Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-05-09 · Administracinė byla Nr. eI-1489-789/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-09
Bylos Nr.
eI-1489-789/2019
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-02136-2018-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
UAB „Kantvainų karjeras“
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1489-789/2019Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02136-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19; 14.4.5; 55.1.3.
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 9 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė,dalyvaujant pareiškėjos atstovams D. L. ir A. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Kantvainų karjeras“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjos UAB „Kantvainų karjeras“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) dėl 2018-08-20 sprendimo Nr. 48 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalies pakeitimo. Pareiškėja teismo prašo pakeisti Departamento Sprendimo dalį dėl 49 980 Eur mokesčio didesniu tarifu apskaičiavimo patvirtinimo, pareiškėjai nustatytą mokestinę prievolę sumokėti apskaičiuotą 49 980 Eur mokestį didesniu tarifu sumažinti iki 9 996 Eur (b. l. 1–4).

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde nurodė, kad Departamento direktorius Sprendimu patvirtino Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos vyresniosios specialistės 2018-06-18 patikrinimo aktą Nr. (10)-LT1-86 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir už laikotarpiu nuo 2013-05-29 iki 2018-01-01 nedeklaruotus 7 232 m³ smėlio ir 4 511 m³ žvyro išteklius paskyrė 10 kartų didesniu tarifu nustatytą 49 980 Eur (29 020 Eur už 7232 m³ nedeklaruoto smėlio ir 20 960 Eur už 4 511 m³ nedeklaruoto žvyro). Teigia, kad Sprendimas yra formalus, priimtas nuodugniai neištyrus visų faktinių aplinkybių, todėl sukuriantis pareiškėjai neproporcingas pasekmes. Pažymėjo, kad neginčija Patikrinimo akte nustatytų pažeidimų, jog pareiškėja, laikotarpiu nuo 2013-05-29 iki 2018-01-01 pateikdama deklaracijas, nedeklaravo 7 232 m³ smėlio ir 4 511 m³ žvyro išteklių. Nurodė, kad deklaruojant nurodyti neatitikimai buvo padaryti neturint tyčios nuslėpti išgautus išteklius ar tokiu būdu išvengti mokestinių prievolių. Pažymėjo, kad pažeidimai buvo padaryti dėl neatsargumo, techninių klaidų ir nepatyrimo.

Pareiškėja skunde paaiškino, kad veiklą žemės išteklių kasybos srityje vykdo nuo 2013 metų, tinkamai, tvarkingai bei atsakingai eksploatuoja Kantvainų žvyro ir smėlio telkinį, laikosi saugos reikalavimų bei suteikia informaciją apie telkinio eksploatuotoją. Nurodė, kad, nuo 2013 metų periodiškai atliekant markšeiderinius matavimus bei Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos atstovams vykdant periodinius patikrinimus, per daugiau kaip penkerius metus pareiškėjai vykdant smėlio ir žvyro kasybą nebuvo užfiksuota jokių pažeidimų, kadangi pareiškėja veiklą vykdo sąžiningai bei skaidriai. Nurodė, kad, atliekamo patikrinimo metu paaiškėjus Patikrinimo akte nustatytoms aplinkybėms apie netiksliai deklaruotą išgauto smėlio ir žvyro kiekį, pareiškėja ėmėsi veiksmų, siekdama išsiaiškinti šio neatitikimo priežastis, nevengė bendradarbiauti su patikrinimą atlikusiais pareigūnais. Paaiškino, kad, patikrinus buhalterinius dokumentus, buvo nustatyta, kad pareiškėja, pateikdama deklaracijas, nedeklaravo 7 232 m³ smėlio ir 4 511 m³ žvyro išteklių vien dėl techninių klaidų. Teigia, kad pareiškėjos buhalteriniuose dokumentuose išgauti smėlio bei žvyro kiekiai iš esmės atitinka tuos kiekius, kurie nurodyti Patikrinimo akte ir Sprendime, įskaitant ir dėl klaidos nedeklaruotus 7 232 m³ smėlio bei 4 511 m³ žvyro išteklius. Pažymėjo, kad pareiškėja yra užfiksavusi realiai išgautus smėlio ir žvyro išteklius, dėl to anksčiau ar vėliau būtu turėjusi tikslinti deklaracijas. Paaiškino, kad šį apsirikimą lėmė ir tai, kad pareiškėjos buhalterė G. V. 2017 metų pavasarį sunkiai susirgo, buvo laikinai nedarbinga, 2017-09-15 darbo sutartis su ja buvo nutraukta. Šios aplinkybės iš esmės įtakojo pareiškėjos klaidas pildant mokesčių deklaracijas.

Pareiškėja skunde nurodė, kad veikia nuostolingai, tačiau stengiasi laiku ir tinkamai atsiskaityti pagal visas savo prievoles. Šiuo metu bendrovėje dirba tik du darbuotojai, kadangi sezoniniai kasybos darbai pasibaigė, o pareiškėja nėra pajėgi darbų nevykdymo laikotarpiais išlaikyti darbo vietas sezoninius darbas atliekantiems darbuotojams bei pasiūlyti jiems alternatyvias darbo funkcijas ne sezono metu. Šios aplinkybės lemia tai, kad 49 980 Eur mokesčio didesniu tarifu suma yra nepakeliama finansinė našta, neišvengiamai sukelsianti pareiškėjos nemokumą ir bankrotą.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 28–30). Nurodo, kad 2018-04-09 pradėtas pareiškėjos veiklos patikrinimas. Nurodė, kad patikrinimo metu nustatė, jog pareiškėja nedeklaravo 7 232 m³ smėlio ir 4 511 m³ žvyro išteklių. Teigia, kad šiais veiksmais pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 2 punktą. Paaiškino, kad, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, už deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas šio Įstatymo 1 priede nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.

Atsakovas atsiliepime teigia, kad pareiškėja turėjo pareigą laiku vykdyti mokestines prievoles, deklaruoti ir sumokėti mokestį teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais. Pažymėjo, kad, nedeklaravus ar deklaravus mažesnį išgautų gamtos išteklių kiekį, atsiranda teisinis pagrindas skaičiuoti didesnį mokesčio tarifą, padaugintą iš koeficiento 10. Teigia, kad pareiškėjos elgesys rodo, jog ji nevykdė savo pareigos įstatymuose numatytu terminu deklaruoti iškastas naudingąsias iškasenas ir mokėti mokesčius, todėl pareiškėja šiuo atveju turėjo tikslą nuslėpti dalį išgautų valstybinių gamtos išteklių bei gauti mokestinę naudą. Byloje esančių rašytinių įrodymų visuma patvirtina aplinkybę, jog pareiškėja ataskaitose, teiktose Geologijos tarnybai, nurodo išgautų gamtos išteklių kiekį, tačiau sistemingai pamiršta teisingai ir laiku deklaruoti mokesčius.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nurodė, kad skundą palaiko ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovui pranešta tinkamai (b. l. 76–77).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos duomenų matyti, kad Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Geologijos tarnyba) 2013-09-06 išdavė leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 36-13 (b. l. 11). Geologijos tarnyba ir pareiškėja 2013-09-06 sudarė Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono Kantvainių telkinio smėlio ir žvyro išteklių dalies naudojimo sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pareiškėjai suteikta teisė išgauti Kantvainių telkinio smėlio ir žvyro išteklius Sutartyje nurodytomis sąlygomis (b. l. 12–13).

Departamento Klaipėdos rajono agentūra atliko pareiškėjos veiklos patikrinimą. Departamento Klaipėdos rajono agentūros Patikrinimo akte nustatyta, kad pareiškėja nedeklaravo 7 232 m³ smėlio ir 4 511 m³ žvyro išteklių, todėl jai apskaičiuotas ir pritaikytas didesnis mokesčio tarifas, dauginant iš koeficiento 10 (b. l. 5–6, 31–32). Pareiškėja dėl Patikrinimo akto pateikė Departamentui pastabas, kuriose nurodė, kad nesutinka su jais apskaičiuota mokėtina mokesčių suma. Pažymėjo, kad dėl buhalterės ligos laiku nedeklaravo iškasenų kiekio (b. l. 35). Departamento Sprendimu Patikrinimo aktas paliktas nepakeistas (b. l. 7–8, 33–34) Pareiškėja nesutinka su Sprendimu, prašo jį panaikinti. Pareiškėja iš esmės teigia, kad ji netinkamai deklaravo naudingąsias iškasenas per klaidą, todėl teigia, kad jai apskaičiuoti sumokėti mokesčiai yra neproporcingai dideli.

Nagrinėjamoje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006-12-27 įsakymu Nr. D1-614/VA-99 patvirtintos Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Įstatymas (redakcija nuo 2016-01-01 iki 2019-01-01) nustato valstybinių gamtos išteklių, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos išteklius ir ginčų nagrinėjimo tvarką. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, naudingosios iškasenos, nurodytos šio įstatymo 1 priede yra valstybinių gamtos išteklių mokesčio objektas. Įstatymo 1 priedo 10–14 punktuose nustatyta, kad smėlis ir žvyras yra naudingosios iškasenos bei nustatyti šių iškasenų tarifai.

Iš bylos duomenų matyti, kad Geologijos tarnyba ir pareiškėja 2013-09-06 sudarė Sutartį, pagal kurią pareiškėjai suteikta teisė išgauti Kantvainių telkinio smėlio ir žvyro išteklius Sutartyje nurodytomis sąlygomis (b. l. 12–13). Sutartyje nustatyta, kad pareiškėja ne vėliau kaip 20-tą dieną, pasibaigus eiliniam metų ketvirčiui, pateikia Geologijos tarnybai Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitą 2KN, telkinio markšeiderinį planą, sudarytą teisės aktų nustatyta tvarka ir kasybos ataskaitą 2KN (b. l. 12–13). Pareiškėjos pateiktų deklaracijų duomenimis, ji 2013 metais IV ketvirtį išgavo 210 m³ žvyro ir 90 m³ smėlio, 2014 metais I ketvirtį – 340 m³ žvyro, IV ketvirtį 740 m³ žvyro ir 120 m³ smėlio, 2015 metais II ketvirtį – 3 468 m³ žvyro ir 40 m³ smėlio, III ketvirtį 2 647 m³ žvyro ir 1 225 m³ smėlio, IV ketvirtį – 762 m³ žvyro ir 297 m³ smėlio, 2016 metais I ketvirtį – 291 m³ žvyro, II ketvirtį – 2 943 m³ žvyro ir 536 m³ smėlio, III ketvirtį – 3 660 m³ žvyro ir 332 m³ smėlio, IV ketvirtį – 11 m³ žvyro ir 11 m³ smėlio išteklių, 2017 metais I ketvirtyje išgavo 100 m³ žvyro ir 300 m³ smėlio išteklių (b. l. 36–46). Deklaracijų duomenimis laikotarpiu nuo 2013-05-29 iki 2018 metų pareiškėja iš viso išgavo 18 123 m³ naudingųjų iškasenų, iš kurių 2 951 m³ smėlio ir 15 172 m³ žvyro išteklių. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėja išgavo, tačiau nedeklaravo 7 232 m³ smėlio ir 4 511 m³ žvyro išteklių.

Taisyklės (redakcija nuo 2016-10-01 iki 2018-07-10) reglamentuoja mokesčio už naudingąsias iškasenas deklaracijų formų pateikimo tvarką (Taisyklių 1 punktas). Vadovaujantis Taisyklių 12.3 papunkčiu, už pavėluotą deklaracijos pateikimą, nepateikimą ar neteisingų duomenų į ją įrašymą taikoma Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta atsakomybė. Įstatymo 6 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Taigi, nagrinėjamu atveju teisės aktuose yra nustatyta, kad, neteisingai deklaravus ar nedeklaravus mokesčio už naudingąsias iškasenas mokesčio, mokėtojui taikomas 10 kartų didesnis mokesčio tarifas. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėja per teisės aktuose numatytą terminą nedeklaravo išgautų 7 232 m³ smėlio ir 4 511 m³ žvyro išteklių kiekio. Pareiškėja skunde prašo sprendžiant klausimą dėl Sprendimo teisėtumo atsižvelgti į aplinkybes, kad pareiškėja neteisingai deklaravo naudingų iškasenų kiekį dėl klaidos, kad jai apskaičiuotas sumokėti mokestis yra neproporcingas atliktam pažeidimui.

Teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl pareiškėjai taikytinos mokesčio sumos, svarbu atsižvelgti, be kita ko, į pažeidimo pobūdį ir jį lėmusias aplinkybes. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21 nutarimas, 2008-09-17 nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) laikosi nuostatos, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (LVAT 2015-02-11 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015).

Teismas taip pat pažymi, kad proporcingumo principo taikymas atsiskleidžia tuo, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą, todėl šis principas neatskiriamas nuo teisingumo principo. Įgyvendinant teisingumo principą, reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Teisingumo principas taip pat įpareigoja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę būtų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Konstitucinis Teismas 2001-10-02 nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstitucinis Teismo 2000-12-06 nutarime nurodyta, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja atleido 2017-09-15 darbuotoją dėl ligos, kuri, kaip nurodo pareiškėja, buvo atsakinga už tinkamą mokesčių deklaracijų pateikimą (b. l. 15). Pareiškėja, teikdama paaiškinimus Departamentui dėl Patikrinimo akto, nurodė, kad pareiškėjos buhalterė buvo atleista dėl onkologinės ligos. Teismas pažymi, kad byloje pateikti duomenys šių aplinkybių nepatvirtina. Iš bylos duomenų matyti, kad G. V. buvo atleista jos prašymu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį (b. l. 15). Duomenų apie pareiškėjos buvusios darbuotojos ligą ir darbines funkcijas byloje nėra. Teismas taip pat pažymi, kad minėtos aplinkybes dėl darbuotojo ligos ar atleidimo iš darbo savaime negali būti priežastimis atleisti pareiškėją nuo atsakomybės tinkamai ir teisės aktų nustatyta tvarka teikti mokesčių deklaracijas.

Teismas pažymi, kad pareiškėjai mokėtina mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dalis buvo apskaičiuota remiantis pareiškėjos Departamentui patikrinimo metu pateiktais duomenimis ir paaiškinimais. Bylos duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėja būtų siekusi nuslėpti gautas iškasenas ar kitokiu būdu išvengti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius sumokėjimo. Teismas pažymi, kad tokio pobūdžio aplinkybės nebuvo konstatuotos nei Patikrinimo akte, nei Sprendime. Priešingai, Patikrinimo akte ir Sprendime remiamasi pareiškėjos pateiktais duomenimis apie gautas naudingąsias smėlio ir žvyro iškasenas ginčui aktualiu laikotarpiu. Teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos įvardijamos priežastys dėl klaidos yra reikšmingos, sprendžiant dėl mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dydžio nustatymo.

Pareiškėja pateikė įmonės finansinius dokumentus, iš kurių turinio matyti, kad pareiškėjos pajamos 2017 m. ataskaitiniu laikotarpiu sudaro 27 265 Eur, pajamos 2018 m. ataskaitiniu laikotarpiu sudaro 38 278 Eur, nuostoliai 2017 m. ataskaitiniu laikotarpiu sudaro 25 597 Eur, nuostoliai 2018 m. ataskaitiniu laikotarpiu sudaro 69 575 Eur (b. l. 83, 89). Pareiškėjos pateikti duomenys patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjos veikla šiuo metu yra iš esmės nuostolinga. Pareiškėjos pateikti finansinės apskaitos duomenys patvirtina aplinkybę, kad apskaičiuoto mokesčio sumokėjimas gali sudaryti pareiškėjai itin reikšmingas neigiamas finansines pasekmes, sąlygoti pareiškėjos nemokumą. Ši aplinkybė, be kita ko, gali neigiamai įtakoti pareiškėjos galimybes atsiskaityti už valstybinius gamtos išteklius ir sumokėti apskaičiuotą mokestį. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti yra neproporcingos pareiškėjos padarytam pažeidimui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, suformuota analogiško pobūdžio bylose, sprendžia, kad yra pagrindas spręsti dėl apskaičiuoto mokesčio sumos sumažinimo (LVAT 2018-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018, 2016-04-12 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016).

Pareiškėja teismo prašo sumažinti mokestį už valstybinius gamtos išteklius nuo Sprendimu apskaičiuotos 49 980 Eur sumos iki 9 996 Eur. Teismas, nenustatęs pareiškėjos tyčinio neteisėto veikimo, įvertinęs bylos duomenis, ginčo šalių teiktus paaiškinimus, vadovaudamasis proporcingumo ir teisingumo principais, vertina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos padarytam pažeidimui atlyginti pakanka 100 proc. didesnio mokesčio už nedeklaruotus valstybinius gamtos išteklius. Esant šioms aplinkybėms, Sprendimas keičiamas, nurodant, kad už nedeklaruotus 7 232 m³ smėlio išteklius pareiškėjai apskaičiuotina 5804 Eur (7232 x 0,38 x 1,056 x 2), už nedeklaruotus 4 511 m³ žvyro išteklius pareiškėjai apskaičiuotina 4 192 Eur (4511 x 0,44 x 1,056 x 2). Iš viso pareiškėjai Sprendime apskaičiuotas mokesčio už nedeklaruotus valstybinius gamtos išteklius dydis keičiamas, sumažinant jį nuo 49 980 Eur sumos iki 9 996 Eur. Pareiškėjos skundas tenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Kantvainių karjeras“ skundą tenkinti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018-08-20 sprendimu Nr. 48 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintą mokesčio už nedeklaruotus valstybinius smėlio ir žvyro išteklius dydį pakeisti, sumažinant jį nuo 49 980 Eur (keturiasdešimt devynių tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimt eurų) iki 9 996 Eur (devynių tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt šešių eurų).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė