- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-04
- Bylos Nr.
- 2S-1581-781/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-06046-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Pareiškėjas
- S. V., J. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 128.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. V. ir J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4346-868/2013 pagal pareiškėjų S. V. ir J. V. skundą dėl notarinio veiksmo pripažinimo neteisėtu, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaras R. K., bankas „Swedbank“, AB.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai S. V. ir J. V. (toliau - Pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu dėl Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaro R. K. (toliau - Notaras) veiksmų, prašydami pripažinti neteisėtu šio Notaro išduotą 2012 m. lapkričio 16 d. vykdomąjį įrašą ir jį panaikinti bei priteisti iš Notaro visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Skunde Pareiškėjai nurodė, kad 2006 m. balandžio 21 d. S. V., laiduotoja J. V. ir bankas „Swedbank“, AB (toliau - Bankas) sudarė Kredito sutartį Nr. 06-026079-FA, pagal kurią buvo suteikta 494 195, 96 Lt paskola buto, esančio Turistų g. 10D-1, Klaipėdoje, pirkimui ir apdailai. Galutinis kredito grąžinimo terminas buvo 2020 m. vasario 5 d. 2006 m. balandžio 21 d. Pareiškėjai ir Bankas taip pat sudarė Kredito sutartį Nr. 10-007595-FA, pagal kurią buvo suteikta 44 358, 07 Lt paskola, kurios galutinis terminas taip pat 2020 m. vasario 5 d. 2010 m. vasario 5 d. Pareiškėjai ir Bankas pasirašė susitarimą Nr. 06-026079-F A/10-007595-FA-4 Dėl 2006 m. balandžio 21 d. kredito sutarties Nr. 06-026079-FA pakeitimo, pagal kurį Susitarimo pasirašymo dieną Bankas kredito gavėjams papildomai suteikė 19 944, 35 Lt paskolą. Šalys susitarė, jog bendra paimta ir negrąžinta kredito suma yra 538 554, 03 Lt ir turi būti grąžinama vadovaujantis pagrindinės Sutarties Nr. 10-007595-FA sąlygomis. Bankas 2012 m. balandžio 11 d. pretenzija „Dėl įsiskolinimo „Swedbank“, AB laiduotoją J. V. informavo, jog kredito gavėjas S. V. nevykdo savo įsipareigojimo grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ir kitus mokėjimus pagal minėtą kredito sutartį Nr. 06-026079-FA, o kredito gavėjo įsiskolinimas Bankui 2012 m. balandžio 11 d. buvo 42 188, 49 Lt. Atitinkamai 2012 m. balandžio 11 d. įspėjimu „Dėl sutarties nutraukimo“ kredito gavėjas S. V. buvo informuotas, jog negrąžinus 42 188, 59 Lt pradelstos skolos iki 2012 m. gegužės 16 d. Bankas vienašališkai nutraukia sutartį. 2012 m. lapkričio 16 d. Notaras išdavė vykdomąjį įrašą, kuriuo siūlo Banko naudai iš solidarių skolininkų, Pareiškėjų priverstinai išieškoti 573 089, 33 Lt nesumokėtos skolos, kuri kilo iš Sutarties Nr. 06-026079-FA su visais jos galimais sąlygų pakeitimais ir papildymais nevykdymo. 2012 m. lapkričio 16 d. vykdomajame įraše nurodoma, kad 573 089, 33 Lt tariamą skolą sudaro nesumokėtos skolos (kredito) dalies dydis – 528 076, 49 Lt, nesumokėtų palūkanų dydis – 34 178, 56 Lt, nesumokėtų delspinigių už skolos (kredito) dalį dydis -3 149, 17 Lt, nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas dydis – 6 089, 11 Lt, nesumokėtų delspinigių už nesumokėtą turto draudimo mokestį dydis - 53, 20 Lt. Pareiškėjai nurodo, jog iš 2012 m. lapkričio 16 d. vykdomo įrašo rezoliucinės dalies, kuria vadovaujamasi atliekama išieškojimo procedūra, matyti, kad pagal šį vykdomąjį įrašą antstolis galės vykdyti išieškojimą iš viso Pareiškėjų turto. Kai tuo tarpu antstolis, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą, galėjo nukreipti išieškojimą ne į visą, bet tik į įkeistą pareiškėjų turtą. Pareiškėjai daro išvadą, jog Notaras išduodamas 2012 m. lapkričio 6 d. vykdomąjį įrašą prisiėmė teismo vaidmenį ir iš esmės priteisė iš pareiškėjo S. V. 573 089, 33 Lt skolą. Notaras tuo pačiu peržengė ir Banko prašymo ribas. Jame Bankas prašo atlikti vykdomoji įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo kreditoriaus naudai iš hipoteka įkeisto turto. Anot Pareiškėjų Notaras, atlikdamas vykdomąjį įrašą, pažeidė vykdomojo įrašo išdavimo procedūrą, nes siūlė iš skolininko ir laiduotojos solidariai išieškoti tariamą skolą ne tik iš įkeisto, bet iš viso Pareiškėjams priklausančio turto. Tokiu būdu Notaras neužtikrino išieškojimo proceso teisėtumo ir atliko neteisėtą veiksmą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaras R. K. atsiliepime į skundą prašo Pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą bei panaikinti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad vykdomasis įrašas išduotas teisėtai ir nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti jį negaliojančiu bei panaikinti skunde nurodytų motyvų pagrindu. Pažymėjo, jog iš esmės Pareiškėjai pripažįsta paties vykdomojo įrašo atlikimo procedūrų teisėtumą (jų neginčija). Šiuo atveju vykdomasis įrašas ginčijamas tik ta apimtimi, kuria Notaras, pareiškėjų nuomone, galimai viršijo savo įgaliojimus, siūlydamas išieškoti visą susidariusią skolą iš viso pareiškėjo S. V. turimo turto, nors vykdomajame įraše turėjo (privalėjo) nurodyti tik konkretų hipotekos sandoriu įkeistą turtą, iš kurio turėtų (ir galėtų) būti atlikti priverstiniai išieškojimo veiksmai. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. l R-144 „Dėl vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas) 15 punkte yra imperatyviai nurodyta, kad vykdomuoju įrašu notaras siūlo išieškoti iš skolininko per hipotekos sandoryje nustatytą terminą nesumokėtą skolinio įsipareigojimo sumą su priklausančiomis palūkanomis, taip pat netesybas ir (ar) nuostolius, jeigu hipoteka (įkeitimas) juos apima. Taigi pacituota teisės norma tiesiogiai implikuoja tai, jog vykdomajame įraše turi būti nurodoma visa susidariusi skolos suma (tiek pagrindinė suma: skola, palūkanos, tiek papildomos sumos: netesybos, nuostoliai, kurių neapima netesybos). Atkreipė dėmesį, jog Aprašo sudedamoji dalis yra jos priedas - pavyzdinė vykdomojo įrašo forma - kurios (tiek turinio, tiek formos prasme) notaras taip pat yra tiesiogiai saistomas. Vadovaujantis minėta pavyzdine vykdomojo įrašo forma, vykdomajame įraše aprašomas tik hipotekos sandoris (nurodant pagrindinius jo duomenis - sandorio pavadinimą, jo sudarymo data ir notarinio registro numerį), kurio pagrindu išduodamas vykdomasis įrašas, nenurodant konkretaus hipotekos sandorio pagrindu įkeisto turto. Pabrėžė, kad aukščiau nurodytos teisinės išvados dėl Notaro atliktų veiksmų teisėtumo (Pareiškėjų reikalavimų nepagrįstumo) darytinos atsižvelgiant taip pat ir į tai, kad tuo atveju, jeigu realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka.
Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB (Bankas) teismui pateiktu atsiliepimu į Pareiškėjų skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad Pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad ginčo vykdomajame įraše turi būti nurodytas konkretus turtas, į kurį turi būti nukreiptas išieškojimas, nes Notaro veiklą reglamentuojantis Aprašas numato būtinumą nurodyti tik skolininkus ir hipotekos sandorį, pagal kurį turi būti vykdomas išieškojimas. Aprašo priedas nenumato, kad vykdomajame įraše turi būti konkretizuota, jog išieškojimas vykdomas tik iš konkretaus įkeisto turto. Notaras griežtai laikėsi Aprašo priede nurodytos vykdomojo įrašo formos. Bankas nesutinka, kad Notaras, atlikęs ginčo vykdomąjį įrašą, peržengė prašymo ribas. Vykdomuoju įrašu pirmiausia turi būti išieškoma iš įkeisto turto ir tik tuo atveju, jeigu realizavus įkeistą turtą, skola nebus padengta, remiantis vykdomuoju įrašu bus galima išieškoti skolą iš kito Pareiškėjų turto. Pareiškėjų teiginiai, kad ginčo vykdomuoju įrašu pirmiausia gali būti realizuojamas ir neįkeistas Pareiškėjų turtas yra nepagrįsti, nes priverstinio vykdymo metu antstolis privalės išieškojimą nukreipti būtent į įkeistą turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 4 d. nutartimi Pareiškėjų skundą atmetė. Teismas pažymėjo, kad hipotekos kreditorius teisėtai ir pagrįstai prašyme atlikti vykdomąjį įrašą nurodė visą skolos dydį (572 026, 53 Lt), nurodydamas iš ko ji susideda: nesumokėtos skolos (kredito) dalies dydis – 528 076, 49 Lt, nesumokėtų palūkanų dydis – 34 178, 56 Lt, nesumokėtų delspinigių už skolos (kredito) dalį dydis -3 149, 17 Lt, nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas dydis – 6 089, 11 Lt, nesumokėtų delspinigių už nesumokėtą turto draudimo mokestį dydis - 53, 20 Lt, palūkanas skaičiuojamas nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki visiško skolos (kredito) išieškojimo dienos, kurių dydis ir apskaičiavimo tvarka nurodyta 2006 m. balandžio 21 d. kredito sutartyje Nr. 06-026079-FA (su visais jos pakeitimais ir papildymais), 5 procentus metinių palūkanų nuo visos skolininko įsiskolinimo sumos (tai yra nuo 572 026, 53 Lt) nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos bei notaro paimtą atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad hipoteka apima visą hipotekos kreditoriaus Notarui nurodytą skolą, t. y. negrąžintą kredito sumą, nesumokėtas palūkanas, delspinigius už negrąžintą kreditą ir už nesumokėtas palūkanas, todėl pagrįstai ir teisėtai vykdomuoju įrašu siūloma išieškoti iš skolininko (pareiškėjo) visą hipotekos kreditoriaus nurodytą skolos sumą su palūkanomis ir delspinigiais, taip pat palūkanas iki skolos išieškojimo, nes jas taip pat apima hipoteka. Teismas sutiko su Notaro atsiliepime į Pareiškėjų skundą nurodytu argumentu, kad jo atliktas notarinis veiksmas, siūlant išieškoti iš Pareiškėjo visą susidariusią skolą, nenurodant konkretaus hipotekos sandoriu įkeisto turto, iš kurio galėtų būti atliekami priverstiniai išieškojimo veiksmai, tačiau vykdomajame įraše aiškiai aprašant pagrindinius (esminius) hipotekos sandorio duomenis, negali būti vertintinas kaip neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad pagal Notaro išduotą vykdomąjį įrašą antstolis galės vykdyti išieškojimą iš viso Pareiškėjų turto, nes vykdydamas Notaro vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus naudai, antstolis pirmiausia atlieka priverstinį įkeisto daikto pardavimą ir tik tuomet, kai pardavus įkeistą daiktą varžytynėse, paaiškėja, kad gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, ir Notaro vykdomasis įrašas dėl skolos hipotekos kreditoriui išieškojimo tampa įvykdytas tik iš dalies, antstolis, kreditoriui pasinaudojus CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tęsia Notaro vykdomojo įrašo dėl skolos išieškojimo hipotekos kreditoriaus naudai priverstinio vykdymo veiksmus CPK nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš kito skolininko turto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti neteisėtu Notaro veiksmą – 2012 m. lapkričio 16 d. vykdomojo įrašo išdavimą, jį panaikinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjų nuomone, pagal 2012 m. lapkričio 16 d. vykdomąjį įrašą antstolis galės vykdyti išieškojimą iš viso Pareiškėjų turto, kai tuo tarpu antstolis, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą, gali nukreipti išieškojimą ne į visą, bet tik į įkeistą Pareiškėjų turtą. Taigi, Notaras peržengė hipotekos institutu užtikrintų prievolių priverstinio įvykdymo ribas, nes tapo galimas išieškojimas iš viso Pareiškėjų turto. Notaras peržengė ir kreditoriaus (Banko) prašymo ribas - jame Bankas prašo tik atlikti vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Taip pat Notaras, išduodamas 2012 m. lapkričio 6 d. vykdomąjį įrašą, prisiėmė teismo vaidmenį ir priteisė iš pareiškėjo S. V. 573 089, 33 Lt, tuo įvertindamas kreditoriaus reikalavimų pagrįstumą ir teisėtumą visose reikalaujamos sumos sudedamosiose dalyse. Taip pat nurodė, kad teismo išvada apie išieškojimo tvarką nepagrįsta jokiais teisės aktais. Niekas nedraudžia antstoliui pagal vykdomąjį įrašą areštuoti visą pareiškėjui priklausantį turtą, priverstinai realizuoti hipoteka neapsunkintą turtą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Pareiškėjų atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo bankas „Swedbank“, AB (Bankas) ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš Pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Pareiškėjai nepagrįstai teigia, jog ginčo vykdomajame įraše turi būti nurodomas konkretus turtas, į kurį turi būti nukreipiamas išieškojimas. Aprašo priedas nenumato, kad vykdomajame įraše būtų konkretizuojama, jog išieškojimas vykdomas tik iš konkretaus, skolininko įkeisto turto, t. y. kad skolos išieškojimas nukreipiamas tik į konkretų įkeistą turtą. Be to, Pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad Notaras, atlikęs ginčo vykdomąjį įrašą, peržengė Banko 2012 m. rugpjūčio 22 d. Prašymo atlikti vykdomąjį įrašą ribas. Minėtas prašymas atitiko visus Aprašo reikalavimus ir Pareiškėjai jo formos bei turinio neginčija. Pažymėjo, kad vykdydamas Notaro vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus naudai, antstolis pirmiausia atlieka priverstinį įkeisto daikto pardavimą. Jei pardavus įkeistą daiktą varžytynėse paaiškėja, kad gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, ir šia prasme notaro vykdomasis įrašas dėl skolos hipotekos kreditoriui išieškojimo tampa įvykdyta tik iš dalies, antstolis tęsia notaro vykdomojo įrašo dėl skolos išieškojimo hipotekos kreditoriaus naudai priverstinio vykdymo veiksmus ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš įkeisto turto.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaras R. K. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad hipotekos kreditorius Bankas 2012 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ojo notarų biurą su prašymu atlikti vykdomąjį įrašą ir išieškoti jo naudai iš pareiškėjo S. V. 572 026, 53 Lt (b. l. 5-7). Notaras R. K. 2012 m. lapkričio 16 d. išdavė vykdomąjį įrašą, siūlydamas priverstinai išieškoti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis, delspinigiais iš Pareiškėjo S. V. hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus Banko naudai (b. l. 4). Pagal vykdomąjį įrašą nesumokėtos skolos (kredito) dalies dydis sudarė 528 076, 49 Lt, nesumokėtų palūkanų dydis – 34 178, 56 Lt, nesumokėtų delspinigių už skolos (kredito) dalį dydis - 3 149, 17 Lt, nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas dydis – 6 089, 11 Lt, nesumokėtų delspinigių už nesumokėtą turto draudimo mokestį dydis - 53, 20 Lt, palūkanas skaičiuojant nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki visiško skolos (kredito) išieškojimo dienos, kurių dydis ir apskaičiavimo tvarka nurodyta 2006 m. balandžio 21 d. kredito sutartyje Nr. 06-026079-FA (su visais jos pakeitimais ir papildymais), 5 procentus metinių palūkanų nuo visos kolininko įsiskolinimo sumos (tai yra nuo 572 026, 53 Lt) nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos bei notaro paimtą atlyginimą.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Pareiškėjais, kad Notaras, atlikdamas vykdomąjį įrašą, pažeidė vykdomojo įrašo išdavimo procedūrą, nes siūlė iš Pareiškėjų solidariai išieškoti skolą ne tik iš įkeisto, bet iš viso Pareiškėjams priklausančio turto. CK 4.193 straipsnio, nustatančio hipotekos kreditoriaus teisės patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto įgyvendinimo tvarką, 1 dalyje (redakcija, galiojanti po 2012 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad jei realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad hipotekos kreditoriaus teisė skiriasi nuo kitų išieškotojų teisių, nustatytų vykdymo procese, nes jo teisė į reikalavimo patenkinimą bendra tvarka iš kito, t. y. neįkeisto skolininko turto, yra ribojama. Tokia teisė atsiranda tik tada, kai realizavus įkeistą turtą jo vertės nepakanka reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-573/2004). Jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse paaiškėja, jog gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, ir šia prasme hipotekos teisėjo nutartis tampa įvykdyta tik iš dalies, tik tokiu atveju antstolis, kreditoriui pasinaudojus CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tęsia hipotekos teisėjo nutarties priverstinio vykdymo veiksmus CPK nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš skolininko kito turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-364/2010). Nors šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas skirtas CK 4.193 straipsnio 1 dalies redakcijai, galiojusiai iki 2012 m. liepos 1 d., tačiau jis yra aktualus ir nagrinėjamu atveju, kadangi normoje įtvirtinta principinė nuostata liko nepakitusi. Analizuojant nurodytą teisės normą ir teismų praktiką matyti, kad nagrinėjamu atveju Bankas įgis teisę reikalauti išieškoti iš Pareiškėjų neįkeisto turto tik po įkeisto daikto realizavimo, ir tik tada, kai realizavus įkeistą daiktą gauta suma bus mažesnė, nei priklauso hipotekos kreditoriui, nes tik tada paaiškės, kokia skolos dalis (ir vykdymo išlaidos) nebus padengta realizavus įkeistą turtą.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia Pareiškėjų dėmesį į tai, jog CK 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatos „turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka“ aiškinimas taip, kad nevisiškai patenkinus savo reikalavimą iš įkeisto daikto kreditorius privalo reikšti atitinkamą ieškinį skolininkui teisme ir likusi, netenkinta iš įkeisto daikto, reikalavimo dalis gali būti patenkinta (išieškota) tik esant dėl to priimtam teismo sprendimui, neatitiktų nurodytos teisės normos paskirties, sisteminio jos aiškinimo, prieštarautų bendriesiems teisės principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K. ir D. K., bylos Nr. 3K-7-364/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. J. N.-A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-526/2010). Tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika suponuoja išvadą, kad Notaro vykdomasis įrašas suteikia teisę hipotekos kreditoriui (Bankui) patenkinti savo reikalavimus skolininkui (Pareiškėjams) visa apimtimi (neapsiribojant vien įkeistu turtu), nesikreipiant į teismą su nauju ieškiniu. Esant tokioms aplinkybėms Pareiškėjų argumentas, jog Notaras, išduodamas 2012 m. lapkričio 6 d. vykdomąjį įrašą prisiėmė teismo vaidmenį ir priteisė iš pareiškėjo S. V. 573 089, 33 Lt, tuo įvertindamas kreditoriaus reikalavimų pagrįstumą ir teisėtumą visose reikalaujamos sumos sudedamosiose dalyse, atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl anksčiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad Notaras peržengė kreditoriaus (Banko) prašymo ribas, kadangi jame prašoma atlikti vykdomąjį įrašą tik dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, o Notarui atlikus vykdomąjį įrašą, išieškojimas tapo galimas iš viso Pareiškėjų turto. Aprašo 6 punkte išvardyta, kas turi būti nurodyta prašyme atlikti vykdomąjį įrašą, o būtent: kreditorius, jo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas; skolininkas ir įkaito davėjas, jų vardai, pavardės, asmens kodai ir gyvenamosios vietos adresai; hipotekos (įkeitimo) kodas Hipotekos registre; negrąžintos skolos dydis ir palūkanų dydis; tais atvejais, kai reikalaujama prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą, taip pat turi būti nurodyti tokio reikalavimo teisiniai pagrindai ir pateikti notarui tokį reikalavimą pagrindžiantys dokumentai. Taigi, Aprašas nenumato, kad jame turi būti konkretizuotas turtas, iš kurio yra galimas priverstinis skolos išieškojimas. Be to, anksčiau aptarta CK 4.193 straipsnio 1 dalis hipotekos kreditoriui suteikia teisę į reikalavimo patenkinimą bendra tvarka ir iš neįkeisto turto. Tokiu būdu Pareiškėjai klaidingai supranta, kokia apimtimi ir iš kokio turto galimas priverstinis skolos, užtikrintos hipoteka, išieškojimas.
Teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti Pareiškėjų skundą dėl Notaro veiksmų, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.