. apie 12 val. 50 min viešoje vietoje - parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), prie kasos skyriaus, dėl menkavertės priežasties kilus žodiniam konfliktui su nukentėjusiuoju G. A., matant parduotuvės darbuotojai L. K., įžūliu elgesiu, tyčia dešine ranka apglėbęs G. A. už kaklo jį nutempė link išėjimo iš parduotuvės, po ko, sugrįžus į parduotuvės patalpą, vieną kartą kaire ranka sudavė G. A. į dešinės pusės veido sritį, dėl ko nukentėjusiam nukritus ant grindų, jis (A. V.) kaire koja spyrė G. A. į apatinę kūno sritį, dešine koja spirdamas užlipo ant gulinčio G. A. ties krūtine, kaire koja spyrė į kairės pusės peties sritį, dešine koja spyrė į galvos pakaušio sritį, bei vieną kartą sudavė dešinėje rankoje laikytu degtinės buteliu nukentėjusiajam G. A. į nugaros sritį ir vieną kartą į galvos sritį, tuo nukentėjusiam padarydamas muštinę žaizdą galvoje, poodinę kraujosruvą kairėje plaštakoje II delnakaulio srityje, dešinių VI ir VII, kairio IX šonkaulių lūžimus, sukeldamas nukentėjusiam nesunkų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino ir metu parodė, kad įvykio dieną apsipirkinėjo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), nuėjo prie kasos ir tarp jo su nukentėjusiuoju įvyko, konfliktas. Negali nurodyti dėl ko įvyko konfliktas, neatsimena. Nurodė, jog nukentėjusįjį matė pirmą kartą. Atsimena tik tiek, kad susižodžiavo, bet neatsimena dėl ko. Konfliktas peraugo į smurtinius veiksmus, nesusivaldė ir trenkė. Pripažįsta suduotus smūgius nukentėjusiajam, jam spyrė, neatsimena kiek kartų, jis buvo nukritęs ant žemės. Teigė, kad viskas buvo taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Buteliu jam taip pat sudavė. Pripažįsta kaltinimą visa apimtimi. Nurodė, kad buvo susitvarkęs gyvenimą, dirbo, bet nežino, kodėl taip atsitiko. Teigė, kad nukentėjusiojo elgesys buvo įžūlus. Sutiko su nustatytu sužalojimų laipsniu nukentėjusiajam. Vertina savo elgesį kaip chuliganišką, teigė, kad tai yra nepateisinama. Tokį elgesį matė pardavėja, o ar buvo daugiau žmonių, nežino. Jo elgesys galėjo sutrikdyti pardavėjos darbą, neįsivaizduoja ar ji galėjo išsigąsti, jai nebuvo pavojaus. Sutinka, jog jo elgesys sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nukentėjusiojo šiandien atsiprašė. Ligonių kasoms civilinį ieškinį atlygino. Su nuketėjusiojo civiliu ieškiniu sutinka, bet su mažesne suma. Su civilinio ieškiniu turine žala sutinka dėl vaistų. Su moraline žala sutinka, bet tik su mažesne suma, mano ji per didelė. Nurodė, kad sutiktų su 2 000 Eur suma. Parodė, kad jo gaunamas pajamas sudaro užimtumo tarnybos išmoka, būna 300 - 400 Eur, santaupų neturi, turto neturi, išlaikytinių neturi, šiuo metu gyvena pas tėvus, jie dirbantys, įsiskolinimų neturi. Užsienyje dirbo gamykloje, nori ten dirbti, tik negalėjo išvažiuoti. Ten uždirba apie 2 000 Eur per mėnesį į rankas. Labai blogai vertina savo poelgį, gailisi. Prašo skirti kuo švelnesnę bausmę, prašo skirti baudą. Prisipažįsta dėl abiejų veikų, kaip nurodyta kaltinime.

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Būtinasis nusikalstamos veikos, nurodytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015, 2K-63-648/2016, 2K-363-689/2017, 2K-84-458/2020).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nesunkiai sutrikdė G. A. sveikatą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. V. nurodė, kad tarp jo ir nukentėjusiojo G. A. bylai reikšmingu laiku ir vietoje kilo žodinis konfliktas, kuris greit peraugo į smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, nes nesusivaldė ir trenkė. Teigė, kad pripažįsta kaltinimą visa apimtimi, nurodė, kad viskas buvo taip, kaip nurodyta kaltinime. Vertina savo elgesį kaip chuliganišką, teigė, kad toks elgesys yra nepateisinamas, be to, tokį elgesį matė pardavėja, o toks jo elgesys galėjo sutrikdyti pardavėjos darbą. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir nukentėjusysis G. A., kuris teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog po kaltinamojo smūgių jis nukrito ir buvo sužalotas, jam buvo suduota buteliu. Nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės teisiamojo posėdžio metu sutampa su jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad Pamena, kad vyras pirko loterijos bilietą, tada toliau bandė išsiimti pinigų. Išsiėmęs 100 eurų, pirko degtinės butelį ir norėjo išsiimti dar pinigų, bet jo banko kortelėje nepakako lėšų. Tada minėtas vyras susinervino, tapo agresyvus, pradėjo keikti pardavėją, ja pavadino necenzūriniais žodžiais. Tada jis bandė užginti pardavėją, kadangi matė, jog vyras buvo labai agresyvus, o pardavėja buvo labai išsigandusi. Jam stovint prie prekybos kasų, minėtas vyras jam pasakė: „ko tu čia žiūri gaidį“ ir jam nuo galvos nuėmė kepurę, išmetė per parduotuvės duris lauk. Tada rankos kumščiu vyras jam vieną ar du kartus trenkė į krūtinės sritį. Po minėto smūgio jis nukrito ant žemės. Nukritus vyras jį pradėjo spardyti kojomis į įvairias kūno vietas, juto stiprų fizinį skausmą (t. 1, b. l. 23-26, 31-33).

Teismas, įvertinęs A. V. panaudoto fizinio smurto pobūdį ir intensyvumą, G. A. padarytų sužalojimų vietą, neabejoja tuo, kad kaltinamasis A. V. veikė tyčia. Taigi pripažintina, kad byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad A. V. 2025 m. vasario 4 d. apie 12.50 val. viešoje vietoje - parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), prie kasos skyriaus, dėl menkavertės priežasties kilus žodiniam konfliktui su nukentėjusiuoju G. A., matant parduotuvės darbuotojai L. K., įžūliu elgesiu, tyčia dešine ranka apglėbęs G. A. už kaklo jį nutempė link išėjimo iš parduotuvės, po ko, sugrįžus į parduotuvės patalpą, vieną kartą kaire ranka sudavė G. A. į dešinės pusės veido sritį, ko pasėkoje nukentėjusiam nukritus ant grindų, jis (A. V.) kaire koja spyrė G. A. į apatinę kūno sritį, dešine koja spirdamas užlipo ant gulinčio G. A. ties krūtine, kaire koja spyrė į kairės pusės peties sritį, dešine koja spyrė į galvos pakaušio sritį, bei vieną kartą sudavė dešinėje rankoje laikytu degtinės buteliu nukentėjusiajam G. A. į nugaros sritį ir vieną kartą į galvos sritį, tuo nukentėjusiam padarydamas muštinę žaizdą galvoje, poodinę kraujosruvą kairėje plaštakoje II delnakaulio srityje, dešinių VI ir VII, kairio IX šonkaulių lūžimus, sukėlė nukentėjusiam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl ko A. V. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, Nr. 2K-410/2011, Nr. 2K-252/2012, Nr. 2K-719/2012 ir kt.). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, Nr. 2K-452/2011, Nr. 2K-19-511/2020). Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai. Tokiais atvejais, nukentėjusiajam patyrus nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą, kaltininko veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir atitinkamo sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2013, Nr. 2K-506/2013, Nr. 2K-7-62-489/2015).

A. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje įrodyta jo paties prisipažinimu, nukentėjusiojo ir liudytojos duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, vaizdo įrašų medžiaga, kita byloje surinkta medžiaga:

A. V. pripažino, kad jis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nurodė, kad įvykį matė parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja, teigė, kad dėl įvykio parduotuvės darbuotoja galėjo būti išsigandusi, nors jai jokios realios grėsmės ir nebuvo. Iš vaizdo įrašų matyti, kad A. V. 2025 m. vasario 4 d. apie 12.50 val. atvyksta į parduotuvę. Parduotuvėje prie parduotuvės kasos stovi vyras, kuris ant galvos užsidėjęs juodos spalvos kepurę, su ryškiaspalve striuke. A. V. iš alkoholio skyriaus pasiima alkoholinį gėrimą nuo lentynos, ateina prie parduotuvės kasos. Darbuotoja alkoholinį gėrimą nuskaito, kaltinamasis bando atsiskaityti. A. V. atsiskaitęs už prekes nuo spintelės susirenka savo daiktus ir savo dešine ranka užima už nukentėjusiojo kaklo, jį prispaudžia prie savęs, tempia iš parduotuvės. Vaizdo įraše matyti, kad kaltinamasis tempia nukentėjusįjį, smūgiuoja nukentėjusiajam į veido sritį. Matyti, jog nukentėjusysis G. A. nukrenta ant žemės, kaltinamasis iškėlęs dešinę koją spiria į vyrą, toliau spiria kaire koja į vyrą. Kaltinamasis dešine koja užlipa ant gulinčio vyro, spiria koja į krūtinės sritį. Matyti, kad nukentėjusysis bando gintis iškeldamas savo kairę koją, bando nustumti kaltinamąjį, tačiau kaltinamasis kaire koja spiria jam į pečių sritį, dešine koja spiria ir į galvos sritį. Matyti, kad nukentėjusysis yra sukniubęs prie kasos, kaltinamasis jam iš nugaros su dešine ranka trenkia iš rankose laikomo alkoholinio gėrimo butelio, jį nuverčia, dar karta dešine ranka trenkia su alkoholinio gėrimo buteliu. Matyti, kad kasoje yra parduotuvės darbuotoja (1 t., b. l. 121-134). Byloje neginčijamai nustatyta, kad konfliktas vyko 2025 m. vasario 4 d. apie 12.50 val., parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje.

Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma: kaltinamojo A. V. prisipažinimu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo, nukentėjusiojo, liudytojos parodymais, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, visus šiuos duomenis išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįstama, kad kaltinamasis A. V. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, tai yra viešoje vietoje, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, dėl menkavertės priežasties kilus žodiniam konfliktui su nukentėjusiuoju, matant parduotuvės darbuotojai L. K., įžūliu elgesiu, tyčia dešine ranka apglėbęs G. A. už kaklo jį nutempė link išėjimo iš parduotuvės, po ko, sugrįžus į parduotuvės patalpą, vieną kartą kaire ranka sudavė G. A. į dešinės pusės veido sritį, ko pasėkoje nukentėjusiam nukritus ant grindų, jis (A. V.) kaire koja spyrė G. A. į apatinę kūno sritį, dešine koja spirdamas užlipo ant gulinčio G. A. ties krūtine, kaire koja spyrė į kairės pusės peties sritį, dešine koja spyrė į galvos pakaušio sritį, bei vieną kartą sudavė dešinėje rankoje laikytu degtinės buteliu nukentėjusiajam G. A. į nugaros sritį ir vieną kartą į galvos sritį, tuo nukentėjusiam padarydamas muštinę žaizdą galvoje, poodinę kraujosruvą kairėje plaštakoje II delnakaulio srityje, dešinių VI ir VII, kairio IX šonkaulių lūžimus, sukeldamas nukentėjusiam nesunkų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į kaltinamojo A. V. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą, bei tai atliko sąmoningai suvokdamas, kad trikdo visuomenės rimtį ir tvarką, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo A. V. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

III. Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamųjų asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis padarė du tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnis). BK 138 straipsnio 2 dalies sankcija numato laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmę. BK 284 straipsnio sankcija numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybė sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis anksčiau Lietuvos Respublikoje teistas (2 t., b. l. 25-32), taip pat teistas Švedijoje vieną kartą dėl vagystės, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 17-24), administracinės baudos sumokėtos. Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale nesilankė dėl konsultacijos (2 t., b. l . 14), psichiatrinis gydymas, įskaita – nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 16). Teismas, skirdamas bausmę A. V., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryti du tyčiniai nusikaltimai), padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), vienas apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis) kaltės formą (veikiant tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę – A. V. šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, nori išvykti į užsienį dirbti, priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruotas, psichiatrinio gydymo įskaitoje neregistruotas, praeityje baustas administracine tvarka, teistas. Šios aplinkybės rodo, jog A. V. delinkventinis elgesys buvo susiformavęs dar iki nusikalstamos veikos, jam inkriminuotos šioje byloje, padarymo.

Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, atsakomybę lengvinančią ir kitas aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų spręstina, kad A. V. skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta 20 parų arešto bausmė, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas 12 mėnesių. Teismo nuomone, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarinius (sveikatos sutrikdymas nesunkus), tačiau padarytas dėl chuliganiškų paskatų, į kaltinamojo asmenybę, į nustatytas kaltinamojo atsakomybę vieną lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į humaniškumo principą, įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, įvertinus kitas BK 61 straipsnyje nurodytas sąlygas, kaltinamajam skiriamos bausmės dydis atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia bausmės teisingumo principo. Šioje byloje bausmės rūšis, jos dydis neprieštarauja teisingumo principui ir atitinka nukentėjusiojo ir kaltininko teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos A. V. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, bei bus daroma teigiama įtaka jo asmenybei.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, ir A. V. paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 12 mėnesių.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) tam tikras pareigas. Šiuo atveju, nors kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas ne pirmą kartą, kaltinamasis šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, yra išlaikomas tėvų, tačiau nori pradėti dirbti, duomenų apie naujus jam pradėtus ikiteisminius tyrimus, įvykdytas naujas nusikalstamas veikas nėra gauta. Teismo vertinimu, šiuo metu vis dar egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismo vertinimu, kaltinamajam nuoširdžiai gailintis dėl veikos padarymo, nurodant norą savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, vis dar šiuo metu egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, o realus bausmės atlikimas vis dėlto šiuo atveju įgyvendintų tik pavienę asmens nubaudimo funkciją. Dėl šios priežasties paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas be intensyvios priežiūros, jam paskiriant BK 75 straipsnyje nurodytas pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios tarpusavyje padės užtikrinti sėkmingą ir visokeriopą kaltinamojo priežiūrą probacijos laikotarpiu bei paskatins jo resocializacijos procesą. Atsižvelgęs į tai, kad nusikalstamos veikos įvykdymo metu buvo panaudotas smurtas, padaryta turtinė žala, jam skirtinos BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 6, 7, 8 punktuose numatytos pareigos – dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. BK 72² straipsnyje nurodyta, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Kadangi kaltinamasis nusikalstama veika kėsinosi į asmens sveikatą darytina išvada, kad yra pagrindas kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

IV. Dėl civilinių ieškinių

Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinio

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2025 m. gegužės 14 d. pateikė 217,93 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 63-67).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Pabrėžtina, jog Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys yra atlygintas, Valstybinė ligonių kasa 2025 m. liepos 22 d. pateikė dokumentus, kuriuose nurodė, jog atsisako nuo 217,93 Eur civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, nes žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginta. Atsižvelgiant į tai, procesas dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 217,93 Eur civilinio ieškinio nutrauktinas, laikant, jog kaltinamasis iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atlygino nukentėjusiam patirtą neturtinę žalą (BPK 107 straipsnis).

Dėl nukentėjusiojo G. A. civilinio ieškinio

Nukentėjusysis G. A. 2025 m. balandžio 25 d. pareiškė 4 097,17 Eur civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti patirtą neturtinę ir turtinę žalą (1 t., b. l. 47-48). Civilinis ieškovas prašo priteisti 97,17 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021 ir kt.).

Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes. Negautos pajamos taip pat yra laikomos civilinio ieškinio dalyku. Tokia nuostata yra suformuluota CK 6.249 straipsnyje, pagal kurį žala yra ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad aptariamo nusikaltimo metu G. A. patyrė sužalojimą – muštinę žaizdą galvoje, poodinę kraujosruvą kairėje plaštakoje II delnakaulio srityje, dešinių VI ir VII, kairio IX šonkaulių lūžimus. Byloje pateiktu nukentėjusiojo G. A. civiliniu ieškiniu dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo buvo prašoma atlyginti tik nukentėjusiojo gydymo išlaidas, šalinant jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos padarinius, todėl šios išlaidos atlygintinos. Iš 2025 m. vasario 4 d. medicininį dokumentų išrašo matyti, kad G. A. nustatyta galvos plaukuotosios dalies žaizda, nusiskundimas: 2025 m. vasario 4 d. buvo užpultas ir sumuštas nepažįstamo asmens. Sumušta galva, krūtinė, stuburas, kairė plaštaka. Skundžiasi šių vietų skausmu. Apžiūros rezultatai: palpuojant krūtinę kairėje paravertebraliai skausminga ties 11-12 šonkaulių lanku, taip pat skauda krūtinę kairėje ties raktikaulio vidurine linije 3-5 šonkauliais, stebimas patinimas ir hematoma ties kairės rankos II delnakauliu (1 t., b. l. 52).

Grįsdamas patirtą turtinę žalą, nukentėjusysis pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvitą, kuriame nurodyta, jog už „Riofarmact A BioCa+K+Mg+Zn su vit. D3 milteliai“ 2025 m. vasario 11 d. sumokėta 3,60 Eur, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvitą, kuriame nurodyta, kad už „Pramstar 600mg“, „Dicloberl retard 100mg“, „Gingilm 120mg“, „Nalgesin forte 550mg“, „Naklofen 75mg“ 2025 m. vasario 6 d. sumokėta 72,79 Eur, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvitą, kuriame nurodyta, kad už „Švirkštas“ 2025 m. vasario 18 d. sumokėta 5 Eur, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvitą, kuriame nurodyta, kad už „Diclofenac ratiopharm“ 2025 m. vasario 18 d. sumokėta 15,78 Eur (1 t., b. l. 51).

Teismas, įvertinęs veikos padarymo laiką, nukentėjusiojo sužalojimus, pateiktus įrodymus, tai, kad nustatyta, kad sužalojo nukentėjusįjį būtent kaltinamasis, sprendžia, kad prašoma priteisti turtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšium susijusios su įvykdyta nusikalstama veika, laiko, kad išlaidos pagrįstos ir įrodytos, todėl priteisiamos iš kaltinamųjų nukentėjusiajam. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiajam G. A. priteistina 97,17 Eur suma turtinės žalos atlyginimui iš A. V..

G. A. taip pat prašė priteisti 4 000 Eur neturtinės žalos. G. A., atsakydamas į teismo klausimus teigė, jog neturtinę žalą sudaro tai, kad vyks į reabilitaciją Birštone, ir tai kainuos. Nurodė, kad reabilitacija skiriama dėl padažnėjusių (duomenys neskelbtini)po šio įvykio. Ankščiau būdavo vienas per naktį, dabar pasidarė trys. Taip pat teigė, kad po šio įvykio atsirado nerimas, vis krūpčioja, nervinasi. Po šio įvykio pradėjo bijoti žmonių, nes jam visada reikia apsipirkti, kiti to padaryti negali, todėl vertina, kad jam neturtinė žalą sudaro 4 000 Eur. Po šio įvykio atsirado rankos skausmas, dažnai būna galvos skausmai, (duomenys neskelbtini), neišeina iš namų. G. A. teismui pateikė įrodymus, pagrindžiančius civilinį ieškinį, jis pateikė: 2022 m. vasario 1 d. išduotą neįgaliojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad G. A. nustatytas (duomenys neskelbtini) neįgalumo lygis (1 t., b. l. 49), 2024 m. spalio 7 d. medicinos dokumentų išrašą, kuriame nurodyta, jog G. A. diagnozuota nuo (duomenys neskelbtini), anamnezėje nurodyta, jog serga (duomenys neskelbtini), po traumos, krito su dviračiu. Dalyvumas nustatytas nuo (duomenys neskelbtini) metų. Būklė bloga, priepuoliai daugiau naktimis, lieka skausmai stubure. Yra nustatyta darbingumo netekimas (duomenys neskelbtini) iki 2042 m. sausio 11 d. Nedirba, nes neturi jėgų. Yra nustatytos (duomenys neskelbtini). Gydymas vedamas dėl (duomenys neskelbtini) gana agresyvus, nes priepuoliai dažnoki. Lieka silpnumas, galvos skausmai (1 t., b. l. 50).

Kaip minėta, nukentėjusiajam G. A. A. V. neteisėtais veiksmais buvo padaryta muštinė žaizda galvoje, poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje II delnakaulio srityje, dešinių VI ir VII, kairio IX šonkaulių lūžiai. Šiuos sužalojimus patvirtina bylos medžiagoje esantys išrašai iš medicininių dokumentų ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G321/2025(02). Iš nukentėjusiojo paaiškinimų ir pateiktų dokumentų nustatyta, kad G. A. 2025 m. vasario 4 d. atvyko į skubios pagalbos skyrių, kur jam buvo nustatyti sužalojimai. Paaiškinimuose nurodė, kad vyks į reabilitaciją, į ją siunčia gydytojas neurologas dėl padažnėjusių (duomenys neskelbtini). Pabrėžtina, kad nukentėjusysis G. A. dėl jam nustatytos (duomenys neskelbtini) pateikė 2024 m. spalio 7 d. medicinos dokumentų išrašą, ir nors posėdžio metu nurodė, kad liga paūmėjo, jokių papildomų medicininių dokumentų, išrašų, pažymų, siuntimų vykti į reabilitaciją nukentėjusysis nepateikė.

Neturtinė žala pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens, taip pat nepilnamečio atstovo pagal įstatymą, turtinę padėtį, jų galimybę atlyginti žalą; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis G. A. patyrė dvasinius, emocinius išgyvenimus, nepatogumus dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos.

Nustatydamas nukentėjusiajam G. A. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas vertina, kad nuo A. V. suduotų smūgių G. A. buvo padaryta muštinė žaizda galvoje, poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje II delnakaulio srityje, dešinių VI ir VII, kairio IX šonkaulių lūžiai, sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta. Neabejotina, kad patyręs tokio pobūdžio fizinį smurtą, dėl menkavertės dingsties, nukentėjusysis įvykio metu patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, šoką. Smurtiniai veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo įvykdyti staiga, viešoje vietoje, matant aplinkiniams. Teismo vertinimu, visos aptartos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, kadangi jam kilę padariniai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamųjų atliktais tyčiniais nusikalstamais veiksmais. Atsižvelgiant į padarytų sužalojimų pobūdį, konstatuota, kad G. A. dėl patirtų sužalojimų jautė skausmą, patyrė nepatogumus, išgąstį. Vertinant nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į jo gydymo trukmę bei tai, kad jam buvo suteiktos tik skubios pagalbos išlaidos įvykio dieną 2025 m. vasario 4 d., duomenų, kad gydėsi ir jam buvo atliktos sudėtingos medicininės procedūros, o taip pat, kad jam yra skirta reabilitacija, kaip šia nusikalstama veika padarytų pasekmių gydymosi pasekmė, taip pat, kad kaip teigė padažnėjo (duomenys neskelbtini), jų padažnėjimas būtent šios nusikalstamos veikos pasekmė, byloje nėra. Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, spręstina, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis G. A. patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, dėl padarytų sužalojimo - dešinių VI ir VII, kairio IX šonkaulių lūžių buvo apribotas jo judėjimas. Pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jam buvo padaryta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Taip pat atsižvelgta į tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl patirto sužalojimo G. A. būtų suprastėjusi sveikata, pabrėžtina, kad nukentėjusiajam neįgalumas buvo nustatytas gerokai ankščiau, neįgaliojo pažymėjimas išduotas 2022 m. vasario 1 d., (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis taip pat sirgo ankščiau, iš medicininių dokumentų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), todėl daryti kategoriškos išvados, jog ir ateityje nukentėjusysis nuolat jaus nepatogumus dėl patirtų sužalojimų, negalima. Taigi byloje nenustatyta, jog nukentėjusiojo sužalojimas turėtų jam rimtų liekamųjų reiškinių. Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. V. smurtavo prieš G. A. ir sutrikdė jam sveikatą bei neabejotinai sukėlė fizinį skausmą. Akivaizdu, jog dėl tokios veikos nukentėjusysis patyrė neigiamus išgyvenimus ir fizines bei dvasines kančias, nes prieš jį be jokio teisėto pagrindo buvo panaudota fizinė prievarta, tuo priverčiant nukentėjusįjį jausti pažeminimą. Vertindamas padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis. Nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Vis dėlto, akcentuotina, kad nukentėjusysis nei civiliniame ieškinyje, nei teisiamojo posėdžio metu jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė teiginių apie iki šiol jai likusius liekamuosius reiškinius, kurie galėtų būti neabejotinai sietini su nagrinėjamu įvykiu, po kurio praėjo daugiau nei metai. Analizuojant teismų praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos atlyginimo nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-139-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-105-222/2019, 2K-289-693/2019). Visgi, teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos (kasacinė nutartis Nr. 2K-331-976/2018). Taigi, kitose panašaus pobūdžio bylose priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai nėra privalomi. Be to, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai, todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad patirtos neturtinės žalos atlyginimo motyvai yra įrodyti, tačiau, teismo vertinimu, civiliniame ieškinyje nurodytas šios žalos dydis, atsižvelgiant į G. A. nustatytų sužalojimų pobūdį (nesunkus sveikatos sutrikdymas), nusikalstamos veikos trukmę neatitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis mažintinas ir iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 1 700 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, kuri yra proporcinga jo patirtoms neigiamoms pasekmėms. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nenurodė apie jokius didesnius turimus finansinius įsipareigojimus, o jiems šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė nėra finansinio pobūdžio, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos atlyginimas nepagrįstai didelė ar neproporcinga finansinio pobūdžio našta kaltinamajam. Teismo manymu, būtent šis neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, veikos intensyvumą ir kilusius padarinius.

V. Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas. Proceso išlaidų nenustatyta.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: 1) kompaktinė plokštelė, kurioje yra vaizdo įrašas iš įvykio vietos, kuriame užfiksuota nusikalstama veika, saugoma baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 136), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje; 2) kompaktinė plokštelė, kurioje yra G. A. radiologinių vaizdų kopijos, saugoma baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 92), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje; 3) kompaktinė plokštelė, kurioje yra vaizdo įrašas, nuotraukos pridėtos prie tarnybinio pranešimo, saugoma baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 98), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. V. paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. V. sumažintą galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 6 dalies 5, 6, 7, 8 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, vietoje jos paskiriant pareigas: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, A. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. V. 97,17 Eur (devyniasdešimt septynis eurus 17 ct) turtinės žalos ir 1 700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui G. A. naudai.

Procesą dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinio dėl 217,93 Eur (dviejų šimtų septyniolikos eurų 93 ct) turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti - 3 vnt. kompaktinių plokštelių, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.