- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-24
- Bylos Nr.
- 2A-1092-883/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00736-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Atsakovas
- R. J.
- Ieškovas
- R. V.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1206-636/2015 pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui R. J. dėl priteisto nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė R. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. J., prašydama pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-03-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-61-636/2013 priteistą iš atsakovo R. J. išlaikymą nepilnamečiui sūnui H. V., gim. 2003 m., po 100,37 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, priteisiant iš atsakovo R. J. nepilnamečiui sūnui H. V. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės; paskirti ieškovę nepilnamečio sūnaus H. V. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja; priteisti iš atsakovo valstybei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad minėtu teismo sprendimu vaiko išlaikymui buvo priteista po 350 Lt, tačiau paaugus vaikui, pasikeitus jos turtinei padėčiai bei pragyvenimo lygiui, ankstesniu sprendimu priteisto išlaikymo nebeužtenka vaikui išlaikyti. Ieškovei tenka skirti papildomai lėšų sūnui išlaikyti, tačiau to padaryti ji negali, kadangi šiuo metu yra bedarbė, turi kreditorinį įsiskolinimą, trūksta lėšų pragyvenimui, maistui, drabužių įsigijimui bei kitoms reikmėms. Nurodė, kad sūnus turi sveikatos problemų – jam reikia nešioti akinius. Ji kas mėnesį sūnui išleidžia po 422,33 Eur. Mano, kad atsakovas turi galimybę mokėti sūnui didesnį išlaikymą, nes jis dirba, turi žemės sklypų, mechanines dirbtuves ir gali užsidirbti, be to, gali dalį šio nekilnojamojo turto parduoti ir gautus pinigus skirti sūnaus išlaikymui.
Atsiliepimas
Atsakovas R. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė turi daugiau turto nei jis, todėl gali daugiau prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Ieškovės kaltė, kad sūnui yra nustatytas regėjimo sutrikimas – tai parodo, kad ji blogai auklėja vaiką. Jis negali mokėti didesnio išlaikymo, nes turi rūpintis senyvo amžiaus tėvais ir dėl to negali dirbti. Gyvena iš tėvų gaunamos 400 Eur pensijos ir iš tos sumos moka išlaikymą sūnui, tai jam ir jo tėvams lieka pragyvenimui tik 300 Eur per mėnesį. Jis pats turi sveikatos problemų, dėl širdies veiklos sutrikimo negali dirbti sunkių fizinių darbų, jį dusina, jaučią nuovargį. Be to, gyvena kaime ir turi dirbti kaimo darbus. Šiuo metu yra užsiregistravęs darbo biržoje. Jam priklausančios mechaninės dirbtuvės yra tuščios ir jis automobilių remonto darbais neužsiima.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-03-07 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-61-636/2013 dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir priteisė iš atsakovo R. J. nepilnamečiui vaikui H. V., gim. 2003-05-20, išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos – 2015-03-16, iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė ieškovę, nepilnamečio vaiko motiną R. V., nepilnamečio vaiko H. V. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisė iš atsakovo R. J. į valstybės biudžetą 18 Eur žyminio mokesčio ir 64,85 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į tai, kad nepilnamečio vaiko H. V. poreikiai po teismo 2013-03-07 sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo, padidėjo, kad vaikui išlaikyti reikalinga 422,33 Eur suma per mėnesį, į tai, kad nepakankant lėšų sūnui išlaikyti, ieškovė negali laiku sumokėti mokesčių už komunalinius patarnavimus, taip pat atsižvelgė tiek į ieškovės, tiek į atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad be sūnaus H. V., ieškovė augina dar vieną nepilnametį vaiką, gimusį 2008 m. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad atsakovas rūpindamasis savo senyvais tėvais, turi galimybę dirbti, tačiau prisidengdamas tėvų priežiūra vengia įsidarbinti. Taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovas, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir nededa pakankamų pastangų darbo paieškai, nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Teismas laikė, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, nesant duomenų, kad negali dirbti, bei turintis nekilnojamojo turto, turi imtis visų įmanomų priemonių teikti išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui, aktyviai ieškotis darbo ir siekti gauti lėšų iš jam priklausančio nekilnojamojo turto, kad galėtų mokėti nepilnamečiui sūnui reikiamą išlaikymą. Spręsdamas dėl vaiko išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgė į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, įvertino ieškovės pateiktus duomenis dėl padidėjusių vaiko poreikių, turimų išlaidų vaikui, įskaitant vaiko daliai tenkančių būsto išlaidų bei augantį pragyvenimo lygį, tėvų turtinę padėtį, ir laikė, kad atsakovas sūnaus išlaikymui turėtų per mėnesį skirti 150 Eur periodinių išmokų mokamų kas mėnesį, todėl pakeitė Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-03-07 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-61-636/2013 dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 € nuo kreipimosi į teismą dienos – 2015-03-16, iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad ieškovė Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-02-03 sprendimu Nr. SP-405-(7.0335) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo valstybei priteisė 18 Eur (48,63 Eur x 12 mėn. x 3 % ) žyminio mokesčio už išlaikymo padidinimą (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), taip pat 64,85 Eur (92,64 Eur x 70%) išlaidų už antrinę teisinę pagalbą (CPK 83 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str., 99 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
Apeliantas R. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015-07-15 sprendimą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad jo finansinė padėtis yra sunki, gyvena su tėvais, kuriuos turi slaugyti, neturi jokios profesijos, niekur nedirba, turi skolinių įsipareigojimų, taip pat turi problemų su sveikata dėl ko negali dirbti. Nurodo, kad nėra ūkininkas, turimą žemę naudoja savo reikmėms. Dirbtuvės yra bevertės, tik apgriuvę pastatai, jis yra tų pastatų bendrasavininkis, žemę nuomoja. Ieškovė apie jį teikia klaidingą informaciją, klaidina teismą ir kitas institucijas norėdama jam pakenkti. Nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą rėmėsi vien ieškovės paaiškinimais ir jos pateiktais įrodymais, visiškai nevertino jo paaiškinimų ir į bylą pateiktų įrodymų. Mano, kad šiuo metu jo teikiamo išlaikymo suma vaikui yra pakankama. Taip pat nurodo, kad ieškovės R. V. finansinė padėtis yra daug geresnė, ji turi daug nekilnojamojo turto, parduotuvę, kurioje gali dirbti, todėl ji gali daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. V. nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu. Prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-07-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo R. J. nepilnamečio vaiko H. V. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės nuo teismui pateikto ieškinio dienos, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Nurodo, kad 150 Eur periodinių išmokų mokamų kas mėnesį, kurias teismas priteisė iš atsakovo vaiko poreikiams tenkinti, nepakanka, reikia 200 Eur per mėnesį, nes vaikas yra paauglys ir jam visko reikia daugiau. Atsakovas piktybiškai slepia pajamas ir turtą, kad kuo mažiau tektų prisidėti prie vaiko išlaikymo. Nurodo, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, kurį pardavęs galėtų sumokėti vaikui didesnį išlaikymą. Prašo atsižvelgti į tai, kad ji augina dar vieną mažametį sūnų, gim. 2008 m., kurio tėvas išvykęs, todėl ji vaikais rūpinasi viena. Vaikams susirgus ji praranda galimybę dirbti ir gauti pajamas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo pakeistas iš atsakovo priteisto išlaikymo dydis nepilnamečiam sūnui, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenys teismui patvirtina, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013-03-07 sprendimu dalinai pakeitė 2007-08-16 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi priteistą išlaikymą iš atsakovo R. J. jo nepilnamečiui vaikui H. V., gim. 2003 m., priteisiant po 350 Lt (101,37 Eur) periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Šiaulių apygardos teismas 2013-05-27 nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą.
Įstatyme įtvirtinta galimybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 str. 5 d.; Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013; Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad nei vaiko tėvo turtinė padėtis, nei vaiko poreikiai per laikotarpį nuo 2013-03-07, kuomet buvo priimtas Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimas, iš esmės nepasikeitė, o ieškovės turtinė padėtis yra daug geresnė nei atsakovo.
Apeliacinio skundo argumentas nepaneigia teismo išvados dėl nepilnamečio šalių vaiko poreikių padidėjimo, nes nuo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-03-07 sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei du metai, vaikas yra paauglys (12 m), padidėjo poreikiai mokymosi priemonėms įsigyti, užklasinei veiklai, drabužiams, avalynei, sveikatos priežiūrai, higienai, laisvalaikiui, padidėjo išlaidos maistui, komunaliniams mokesčiams.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovės nurodytas aplinkybes, atsiradusias po Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-03-07 sprendimo priėmimo, kuriomis ji grindė išlaikymo dydžio padidinimą byloje, visapusiškai ištyrė ir dėl jų pasisakė priimdamas teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė dėl ieškovės bei atsakovo turtinės padėties, pagal CPK 186 straipsnio reikalavimus ištirdamas, įvertindamas ir aptardamas visus byloje esančius įrodymus, susijusius su šalių turtine padėtimi (gaunamas pajamas, turimą turtą bei įsipareigojimus), aiškinosi šalių nepilnamečio vaiko poreikius, atsižvelgdamas į ieškovės pateiktus duomenis bei skaičiavimus (susijusius su vaiko poreikiu maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam patenkinimui). Teismas sprendimo motyvuose išsamiai vertino šalių turtinę padėtį, konstatuodamas, kad šiuo metu nepilnametis H. V. yra paauglys (12 metų amžiaus), ieškovė viena augina nepilnametį sūnų, šiuo metu dirba, nepilnamečiui vaikui nustatytas regos sutrikimas, o atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, nesant duomenų, kad negali dirbti, bei turintis nekilnojamojo turto, turi imtis visų įmanomų priemonių teikti išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui, aktyviai ieškotis darbo ir siekti gauti lėšų iš jam priklausančio nekilnojamojo turto, kad galėtų mokėti nepilnamečiui sūnui reikiamą išlaikymą. Šių aplinkybių apeliantas leistinais įrodymais nepaneigė (CPK 178 str.). Apeliantas, skunde teigdamas, kad ieškovės pajamos yra ženkliai didesnės nei ji pati nurodo, tokių įrodymų nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu ieškovė viena augina ir kitą nepilnametį vaiką N. V., gim. 2008 m..
Apeliaciniu skundu apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą rėmėsi vien ieškovės paaiškinimais ir jos pateiktais įrodymais, visiškai nevertino atsakovo paaiškinimų ir į bylą pateiktų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino atsakovo pateiktus įrodymus, dėl jų pasisakė skundžiamo sprendimo motyvuose. Nors atsakovas R. J. neturi įgijęs jokios profesijos, registruotas darbo biržoje, tačiau jis yra darbingo amžiaus. Apelianto teiginys, kad jis negali dirbti, nes turi rūpintis senyvo amžiaus tėvais, nepaneigia jo galimybės susirasti darbą ir dirbti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, jog atsakovo tėvams būtų nustatytas specialios priežiūros poreikis, ar, bet kuriam iš jų nustatyta rūpyba ar globa, o atsakovas teismo nutartimi būtų paskirtas rūpintoju ar globėju. Apeliantas taip pat nurodo, kad jis negali dirbti dėl blogos sveikatos. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius medicininius dokumentus apie atsakovo sveikatos būklę, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie įrodymai nepatvirtina atsakovo teiginių, jog jis dėl savo sveikatos sutrikimų negali dirbti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės būtų nustatytas ir pripažintas atsakovo R. J. darbingumo lygio sumažėjimas. Taigi, atsakovas, motyvuodamas, jog dirbti negali dėl globojamų senyvo amžiaus tėvų ir savo sveikatos būklės, šių savo teiginių nepagrindė tai patvirtinančiais objektyviais įrodymais (CPK 178 str.).
Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Nustatytas vaiko išlaikymo dydis privalo būti toks, kad galėtų būti tenkinami bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.198 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu yra 325 Eur. Taip pat pažymėtina, kad vaiko išlaikymui reikalinga ne mažesnė kaip 1 MGL suma negali būti absoliutinama ir kiekvienu konkrečiu atveju nustatant vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.
Konkrečiu atveju ieškovei teko pareiga įrodinėti kaip pasikeitė jos materialinė padėtis, kaip padidėjo vaiko poreikiai dėl kokių priežasčių reikalinga didesnė išlaikymo suma. Atsakovas nurodydamas, kad ieškovės pateiktame nepilnamečio vaiko poreikių paskaičiavime nurodytos sumos yra aiškiai per didelės, neatitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijų, o vaiko poreikiai neatitinka realios situacijos, taip pat turi pareigą pagrįsti savo argumentus, nurodyti nesutikimo su ieškiniu ar savarankiško reikalavimo motyvus, juos patvirtinančius įrodymus ir pridėti įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 142 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai, 143 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.).
Minėta, kad minimali mėnesinė alga (MMA) šiuo metu yra 325 Eur, o išlaikymas iš atsakovo padidintas iki 150 Eur, taigi yra akivaizdžiai mažesnis už išlaikymo dalį, jeigu teismas laikytųsi orientacinio ir vienam iš tėvų tenkančio 162,50 Eur dydžio kriterijaus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra nurodęs, kad, sprendžiant išlaikymo dydžio priteisimo klausimą, yra būtina atsižvelgti į tai, pas kurį iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, nes tokiu būdu jam ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Negalima nuneigti to fakto, kad su vaiku gyvenanti motina turi daugiau išlaidų, nei kartu su jais negyvenantis tėvas.
Aptariamame kontekste pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Taigi, esant pagrįstų abejonių dėl tikrosios atsakovo turtinės padėties, jo gaunamų pajamų ir galimybių jas gauti, pirmosios instancijos teismas šias abejones pagrįstai vertino nepilnamečio vaiko interesų naudai, t. y. vertino, kad atsakovo padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais ir padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju 150 Eur kas mėnesį mokamo išlaikymo dydis yra racionalus, atitinka vaiko poreikių ir vaiko tėvų turtinės padėties pusiausvyrą, užtikrina būtinas sąlygas vaikui vystytis ir yra pagrindas jį iki šios sumos padidinti.
Teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečiam vaikui priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimą ir materialinio išlaikymo dydžio nustatymą, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Netenkinus atsakovo R. J. apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.).
Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų, kurie patvirtintų šių išlaidų dydį bei jų pagrįstumą iki bylos išnagrinėjimo teisme iš esmės pabaigos nėra gauta. Esat nurodytoms aplinkybėms ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.