Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 232 straipsnį ir jam paskirta bausmė – 1 (vieneri) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie 2011 m. lapkričio 23 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – 6 (šešeri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad 2012 m. birželio 10–11 dienomis, (tiksli data ir laikas nenustatyti), atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), siekdamas užgauliai pažeminti teismą, parašė ir išsiuntė (duomenys neskelbtini) apygardos teismui adresuotą laišką, šiame teisme gautą 2012 m. birželio 15 d., kuriame užgauliais ir paniekinamais žodžiais įžeidinėjo teismą ir jo darbuotojus. Tokiu būdu, viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdantį (duomenys neskelbtini) apygardos teismą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo į bausmės laiką įskaičiuoti jo atliktą bausmę, bei sumažinti jam paskirtos bausmės laikotarpį, bei pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką.

Skunde nurodo, kad, jo manymu, pirmosios instancijos teismas jį nuteisė neteisingai, nes nebuvo pakankamai įrodymų, jog jis atliko nusikalstamą veiką. Nors jis ir prisipažino, bet nebuvo atlikta jo rašysenos ekspertizė.

Pasak apelianto, svarbiausia tai, kad apylinkės teismas skirdamas jam bausmę neįskaičiavo jo jau atliktos bausmės. Jis šiuo metu jau yra atlikęs apie 5 metus laisvės atėmimo bausmės, ir, jeigu jam būtų įskaitę šį laiką, jam būtų likę 1 metai 6 mėnesiai bausmės.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, skundžiamą nuosprendį ir apeliacinio skundo motyvus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, padarė išvadas atitinkančias byloje nustatytas aplinkybes, todėl skundžiamas nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir jo keisti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teisme gautos rašysenos ekspertizės aktą (2 t. 81–83 b. l.) ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad byloje surinktų duomenų visuma neabejotinai patvirtina nuteistojo A. K. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Šią išvadą patvirtina paties nuteistojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie buvo pagarsinti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, liudytojo E. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, A. K. laiškas (duomenys neskelbtini) apygardos teismui, Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus 2013-08-01 ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. K. laiške išdėstyti žodžiai užgauliai ir paniekinamai įžeidė teismą ir jo darbuotojus.

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme keičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka suriktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (kasacinė byla 2K-307/2012).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, dėl to daroma išvada, kad nuteistasis teismo posėdžio metu neprisipažino padaręs nusikaltimą, nesigaili padaręs nusikaltimą, todėl nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas paskyręs jam bausmę neįskaitė jo jau atliktos bausmės. Pažymėtina, kad BK 64 straipsnis numato bausmių bendrinimo taisykles, kai neatlikus paskirtos bausmės padaroma nauja nusikalstama veika. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas dalinio sudėjimo būdu prie Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies, kuri nuosprendžio priėmimo dieną buvo 6 metai 4 dienos, pridėjo dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė 6 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepažeidė bausmių bendrinimo taisyklių, teisėtai ir pagrįstai neįskaitė nuteistojo atliktos bausmės pagal kitą nuosprendį, kadangi paskirtą bausmę bendrino su jo neatlikta bausmės dalimi.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.