- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-15
- Bylos Nr.
- 2-1206-636/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00736-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silva Gerybienė
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- R. J.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.6pavadinimo nepavyko patikrinti
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui R. J. dėl priteisto nepilnamečiui vaikui išlaikymo pakeitimo (padidinimo).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. V. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui R. J., prašydama pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-03-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-61-636/2013, priteistą iš atsakovo R. J. išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui H. V., gim. 2003, po 100,37 € kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, priteisiant iš atsakovo R. J. jo nepilnamečiui sūnui H. V. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 € nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės; paskirti ieškovę nepilnamečio sūnaus H. V. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja; priteisti iš atsakovo valstybei bylinėjimosi išlaidas (1–3 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovas R. J. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko (37–43 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė R. V. ir jos atstovė advokatė L. Ž. palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais ir prašė tenkinti. Papildomai nurodė, kad sūnui H. V. yra 12 metų ir pakilus pragyvenimo lygiui, ankstesniu sprendimu priteisto išlaikymo nebeužtenka vaikui išlaikyti, todėl ieškovei tenka skirti papildomai lėšų sūnui išlaikyti. Sūnus labai gerai mokosi ir jau baigė šeštą klasę. Ji turi stengtis kaip galėdama, kad patenkintų sūnaus poreikius. Sūnus turi sveikatos problemų – jam reikia nešioti akinius. Ji kas mėnesį sūnui išleidžia po 422,33 €. Be to, sūnus šią vasarą buvo išvykęs į stovyklą, kurios kaina siekia 175 €. Mano, kad atsakovas turi galimybę mokėti sūnui didesnį išlaikymą, nes jis dirba, turi žemės sklypų, mechanines dirbtuves ir gali užsidirbti, be to, gali dalį šio nekilnojamojo turto parduoti ir gautus pinigus skirti sūnaus išlaikymui. Taip pat ieškovė baigiamosios kalbos metu prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą natūra – žemės sklypu arba dirbtuvėmis bei dėl susidariusio 100 € įsiskolinimo taikyti atsakovo turtui areštą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovas R. J. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, palaikė savo atsiliepimą jame išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad ieškovė turi daugiau turto nei jis, todėl gali daugiau prididėti prie sūnaus išlaikymo. Ieškovės kaltė, kad sūnui yra nustatytas regėjimo sutrikimas – tai parodo, kad ji blogai auklėja vaiką. Jis negali mokėti didesnio išlaikymo, nes turi rūpintis senyvo amžiaus tėvais ir dėl to negali dirbti. Gyvena iš tėvų gaunamos 400 € pensijos ir iš tos sumos moka išlaikymą sūnui, tai jam ir jo tėvams lieka pragyvenimui tik 300 € per mėnesį. Jis pats turi sveikatos problemų – neužsidaro skilvelio vožtuvas, dėl to negali dirbti sunkių fizinių darbų, jį dusina, jaučią nuovargį. Be to, gyvena kaime ir turi dirbti kaimo darbus. Šiuo metu yra užsiregistravęs darbo biržoje. Jam priklausančios mechaninės dirbtuvės yra tuščios ir jis automobilių remonto darbais neužsiima.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013-03-07 sprendimu dalinai pakeistas 2007-08-16 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi priteistas išlaikymas iš atsakovo R. J. jo nepilnamečiui vaikui H. V., gim. 2003-05-20, priteisiant po 350 Lt (101,37 €) periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Šiaulių apygardos teismas 2013-05-27 nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2-61-636/2015 116–118, 152–158 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.
Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 str. 2 d.), prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 str.), visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Minėtas proporcingumo principas yra aktualus ir sprendžiant jau priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą (CK 3.201 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013).
Kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų – jis šiuo metu yra bedarbis, bedarbio pašalpos negauna (59, 60 b. l.). Jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypai ir mechaninių dirbtuvių dalis, vieną 0,0952 ha žemės sklypą, esantį Kretingos r., Kartenos mstl., Kretingos g. 27, jis nuomojasi (107–114 b. l.).
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad nepilnamečio vaiko H. V. poreikiai po teismo 2013-03-07 sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo, padidėjo – vaikas yra 12 metų, šeštą klasę pabaigė labai gerais pažymiais ir mokysis septintoje klasėje (5 b. l.), jis nešioja akinius (84–85 b. l.), buvo stovykloje (131 b. l.), vaikui būtinas normalus maitinimas, vitaminai, lėšos mokymuisi, po pamokinei veiklai, laisvalaikiui, rūbams, avalinei, higienos prekėms, vaikui tenkančiai komunalinių mokesčių daliai, taip pat mokymuisi reikalingas kompiuteris. Ieškovė yra paskaičiavusi, kad vaikui išlaikyti reikalinga 422,33 € suma per mėnesį (15 b. l.). Tuo tarpu atsakovas nepateikė išlaikymo būtino dvylikamečiui vaikui išlaikyti paskaičiavimo, tik nurodė, kad negali mokėti sūnui didesnio išlaikymo. Nepakankant lėšų sūnui išlaikyti, ieškovė negali laiku sumokėti mokesčių už komunalinius patarnavimus (13 b. l.). Nepilnamečio vaiko motina R. V. dirba, per mėnesį gauna 57,33 € pajamų, nuo 2007-04-17 yra uždarosios akcinės bendrovės „Ihenrika“ akcininkė ir vadovė (137–138 b. l.), jai nuosavybės teis priklauso parduotuvė, du butai, kurių vienam įregistruota hipoteka, žemės sklypas, ½ dalis gyvenamojo namo (117– 129 b. l.), be sūnaus H. V., augina dar vieną nepilnametį vaiką, gimusį 2008 m. (9 b. l.), kurio tėvas, kaip nurodė ieškovė, moka pakankamą šiam vaikui išlaikyti išlaikymą (149–151 b. l.).
CK 3.201 straipsnis reglamentuoja nepilnamečio vaiko išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo pagrindus, kuomet priteistas išlaikymas gali būti keičiamas esant svarbioms aplinkybėms, patvirtinančioms tėvų turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą, arba vaiko poreikių pasikeitimą. Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, c. b. Nr. 3K-3-259/2004).
Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovas laikėsi pozicijos, kad jo turtinė padėtis nuo 2013 m. nėra pakitusi, priešingai – ieškovės turtinė padėtis yra geresnė – ji dirba ir gauna daugiau pajamų nei 2013 metais, todėl nėra pagrindo iš jo priteisti nepilnamečiui vaikui didesnę išlaikymo sumą.
Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013). Tai gi, CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl asmuo turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).
Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu nuosekliai įrodinėjo, kad jis negali dirbti, nes turi rūpintis senyvo amžiaus tėvais. Teismas sutinka, kad suaugę vaikai turi rūpintis senyvais tėvais, tačiau nesutiktina, kad atsakovui rūpinantis senyvais tėvais, jis neturi galimybės dirbti. Atsakovas pateikė į bylą medicininius dokumentus apie savo tėvo I. J. sveikatą (77,79, 83 b. l.) ir iš šių medicininių dokumentų matyti, kad atsakovo tėvas tikrai serga ir jam bei atsakovo motinai reikalinga nuolatinė priežiūra, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovo tėvams yra nustatytas specialios priežiūros poreikis, ar, bet kuriam iš jų nustatyta rūpyba ar globa, o atsakovas teismo nutartimi būtų paskirtas rūpintoju ar globėju. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kartenos seniūnijos 2015-06-08 rašte nurodyta, kad R. J. senyvo amžiaus tėvams reikalinga nuolatinė priežiūra, tačiau jiems specialūs poreikiai nėra nustatyti (104 b. l.). Akivaizdu, kad atsakovas rūpindamasis savo senyvais tėvais, turi galimybę dirbti, tačiau prisidengdamas tėvų priežiūra vengia įsidarbinti. Atsakovas yra pateikęs į byla duomenis apie tai, kad jis nuo 2015-04-14 yra registruotas Klaipėdos teritorinės darbo biržos Kretingos skyriuje (60 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui ieškinys buvo įteiktas 2015-03-20, darbo biržoje jis buvo registruotas 2015-04-14, duomenų apie tai, kad atsakovas būtų registruotas darbo biržoje anksčiau iki ieškovei kreipiantis į teismą ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo, byloje nėra, todėl laikytina, kad atsakovas dėl jam žinomų priežasčių nėra suinteresuotas dirbti. Taip pat atsakovas nurodė, kad jis dėl savo sveiktos sutrikimų negali dirbti ir yra į bylą pateikęs medicininius dokumentus apie savo sveikatos būklę (61, 62, 64, 65, 152 b. l.), tačiau nėra pateikęs į bylą dokumentų, iš kurių būtų matyti, kad jam yra nustatytas tam tikras darbingumo lygis ar apribojimas dirbti tam tikrus darbus. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad aplinkybė, jog atsakovas, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir nededa pakankamų pastangų darbo paieškai, nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo.
Atsižvelgiant į nepilnamečio H. V. amžių, šiuo metu berniukas yra 12 metų, į tai, kad ieškovė viena augina nepilnametį sūnų, šiuo metu dirba, nepilnamečiui vaikui nustatytas regos sutrikimas, į tai, kad atsakovas yra bedarbis, turi nekilnojamojo turto, kurį galėtų išnuomoti ar realizuoti ir tokiu būdu gauti pajamų, į tai, kad atsakovas būdamas sveikas ir darbingas nededa pakankamai pastangų, kad padidėtų jo pajamos, be to, jis turi turto, kurį galėtų parduoti ir stengtis padėti išlaikyti savo vienintelį turimą savo sūnų, laikytina, kad atsakovui toliau mokant sūnui prieš dvejus metus teismo sprendimu priteistą 350 Lt (101,37 €) išlaikymą mokamą kas mėnesį, nebūtų užtikrintos lėšos, būtinos vaiko gydymui, maistui, aprangai, mokymuisi ir kitoms būtinoms vaikui augti sąlygoms. Laikytina, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, nesant duomenų, kad negali dirbti, bei turintis nekilnojamojo turto, turi imtis visų įmanomų priemonių teikti išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui, aktyviai ieškotis darbo ir siekti gauti lėšų iš jam priklausančio nekilnojamojo turto, kad galėtų mokėti nepilnamečiui sūnui reikiamą išlaikymą.
Ieškovė prašo padidinti sprendimu priteisto nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydį iki 200 €. CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatytas orientacinis vaikui priteistino išlaikymo dydis, t. y. jis turi būti ne mažesnis kaip minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 325 € (LR Vyriausybės 2015-06-17 nutarimas Nr. 615 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“). Ieškovės teigimu vaikui kas mėnesį reikalinga išlaikymui sumai yra 422,33 €. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio, reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis vaikas H. V., gimęs 2003-05-20, šiuo metu yra dvylikos metų, įvertinus ieškovės pateiktus duomenis dėl padidėjusių vaiko poreikių, turimų išlaidų vaikui, tėvų turtinę padėtį, proporcingumo principą laikytina, kad būtina didinti nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydį, nes ankstesniu teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydis, atsižvelgiant į padidėjusius nepilnamečio vaiko poreikius, įskaitant vaiko daliai tenkančių būsto išlaidų bei augantį pragyvenimo lygį, laikytina, kad atsakovas nepilnamečio sūnaus išlaikymui turėtu per mėnesį skirti 150 € periodinių išmokų mokamų kas mėnesį ir ši mokėtina išlaikymo suma laikytina reali bei atitinkanti nepilnamečio vaiko poreikius. Todėl keistinas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-03-07 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-61-636/2013 dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir priteistinas iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 € nuo kreipimosi į teismą dienos – 2015-03-16, iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Vaiko motina, su kuria gyvena nepilnametis vaikas, skirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja, nes tėvams gyvenant skyrium, išlaikymui skirtas lėšas tvarko tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.157 str., 3.190 str.). Vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą.
Ieškovė, teismo posėdžio metu, sakydama baigiamąją kalbą, be ieškinyje išdėstytų prašymų prašė iš atsakovo priteisti vaikui išlaikymą turtu (žemės sklypu ar mechaninėmis dirbtuvėmis). Ieškovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės patikslinto ieškinio nepateikė ir netikslino ieškinio reikalavimų, todėl reikalavimas priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymą iki jo pilnametystės natūra net nebuvo nagrinėjamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Ištyrus byloje esančius įrodymus, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, nei ieškovė, nei ją atstovavusi advokatė, neišreiškė noro papildyti bylos medžiagą. Atsižvelgiant į tai, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas turi teisę keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, ieškovės reikalavimas išsakytas baigiamojoje kalboje priteisti išlaikymą natūrą atmestinas kaip nenagrinėtinas.
Taip pat ieškovė teismo posėdžio metu sakydama baigiamąją kalbą prašė areštuoti atsakovo turtą dėl susidariusio apie 100 € išlaikymo įsiskolinimą susidariusį ankstesnio sprendimo vykdymo metu. Pažymėtina, kad ieškovė atsakovui gera valia nemokant nepilnamečiui sūnui išlaikymo, dėl susidariusio įsiskolinimo išieškojimo turi teisęs pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti antstoliui, pagal skolininko gyvenamąją vietą, jo turto ar darbo vietą (CPK 590 str. 1 d.).
Atsakovas teismo posėdžio metu sakydamas baigiamąją kalbą prašė teismo iškelti ieškovei baudžiamą bylą, kadangi ieškovė įrodinėja aplinkybes, teikdama teismui klaidinančius įrodymus. Ieškovė reiškė ieškinį dėl nepilnamečiui sūnui išlaikymo padidinimo, siekdama pagrįsti savo reikalavimus teikė į bylą įrodymus apie atsakovo gyvenamąją vietą, darbo vietą ir t. t. Pažymėtina, kad ieškovė turi teisę teikti teismui įrodymus, tačiau teismas vertina bylos kontekste įrodymų pagrįstumą. Bylos nagrinėjimo metu buvo akivaizdu, kad ieškovė visomis įmanomomis priemonėmis siekė įrodyti, kad atsakovas gali mokėti didesnį išlaikymą savo sūnui, todėl vien tai, kad kai kurie įrodymai nepatiko atsakovui, nėra pagrindo daryti išvadai, kad ieškovės siekimas ginti savo nepilnamečio sūnaus interesus, turėtų nusikalstamos veikos požymių.
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).
Ieškovė dėl reikalavimo pakeisti išlaikymo dydį nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Ieškovė prašė padidinti išlaikymą nuo 101,37 € iki 200 €, teismas priteisė 150 EUR, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 18 € (48,63 € x 12 mėn. x 3 % ) žyminio mokesčio už išlaikymo padidinimą (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovė Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-02-03 sprendimu Nr. SP-405-(7.0335) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Taip pat dėl ieškovės teisių gynimo valstybė turėjo bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas, kurios sudaro 92,64 €, tenkinus 75 procentus (150 € : 200 € x 100) ieškovės turtinių reikalavimų, iš atsakovo priteistina į Valstybės biudžetą 64,85 € (92,64 € x 70%) išlaidų už antrinę teisinę pagalbą (CPK 83 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str., 99 str.)
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai, apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-03-07 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-61-636/2013 dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir priteisti iš atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kretingos r., K., M. g. , nepilnamečiui vaikui H. V., gim. 2003-05-20, a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 € (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo kreipimosi į teismą dienos – 2015-03-16, iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę nepilnamečio vaiko motiną R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko H. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 18 € (aštuoniolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio ir 64,85 € (šešiasdešimt keturis eurus 85 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Išaiškinti atsakovui R. J., jog žyminį mokestį jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, o išlaidas už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą – į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai. Sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.