- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-01
- Bylos Nr.
- A-365-552/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01404-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų (iki reorganizacijos Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas)
- Pareiškėjas
- D. Ž.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Ž. (D. Ž.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 150 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 3 d. iki birželio 12 d. jis buvo laikomas su 2–3 asmenimis Lukiškių TI-K kamerose, kuriose jam teko mažiau kameros ploto nei nustatyta teisės aktuose. Kamerose buvo tik dvi kėdės, lovos, sanitarinis mazgas, praustuvė, didžiąją dalį kameros ploto užėmė daiktų spintelė. Dėl ploto trūkumo jam buvo sunku judėti, buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti. Turėjo valgyti atšalusį maistą, nes ne visi kamerose esantys asmenys galėjo vienu metu susėsti prie stalo. Kameros neatitiko higienos normų reikalavimų, nes jose nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, apšvietimas ir ventiliacija, patalpos būdavo vėdinamos tik per langus. Kameroje esantį langą uždengdavo ant jo pritvirtintos grotos, todėl kamerose būdavo drėgna ir tamsu. Dėl didelės drėgmės puvo čiužiniai, veisėsi pelėsis ir grybelis, parazitai, surūdijo lovos. Naudojantis tualetu ir dušu nebuvo užtikrintas jo privatumas. Lukiškių TI-K nebuvo įgyvendinamos socialinės reabilitacijos programos, netenkinami jo socialiniai poreikiai, buvo per mažai organizuojama kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kt. renginių, neužtikrinama judėjimo laisvė. Lukiškių TI-K nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, o dėl piniginių lėšų trūkumo nebuvo skalbiami jo drabužiai. Kamerose nebuvo išduodama pakankamai higienos priemonių (muilo, tualetinio popieriaus, dantų šepetukų ir kt.). Lukiškių TI-K dažnai nebūdavo šilto vandens, todėl nebuvo sudaryta galimybė maudytis po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šiukšlių konteineriai stovėjo prie gyvenamojo pastato, buvo nesandarūs, todėl iš jų sklisdavo nemalonūs kvapai. Kamerose nebuvo įrengto pareigūnų iškvietimo skambučio, o tai jam kėlė nepatogumų, nes turėjo daužyti į duris, kentėjo pareigūnų patyčias. Kamerose buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, todėl buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais. Į pareiškėjo pateiktus prašymus jį laikyti kameroje su nerūkančiais asmenimis nebuvo atsižvelgta. Nebuvo užtikrinta jo teisė pasivaikščioti gryname ore ne mažiau nei 8 valandas per dieną. Pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos normų reikalavimų, nes kai kuriuose iš jų nebuvo šiukšlių kibirų, peleninių. Kiemeliuose buvo nuolat daug šiukšlių, kai kuriuose nebuvo suoliukų, sienos pažaliavusios nuo pelėsių ir grybelio, nebuvo valomos. Pasivaikščiojimų kiemelių šiferiniuose stogeliuose, Lukiškių TI-K sienose bei kanalizacijoje buvo asbesto, o tai kėlė rimtą pavojų jo sveikatai. Maistas buvo nekaloringas (dienos energetinė vertė buvo 1300–1500 kcal) ir neskanus, paduodamas pro duris, nesveriamas, todėl dažnai neatitikdavo nustatyto kiekio. Maistas būdavo atšalęs, dalinamas be higieninių pirštinių.
Atsiliepimas
3. Pareiškėjas pateikė teismui atsikirtimą į atsakovo atstovo atsiliepimą, kuriame nesutiko su Lukiškių TI-K atsiliepime išdėstyta pozicija ir teigė, kad Lukiškių TI-K bando nuslėpti tikrovę atitinkančius faktus, siekdamas sumažinti savo atsakomybę. Visi atsakovo atstovo teiginiai, jog Lukiškių TI-K sprendžia nuteistųjų kalinimo problemas, yra neteisingi.
4. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjo teisė į minimalų kameros plotą ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K nebuvo pažeista. Tualetas nuo likusios kameros dalies yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 m aukščio, todėl sanitarinio mazgo įrengimas nepažeidžia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) nuostatų. Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K yra įrengtos pertvaros. Visi Lukiškių TI-K laikomi suimtieji ir nuteistieji turi lygias galimybes dalyvauti užimtumo programose ir renginiuose. Visi norintys dalyvauti visuomeninėje ar kitokioje veikloje privalo kreiptis į savo būrio viršininką. Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Vilniaus sveikatos saugos kontrolės specialistai periodiškai atlieka operatyviąją valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu matuoja oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose, tačiau HN 134:2015 16 punkto reikalavimų pažeidimo nenustatė. Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas atitinka dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. UAB „Dezinfa“ ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ pagal sudarytas sutartis atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje teritorijoje, laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo kiemai yra periodiškai valomi, o jeigu dulka – laistomi. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir priteisė jam iš atsakovo 1 140 Eur neturtinei žalai atlyginti.
7. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas nepateikė į bylą duomenų, įrodančių, jog pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K kamerose esantys sanitariniai įrenginiai buvo įrengti atskirose kabinose. Sanitarinio mazgo įrengimas kamerose neužtikrino visiško pareiškėjo privatumo, nes jis buvo laikomas kartu su kitais suimtaisiais. Šią aplinkybę teismas laikė pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovo atstovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sąlygų bloginimui. Pareiškėjas 142 paras kamerose buvo laikomas su kitu asmeniu, todėl jo teisė į privatumą buvo pažeista.
8. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo nusiskundimus dėl to, kad jam ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose teko per mažai ploto, nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis dušu, nebuvo įgyvendinamos socialinės reabilitacijos programos, netenkinami jo socialiniai poreikiai, neorganizuojami renginiai, neužtikrinama judėjimo laisvė, kameros neatitiko higienos normų reikalavimų (netinkama temperatūra, apšvietimas, ventiliacija, drėgmė, veisėsi pelėsis, grybelis, parazitai), buvo netinkamai aprūpintas patalyne, jo drabužiai nebuvo skalbiami, neišduodamos higienos priemonės, duše nebuvo šilto vandens, iš šiukšlių konteinerių sklido nemalonus kvapas, buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, maistas buvo nekaloringas ir neskanus.
9. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nustatyto pažeidimo mastą, trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į aktualią teismų praktiką, sprendė, kad nors šiuo atveju pareiškėjas dėl nustatyto pažeidimo galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, tačiau šie pareiškėjui galbūt kilę neigiami padariniai nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytini pakankamai intensyviais. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K trukmę, t. y. į privatumo neužtikrinimo trukmę (142 paros), į tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas ilgesnį laikotarpį, į tai, kad pareiškėjas 13 parų kameroje buvo laikomas vienas, taip pat į tai, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog privatumo pažeidimas lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 1 140 Eur suma yra protingo dydžio jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamąjį pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl pareiškėjo prašoma priteisti neturtinės žalos suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.
III.
10. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
11. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas niekaip nemotyvavo, kodėl pareiškėjo pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo. Teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui.
Atsiliepimas
12. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atstovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
13. Pažymi, kad esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimu sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, sunkumą bei kitas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2017 m. birželio 12 d. neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir priteisė jam iš atsakovo 1 140 Eur neturtinei žalai atlyginti nustatęs, kad ginčo laikotarpiu 142 paras buvo neužtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu.
16. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų pareiškėjo teisių į tinkamas kalinimo Lukiškių TI-K sąlygas pažeidimų (atitinkamai ir atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo), tačiau mano, kad pripažinimas, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos, būtų pakankama satisfakcija už jo patirtą skriaudą.
17. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
18. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytu pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis tualetu pažeidimu, iš atsakovo atstovo atsiliepimo į pareiškėjo skundą (b. l. 27–36) bei kitos bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2017 m. birželio 12 d., iš viso 160 paras. Šiuo laikotarpiu pareiškėjas 13 parų kameroje buvo laikomas vienas, o kitas 147 paras kartu su dar vienu asmeniu (t. y. dviese). Taigi pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimo laikotarpį. Nė vienoje kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo zona nebuvo įrengta kaip atskira kabina su durimis, tačiau kamerose buvo įrengtos užuolaidos asmens privatumui užtikrinti (b. l. 84–88).
19. Teisėjų kolegija nurodo, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p.; 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p.; 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p.; 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08) 165 p.). EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).
20. Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑3408‑261/2017; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018).
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus aplinkybę, jog atsakovo atstovas neneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu. Atitinkamai buvo konstatuoti ir Lukiškių TI-K ar jo pareigūnų neteisėti veiksmai ar neveikimas.
22. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pažeidimo pobūdį ir gana ilgą trukmę, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Byloje nustatytas pažeidimas nebuvo trumpalaikis (147 paras pareiškėjas kamerose buvo laikomas ne vienas) ar mažareikšmis, o sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, todėl tik teisės pažeidimo pripažinimo nagrinėjamu atveju nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017; 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytą pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo mastą ir trukmę (147 paras neužtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu, kai kamerose jis buvo laikomas ne vienas; sanitarinio mazgo zonose buvo įrengtos užuolaidos), dėl kurių pareiškėjas jautė dvasinius, fizinius išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, ginamos vertybės pobūdį, tai, kad nenustatyta, jog Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais ir atsižvelgusi į formuojamą EŽTT bei aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, vertina, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos atlyginimo suma jo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti yra per didelė, todėl mažintina priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
25. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisiant mažesnį neturtinės žalos atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjo D. Ž. (D. Ž.) skundą iš dalies tenkinti.
Priteisti pareiškėjui D. Ž. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.