Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, BK 140 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, BK 153 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas jo suėmimo laikas nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteista iš A. K. nukentėjusiajam N. K. 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirta nukentėjusiojo motina R. U..

Priteista iš A. K. nukentėjusiajai F. A. 2 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirta nukentėjusiosios motina A. A..

Kardomoji priemonė – suėmimas A. K. pratęstas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, 140 straipsnio 4 dalį už tai, kad seksualiai prievartavo mažametį asmenį ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, t. y. 2019 m. vasarą, tyrimo metu nenustatytą dieną, vakare, tiksliau nenustatytu laiku, palapinėje prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą N. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., atžvilgiu – suduoti smūgius šiam į galvą, ir pasinaudodamas N. K. bejėgiška būkle dėl mažametystės, veikdamas prieš N. K. valią, bandė įvesti savo varpą šiam į išeinamąją angą, nepavykus to padaryti, įvedė savo varpą į burną, tuo būdu tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, tuo pačiu tokia tyčine veika sukėlė mažamečiui N. K. psichikos sutrikimą – kitas reakcijas į stiprų stresą (F43.8), kuris yra vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

2. Taip pat A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį už tai, kad tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį, t. y. tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, rankomis per drabužius lietė mažametės F. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., krūtinę ir kojas, nurodė jai nusimauti kelnes, vulgariu išsireiškimu pasiūlė jai su juo lytiškai santykiauti, po ko, tęsdamas veiką, F. A. akivaizdoje bandė tenkinti savo lytinę aistrą analiniu būdu, o nepavykus, oraliniu būdu tenkino savo lytinę aistrą su N. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., tuo būdu atliko veiksmus, galinčius sukelti F. A. per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti fizinį bei psichologinį jos vystymąsi.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė bei įvertino, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio ir 301 straipsnio reikalavimų, ir jais remdamasis teisingai nustatė A. K. inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes. Kvalifikuodamas A. K. nusikalstamus veiksmus pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, BK 140 straipsnio 3 dalį, BK 153 straipsnio 1 dalį apygardos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

Dėl A. K. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, BK 140 straipsnio 3 dalį, BK 153 straipsnio 1 dalį

16. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad kasacinėje praktikoje ne kartą nurodyta, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Taigi, asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-497/2021). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-719/2018). Svarbu tik tai, kad netiesioginiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje būtų susieti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-689/2019). Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, grįsdamas nuteistojo kaltę dėl pateiktų kaltinimų, šio reikalavimo laikėsi.

19. Lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, kai tai daroma prieš nukentėjusio asmens valią, būtinai esant bent vienam iš alternatyvių požymių: a) panaudojant fizinį smurtą, b) grasinant tuoj pat jį panaudoti, c) kitaip atimant galimybę priešintis ar d) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Be to, lytinė aistra gali būti tenkinama analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu (dirginant lytinius organus, liečiant lytiniu organu kito žmogaus kūną ir pan.).

20. BK 153 straipsnyje nėra įtvirtintas baigtinis tvirkinamųjų veiksmų sąrašas. Tokio sąrašo nėra suformulavusi ir teismų praktika (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-370/2014). Tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant jaunesniam negu šešiolikos metų asmeniui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat ir lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą tokio asmens akivaizdoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-942/2016, Nr. 2K-191-697/2018). Tvirkinamaisiais veiksmais taip pat pripažįstami atvejai, kuomet mažamečiui susirašinėjimo metu siunčiamos seksualinio pobūdžio žinutės, pornografinio pobūdžio nuotrauka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-87/2014). Objektyviai tvirkinimo veiksmai reiškia veiksmus, galinčius sukelti jaunesnio negu 16 metų amžiaus asmens lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi.

21. Aptarti bylos faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, kad A. K. 2019 m. vasarą, tyrimu nenustatytą dieną, vakare, iš pradžių nederamai lindo prie nukentėjusiosios F. A.: rankomis per drabužius lietė jos krūtinę ir kojas, nurodė jai nusimauti kelnes, vulgariu išsireiškimu pasiūlė jai su juo lytiškai santykiauti, tačiau pastarajai pasipriešinus, savo veiksmus nukreipė į N. K.. Jis, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą mažamečio N. K. atžvilgiu, taip jį įbauginęs ir veikdamas prieš pastarojo valią, bandė įvesti varpą į nukentėjusiojo išeinamąją angą, o nepavykus to padaryti, įvedė savo varpą jam į burną, tokiu būdu tenkindamas savo lytinę aistrą oraliniu būdu. A. K. nusikalstamai tiek F. A., tiek N. K. atžvilgiu veikė intensyviai, aktyviais veiksmais, grasindamas nukentėjusiajam, taigi aiškiai suvokdamas, kad veikia prieš pastarojo valią, mažametės F. A. akivaizdoje, t. y. jai pastarojo veiksmus matant ir girdint. Teismo posėdžio metu A. K. patvirtino, jog žinojo, kad įvykio metu nukentėjusieji F. A. ir N. K. buvo už jį jaunesni – dešimtmečiai (t. 5, b. l. 109). Taigi nuteistasis bent apytikriai žinojo nukentėjusiųjų amžių. Tačiau tai A. K. nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė, jis intensyviais, tikslingais veiksmais seksualiai prievartavo bejėgiškos būklės N. K., kuris dėl savo amžiaus negalėjo jam tinkamai pasipriešinti, ir tvirkino mažametę F. A., t. y. atliko veiksmus, galinčius sukelti nukentėjusiosios per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti fizinį bei psichologinį jos vystymąsi. A. K. suvokė, kad, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, mažametį N. K. seksualiai prievartauja prieš pastarojo valią, mažametės F. A. akivaizdoje, suprasdamas tokių savo veiksmų jai neigiamą poveikį, ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taigi jis nusikalto, veikdamas tiesiogine tyčia. Todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, BK 153 straipsnio 1 dalį.

22. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino arba nurodytą veiką padarė kankindamas nukentėjusį asmenį.

23. Remiantis teismų praktika išžaginimo ir seksualinio prievartavimo bylose, BK 140 straipsnio atitinkama dalis papildomai neinkriminuojama tais atvejais, kuomet dėl seksualinio prievartavimo metu panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas arba sukeliamas fizinis skausmas. Tačiau visiškai kitokia situacija susiklosto tuomet, kai atitinkamo laipsnio sveikatos sutrikdymas (šioje byloje – nežymus) pasireiškia potrauminio streso sindromu ar kita reakcija į buvusį smurtą, ir tai nėra susiję su fizinio smurto panaudojimu tiesiogiai palaužiant mažamečio pasipriešinimą kaltininkui siekiant seksualiai tenkinti savo lytinę aistrą. Tokiu atveju veika turi būti kvalifikuojama ir pagal BK 140 straipsnį. Toks kvalifikavimas pripažįstamas teisingu ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-495-697/2015).

24. Iš Ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos - teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-95/2020 matyti, kad N. K. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8). Šis sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejamas su tiriamais įtariamojo A. K. 2019 m. vasaros laikotarpio (tiksliau nenustatytu laiku) veiksmais ir tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Ekspertinio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad vasarą jautė baimę, susierzinimą, pasibjaurėjimą, liūdesį, pyktį, skausmą, drovumą, bijojo, kad jo atžvilgiu nepanaudotų fizinio smurto, jautė skausmą išeinamojoje angoje, norėjo bėgti, labai bijojo, pamatęs nuteistąjį iki šiol jaučiasi blogai (t. 1, b. l. 154-159). Liudytoja R. U. patvirtino, kad po įvykio sūnus pasikeitė, jo elgesys pasidarė seksualizuotas ne pagal amžių. Akivaizdu, kad būtent dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų N. K. jautė ilgalaikę psichologinę įtampą ir stresą, tai gali turėti negrįžtamą įtaką ne tik pastarojo būsenai, bet ir tolesniam jo asmenybės vystymuisi. Taigi nustatytais A. K. nusikalstamais veiksmais neabejotinai buvo sutrikdyta mažamečio N. K. sveikata. A. K., seksualiai prievartaudamas nukentėjusįjį, numatė, kad savo veiksmais gali sutrikdyti mažamečio psichinę sveikatą, ir nors to nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Todėl nuteistojo A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir BK 140 straipsnio 3 dalį, kaip idealioji nusikaltimų sutaptis.

Dėl paskirtos bausmės

25. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog apygardos teismas, jam už atskirų nusikaltimų padarymą, paskirdamas subendrintą realią laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, todėl paskirta bausmė yra neteisinga. Šis nuteistojo skundo argumentas nepagrįstas.

26. Už nusikaltimo, numatyto BK 150 straipsnio 4 dalyje, padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo 3 (trejų) iki 13 (trylikos) metų. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 (dvejų) metų. Už nusikaltimo, numatyto BK 153 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 5 (penkerių) metų.

27. BK 91 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, nustatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Apskaičiuojant nepilnamečiui už nusikaltimo padarymą skiriamos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, BK 61 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad, nustatant įstatyme nurodytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje nustatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau, taikoma atsižvelgiant į BK XI skyriuje (BK 80–93 straipsniai) nustatytus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Tai reiškia, kad, nustatant nepilnamečiui skiriamos laisvės atėmimo bausmės minimalų ir maksimalų dydžius, turi būti vadovaujamasi ne tik sankcijoje nurodytomis ribomis, bet ir BK 91 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, nurodytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje, bei BK 90 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307-507/2015). Apygardos teismas teisingai vadovavosi minėtomis nuostatomis ir tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

28. BK 80 straipsnis numato nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų, įtvirtintų BK XI skyriuje ir šio kodekso 13 straipsnio 2, 3 dalyse, 27 straipsnio 4 dalyje ir 97 straipsnio 4 dalyje, paskirtį, t. y.: 1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; 2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes; 3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; 4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

29. BK 91 straipsnyje numatyta, kad teismas nepilnamečiui skiria bausmę, vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir šiame skyriuje nurodytais ypatumais. Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

30. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes A. K., atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą: jis padarė tris baigtus nusikaltimus, priskiriamus labai sunkių (BK 150 straipsnio 4 dalis), apysunkių (BK 153 straipsnio 1 dalis) ir nesunkių (BK 140 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų kategorijoms. Labai sunkus ir apysunkis nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, o nežymus sveikatos sutrikdymas – veikiant netiesiogine tyčia. Apygardos teismas įvertino tai, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė: jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė: jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nuteistojo agresyviam elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Apygardos teismas įvertino tai, kad jis, būdamas nepilnametis, jau buvo teistas (t. 3, b. l. 150-171), baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 175-178). Taigi iš esmės apygardos teismas nuosprendyje įvertino ankstesnį A. K. teistumą ir jau taikytas auklėjimo priemones bei jų veiksmingumą (BK 91 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kartu aptarė ir jo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, nes A. K. 2020 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu buvo nuteistas dėl svetimo nedidelės vertės turto pagrobimo, įvykdyto panašiu laikotarpiu, kaip ir nagrinėjamos nusikalstamos veikos, t. y. 2019 m. rugpjūčio mėnesį. Darė naujus administracinius nusižengimus (BK 91 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nors nuteistasis nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai įvertino ir tai, kad jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl medienos vagystės, nes jis vėliau buvo nutrauktas, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas pažymėjo, jog duomenų apie šio tyrimo eigą byloje nėra. Todėl nėra pagrindo manymui, kad apygardos teismas pradėto ikiteisminio tyrimo faktui skyrė esminę reikšmę, sprendžiant dėl nuteistajam parenkamų bausmių dydžio ir rūšies. Taip pat iš nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas gana išsamiai aptarė A. K. auklėjimo ir gyvenimo sąlygas, vertino nuteistojo santykį su tėvais (BK 91 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas vertino tiek jo sveikatos būklę (psichikos ligų, priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas) (t. 3, b. l. 182, 190), tiek socialinę brandą (nesistemingai lanko pamokas, ugdymosi pasiekimai prasti; su bendraklasiais ir mokytojais bendrauja geranoriškai, yra ramus, nelinkęs bendrauti, uždaro būdo, jam trūksta atsakingumo, pareigingumo, mokymosi motyvacijos, jis nesilaiko įsipareigojimo lankyti pamokas) (t. 3, b. l. 141-148) (BK 91 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas A. K. už atskirus nusikaltimus paskyrė bausmes, jas subendrino ir paskyrė galutinę bausmę, nepažeisdamas bausmių skyrimo nepilnamečiams asmenims taisyklių ir atsižvelgdamas į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. A. K. paskirta galutinė 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta nei rūšimi, nei dydžiu, todėl švelninti šią bausmę pagrindo nėra.

31. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi, nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo

32. Pažymėtina, kad teismų praktikoje akcentuojama, jog sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo nepilnamečiui asmeniui, įvertintini ne tik byloje esantys duomenys, tiesiogiai apibūdinantys nuteistojo asmenybę iki nusikaltimo padarymo, tačiau ypač atkreipiamas dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės nuotaikos, yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas, ar pasikeitė nuteistojo elgesys po nusikaltimų padarymo, koks kaltininko elgesys po jų padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

33. Taigi bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui galimas tik tuo atveju, kai teismui nekyla jokių abejonių, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad A. K. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybė, elgesys po nusikaltimų padarymo bei ikiteisminio tyrimo metu nesudaro pagrindo manyti, kad švelnesnių baudžiamųjų teisinių priemonių, nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas, pakaktų paveikti jį, kad jis daugiau nenusikalstų.

34. Apygardos teismas, spręsdamas dėl galimybės A. K. atžvilgiu atidėti bausmės vykdymą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis nusikalto būdamas teistas už apysunkių nusikaltimų nuosavybei padarymą, o vėliau ir vėl nusikalto, pasikėsindamas pagrobti svetimą turtą. Ir nors šie nusikaltimai iš esmės skiriasi savo pobūdžiu nuo nusikalstamų veikų, už kurių padarymą priimtas skundžiamas nuosprendis, tačiau matyti, kad turimas teistumas ir nuteistajam A. K. paskirta bausmė jam teigiamos įtakos nepadarė, jis savo elgesio nepakeitė, o vėl, be kitų nusikalstamų veikų, padarė ir vieną labai sunkų nusikaltimą žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir A. K. padarytus administracinius nusižengimus, įvertino nuteistojo asmenybę, jo neatsakingą požiūrį į mokymąsi bei elgesį ikiteisminio tyrimo metu: nuteistajam dėl paskirtų kardomųjų priemonių sistemingo pažeidinėjimo buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Priešingai, nei skunde nurodo A. K., apygardos teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad jis gyvena su sugyventine, su kuria turi sūnų, šeimoje auga dar du sugyventinės vaikai, tačiau, atsižvelgęs į aptartų aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo elgesys ir jo asmenybę charakterizuojantys duomenys, nepatvirtina, kad A. K. socialiniai ryšiai yra tokio stiprumo, kad galėtų sulaikyti jį nuo tolesnio nusikalstamo elgesio pastarojo atžvilgiu atidėjus paskirtos laisvės atėmimo vykdymą. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl galimybės A. K. atžvilgiu taikyti BK 92 straipsnio nuostatas, vertina ir nuteistojo elgesį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu. Kaip jau minėta, nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis savo kaltę pripažino ir tvirtino, kad dėl savo veiksmų gailisi, ką teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir atsižvelgė skirdamas bausmę, tačiau teismo posėdžio apeliaciniame teisme metu jis savo poziciją pakeitė ir kaltę neigė. Toks A. K. elgesys rodo pastarojo nekritišką požiūrį į savo padarytas nusikalstamas veikas bei dėl jo veiksmų nukentėjusiesiems padarytą žalą, o tai, vertinant jau aptartų faktinių duomenų kontekste, nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistasis siekia savo elgesį keisti tinkama linkme. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, jog nėra jokio pagrindo manymui, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti A. K. atžvilgiu atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu, esant aptartų duomenų visumai, nėra aiškiai per griežta bei atitinka teisingumo principą.

Dėl kardomosios priemonės

35. A. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad apygardos teismas nesilaikė BPK 125 straipsnio nuostatų, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Toks nuteistojo skundo argumentas nepagrįstas.

36. BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam.

37. Pažymėtina, kad BPK nėra numatyta galimybė atskirai apskųsti nuosprendžio dalies dėl kardomosios priemonės, o BPK 130 straipsnio nuostatos numato teisę apskųsti nutartį paskirti suėmimą arba nutartį pratęsti suėmimo terminą. Visgi pagal BPK 139 straipsnio 1 dalį paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Teisėjų kolegija pažymi, jog nei nuteistasis A. K., nei jo gynėja bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu prašymo dėl kardomosios priemonės - suėmimo panaikinimo ar jo pakeitimo į švelnesnes kardomąsias priemones, neteikė.

38. Apygardos teismas, spręsdamas dėl kardomosios priemonės – suėmimo tolesnio taikymo A. K., pasisakė, jog kardomoji priemonė tęsiama, siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą, neišnykus suėmimo pagrindams. Taigi apygardos teismas, įvertinęs nuteistojo elgesį ikiteisminio tyrimo metu, trukdant užbaigti atliekamą tyrimą, atsižvelgęs į paskirtos bausmės rūšį bei jos dydį, pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas manymui, kad nuteistasis, siekdamas išvengti bausmės atlikimo, bėgs (slėpsis) nuo teismo. Ir nors apygardos teismas, spręsdamas kardomosios priemonės tolesnį taikymą, aplinkybių, kurios vertinamos, sprendžiant dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo tikslingumo, dar kartą detaliai neaptarė, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistojo šeiminė padėtis, nuolatinė gyvenamoji vieta, darbo santykiai, sveikatos būklė, ankstesni teistumai, buvo išsamiai aptarti pasisakant dėl A. K. skiriamos bausmės.

39. Įvertinus tai, kad A. K. be kitų nusikalstamų veikų padarė ir vieną labai sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta išimtinai tik griežta laisvės atėmimo bausmė, jis, būdamas laisvėje, oficialiai nedirbo, praleido pamokas mokykloje, ikiteisminio tyrimo metu neatvyko pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, tokiu būdu trukdydamas užbaigti ikiteisminį tyrimą, pažeidinėjo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo sąlygas, teisėjų kolegija sprendžia, jog apygardos teismas pagrįstai kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad BPK 119 straipsnyje įtvirtintas tikslas – užtikrinti nuosprendžio vykdymą – švelnesnėmis priemonėmis negalėjo būti pasiektas. Be to, apygardos teismas pagrįstai, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. K. paskirtos bausmės laiką, įskaitė jo suėmimo laiką nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

40. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apygardos teismas, skundžiamu nuosprendžiu A. K. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsdamas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, BPK 119, 122, 125 straipsnių reikalavimų nepažeidė

Dėl civilinių ieškinių

41. Apeliaciniame skunde A. K. nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl iš dalies patenkintų civilinių ieškinių ir nurodo, kad argumentai dėl nukentėjusiosios F. A. patirtų išgyvenimų nepagrįsti, nes ji bet kuriuo metu galėjo išeiti iš palapinės. Toks A. K. skundo argumentas nepagrįstas.

42. Iš bylos medžiagos matyti, jog mažamečio nukentėjusiojo N. K. atstovė pagal pavedimą advokatė R. Kalkauskienė pareiškė 10 000 Eur civilinį ieškinį dėl mažamečiui padarytos neturtinės žalos atlyginimo (t. 4, b. l. 165-166). Mažametės nukentėjusiosios F. A. atstovė pagal pavedimą advokatė A. Fominienė pareiškė 3 000 Eur civilinį ieškinį dėl mažametei padarytos neturtinės žalos atlyginimo (t. 4, b. l. 167-169).

43. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, Nr. 2K-38-942/2017).

44. Apygardos teismas, spręsdamas dėl iš A. K. nukentėjusiesiems priteistinos žalos dydžio, įvertino nukentėjusiųjų amžių, patirtų išgyvenimų pobūdį, tai, kad nusikalto jiems pažįstamas asmuo, artimoje aplinkoje, kur mažametis vaikas turėtų jaustis saugiai. Apygardos teismas rėmėsi ne tik nukentėjusiųjų, jų tėvų aiškinimu dėl mažamečių emocinės būsenos, įtakotos nusikaltimų padarymo, bet ir Teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizės aktų išvadomis, kuriose išsamiai išanalizuotas nukentėjusiųjų gebėjimas suvokti nuteistojo nusikalstamų veiksmų pobūdį bei jų poveikį N. K. ir F. A. psichologinei būklei.

45. Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių dėl mažamečiui N. K. padarytos neturtinės žalos. Akivaizdu, kad A. K. nusikalstami veiksmai sukėlė negrįžtamus padarinius mažamečio emocinei savijautai, gali turėti įtakos jo elgesiui ir bendravimui ateityje. Svarbu paminėti, kad N. K. jautė ne tik fizinį ir emocinį skausmą nusikalstamų veikų metu, bet ir nesulaukė paramos ir palaikymo iš savo artimųjų po jo atžvilgiu padarytų nusikaltimų. Kai mažametis rytą po įvykio apie nusikalstamus A. K. veiksmus papasakojo savo motinai, pastaroji juo nepatikėjo, jo neišklausė ir nesuteikė jokios pagalbos. Nukentėjusiojo motina apie įvykį socialiniams darbuotojams pranešė praėjus pakankamai ilgam laikui, dėl ko dar ne kartą atpasakodamas įvykio aplinkybes N. K. visus nemalonius ir jį traumuojančius išgyvenimus turėjo išgyventi dar kartą.

46. A. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad apygardos teismas F. A. nepagrįstai priteisė 2 600 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes ji, pasak nuteistojo, galėjo bet kada išeiti iš palapinės ir nestebėti nuteistojo veiksmų. Šioje byloje nustatyta, kad A. K. pirmiausiai aktyviais veiksmais, prieš nukentėjusiosios valią, priekabiavo prie F. A., o pastarajai pasipriešinus, seksualiai prievartavo N. K.. Abu nukentėjusieji buvo draugai, tuo metu palapinėje miegojo ir F. A. brolis. Akivaizdu, kad toks nuteistojo elgesys nukentėjusiajai buvo nepriimtinas, neįprastas, sukėlė jai didelį stresą, emocinį ir psichologinį pusiausvyros sutrikimą. Todėl vien tai, kad ji iš palapinės nepabėgo ir joje su nuteistuoju nepaliko vienų savo brolio ir N. K., niekaip nesumenkina nuteistojo veiksmų pavojingumo ir jais nukentėjusiajai padarytos žalos dydžio. Apygardos teismo nustatyta suma F. A. padarytai neturtinei žalai atlyginti taip pat atitinka teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-697/2018).

47. Įvertinęs aptartas aplinkybes, nuteistojo turtinę padėtį bei atsižvelgęs į nukentėjusiesiems priteistinos žalos dydį analogiško pobūdžio bylose, apygardos teismas pareikštus civilinius ieškinius tenkino iš dalies ir priteistinų pinigų sumos dydžius žalai atlyginti sumažino. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismo nustatyta 6 000 Eur suma N. K. padarytai žalai atlyginti bei 2 600 Eur priteisti F. A. atžvilgiu, atitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijus.

Dėl proceso išlaidų

48. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, kad nuteistąjį A. K. ginti parinkta advokatė Elena Žilėnienė, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi buvo paskirta nuteistojo A. K. gynėja (t. 5, b. l. 80) ir dalyvavo teismo posėdžiuose apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl patirtų išlaidų, kuria prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą, nurodant, jog iš nuteistojo A. K. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 285,52 Eur.

49. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016).

50. Nors baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą, kuris atmetamas, tačiau svarbu įvertinti ir tai, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 26 d. nuosprendžiu jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Šiuo metu nuteistojo atžvilgiu yra taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Būdamas laisvėje A. K. buvo nepilnametis, oficialiai nedirbo, nėra įgijęs išsilavinimo. Aptartos aplinkybės apsunkina nuteistojo galimybes sumokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažymoje nurodytą sumą antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidoms apmokėti. Esant šioms aplinkybėms bei įvertinus iš A. K. priteistinų sumų neturtinei žalai atlyginti dydį bei tai, kad jis turi vaiką, prie kurio išlaikymo privalo prisidėti, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju nėra tikslinga iš nuteistojo išieškoti dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotas 285,52 Eur išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš A. K. neišieškoti.