- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-28
- Bylos Nr.
- e2A-89-480/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-01184-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Saurida“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Keleva“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė ,,Transportera“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Saurida“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Keleva“ ieškinį atsakovei UAB ,,Saurida“ , trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Transportera“ dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Keleva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Saurida“ 2 680,39 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2021 m. liepos 8 d. sudaryta vienkartinė krovinio pervežimo sutartis, kurios pagrindu, ieškovės užsakymu, atsakovė įsipareigojo nugabenti jai perduotą krovinį sutartyje numatytomis sąlygomis, o ieškovė įsipareigojo tinkamai ir laiku atsiskaityti su atsakove, tarp šalių susiklostė krovinio vežimo teisiniai santykiai. Dėl atsakovės netvarkingos transporto priemonės dalis krovinio buvo sugadinta, dėl ko ieškovė patyrė 2 680,39 Eur žalos. Ieškovė atsakovei 2021 m. liepos 14 d. pateikė pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, ragino ir bandė susisiekti dėl nuostolių atlyginimo, tačiau, nors atsakovė iš pradžių nuostolius atlyginti žadėjo, tačiau jų neatlygino. Atsakovė yra atsakinga už krovinio sugadinimą, todėl turi atlyginti ieškovei padarytą žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Ieškovės teiginys, kad tarp šalių yra susiklostę krovinio vežimo teisiniai santykiai yra vertintinas kritiškai. Ieškovės pateiktoje ir šalių nepasirašytoje sutartyje krovinys nėra aiškiai apibrėžtas. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad krovinys buvo aplietas vandeniu dėl netvarkingos transporto priemonės, o byloje esantys įrodymai – vandens aplietų krovinio pakuočių nuotraukos darytos atsakovei nežinomoje patalpoje. Atsakovė darė išvadą, kad krovinys buvo aplietas ne jo transportavimo metu, o būtent sandėlio patalpose. Krovinį galimai jo pervežimo metu apgadino šį krovinį pervežimui paėmęs J. Š., todėl UAB „Saurida“ neturi pareigos atlyginti kroviniui žalos, kurios atsakovė nepadarė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Telšių apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės UAB „Saurida“ ieškovei UAB „Keleva“ 2 215,20 Eur žalos atlyginimo; 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos 2 215,20 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 99,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš ieškovės UAB „Keleva“ atsakovei UAB „Saurida“ 320,11 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad tarp šalių 2021 m. liepos 8 d. sudaryta vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) šalių atstovų nėra pasirašyta. Atsakovė UAB „Saurida“ krovinio pervežimą pavedė vykdyti su atsakove susijusiam trečiajam asmeniui UAB „Transportera“ ir faktiškai krovinį iš UAB „Lotagma“ į UAB „Sunaventa“ vežė UAB „Transportera“ vairuotojas A. P.. Kokia transporto priemone buvo vežamas krovinys nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nenurodė. Krovinys buvo pervežtas, už krovinio pervežimą su atsakove pagal jos pateiktą PVM sąskaitą faktūrą atsiskaityta, todėl teismas darė išvadą, jog šalys konkliudentiniais veiksmais susitarė dėl krovinio pervežimo. Šalis siejo iš vežimo sutarties kilę sutartiniai santykiai.
6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso nuostatomis, pagal kurias krovinio tinkamu perdavimu laikomas krovinio perdavimas gavėjui. Krovinys perduotas krovinio važtaraštyje nurodytam gavėjui UAB „Sunaventa“. Perduodant krovinį, važtaraštyje krovinio gavėjas nurodė, kad krovinys yra pažeistas. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad krovinio važtaraštyje nurodytam gavėjui UAB „Sunaventa“ krovinį perdavė nepažeistą, todėl būtent atsakovė atsako už krovinio pervežimo netinkamą įvykdymą. Kadangi krovinio pervežimo teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės atsirado dėl atsakovės (ar jos pasitelkto faktinio vežėjo UAB „Transportera“) darbuotojų veiksmų, todėl pagal CK 6.264 straipsnio 1 dalį ieškovės patirtus nuostolius privalo atlyginti atsakovė. Vežėjo UAB „Saurida“ pasitelkto subvežėjo vairuotojas nepareiškė jokių pretenzijų, kad jo priimtas pervežti krovinys neatitinka važtaraštyje nurodyto kiekio, yra pažeistas ar kitokiu būdu sugadintas, atsakovė tokių aplinkybių taip pat neįrodinėjo, todėl teismas sprendė, kad krovinio priėmimo pervežti metu, prekės nebuvo pažeistos. Vien tai, kad ant krovinio važtaraščio nėra UAB „Transportera“ nurodyto vairuotojo A. P. parašų, nepaneigia aplinkybės, jog pervežimą vykdė UAB „Transportera“ vairuotojas. J. Š. nėra pervežimą vykdęs vairuotojas, o buvo krovinio gavėjo UAB „Sunaventa“ darbuotojas, kuris pasirašė ant važtaraščio kaip krovinio gavėjo atstovas. Teismas laikė nustatytą aplinkybę, jog krovinį priėmė, pervežė ir perdavė UAB „Transportera“ vairuotojas.
7. Teismas laiko, jog į bylą pateiktame važtaraštyje nurodyti duomenys apie krovinio sugadinimą yra nenuginčyti ir yra teisingi. Nustatyta, kad krovinys perduotas krovinio važtaraštyje nurodytam gavėjui UAB „Sunaventa“. Perduodant krovinį, važtaraštyje krovinio gavėjas nurodė, kad krovinys yra pažeistas, todėl, vadovaujantis KTK 45 straipsnio nuostatomis, iki bus įrodyta priešingai, laikoma, kad gavėjas priėmė krovinį tokios būklės, kokia nurodyta važtaraštyje. Sušlapęs krovinys fiksuotas dar kroviniui tebesant transporto priemonės priekaboje, taigi ir tebesant transporto priemonės vairuotojui, tai matyti ir vienoje iš liudytojo T. V. pateiktų fotonuotraukų. Krovinys buvo sugadintas dėl to, kad sušlapo dėl netvarkingos transporto priemonės, t. y. nesandaraus priekabos tento. Iš fotonuotraukų drėgmės pėdsakai ant pakuočių aiškiai matomi, todėl teismui nekyla abejonių, kad krovinio sugadinimo priežastimi yra nurodyta drėgmė, esanti ant pakuočių. Pažeistas krovinys buvo vežėjo žinioje ir vežėjo transporto priemonėje iki 2022 m. liepos 9 d., kuomet iškrautas. Teismas darė išvadą, kad už krovinio sugadinimą atsakinga atsakovė. Nors iš nuotraukų tikslus sugadintų prekių kiekis nesimato, vis dėlto, atsižvelgus į byloje surinktų įrodymų visumą, prašoma iš atsakovės priteisti sugadintų prekių 2 215,20 Eur vertė – padaryta žala yra įrodyta. Teismas sutiko su atsakovės atstovo argumentu, jog ieškovė nepagrįstai į prašomą priteisti žalos dydį įtraukė mokėtiną 465,19 Eur PVM sumą, nes žalos (nuostolių) atlyginimo sumai PVM neskaičiuojamas (ne PVM objektas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovės UAB „Keleva“ ieškinys tenkintas, panaikinti ir joje priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Keleva“ ieškinį atmesti; atsakovės UAB „Saurida“ naudai iš ieškovės UAB „Keleva“ priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentuose nurodė:
8.1. teismas pažeidė CPK 185 str. 1 d., kai įrodymus turi vertinti visapusiškai ir objektyviai. Byloje nepakanka įrodymų išvadai, kad atsakovė sukėlė ieškovei žalą. Ieškovė žalos, kaip atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, apskritai nėra įrodžiusi. Ieškovė įrodinėjo ir teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 2 215,20 Eur žalą, tačiau nėra tiesioginių įrodymų apie tai, kad ginčo krovinio buvimo atsakovės žinioje metu krovinys buvo apgadintas;
8.2. teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo krovinys atsakovės žinioje buvo 2021 m. liepos 8-9 dienomis, kadangi tokiai išvadai nėra pakankamai įrodymų. Aplinkybė, kad UAB „Transportera“ ginčo krovinį pasikrovė 2021 m. liepos 8 d., jį tą pačią dieną nuvežė iki UAB „Sunaveta“ ir krovinį paliko ten per naktį, jį perdavė gavėjui tik kitą dieną, t. y. 2021 m. liepos 9 d., yra ne tik jokiais kitais įrodymais be paties J. Š. paaiškinimų nepagrįsta aplinkybė, bet ir visiškai nelogiška įvykių seka;
8.3. byloje esantis vienintelis važtaraštis yra 2021 m. liepos 8 d., kuriame nėra jokių žymų apie tai, kad ginčo krovinys jo gavėjui UAB „Sunaventa“ pristatytas 2021 m. liepos 9 d. Kadangi važtaraštyje vienintelė data yra 2021 liepos 8 d., o jis yra pasirašytas ginčo krovinio gavėjo UAB „Sunaventa“, sutinkamai su KTK 35 str. 2 d. laikytina, kad atsakovas ginčo krovinį atidavė būtent 2021 m. liepos 8 d.;
8.4. ieškovas nagrinėjamoje byloje net neįrodinėjo, kad 2021 m. liepos 8 d. lijo, kad ginčo krovinys galėjo sušlapti jo vežimo metu. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių nei kaip, nei kada ginčo krovinys galėjo sušlapti;
8.5. byloje esančios nuotraukos nepatvirtina aplinkybės, kad dalis ginčo krovinio tapo sugadinta dėl atsakovės kaltės. Nei vienoje iš nuotraukų nėra užfiksuoti jokie transporto priemonės identifikaciniai duomenys, jose neužfiksuotas ir pats vairuotojas, jo buvimo pas ginčo krovinio gavėją faktas. Nuotraukos nepatvirtina, kaip ginčo krovinys UAB „Transportera“ transporto priemonėje apskritai galėjo sušlapti. Nuotraukose galimai užfiksuotas krovinys UAB „Lotagma“ transporto priemonėje;
8.6. liudytojas V. R., UAB „Lotagma“ vadovas, paaiškino, kad apgadinta ginčo krovinio dalis buvo grąžinta jo įmonei, kad ši krovinio dalis buvo utilizuota, tačiau ieškovė į bylą nepateikė nei šio krovinio važtaraščio dėl jo siuntimo gavėjui UAB „Lotagma“, nei šio krovinio utilizavimo dokumentų ar bet kokių kitų įrodymų, kurie atspindėtų jo sunaikinimą kokiu nors konkrečiu būdu bei metu. Nors liudytojas nurodė, kad iš UAB „Sunaventa“ buvo parvežti sušlapę baldų gaminiai, jie buvo defektuojami ir utilizuoti, tačiau nėra jokių kitų įrodymų apie defektuotus gaminius;
8.7. nepagrįsti teismo argumentai, kad atsakovė žinodama apie sugadintą krovinį nesiėmė jokios iniciatyvos dėl jo apžiūros. Atsakovė apie ginčo krovinio tariamą sugadinimą net nebuvo tinkamai informuota, kad galėtų organizuoti krovinio patikrinimą iš savo pusės. Atitinkamai teismas konstatavo, kad ginčo krovinys apžiūrėtas pas UAB „Sunaventa“ vis dar esant UAB „Transportera“ vairuotojui, tačiau to nepatvirtina visiškai jokie bylos įrodymai (kad buvo suteikta galimybė dalyvauti iškrovime, apžiūrint krovinį);
8.8. teismas nevertino žalos nustatymo fakto. UAB „Lotagma“ PVM sąskaitą faktūrą dėl žalos atlyginimo ieškovei išrašė 2021-07-21 (išpakavusi ir įvertinusi žalą), tačiau ieškovė atsakovei pretenziją dėl žalos atlyginimo 2 680,39 Eur sumai, t. y. tokiai pačiai sumai, kokia nurodyta ir UAB „Lotagma“ PVM sąskaitoje-faktūroje, pateikė dar 2021-07-14. Taigi neaišku, kaip ieškovas galėjo žinoti žalos dydį dar iki tol, kai ją apskaičiavo. Be to, neaišku, kaip apgadintų produktų skaičius išaugo nuo 49 vnt. iki 67 vnt.;
8.9. sprendime nepagrįstai nurodyta, kad sugadinto krovinio vertę ieškovė siuntėjai UAB „Lotagma“ atlygino. Teismas prie tokios išvados priėjo remdamasis 2022-11-24 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu, tačiau šio dokumento turinys niekaip neatspindi, kad ieškovė yra apmokėjusi UAB „Lotagma“ 2021-07-21 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LTG001978. Aptariamas atsiskaitymų suderinimo aktas neatspindi nei UAB „Lotagma“ 2021-07-21 PVM sąskaitos faktūros Nr. LTG001978 apmokėjimo, nei įskaitymo atlikimo jos pagrindu. Įskaitymas buvo atliktas visai kito, vėlesnės datos (2021-10-31), dokumento pagrindu, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė atlygino UAB „Lotagma“ neva sugadinto krovinio vertę;
8.10. žalos dydis paskaičiuotas ir grindžiamas ieškovo pasitikėjimu UAB „Lotagma“, kuri neva ir nustatė konkrečiai žalą ginčo kroviniui. Tačiau ši bendrovė (UAB „Lotagma“) nei ieškovei, nei atsakovei niekada nepateikė jokių padarytą žalą patvirtinančių dokumentų, o vėliau neva sugadintą krovinį utilizavo, taip atimant iš atsakovės galimybę jį apžiūrėti;
8.11. svarbiausia aplinkybė, kurios nepagrindžia jokie byloje esantys įrodymai ir jokie skundžiamame sprendime išdėstyti argumentai – žalos padarymas atsakovės gabentam kroviniui. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie atspindėtų, kaip konkrečiai pasireiškė žala ginčo kroviniui, t. y. ar baldų plokštės išbrinko, ar atšoko plokštes dengiančios plėvelės (laminatas), ar pan.
Atsiliepimas
2. Ieškovė UAB ,,Keleva“ atsiliepimu prašo atsakovės UAB ,,Saurida“ apeliacinį skundą atmesti ir Telšių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
9.1. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė, kad yra visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Atsakovas neveikė – nesirūpino, jog transporto priemonė, kuria buvo vežamas krovinys, būtų techniškai tvarkinga, tinkama naudoti pagal paskirtį. Atsakovui pristačius krovinį gavėjui, iškraunant krovinį iš atsakovo transporto priemonės, buvo pastebėta, jog yra sulietos krovinio paletės, trūkumai pažymėti važtaraštyje. Ieškovas nuostolius krovinio siuntėjui yra atlyginęs, ginčo tarp ieškovo ir krovinio siuntėjo nėra, todėl ieškovas, atlyginęs nuostolius, įgijo teisę nuostolių atlyginimo atgręžtine tvarka reikalauti iš atsakovo, vežusio krovinį. Atsakovas turėjo pareigą pateikti tinkamą, techniškai tvarkingą transporto priemonę nugabenti krovinį iš jo pakrovimo į jo pristatymo vietą. Atsakovas sąmoningai gal ir nesiekė sugadinti vežamo krovinio, tačiau atsakovas, būdamas juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni elgesio, protingumo, situacijos vertinimo standartai, turėjo numatyti, jog esant nepalankioms oro sąlygoms (pvz:. gausiems krituliams) krovinys, kuris nėra atsparus drėgmei, dėl netvarkingos transporto priemonės (skylės tente), gali sudrėkti, tapti netinkamu naudoti. Akivaizdu, jog dėl neteisėto atsakovo neveikimo ir krovinio sugadinimo yra priežastinis ryšys, kuris nėra nutolęs. Atsakovo kaltė yra įrodyta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
22. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės UAB „Keleva“ ieškinys atsakovei UAB „Saurida“ dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
23. Byloje pateikta 2021 m. liepos 8 d. šalių nepasirašyta vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp ieškovės UAB „Keleva“ (užsakovas) (toliau – ir ieškovė) ir atsakovės UAB „Saurida“ (vežėjas) (toliau – ir atsakovė arba apeliantė) dėl krovinio (palečių) pervežimo iš Klaipėdos rajono, (duomenys neskelbtini), į Mažeikių rajoną, (duomenys neskelbtini); pervežimo kaina 110 Eur. Atsakovė nepripažįsta minėtos sutarties, tačiau neneigia paties krovinio pervežimo fakto. Atsakovė krovinio pervežimą pavedė vykdyti su atsakove susijusiam trečiajam asmeniui UAB „Transportera“ ir faktiškai krovinį iš UAB „Lotagma“ į UAB „Sunaventa“ vežė UAB „Transportera“ (vairuotojas A. P.). Pagal Krovinio važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir važtaraštis) krovinį išdavė UAB „Lotagma“ (siuntėjas), krovinio gavėjas yra UAB „Sunaventa“. Minėtame važtaraštyje yra įrašas apie krovinio pažeidimą: pažeista 9 vnt. vandens palečių ir pažeista apie 49 vnt. gaminių, pažeidimus aprašė ir pasirašė T. V.. Byloje pateiktas susirašinėjimas elektroniniais laiškais su atsakovės atstove 2021 m. liepos 9 d. – 2021 m. rugpjūčio 27 d. laikotarpiu ir 2021 m. liepos 14 d. pateikta pretenzija patvirtina, kad atsakovė buvo informuota apie krovinio sugadinimus. Ieškovė už krovinio pervežimo organizavimą atsakovei pagal 2023 m. liepos 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0353076 sumokėjo 133,10 Eur. Iš 2021 m. liepos 21 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. LTG001978 matyti, kad UAB „Lotagma“ ieškovei išrašė sąskaitą dėl transportuojant apgadintų Custo 21 vnt. po 56,20 Eur ir Hugo 46 vnt. po 22,50 Eur, iš viso 2 680,39 Eur sumai. Ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateiktas 2022 m. lapkričio 24 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas rodo, kad ieškovė atlygino UAB „Lotagma“ dėl sugadinto krovinio patirtą 2 680,39 Eur žalą tarpusavio užskaitų pagrindu.
24. Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimų sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo už sugadintą krovinį. Apeliaciniame skunde atsakovė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles; byloje nepakanka įrodymų išvadai, kad atsakovė sukėlė žalą ieškovei; ieškovė žalos, kaip atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, nėra įrodžiusi.
25. CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais (CPK 186 straipsnis), liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).
26. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 pastraipa).
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių pateiktus paaiškinimus, liudytojų parodymus, išklausęs pirmosios instancijos teisme vykusių teismo posėdžių garso įrašus, konstatuoja, jog šioje byloje nėra teisinio pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar egzistuoja krovinio vežėjo civilinės atsakomybės sąlygos, pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles ar nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos.
28. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018 52 pastraipa). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020 24–25 pastraipos; 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019 107 pastraipa; kt.).
29. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino visus byloje surinktus įrodymus ir išvadas padarė remdamasis įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo byloje atliktu įrodymų vertinimu, išvadomis ir argumentais, kurių pagrindu iš atsakovės ieškovei priteista 2 215,20 Eur žalos atlyginimo. Apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo daryti kitokias išvadas.
30. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo krovinys atsakovės žinioje buvo 2021 m. liepos 8-9 d., kadangi tokiai išvadai nėra pakankamai įrodymų, o pagal KTK 35 straipsnio 2 dalį laikytina, kad atsakovė ginčo krovinį atidavė būtent 2021 m. liepos 8 d.
31. Pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 35 straipsnio 2 dalį, krovinys laikomas atiduotu nuo gavėjo pasirašymo važtaraštyje momento. Byloje esantis važtaraštis yra 2021 m. liepos 8 d., ir, kaip minėta, jame yra T. V. padarytas įrašas apie krovinio pažeidimą, tačiau nei krovinio perdavimo data jo gavėjui, nei minėto įrašo padarymo datos nėra. Tačiau vien tai, kad važtaraštyje nėra nurodyta krovinio perdavimo jo gavėjui data, nereiškia, kad krovinys buvo perduotas būtent 2021 m. liepos 8 d., kaip bando įtikinti apeliantė.
32. Pirmosios instancijos teisme (2024 m. birželio 4 d. teismo posėdyje) apklausto liudytojo T. V. parodymai patvirtina, kad įrašai važtaraštyje apie sugadintą krovinį buvo padaryti dar tebesant vairuotojui, pristačiusiam krovinį. Atsakovė kito važtaraščio egzemplioriaus, kuris turėjo likti pas vežėją, teismui nepateikė, nors teismas siūlė tai padaryti. Todėl pirmosios instancijos teismas, taikant contra spoliatorem (lietuviškai – prieš pažeidėją) prezumpciją, teisingai laikė, jog į bylą pateiktame važtaraštyje nurodyti duomenys apie krovinio sugadinimą yra nenuginčyti ir teisingi. Ant važtaraščio kaip krovinio gavėjo UAB „Sunaventa“ atstovas pasirašęs J. Š. apklaustas liudytoju teisme (2024 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdyje) parodė, kad transporto priemonė, kuria buvo atvežtos prekės, su kroviniu per naktį buvo palikta lauke, o naktį lijo, krovinys buvo sugadintas dėl nesandaraus priekabos tento. Šis pastebėjo sušlapusį krovinį ir apie tai informavo T. V.. Šiuos liudytojo J. Š. parodymus patvirtina ir liudytojo T. V. parodymai.
33. Byloje apklaustų liudytojų parodymai, kuriais netikėti nėra pagrindo, sistemiškai juos vertinant su kitais byloje esančiais įrodymais (rašytiniais įrodymais (jau minėtas važtaraštis, el. susirašinėjimas (apie jį bus pasisakyta vėliau)), fotonuotraukomis), yra pakankami faktui, kad krovinys buvo vežėjo žinioje ir vežėjo transporto priemonėje iki 2021 m. liepos 9 d., kuomet buvo iškrautas UAB „Sunaventa“ ir buvo fiksuoti krovinio pažeidimai.
34. Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu (nutarties 32 – 33 pastraipos), apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad krovinys buvo sugadintas (sulijo) dėl nesandaraus transporto priemonės tento tuo metu, kai krovinys buvo vežėjo žinioje ir todėl atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių nei kaip, nei kada ginčo krovinys galėjo sušlapti. Atsakovei nesutikus su ieškovės pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais, kad krovinys buvo sugadintas jam esant vežėjo žinioje dėl patekusio lietaus vandens per nesandarią transporto priemonę, vadovaudamasi rungtyniškumo principu, ji turėjo galimybę teikti įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktus duomenis, tačiau to nepadarė.
35. Apeliaciniame skunde atsakovė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo nepagrįsti argumentai, jog atsakovė žinodama apie sugadintą krovinį nesiėmė jokios iniciatyvos dėl jo apžiūros. Apeliacinės instancijos teismas nurodomus apeliantės teiginius vertina kaip deklaratyvius ir nepagrįstus.
36. Iš į bylą pateikto elektroninio susirašinėjimo nustatyta, kad 2021 m. liepos 9 d. 10.52 val. išsiųstu el. laišku A. T. (ieškovės atstovas / vadovas) informavo atsakovę apie sugadintas paletes, pateikė sulytų palečių fotonuotraukas. Atsakovė – verslo subjektas, iniciatyviai ir realiai nesiėmė jokių realiai įmanomų priemonių, siekiant savalaikiai išsiaiškinti krovinio sugadinimo priežastį ir nustatyti padarytų sugadinimų mastą. 2021 m. liepos 14 d. ieškovė pareiškė pretenziją atsakovei dėl materialinės 2 680,39 Eur žalos atlyginimo, kurią grindė sugadintų prekių nuotraukomis ir sąskaita faktūra nuostolių atlyginimui. Susirašinėjimas elektroniniais laiškais laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 26 d. iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. tarp A. T. ir atsakovės darbuotojos R. R. rodo, kad ši ieškovę informavo, jog vadovui grįžus iš atostogų apmokės sąskaitą dėl apgadinto krovinio pagal vienkartinę krovinio parvežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); grįžus vadovui iš atostogų nurodė, jog duomenis perdavė vadovui, pasiūlė susisiekti su pačiu vadovu, tačiau ieškovė mokėjimo už sugadintą krovinį nesulaukė. Pastebėtina, kad R. R. kompetencijos neturėjimas priimti sprendimus, nepanaikina tinkamo atsakovės informavimo apie sugadintą krovinį fakto.
37. Apeliantės argumentai, kad byloje nėra jokių padarytą žalą patvirtinančių įrodymų, dokumentų, atmestini kaip deklaratyvaus pobūdžio.
38. Bendrąja prasme žala – viena civilinės atsakomybės taikymo būtinųjų sąlygų – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o tuo atveju, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3- 242-611/2018 46 pastraipa).
39. Pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino surinktą medžiagą (važtaraštyje pažymėtus trūkumus; fotonuotraukas; tinkamą atsakovės informavimą ir jos pasyvumą nustatant sugadintų prekių vertę; liudytojo V. R., atlikusio sugadinto krovinio vertinimą, parodymus, duotus 2024 m. gegužės 2 d. teismo posėdyje; sugadintų prekių vertės paskaičiavimą pagal jų savikainą ir pagal tai išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. LTG001978; duomenis apie tarp ieškovės ir UAB „Lotagma“ atliktą skolos užskaitymą) ir padarė teisingas bei motyvuotas išvadas, kad sugadintų prekių vertė 2 215,20 Eur ir tai yra ieškovei padaryta žala. Atsakovė, kaip jau minėta, rungtyniškumo principu nepasinaudojo, ir kitų įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus įrodymus žalos dydžiui nustatyti, nepateikė.
40. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje buvo nustatytos objektyvios aplinkybės, sudarančios pagrindą už pristatytą sugadintą krovinį priteisti iš atsakovės ieškovei sugadintų prekių 2 215,20 Eur vertę, t. y. padarytos žalos atlyginimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas ar nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
41. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
42. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ji neįgijo teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė prašymo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Kauno apygardos teismas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.