- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-07
- Bylos Nr.
- 2-1517-344/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00980-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Gailienė
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- R. J.
- Advokatai
- Liudmila Žiubikienė
institucijos teikiančios išvadą teisme – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams V. N. ir Ž. K.,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui R. J. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. V. ieškiniu atsakovui R. J. prašė pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1206-636/2015 iš atsakovo priteisto išlaikymo, mokamo nepilnamečiui vaikui H. V., gim. (duomenys neskelbtini), dydį, padidinant išlaikymui priteistą sumą nuo 150 Eur iki 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės nuo ieškinio teismui padavimo dienos, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; ieškovę uzufrukto teise paskiri nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį motyvavo tuo, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko H. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, iš kurio Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1206-636/2014, tenkinus iš dalies ieškovės ieškinį dėl priteisto nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), iš atsakovo buvo priteistas 150 Eur išlaikymas sūnui, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2015 m. kovo 16 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė nurodė, kad nepilnametis sūnus H. V. paaugo, todėl jo išlaikymui kas mėnesį būtina skirti daugiau lėšų, dabar kas mėnesį tėvo skiriamų 150 Eur sūnaus išlaikymui nebepakanka, o atsakovas daugiau pinigų gera valia vaikui neskiria. Ieškovė nepajėgi daugiau skirti pinigų sūnaus išlaikymui. Ji augina dar vieną sūnų N. V., gim. (duomenys neskelbtini) Per mėnesį ieškovė uždirba tik apie 80 Eur. Teigiam, kad auginant du nepilnamečius vaikus, nuomojantis būstą ir mokant mokesčius už komunalinius patarnavimus, neužtenka lėšų pragyvenimui. Pažymėjo, kad ieškovės turtinė padėtis labai sunki, trūksta lėšų maistui, drabužių įsigijimui, kitoms būtinosioms reikmėms. Ieškovės apskaičiavimu nepilnamečio sūnaus išlaikymui, atsižvelgiant į jo socialinę brandą, kas mėnesį būtina skirti apie 800 Eur (sūnaus maistui, drabužiams, avalynei, higienos prekėms, vaistams, akinių įsigijimui, vitaminams, mokslo reikmėms, dienpinigiams, telefono sąskaitai ir internetui, laisvalaikiui ir sporto būreliams). Nurodė, kad atsakovas yra dirbantis, turi nekilnojamojo turto, todėl turi skirti daugiau piniginių lėšų vaiko išlaikymui (1-3 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovas R. J. teismui pateiktu atsiliepimu prašė ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad teismas priteisė iš jo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 150 Eur, kas yra atsakovui didelė našta ir skirti didesnio išlaikymo vaikui atsakovas neturi galimybių. Pažymėjo, kad slaugo ligotus tėvus, todėl neturi galimybės dirbti. Gyvena tėvams priklausančiuose namuose, pragyvena iš tėvų gaunamos pensijos. Nurodė, kad ieškovės prašomas priteisti iš jo sūnaus išlaikymui dydis – 400 Eur yra visiškai neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai ir tokių piniginių lėšų atsakovas skirti negali. Ieškovės vaiko būtinųjų poreikių paskaičiavimas, kuris lygus 812,50 Eur, yra neprotingas, nes net dideles pajamas gaunantys žmonės tokių lėšų neskiria savo vaikams. Pažymėjo, kad tai, jog ieškovė turi didelių skolų yra pačios ieškovės kaltė (32-39 b. l.).
Institucijos teikiančios išvadą teisme – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad nepilnametis vaikas H. V. yra keturiolikos metų amžiaus, jo priežiūra nėra susijusi su padidintomis išlaidomis, todėl nepatvirtina ieškinio tikslingumo padidinti išlaikymą nuo 150 Eur iki 400 Eur. Išvadoje pažymėjo, kad išlaikymas po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iš tėvo H. V. buvo priteistas 2015 metais teismo sprendimu, nuo teismo sprendimo priėmimo nėra praėję dveji metai. Išlaikymo dydis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnį gali būti pakeistas, jeigu po teismo sprendimo priėmimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas vaikui, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos, tačiau iš ieškovės pateiktų dokumentų ir argumentų, neaišku, kokios faktinės aplinkybės ir kurie esminiai vaiko poreikiai pasikeitė, ar atsirado papildomos išlaikymo išlaidos, dėl ko būtina padidinti priteistą 150 Eur išlaikymą daugiau nei du kartus. Pažymėjo, kad prašoma mėnesiui skirti 800 Eur suma yra didelė, galinti tenkinti vaiko, turinčio išskirtinių poreikių, auginimą bei ugdymą, tačiau iš pateiktų dokumentų ir informacijos daroma prielaida, jog nepilnametis vaikas H. V. nėra išskirtinių poreikių turintis vaikas (83 b. l.).
Teismo posėdyje ieškovė R. V. prašė ieškinį tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais ir paaiškino, kad iš atsakovo priteisto išlaikymo po 150 Eur kas mėnesį nepilnamečio sūnaus išlaikymui nebepakanka. Vaikas yra keturiolikos metų amžiaus, todėl jo poreikiai didesni nei prieš dvejus metus. Sūnus kas mėnesį suvalgo maisto beveik už 300 Eur. Vaikas nori važiuoti į stovyklas, išeiti su draugais, reikia mokėti už telefoną, internetą, televiziją, duoda dienpinigių į mokyklą. Sūnus lankėsi pas stomatologą, kurio paslaugos labai brangios, neseniai pirko kompiuterį. Ieškovė nurodė, kad ji dirba kirpėja, turi dėvėtų drabužių parduotuvę ir kirpyklą Viekšnių miestelyje, tačiau pajamos nėra didelės, pagrinde rūbus bei batus vaikams pasiima iš savo turimos dėvėtų rūbų parduotuvės, nes naujų rūbų neįperka, vaikus kerpa ji pati, šį savo darbą ji vertina 5-7 Eur, be to, už jos suteiktas paslaugas iš klientų atlygį gauna natūra maisto produktais, kitomis paslaugomis. Ieškovė turi skolų komunalines paslaugas teikiančioms bendrovėms – UAB „Admituras“, UAB „Mažeikių šilumos tinklai“. Su sūnumis gyvena trijų kambarių nuomojamame bute, mažesniojo sūnaus N. V. tėvas gera valia teikia pakankamą išlaikymą sūnui N.
Atsiliepimas
Atsakovas R. J. prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir paaiškino, kad ieškovė nuo pat sūnaus gimimo teismuose bando įrodinėti, kad jo turtinė padėtis yra labai gera ir jis privalo skirti sūnaus išlaikymui vis daugiau piniginių lėšų. Nurodė, kas jo turtinė padėtis yra labai bloga, jis niekur nedirba ir negauna jokių lėšų. Visada gyveno pas tėvus iš tėvų gaunamos pensijos, abu tėvai ligoti, senyvo amžiaus, todėl jis slaugė abu tėvus. Po parengiamojo teismo posėdžio mirė jos mama, todėl jo pajamos sumažėjo, nes liko slaugyti vienas tėvas, pragyvens iš jo pensijos. Atsakovas paaiškino, kad jis yra vidurinio išsilavinimo, jokios specialybės nėra įgijęs, todėl susirasti darbą yra sunku. Teismo sprendimu priteistą išlaikymą išieško antstolė, kuriai jis kas mėnesį įneša privalomas lėšas. Jo paties sveikata yra bloga, turi įgimtą širdies ydą, lankosi pas gydytojus, tačiau vaistų nevartoja, nes neturi iš ko įsigyti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Sprendžiant vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, būtina atidžiai įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius ir kiekvienam iš tėvų tenkančią atsakomybės dalį, dėl ko iš atsakovo priteistas materialinis išlaikymas vaikui galėtų būti didesnis, nei šiuo metu yra mokamas.
Kaip minėta, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.
Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-243/2010; Nr. 3K-7-24/2013 ir kt.).
Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).
Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Teismo sprendimu išlaikymo prievolė ir jos dydis gali būti nustatomi dviem atvejais: pirma, kai, tėvams nesusitariant, teismas pagal byloje surinktus duomenis nustato priteistino išlaikymo dydį (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis; kt.); antra, kai teismas sprendimu patvirtina šalių gera valia pasirašytą susitarimą dėl vaikų išlaikymo dydžio ir formos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.64 straipsnio 2 dalis; kt.). Ir vienu, ir kitu atveju teismo sprendimas turi vienodą teisinę galią, t. y. juo nustatyta išlaikymo prievolė yra privaloma ir turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis).
Suprantama, tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Lietuvos Aukščiausiais teismas, sistemiškai aiškindamas šią nuostatą su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, išaiškino, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-495/2009; Nr. 3K-3-331/2009; Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-306/2005, Nr. 3K-3-337/2005, Nr. 3K-3-341/2006; kt.).
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovė R. V. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios savininkė ir vienintelė akcininkė yra pati ieškovė. Iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad ieškovės darbo užmokestis, gaunamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 metais svyravo nuo 14,45 Eur iki 98,58 Eur, viso per 2016 metus ieškovė uždirbo 720,13 Eur (93 b. l.). 2017 m. sausio mėnesį ieškovei išmokėta 2,06 Eur suma (94 b. l.). Ieškovė turi nekilnojamojo turto – jai nuosavybės teise priklauso butas/patalpa – butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) (95 b. l.); negyvenamoji patalpa – parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini), kuri nuomojama ieškovės valdomai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (96-97 b. l.); butas/patalpa – butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) (98-99 b. l.); 1209/2419 dalys 0,2419 ha žemės sklypo ir ½ dalis pastato – gyvenamojo namo su namo priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini) (101-102, 103-104 b. l.). Ieškovė nurodė, kad ji yra plataus profilio kirpėja-modeliuotoja. Ji buvo registruota darbo biržoje, gavo mokymosi stipendiją, be to ji gavo apie 38,40 Eur pašalpą (24, 25 b. l.), pajamas ieškovė gauna ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (14-15 b. l). Ieškovė augina dar vieną nepilnametį vaiką N. V., gim. (duomenys neskelbtini) (6 b. l.), kurio išlaikymui, kaip bylos nagrinėjimo metu, pakankamas pajamas gera valia teikia jo tėvas. Be to, ieškovė nurodė, kad jai priklauso dėvėtų rūbų parduotuvė, iš kurios ji taip pat gana pajamas, tačiau jokių įrodymų apie jų dydį teismui nepateikė. Ieškovė įrodinėjo, kad per laiką, praėjusį po Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimo priėmimo jos sūnaus H. V. poreikiai labai išaugo, padidėjo jo maitinimo, sveikatos priežiūros išlaidos, sūnus pradėjo lankyti Mažeikių sporto klubo „Švyturys“, už kurį gegužės mėnesį sumokėjo 15 Eur, pirko akinius ir pateikė užsakymo priėmimo kvitą 152 Eur sumai (18 b. l.), pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitą 60 Eur sumai už odontologo paslaugas, suteiktas 2016 m. pabaigoje, (17 b. l.). Kitų duomenų, įrodančių sūnaus H. V. poreikių padidėjimą, ieškovė nepateikė. Vertindamas pateiktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad po 2015 m. liepos 15 d. sprendimo priėmimo ieškovės sūnus paaugo, tačiau teismo nuomone, jo poreikiai netapo žymiai didesniais. Ieškovės pateikti paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė siekia, jog atsakovas teiktų kaskart vis didesnį ir didesnį išlaikymą vaikui, tačiau teismas turi pagrindo abejoti pačios ieškovės paaiškinimais, kad vaiko poreikiai padidėjo ženkliai ir priteisto iš atsakovo išlaikymo sūnui nepakanka. Teismas turi pagrindo abejoti ieškovės pateiktais įrodymais, nes bylos nagrinėjimo metu ji teikė prieštaringus paaiškinimus, nurodė skirtingas priežastis išlaikymo dydžio padidinimui. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pati ieškovė turi pakankamai turto, yra plataus profilio kirpėja-modeliuotoja, turi dėvėtų rūbų parduotuvę, gauna pajamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Spręsdamas išlaikymo padidinimo būtinumą ieškovės sūnui, teismas pripažįsta, kad per pastaruosius du metus įvyko pokyčių Lietuvos ekonomikoje, kilo kainos, tačiau ieškovė neįrodė, kad sūnaus poreikiai padidėjo tiek, kad yra būtinybė priteisto išlaikymo dydį didinti daugiau kaip du kartus.
Atsakovas R. J. nedirba, yra registruotas darbo biržoje (40 b. l.), draustas socialiniu draudimu, tačiau jokių pašalpų negauna (41 b. l.). Iš metinių pajamų deklaracijų matyti, kad atsakovas 2015 ir 2016 metais jokių pajamų negavo (61-62, 63-64 b. l.). Atsakovas nurodė, kad slaugė senyvo amžiaus neįgalius tėvus (42, 43, 44, 45, ), o po motinos mirties liko slaugyti neįgalų tėvą, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (45 b. l.). Teismas spręsdamas išlaikymo dydžio padidinimo klausimą, vertina tai, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – 3 žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) (66-67, 68-69, 70-71 b. l.); 2 žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) (72-73, 74-75 b. l.); negyvenamosios patalpos – mechaninės dirbtuvės, esančios (duomenys neskelbtini) (76-77, 78-79 b. l.). Iš civilinės bylos Nr. 2-1206-636/2015 matyti, kad atsakovas turėjo sveikatos problemų (1 dalis, 116, 152 b. l.), tačiau šios bylos nagrinėjimo metu jokių įrodymų apie sveikatos būklę dabartiniu metu neteikė. Atsakovas nurodė, kad jau eilę metų jis pragyvena tik iš tėvų gaunamų pensijų, teigė, kad po mamos mirties 2017 m. gegužės 18 d. jo materialinė padėtis tik pablogėjo, nes nebegauna mamai priklausiusios pensijos. Tokie atsakovo paaiškinimai leidžia teismui spręsti, kad atsakovas nesielgia tinkamai, galimai ilgą laiką pats gyvena išlaikomas tėvų, nesiekia susirasti darbo, pateisindamas savo neveikimą tėvų globa, tačiau nepateikė įrodymų, kad būtų paskirtas jų globėju.
Vertindamas šalių turtinę padėtį, teismas turi pagrindo manyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas vengė atskleisti tikrąją materialinę padėtį, akivaizdu, kad tarp šalių yra įsisenėjęs konfliktas, atsakovas visiškai nesidomi sūnumi, jo ugdymu, mokymusi, sveikata, laisvalaikiu, su vaiku nebendrauja, todėl visa vaiko auginimo bei ugdymo našta tenka vienai ieškovei. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė draustų ar kitaip trukdytų atsakovui bendrauti su vaiku, jis pats taip pat nurodė, kad su vaiku nebendrauja ir nesiekia to daryti.
Vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota praktika, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į bylos faktinių aplinkybių visumą, į šalių turimą nekilnojamąjį turtą, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti ir gauti pajamas vaiko išlaikymui. Teismas pripažįsta svarbia aplinkybe tai, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus auginimo bei auklėjimo, jo paauglys sūnus H. V. yra auginamas vienos ieškovės, kuriai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, todėl įgyvendindamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, visas abejones dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. vertina vaiko interesų naudai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Teismas pripažįsta, kad sūnaus poreikiai jam augant yra padidėję po Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. teismo sprendimo priėmimo, be to, atsižvelgdamas į tai, kad per paskutinius du metus pasikeitė minimalios algos dydis, vadovaudamasis teismų praktika, pripažįsta, kad keturiolikmečio vaiko poreikiai yra didesni nei dvylikamečio, todėl daro išvadą, kad abu tėvai privalo daugiau teikti lėšų sūnaus išlaikymui.
Teismas itin kritiškai vertina ieškovės pateiktą sūnui reikalingų išlaidų paskaičiavimą, ieškovė nurodė, kad sūnaus būtinieji poreikiai per nepilnus du metus padidėjo keltą kartų ir per mėnesį reikia 812,50: 400 Eur maistui ir būstui; 100 Eur rūbams, batams; 50 Eur internetui, elektrai, televizijai, telefonui, sąskaitos papildymui; 100 Eur laisvalaikiui; 17,50 Eur akiniams, vizitams pas gydytojus; 60 Eur dienpinigiams; 25 Eur higienos prekėms, kirpyklai, dantų taisymui, burnos higienai; 20 Eur vaistams ir vitaminams; 30 Eur mokyklinėms prekėms; 10 Eur batų ir rūbų taisymui (21 b. l.). Vertindamas pateiktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad po sprendimo priėmimo ieškovės sūnus paaugo, tačiau ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų, kad jos sūnaus poreikiai padidėjo tiek, kad jam būtų reikalingas 800 Eur išlaikymas kas mėnesį.
Spręsdamas išlaikymo sumos dydžio klausimą, teismas vadovaujasi kasacinio teismo suformuota praktika, kuri orientaciniu kriterijumi priteistino išlaikymo dydžio nustatymui, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažįsta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644 nuo 2016 m. liepos 1 d. patvirtino 380 Eur minimaliąją mėnesinę algą.
Teismas nesutinka su Mažeikių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kad šiuo metu atsakovo mokamas 150 Eur išlaikymas vaikui yra pakankamas. Akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė minimalią mėnesinę algą nelaiko pakankama. Nuo 2017 metų liepos 1 d., įsigaliojus naujajam darbo kodeksui, minimalus darbo užmokestis gali būti taikomas tik nekvalifikuotam darbui, (t. y., kuriam netaikomi jokie specialūs kvalifikaciniai reikalavimai). Toks reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad įpareigojus atsakovą skirti paaugliui berniukui mažesnę, nei ½ dalis minimalios algos, išlaikymo sumą, bus užtikrinami tik minimaliausi jo poreikiai, vaiko prioritetiniai interesai nebus apginti. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Teismas sprendžia, kad šalių turtinė padėtis neleidžia priteisti maksimalaus išlaikymo jų sūnui, tačiau pripažįsta, kad, atsižvelgiant į šalių turimą nekilnojamąjį turtą, sveikatos būklę, kitas aptartas aplinkybes, teikti minimalios mėnesinės algos išlaikymą vaikui abu tėvai yra pajėgūs.
Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, vertinant byloje esančius duomenis, šalių pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovei, auginančiai du vaikus, vienai tenka visa sūnaus H. auginimo našta, o atsakovas vaiku visiškai nesirūpina bei eilę metų nesiekia gauti jokių savarankiškų pajamų, atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo neįgalumą bei negalėjimą dirbti byloje nėra, todėl vadovaudamasis išimtinai prioritetiniu vaiko teisių gynimo principu, teismas pripažįsta, kad atsakovas yra pajėgus teikti vaikui 190 Eur, t. y. ½ minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą, taip užtikrindamas protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius. Teismas daro išvadą, kad iki 190 Eur padidintas išlaikymas užtikrins būtinas vaiko – paauglio berniuko – kokybiškas augimo, ugdymo, raidos ir kt. sąlygas, užtikrintų kokybiškesnį būtinų, (ne tik minimalių), poreikių patenkinimą – vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, sportui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Tokią išvadą teismas daro vertindamas visas abejones, kylančias dėl šalių pateiktų paaiškinimų bei įrodymų pagrįstumo, nepilnamečio sūnaus naudai, atsižvelgdamas į turimą turtą, ir, vadovaudamasis CK 3.3 straipsnio 1 dalimi, laiko, kad atsakovo padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, nes sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės reikalavimas tenkintas iš dalies – 47,5 proc., todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis lygus 144 Eur (400 Eur x 12 mėn. x 3 proc.). Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.5-(NTP-2)-16-T-4090-21086, 50 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (27-28 b. l.). Ieškovei priklauso mokėti 68 Eur (400 x 12 x 3 proc.) žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Antrinę teisinę pagalbą ieškovei suteikė advokatė Liudmila Žiubikienė (29 b. l.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. gegužės 15 d. pažymoje dėl valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad advokatės užmokestis 179,49 Eur (84 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 85,26 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Iš atsakovo priteistina likusi 52,50 proc. bylinėjimosi išlaidų dalis, kurią sudaro 36 Eur žyminis mokestis ir 94,23 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259-270 straipsniais
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1206-636/2015 dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir priteisti iš atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui H. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) nuo kreipimosi į teismą dienos – 2017 m. kovo 29 d. – iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę nepilnamečio vaiko motiną R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko H. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Iš ieškovės R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 68 Eur (šešiasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį į Valstybės biudžetą ir 85,26 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 26 ct) Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti iš atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 76 Eur (septyniasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį į Valstybės biudžetą ir 94,23 Eur (devyniasdešimt keturis eurus 23 ct) Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Išaiškinti ieškovei R. V. atsakovui R. J., jog žyminį mokestį turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis; išlaidas už suteiktą Valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą – į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.