Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-08-09 · Administracinė byla Nr. I-2810-208/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-08-09Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-08-09
Bylos Nr.
I-2810-208/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01404-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Donatas Vancevičius
Pareiškėjas
D. Ž.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2810-208/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01404-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Ž. (D. Ž.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas D. Ž. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–21), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 150 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2017 m. birželio 12 d. buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis 3,6 kv. m ploto reikalavimas (jose buvo laikomas su 2–3 asmenimis). Kamerose būdavo tik dvi kėdės, lovos, sanitarinis mazgas, praustuvė, o didžiąją dalį kameros ploto užėmė daiktų spintelė. Dėl ploto trūkumo pareiškėjui būdavo sunku judėti, buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti. Turėdavo valgyti atšalusį maistą, kadangi ne visi kamerose esantys asmenys tilpdavo prie stalo. Naudojantis tualetais ir dušais nebuvo užtikrinamas pareiškėjo privatumas. Taip pat, pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinamas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas. Nepakankamai užtikrinami kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kt. renginiai. Nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė. Be to, kameros neatitiko ir kitų higienos reikalavimų, t. y. jose nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, apšvietimas ir tinkama ventiliacija, kadangi patalpos būdavo vėdinamos tik per langus. Kameroje esantį langą uždengdavo ant jo pritvirtintos grotos, todėl jose būdavo drėgna ir tamsu. Dėl didelės drėgmės puvo čiužiniai, buvo pelėsis ir grybelis, veisėsi parazitai, surūdijo lovos.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K laikymo laikotarpiu nebuvo tinkamai aprūpinamas patalyne, o dėl piniginių lėšų trūkumo nebuvo skalbiami jo drabužiai. Kamerose nebuvo pakankamai išduodama higienos priemonių (muilo, tualetinio popieriaus, dantų šepetukų ir kt.). Lukiškių TI-K dažnai nebūdavo šilto vandens, todėl nebuvo sudaryta galimybė maudytis po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Šiltas vanduo buvo nuolat atjungiamas dėl vandens sistemos remonto darbų, profilaktinių patikrinimų. Šiukšlių konteineriai stovėjo prie gyvenamojo pastato, buvo nesandarūs, todėl skleisdavo nemalonų kvapą. Kamerose nebuvo įrengtas iškvietimo skambutis, o minėtos aliarmo sistemos nebuvimas jam kėlė nepatogumus, kadangi norėdamas pakviesti pareigūną turėdavo daužyti į duris, kentėdavo pareigūnų patyčias. Kamerose buvo laikomas su rūkančiais asmenimis ir priverstas kvėpuoti tabako dūmais. Į pareiškėjo pateiktus prašymus jį laikyti kameroje su nerūkančiais asmenimis, atsižvelgta nebuvo. Nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore ne mažiau kaip 8 valandas per dieną, nes vienos valandos pasivaikščiojimo pareiškėjui nepakanka, be to, tokia praktika prieštarauja Europos žmogaus teisių konvencijai. Mano, jog pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka jokių higienos normų, kadangi kai kuriuose iš jų nebūdavo šiukšlių kibirų, peleninių. Kiemeliuose nuolat būdavo daug šiukšlių, kai kuriuose nebūdavo suoliukų, sienos pažaliavusios nuo pelėsių ir grybelio, nebuvo valomos. Pasivaikščiojimų kiemelių šiferiniuose stogeliuose, Lukiškių TI-K sienose bei kanalizacijoje buvo asbesto. Pareiškėjo manymu, tai kėlė rimtą pavojų jo sveikatai. Maistas nebuvo kaloringas (dienos energetinė vertė buvo nuo 1300 kcal iki 1500 kcal) ir neskanus, paduodamas pro duris, nebuvo sveriamas, todėl dažnai neatitikdavo nustatyto kiekio. Išdalintas maistas būdavo atšalęs, buvo dalinamas be higieninių pirštinių.

Atsiliepimas

Pareiškėjas 2018 m. gegužės 22 d. teismui pateikė atsikirtimą į atsiliepimą (b. l. 91–99), kuriame nesutiko su Lukiškių TI-K atsiliepime išdėstyta pozicija ir teigė, kad Lukiškių TI-K bando nuslėpti tikrovę atitinkančius faktus, siekdamas sumažinti savo atsakomybę. Visi atsakovo atstovo teiginiai, jog Lukiškių TI-K sprendžia nuteistųjų kalinimo problemas, yra neteisingi.

Šalies argumentai

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 27–36).

Nurodo, kad pareiškėjo Lukiškių TI-K buvimo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2017 m. birželio 12 d. įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus atitiko. Dėl teiginių, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui turi būti skaičiuojamas atėmus baldų užimamą plotą, yra nepagrįstas, nes reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą kameroje, nenumato nei teismų praktika, nei teisės aktai. Atkreipė dėmesį į tai, jog tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio, todėl sanitarinio mazgo įrengimas Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) ir Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) reikalavimų nepažeidžia. Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K yra įrengtos pertvaros, kurios aukštis yra 1,6 m (0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m. Visi Lukiškių TI-K laikomi suimtieji ir nuteistieji turi lygias galimybes dalyvauti užimtumo programose: organizuojami stalo žaidimų (šachmatų, šaškių, stalo teniso ir kt.) turnyrai, šiltuoju metu rengiamos tinklinio, krepšinio ir sunkumų kilnojimo varžybos. Įstaigoje įrengtoje koplyčioje atliekami religinio pobūdžio renginiai. Asmenis lanko dvasininkai, vykdoma dvasinė reabilitacija. Organizuojami profesionalių ir mėgėjiškų kolektyvų koncertai. Įstaigoje veikia biblioteka, suimtiesiems ir nuteistiesiems yra sudaryta galimybė naudotis sporto sale, gali naudotis riboto interneto prieiga, dalyvauja narkomanijos prevencijos programose, yra vedami pasivaikščioti. Visose gyvenamosiose kamerose įrengta kabelinė televizija, o suimtieji ir nuteistieji turi galimybę dienotvarkėje numatytu laiku žiūrėti televizijos laidas. Akcentavo, kad visi norintys dalyvauti visuomeninėje ar kitokioje veikloje, privalo kreiptis į savo būrio viršininką žodžiu arba raštu. Pareiškėjui yra sudarytos visos galimybės lankytis fizinės reabilitacijos ir poilsio kambariuose bei dalyvauti kitose socialinės reabilitacijos priemonėse. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji patys piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją ir pan., todėl suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti remontą. Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui bei higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Vilniaus sveikatos saugos kontrolės specialistai periodiškai atlieka operatyviąją valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu išmatuoja oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose. Oro temperatūra atitinka HN 134:2015 16 punkto reikalavimus. Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas atitinka dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

Atsakovės atstovas iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalauja, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarką ir valymą atsakingi patys nuteistieji, o tam reikalingas inventorius yra išduodamas į kameras. Siekiant palaikyti švarą kamerose, su UAB „Dezinfa“ ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ sudaryta sutartis, kurių pagrindu minėtos įmonės atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Suimtieji ir nuteistieji dažnai šią signalizaciją gadina. Pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje teritorijoje, laikantis Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumą, suteikiamas nuo dviejų valandų iki valandos pasivaikščiojimas. Pasivaikščiojimas gryname ore yra nuteistųjų teisė, bet ne pareiga. Lukiškių TI-K nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) turi būti suteikiama galimybė pasivaikščioti gryname ore ne mažiau kaip aštuonias valandas, kadangi pareiškėjo minima aštuonių valandų per dieną rekomendacija yra taikytina įvairiai veiklai kalinimo metu (darbas, sportas, švietimas ir pan.), o ne pasivaikščiojimui gryname ore. Pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi, o jeigu dulka yra laistomi.

Lukiškių TI-K mano, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje kilo ginčas dėl reikalavimo priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Lukiškių TI-K, 150 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Sprendžiant ginčą, būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo skunde nurodytu atveju. Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K buvimo laikotarpiu jam nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus 3,6 kv. m ploto gyvenamosios vietos plotas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo” 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) kolegija 2017 m. gegužės 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1021-525/2017 pažymėjo, kad šis nacionalinėje Lietuvos teisėje nustatytas minimalaus 3,6 kv. m ploto standartas neprieštarauja naujausiai Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikai (2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), kurioje vertinta, ar asmeniui tekęs per mažas kalinimo plotas prilygo kankinimui Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme. EŽTT yra išaiškinęs, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą.

Iš byloje esančių duomenų (b. l. 27–36) matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 112, 283, 340, 286, 282.

Pareiškėjas 2017 m. sausio 4 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112, kurios plotas 7,28 kv. m (kameroje buvo vienas), 2017 m. sausio 5 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 283, kurios plotas 7,69 kv. m (kameroje buvo vienas), laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 6 d. iki 2017 m. sausio 11 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 283, kurios plotas 7,69 kv. m (kameroje buvo dviese), 2017 m. sausio 12 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 340, kurios plotas 8,17 kv. m (kameroje buvo dviese), 2017 m. sausio 13 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 283, kurios plotas 7,69 kv. m (kameroje buvo vienas), laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 14 d. iki 2017 m. sausio 17 d. buvo laikomas kameroje Nr. 283, kurios plotas 7,69 kv. m (kameroje buvo dviese), 2017 m. sausio 18 d. buvo laikomas kameroje Nr. 283, kurios plotas 7,69 kv. m (kameroje buvo vienas), 2017 m. sausio 19 d. buvo laikomas kameroje Nr. 283, kurios plotas 7,69 kv. m (kameroje buvo dviese), 2017 m. sausio 20 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 286, kurios plotas 7,60 kv. m (kameroje buvo dviese), laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 21 d. iki 2017 m. kovo 6 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 286, kurios plotas 7,60 kv. m. (kameroje buvo dviese), 2017 m. kovo 7 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 282, kurios plotas buvo 7,82 kv. m (kameroje buvo vienas), laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 8 d. iki 2017 m. kovo 10 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 282, kurios plotas buvo 7,82 kv. m (kameroje buvo dviese), 2017 m. kovo 11 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 286, kurios plotas 7,60 kv. m (kameroje buvo vienas), 2017 m. kovo 12 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 286, kurios plotas 7,60 kv. m (kameroje buvo dviese), 2017 m. kovo 13 d. buvo laikomas kameroje 286, kurios plotas 7,60 kv. m (kameroje buvo vienas), laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. kovo 21 d. buvo laikomas kameroje Nr. 286, kurios plotas 7,60 kv. m (kameroje buvo dviese), 2017 m. kovo 22 d,. buvo perkeltas į kamerą Nr. 283, kurios plotas 7,69 kv. m, (kameroje buvo vienas), laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2017 m. kovo 27 d. buvo laikomas kameroje Nr. 283, kurios plotas 7,69 kv. m (kameroje buvo dviese), 2017 m. kovo 28 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 283, kurios plotas 7,69 kv. m (kameroje buvo vienas), laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2017 m. gegužės 8 d. buvo laikomas kameroje Nr. 283 (kameroje buvo dviese), 2017 m. gegužės 9 d. buvo laikomas kameroje Nr. 283, kurios plotas 7,69 kv. m (kameroje buvo vienas), laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. gegužės 16 d. buvo laikomas kameroje Nr. 283, kurios plotas 7,69 kv. m (buvo laikomas dviese), 2017 m. gegužės 17 d. buvo laikomas kameroje Nr. 283, kurios plotas 7,69 kv. m (buvo laikomas vienas), laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. gegužės 26 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 286, kurios plotas 7,60 kv. m (kameroje buvo dviese), 2017 m. gegužės 27 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 283, kurios plotas 7,69 kv. m (kameroje buvo vienas), laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 28 d. iki 2017 m. birželio 7 d. buvo laikomas kameroje Nr. 283, kurios plotas 7,69 kv. m (kameroje buvo dviese) 2017 m. birželio 8 d. buvo laikomas kameroje Nr. 283, kurios plotas 7,69 kv. m (kameroje buvo vienas) laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2017 m. birželio 11 d. buvo laikomas kameroje Nr. 283, kurios plotas 7,69 kv. m (kameroje buvo dviese). 2017 m. birželio 12 d. pareiškėjas išvyko į Vilniaus pataisos namus.

Įvertinus minėtus duomenis, teismas konstatuoja, kad nurodytais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas kamerose nustatytus reikalavimus visiškai atitiko. Taigi darytina išvada, kad vienam asmeniui tenkančio minimalaus 3,6 kv. m ploto reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu pažeistas nebuvo. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K ginčo laikotarpio metu taip pat nebuvo pažeistas ir Konvencijos 3 straipsnis.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir dėl to, kad jo laikymo Lukiškių TI-K metu jis neturėjo jokio privatumo naudodamasis dušu ir tualetu.

Pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015 m. sausio 27 d. sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją, nurodo, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypač svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis išlieka visą laiką visiškai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz. 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje Makarov prieš Rusiją, 2007 m. liepos 19 d. sprendimą byloje Trepashkin prieš Rusiją, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją ir kt.). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

Vadovaujantis teismų praktika, sanitarinio mazgo atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos 1,5 m pertvara nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, kadangi kiti asmenys (kiti kameroje laikomi suimtieji (nuteistieji), pareigūnai) iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės gali asmenį matyti. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas, įrengiant duris arba kitu būdu (LVAT praktika administracinėse bylose Nr. A-257-442/2016, Nr. A-482-756/2016).

Atsakovės atstovas į bylą nepateikė duomenų, įrodančių, kad pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K metu kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, sanitariniuose mazguose buvo įrengtos atskiros kabinos. Todėl, teismo vertinimu, sanitarinio mazgo įrengimas kamerose pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K metu neužtikrino visiško asmens privatumo, kadangi pareiškėjas buvo laikomas su kitais suimtaisiais ir tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovės pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sąlygų bloginimui. Pareiškėjas 142 paras kamerose buvo laikomas su kitu asmeniu, todėl laikytina, jog pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista.

Nagrinėjamu atveju nesutiktina su pareiškėju, kad pažeidžiamas jo privatumas naudojantis dušu, nes, atsakovės atstovės duomenimis, Lukiškių TI-K dušo patalpose yra įrengtos pertvaros, kurios aukštis yra 1,6 m (0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), o plotis – 1,2 m (b. l. 31).

Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinamas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas. Nepakankamai užtikrinami kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo it kt. renginiai. Nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, kadangi pareiškėjas nurodo, jog negalėjo dirbti ir sportuoti. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl noro dalyvauti reabilitacijos programose ar kitose Lukiškių TI-K administracijos organizuojamose užsiėmimuose ar būtų atsisakyta tai daryti. Lukiškių TI-K administracija atsiliepime patvirtino pareiškėjo teisę dalyvauti laisvalaikio užimtumo programose ar užsiimti kita veikla, tačiau pažymėjo, kad pareiškėjas tokio noro nepareiškė nei žodžiu, nei raštu. Teismas akcentuoja, kad pareiškėjui kalinimo laikotarpiu buvo suteikta galimybė sportuoti lauke, taip pat pareiškėjas turėjo teisę pateikti prašymą užsiimti fizine veikla sporto salėje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl pareiškėjo užimtumo neužtikrinimo atmetami kaip nepagrįsti.

Vadovaujantis BVK 125 straipsnio 1 dalimi, pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Išimtis dėl šios pareigos vykdymo nustato šio Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 2 dalis ir 167 straipsnio 3 dalis. Administracinių teismų praktikoje yra konstatuota, kad pataisos įstaigų administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įtraukti besąlygiškai visus nuteistuosius, net ir norinčius dirbti, į darbo sąrašus, nėra nustatytos sąlygos ar kriterijai, kuriems esant visiems be išimties nuteistiesiems būtų garantuojamas darbas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-407/2014). Taigi, teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, neturi pagrindo šiuo aspektu konstatuoti Lukiškių TI-K veiksmų neteisėtumo.

Pareiškėjas pažymi, kad kameros neatitiko ir kitų higienos reikalavimų, t. y. jose nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, apšvietimas ir tinkama ventiliacija, kadangi patalpos būdavo vėdinamos tik per langus. Kameroje esantį langą uždengdavo ant jo pritvirtintos grotos, todėl jose buvo drėgna ir tamsu. Dėl didelės drėgmės puvo čiužiniai, buvo pelėsis ir grybelis, veisėsi parazitai, surūdijo lovos.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (35 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas).

Atsakovės atsakovas pateikė teismui Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, iš kurių matyti, kad patikrinimų metu, kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, minėtų pažeidimų nebuvo nustatyta (b. 1. 39–48). Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 84–88) nurodoma, kad visose Lukiškių TI-K gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai, o gyvenamųjų kamerų langų angose įrengtos grotos. Kameros vėdinamos per langus, visi langai pritaikyti vėdinimui. Į visas kameras yra išduodamos dezinfekuotos, švarios ir tvarkingos valymo priemonės: šepetys grindims, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, šluostė. Kalėjimo departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 14.1 punkte numatyta, kad lango angoje turi būti įstatytos metalinės grotos. Teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K pateiktais paaiškinimais, todėl pažymi, jog pareiškėjo argumentai dėl minėtų pažeidimų yra atmestini.

Pareiškėjas teigė, jog Lukiškių TI-K laikymo laikotarpiu nebuvo tinkamai aprūpinamas patalyne, o dėl piniginių lėšų trūkumo nebuvo jo skalbiami drabužiai. Kamerose nebuvo pakankamai išduodama higienos priemonių (muilo, tualetinio popieriaus, dantų šepetukų ir kt.). Vadovaujantis „Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu“ patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ „pakeitimo“, suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei. Pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik nemokūs suimtieji (nuteistieji), esant jų rašytiniam prašymui.

Atsakovo atstovas pateikė į bylą Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimą (b. l. 84–88), kuriame nurodoma, kad suimtieji ir nuteistieji, kurie neturi nuosavos patalynės komplekto ir rankšluoščių yra aprūpinami rankšluosčiais (2 vnt.) ir patalynės komplektu, kurį sudaro užvalkalas antklodei, užvalkalas pagalvei ir paklodei. Kiekvienam suimtajam išduotų drabužių, avalynės, patalynės ir higienos reikmenų apskaita vedama „Suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprūpinimo kortelėje“. Pažymėjo, kad atsakovo atstovas materialinio buitinio aprūpinimo kortelės pateikti negali, nes 2017 m. birželio 12 d. pareiškėjas iš Lukiškių TI-K išvyko į Vilniaus pataisos namus. Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai ir viršutiniai drabužiai skalbiami centralizuotai. Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktu ir Taisyklių 107 punktu, suimtieji ir nuteistieji ne rečiau kaip kartą per savaitę gauna išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Lukiškių TI-K išduota patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) yra grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2017 m. kovo 24 d. patikrinimo aktu (b. l. 46–48) nustatyta, kad Lukiškių TI-K gyventojai lovos skalbiniais yra aprūpinami pagal poreikį, patikrinimo metu kamerose patalynė buvo vizualiai švari. Lukiškių TI-K sudarytas grafikas, pagal kurį numatyta kartą per savaitę pakeisti nešvarius lovos skalbinius švariais, todėl higienos normų pažeidimų šiuo aspektu nenustatyta. Pareiškėjas nekonkretizavo, kada jis buvo netinkamai aprūpinamas patalyne, rankšluosčiais, higienos priemonėmis, nenurodė, kada jam išduodamas minkštasis inventorius buvo netinkamos būklės. Todėl tokio pobūdžio pareiškėjo teiginiai laikytini abstrakčiais, pripažintina, kad pareiškėjo aprūpinimas patalyne, rankšluosčiais, higienos priemonėmis, minkštojo inventoriaus būklė Lukiškių TI-K teisės aktais nustatytus reikalavimus iš esmės atitiko.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog Lukiškių TI-K dažnai nebūdavo šilto vandens, todėl nebuvo sudaryta galimybė maudytis po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Ginčo dėl to, kad pareiškėjui buvo sudarytos galimybės kartą per savaitę nusiprausti po dušu, byloje nėra. Be to, pareiškėjas nekonkretizavo, kada jam maudantis po dušu nebuvo tiekiamas šiltas vanduo. Kaip minėta, pareiškėjas jo laikymo Lukiškių TI-K metu su skundais ar prašymais dėl šilto vandens nebuvimo ir galimybės nusiprausti nesudarymo nesikreipė, o konkretaus laikotarpio, kurio metu Lukiškių TI-K nebuvo šilto vandens, skunde nenurodė. Dėl šios priežasties pareiškėjo argumentai dėl minėtų galimų pažeidimų yra atmestini.

Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad šiukšlių konteineriai stovėjo prie gyvenamojo pastato, buvo nesandarūs, todėl skleisdavo nemalonų kvapą. Teismas pažymi, pareiškėjas nenurodė, kada ir kokiose Lukiškių TI-K kamerose šiukšlių konteineriai galimai buvo pastatyti arčiau nei 20 m iki kamerų. Pareiškėjui jo laikymo Lukiškių TI-K metu tuo nesiskundus, šiuo metu atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius teiginius, todėl teismas juos vertino kaip neįrodytus.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo laikomas su rūkančiais asmenimis ir priverstas kvėpuoti tabako dūmais.

HN 134:2015 7 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lukiškių TI-K nurodė, kad pareiškėjas, atvykęs į įstaigą, užpildė anketą, kurioje pažymėjo, jog sutinka būti laikomas su rūkančiais asmenimis, todėl įstaigoje buvo laikomas kaip rūkantis asmuo. Taip pat pažymėjo, kad su skundais, pareiškimais dėl laikymo įstaigoje su rūkančiais (nerūkančiais) asmenimis pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Į bylą atsakovo atstovas pateikė Suimtųjų ir nuteistųjų, atvykusių į Lukiškių TI-K adaptacijos anketą (b. l. 68), tačiau ją pildęs asmuo nėra pareiškėjas, todėl teismas minėtais duomenimis remtis negali. Byloje nėra duomenų, jog kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, prašydamas perkelti jį į kamerą su nerūkančiais asmenimis, todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas teigė, kad maistas nebuvo kaloringas (dienos energetinė vertė buvo nuo 1300 kcal iki 1500 kcal) ir skanus, paduodamas pro duris nebuvo sveriamas, todėl dažnai neatitikdavo nustatyto kiekio. Išdalintas maistas būdavo atšalęs, maistas buvo dalinamas be higieninių pirštinių.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalis nustato, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo normos, kuriose nustatyta, kad nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė sudaro 2 298 kcal. Teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtinti skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekiai ir paros maitinimo išlaidų normos. Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo organizavimo taisyklės.

Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu suimtieji ir nuteistieji buvo maitinami vadovaujantis minėtais teisės aktais. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie yra subalansuoti ir atitinka patvirtintas fiziologines normas. Lukiškių TI-K ūkio skyriaus pranešime (b. l. 26–28) nurodyta, kad išduoti pagamintą maistą leidžia Lukiškių TI-K direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Tai reiškia, kad visas pagamintas maistas yra kokybiškas ir tinkamas vartoti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kaip jis nustatė, kad patiekalų kaloringumas yra mažesnis, nei turėtų būti. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad patiekiant maistą pareiškėjui buvo nesilaikyta maisto dalinimo reikalavimų. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo teiginius, kad maisto kokybė ir kaloringumas neatitinka teisės aktų reikalavimų, teismas laiko kaip subjektyvų paties pareiškėjo vertinimą, todėl teismas juos atmeta kaip nepagrįstus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, praktikoje tam tikrais atvejais nežymūs kalinimo sąlygų pažeidimai neilgą laiko tarpą, netęstinių pažeidimų atveju, nelaikytini intensyviais, galinčiais sukelti pareiškėjui žymių neigiamų pasekmių, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-750-261/2017).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, byloje nustatyto pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą (pareiškėjui privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais nebuvo užtikrintas vieną parą), atsižvelgdamas į aktualią teismų praktiką, sprendžia, kad nors šiuo atveju pareiškėjas dėl nustatyto pažeidimo galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, tačiau šie pareiškėjui galbūt kilę neigiami padariniai nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytini pakankamai intensyviais. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K trukmę, t. y. į privatumo neužtikrinimo trukmę (142 paros), į tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas ilgesniu laikotarpiu, į tai, kad pareiškėjas 13 parų kameroje buvo laikomas vienas, taip pat į tai, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių jog privatumo pažeidimas lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes.

Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 1 140,00 Eur suma yra protingo dydžio neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamąjį pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl pareiškėjo prašoma priteisti neturtinės žalos suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo D. Ž. (D. Ž.) skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui D. Ž. (D. Ž.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 140,00 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Donatas Vancevičius