- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-31
- Bylos Nr.
- 2A-821-560/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-03644-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- UAB „Senamiesčio ūkis“
- Atsakovas
- G. R., S. R.
teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) G. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ patikslintą ieškinį atsakovams G. R. ir S. R. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės G. R. 646,74 Eur išlaidų už remonto darbus; iš atsakovų G. R. ir S. R. solidariai 623,83 Eur išlaidų už remonto darbus; priteisti 5 procentų procesines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovams name, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2008-04-24 bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 28/100 dalys buto, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2007-04-03 – 54679/100000 dalys neįrengtos pastogės. Atsakovei name (duomenys neskelbtini), nuo 2001-02-15 asmeninės nuosavybės teise priklauso 72/100 dalys buto, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2007-03-06 – 27021/100000 dalys neįrengtos pastogės ir 11303/100000 dalys neįrengtos pastogės. 2007-06-04 (duomenys neskelbtini) namui buvo atlikta statinio būklės ekspertizė, kuria buvo nustatyti namo avarinės būklės požymiai. 2007-12-05 ieškovas pasirašė statybos rangos sutartį su UAB „Elvora“, o 2008-02-01 – su UAB „Elratas“. Šių sutarčių pagrindu, šalinant namo avarinę būklę, buvo atlikti namo balkonų ir namo fasado remonto darbai, sustiprinta namo arka ir kiti darbai. Kadangi darbai atlikti jau po to, kai atsakovai bendrosios nuosavybės teise bei atsakovė asmeninės nuosavybės teise įgijo nurodytą turtą atsakovai privalo proporcingai savo daliai apmokėti jų daliai tenkančias išlaidas.Atsakovė G. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti 122,69 Eur skolą, kitoje dalyje ieškinį atmesti. Nurodė kad sutinka dėl 12,25 Eur įsiskolinimo paskaičiuoto 28/100 dalims buto, esančio (duomenys neskelbtini), 110,44 Eur įsiskolinimo, paskaičiuoto 72/100 dalims buto, esančio (duomenys neskelbtini); su kitais ieškovo nurodomais įsiskolinimais nesutinka. Pažymėjo, kad nepagrįstai paskaičiuotas įsiskolinimas už rangos darbus, įskaičiuojant neįrengtą pastogę, nes neįrengtos palėpės plotas neturi būti įskaičiuojamas į naudingąjį plotą. Atsakovas S. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad nesutinka su skola už 55,97 kv. m plotą pastogėje, nes jos negalima priskirti prie naudingojo ploto. Ši palėpė yra nepadalinta, neapšiltinta (tame tarpe neapšiltintas ir stogas). Pastogė perpučiama vėjo, ji nėra atskirta šiltomis atitvaromis. Šis plotas neturi konkrečios priskirtos vietos bendrame dviejų pastogių plote. Taigi pastogių plotas turi būti laikomas bendro naudojimo patalpa ir negali būti prilyginamas butų plotui ir todėl negali būti priskaičiuojami mokesčiai ir rinkliavos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-24 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui UAB „Senamiesčio ūkis“ iš atsakovės G. R. 647,26 Eur išlaidų už remonto darbus, 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 451,38 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė ieškovui UAB „Senamiesčio ūkis“ iš atsakovų G. R. ir S. R. solidariai 624,34 Eur išlaidų už remonto darbus, 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovui UAB „Senamiesčio ūkis“ iš S. R. 109,18 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovų G. R. ir S. R. lygiomis dalimis 15,12 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalimi, 4.82 straipsnio 3 dalimi ir 4.83 straipsnio 3 dalimi, darė išvadą, jog atsakovai, kaip namo butų ir kitų patalpų savininkai, privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas už remonto darbus.Pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-11-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, taikant šią teisės normą, išaiškino, kad šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Vadovaudamasis nurodytu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, teismas sprendė, jog aplinkybės, kad pastogė neįrengta ir kad atsakovų dalis neatskirta nuo kitų pastogės bendraturčių dalies ar kad atsakovai nesinaudoja pastogės dalimi, neturi teisinės reikšmės. Atsakovai gali naudotis šia patalpų dalimi pagal bendraturčių sutarimą, atsakovų dalis palėpėje yra įregistruota. Jeigu atsakovai šiomis patalpomis nesinaudoja ar naudojasi retai, tai yra pačių atsakovų sprendimas, tačiau toks sprendimas negali turėti įtakos atsakovams priklausančios dalies name paskaičiavimui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantė G. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2015-02-24 Vilniaus apylinkės teismo sprendimą dalyje ir bylą išspręsti iš esmės.Nurodo, jog neteisingai paskaičiuotas namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendras plotas. Ieškovas neįtraukė į pastarąjį plotą šių butų turimų pastogių plotų: buto Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio S. Ž., pastogės ploto, kuris sudaro 7,69 kv. m., buto Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. G., pastogės ploto, kuris sudaro 7,45 kv. m., buto Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio M. D., pastogės ploto, kuris sudaro 7,46 kv. m., buto Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio T. B., pastogės ploto, kuris sudaro 14,91 kv. m. Į nurodytą plotą taip pat neįtrauktas rūsių, kuriais naudojasi ir yra juos užėmę sekantys butų šeimininkai: L. V. (butas Nr. (duomenys neskelbtini)) 55,57 kv. m., E. Z. (butas Nr. (duomenys neskelbtini)) 39,85 kv. m., V. B. (butas Nr. (duomenys neskelbtini)) 219,72 kv. m., plotas. Taigi skundžiamame sprendime skaičiuojant įsiskolinimą turi būti nurodyta 2 299,77 kv. m., o ne 1 947,13 kv. m. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo bendro naudojimo pastoges prilygino buto naudingam plotui remdamasis ne teisės aktais, bet teismų praktika, kuria nagrinėjamu atveju negali būti remiamasi. Sprendime įrašyta skola už butą 12,25 Eur yra klaidinga ir turi būti 6,40 Eur, t. y. nepagrįstai priteista 5,85 Eur. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad apeliantė su atsakovu savo balkoną perstatė savo lėšomis ir dar turi apmokėti už buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) balkonų remontą.Apeliantė ir atsakovas su vykdomais darbais nebuvo supažindinti, todėl remiantis CK 4.84, 4.85 straipsniais atsakovai atsisako mokėti 642,14 Eur už Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) balkonų perstatymą, nes remonto darbai atsirado dėl administratoriaus kaltės, aplaidumo, neteisingo darbo organizavimo ir pažeistos dokumentų įforminimo procedūros.Neteisingai apylinkės teismas priteisė apmokėti 200,00 Eur už advokatų pagalbą pirminio ieškinio su septyniomis klaidomis perrašymą (patikslinto ieškinio surašymą), priteistas per didelis žyminis mokestis. Ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Iš paskaičiavimų lentelės matyti, jog, apskaičiuojant apeliantei tenkančią remonto išlaidų dalį, į viso namo plotą buvo įskaičiuota S. Ž. priklausanti minėtos pastogės dalis – 7,96 kv. m., tuo tarpu A. G., M. D. ir T. B. priklausančių pastogių plotai negalėjo ir neturėjo būti įtraukti į šį plotą, kadangi šie asmenys pastoges įgijo jau po remonto darbų atlikimo. Apeliantės teiginiai, kad namo rūsiais naudojasi konkretūs asmenys, nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais, apeliantė taip pat nenurodo, kokie byloje esantys įrodymai pagrindžia jos nurodytus rūsių plotus. Tuo tarpu ieškovo pateikti skaičiavimai pagrįsti į bylą pateiktais Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybes, jog atsakovų dalis palėpėje yra įregistruota, atsakovai gali naudotis šia patalpų dalimi pagal bendraturčių susitarimą, pagrįstai motyvavo, kad jeigu atsakovai šiomis patalpomis nesinaudoja ar naudojasi retai, tai yra pačių atsakovų sprendimas, tačiau toks sprendimas negali turėti įtakos atsakovams priklausančios dalies name paskaičiavimui. Apeliantė ginčija jai priklausiusiai buto daliai priskaičiuotą 12,25 Eur skolą – teigia, kad ši suma turėtų būti ištaisyta į 6,40 Eur, tačiau apeliantė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pripažino 12,25 Eur skolą, todėl pati sutikusi su tokiu skolos dydžiu, ji nepagrįstai ginčija šią skolos sumą apeliacine tvarka.Apeliantė, savo lėšomis pagerinusi bendrąją nuosavybę (susiremontavusi savo balkoną), gali ginti savo teises kitais įstatyme numatytas būdais, nukreipdama reikalavimą į kitus bendrosios nuosavybės savininkus, tačiau šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl apeliantės patirtų išlaidų atlyginimo, ginčas byloje yra kilęs dėl administratoriaus patirtų išlaidų atlyginimo.Atliktiems remonto darbams nebuvo reikalingas atsakovų pritarimas ar visų patalpų savininkų sprendimas, nes darbai buvo atlikti įgyvendinant privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.Ieškovo pasinaudojimas procesine teise tikslinti ieškinį nesuteikia pagrindo teigti, kad pirminis ieškinys buvo parengtas nekvalifikuotai ir dėl to sumažinti ar nepriteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų.Teismo sprendimu priteistina žyminio mokesčio suma apskaičiuota pagal patikslinto ieškinio sumą.Atsakovas S. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliantės nurodytoje dalyje 2015-02-24 Vilniaus apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir bylą šioje dalyje išspręsti iš esmės.Apeliantė teisingai prašo teismo atleisti nuo 642,14 Eur mokėjimo už butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) balkonų perstatymą, nes apeliantei ir atsakovui priklausantį balkoną jie perstatė savo jėgomis ir lėšomis. Kasacinio teismo praktikoje, kuria remiasi pirmosios instancijos teismas, ginčo esmė yra rūsys, kuriame veikia kavinė – alaus baras ir rūsys turi apšiltintas atitvaras ir tokias patalpas prilygina naudingam plotui. Šią teismo praktiką taikyti bendro naudojimo pastogėms būtų neteisinga.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamos sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.Byloje nustatyta, kad apeliantei G. R. ir atsakovui S. R. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2008-04-24 bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 28/100 dalys buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto Nr. 8, bei nuo 2007-04-03 – 54679/100000 dalys neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantei name, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2001-02-15 asmeninės nuosavybės teise priklauso 72/100 dalys buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto Nr. 8, nuo 2007-03-06 – 27021/100000 dalys neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 11303/100000 dalys neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2007-06-04 namui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo atlikta statinio būklės ekspertizė, kuria buvo nustatyti namo avarinės būklės požymiai. 2007-12-05 ieškovas pasirašė statybos rangos sutartį su UAB „Elvora“, o 2008-02-01 – su UAB „Elratas“. Šių sutarčių pagrindu šalinant namo avarinę būklę buvo atlikti namo balkonų ir namo fasado remonto darbai, sustiprinta namo arka ir kiti darbai.
Dėl bendrasavininkiui priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto apskaičiavimo
Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš apeliantės ir atsakovo daugiau skolos nei turėjo, nes buvo neteisingai apskaičiuotas apeliantei bei atsakovui priklausančių patalpų dalių naudingasis plotas ir ginčo namo naudingasis plotas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir susijusiais apeliantės argumentais nesutinka.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl to, kas turi sudaryti apeliantei ir atsakovui priklausančių patalpų dalių naudingąjį plotą, pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, išdėstytu 2009-11-27 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009. Nors nagrinėjamu atveju ir nurodytos nutarties atveju ginčai kilo dėl skirtingo tipo patalpų įtraukimo į naudingąjį plotą, tačiau pastaroji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika apima ne tik išaiškinimą dėl rūsio patalpų, bet ir bendro pobūdžio išaiškinimą, apimantį kriterijus, kuriais remiantis turi būti sprendžiama dėl to, kokia dalimi bendraturtis privalo prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-11-27 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, nurodė, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Pažymėtina ir tai, kad nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Priešingas aptariamosios teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu. Tai, kad poįstatyminiai teisės aktai nereglamentuoja tokio, kaip pirmiau nurodytas, patalpų naudingojo ploto skaičiavimo, neteikia teisinio pagrindo kitaip aiškinti CK 4.82 straipsnio 7 dalį. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog aplinkybės, kad ginčo pastogė neįrengta, apeliantės ir atsakovo dalis neatskirta nuo kitų pastogės bendraturčių dalies, apeliantė ir atsakovas nesinaudoja pastogės dalimi, neturi teisinės reikšmės, kas sąlygoja, jog tai, kad apeliantė ir atsakovas šiomis patalpomis nesinaudoja ar naudojasi retai, yra apeliantės ir atsakovo sprendimas, kuris negali turėti įtakos jiems priklausančios dalies name paskaičiavimui.Dėl ginčo namo naudingojo ploto apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pritaria ieškovo argumentams, kad iš paskaičiavimų lentelės matyti, jog, apskaičiuojant apeliantei tenkančią remonto išlaidų dalį, į viso namo plotą buvo įskaičiuota S. Ž. priklausanti minėtos pastogės dalis, tuo tarpu A. G., M. D. ir T. B. priklausančių pastogių plotai negalėjo ir neturėjo būti įtraukti į pastarąjį plotą, kadangi šie asmenys pastoges įgijo jau po remonto darbų atlikimo (A. G. – 2012-04-06, T. B. – 2011-11-02, M. D. – 2010-11-15), tuo tarpu dėl apeliantės nurodytų rūsių plotų neįtraukimo – apeliantė neįrodė, jog jos nurodomi rūsių plotai tikėtina, kad atitinka tikrovę bei jog pastaraisiais rūsiais naudojasi L. V., E. Z., V. B.. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčo namo naudinguoju plotu pagrįstai laikė esant 1 947,13 kv. m.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
Apeliantė nurodo, jog vietoje 12,25 Eur skolos, turėtų būti priteista 6,40 Eur skolos. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka.Teismų praktikoje išaiškinta, kad CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsniai). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog apeliantė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sutiko ir pripažino 12,25 Eur skolą, todėl sutikusi su tokiu skolos dydžiu, apeliantė nepagrįstai ginčija šią skolos sumą apeliacine tvarka ir apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl to nepasisako.Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad apeliantė su atsakovu savo balkoną perstatė asmeninėmis lėšomis ir dar turi apmokėti už buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) balkonų remontą. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju pritaria ieškovo argumentui, jog apeliantė, savo lėšomis pagerinusi bendrąją nuosavybę, gali ginti savo teises kitais įstatyme numatytas būdais, nukreipdama reikalavimą į kitus bendrosios nuosavybės savininkus, tačiau šioje byloje ginčas yra kilęs dėl administratoriaus, o ne dėl apeliantės patirtų išlaidų atlyginimo, t. y. pastaroji apeliantės nurodyta aplinkybė šio ginčo teisingam ir teisėtam išsprendimui teisinės reikšmės neturi. Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas nurodytą apeliantės argumentą atmeta kaip nepagrįstą.Apeliantė nurodo, kad turi teisę atsisakyti mokėti 642,14 Eur už Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) balkonų perstatymą, nes ji ir atsakovas su vykdomais darbais nebuvo supažindinti. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka ir nurodo, jog nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad atliktiems remonto darbams nebuvo reikalingas apeliantės ir atsakovo pritarimas ar visų patalpų savininkų sprendimas, nes darbai buvo atlikti įgyvendinant privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, todėl šis apeliantės argumentas yra atmetamas.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo dalies teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, konstatuoja, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jį tinkamai motyvavus, o pakeisti ar panaikinti skundžiamą jo dalį apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes priteisė iš apeliantės ir atsakovo per didelį žyminį mokestį bei nepagrįstai priteisė 200,00 Eur už patikslinto ieškinio parengimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Žyminis mokestis buvo apskaičiuotas tinkamai bei pagrįstomis dalimis paskirstytas ir priteistas ieškovo naudai iš apeliantės ir atsakovo.Dėl išlaidų teisinei pagalbai už patikslinto ieškinio parengimą apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog šiuo atveju pritartina ieškovo argumentui, kad ieškovo pasinaudojimas procesine teise tikslinti ieškinį nesuteikia pagrindo teigti, jog pirminis ieškinys buvo parengtas nekvalifikuotai ir dėl to yra pagrindas sumažinti ar nepriteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų.Kadangi bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme procesinis sprendimas yra priimtas ieškovo naudai, yra pagrindas iš apeliantės ieškovo naudai priteisti 450,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Apeliantės G. R. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės G. R. ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ naudai 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.