- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-24
- Bylos Nr.
- e2A-483-459/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės kurjeris“, R. M., R. R.
- Atsakovas
- L. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės ir Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės kurjeris“, R. M. ir R. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės kurjeris“, R. M. ir R. R. ieškinį atsakovui L. S. dėl apie ieškovus paskleistų duomenų, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių ieškovų garbę bei orumą ir juridinio asmens dalykinę reputaciją.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tauragės kurjeris“, R. M. ir R. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami pripažinti, kad atsakovas L. S. (duomenys neskelbtini) „Facebooko“ paskyroje komentarų skiltyje parašęs: „Tauragiskiai nepasimaukite ant socdemu finansuojamos purvasklaidos provokaciju. Ju tikslas visada buvo ir kol kas yra sustabdyti užsienio investicijas i Taurage“, paskleidė tikrovės neatitinkančias UAB „Tauragės kurjeris“ dalykinę reputaciją žeminančias žinias. Taip pat prašė pripažinti, kad atsakovas L. S. (duomenys neskelbtini) „Facebooko“ paskyroje komentarų skiltyje parašęs: „R. Kiek reikia saves negerbti, kad organizuoti straipsnius, skundus, smeisto kampanijas nukreiptas pries gimtam mieste Taurageje kuriamas gerai apmokamas darbo vietas ir užsienio investuotojus? Gal gaunat finansavima ne tik is P. ar gal is kitu nedraugišku valstybiu?“, paskleidė tikrovės neatitinkančias R. M. garbę ir orumą žeminančias žinias. Taip pat prašė pripažinti, kad atsakovas L. S. (duomenys neskelbtini) „Facebooko“ paskyroje komentarų skiltyje parašęs: „N. R. ir R. moka pinigus uz tai, kad Jie piltu S ant savo miesto. Jei pasiulytum jiems pinigu, kad kazkoki zmogu apipilti pamazgomis gal ir rastum bendra kalba“, paskleidė tikrovės neatitinkančias R. M. ir R. R. garbę ir orumą žeminančias žinias. Taip pat prašė pripažinti, kad atsakovas L. S. (duomenys neskelbtini) „Facebooko“ paskyroje komentarų skiltyje parašęs: „R. rinksime kita karta P., kad galetu vel vogti Ir žinoma is pavogtu pinigu atnesti jums dali grynais? Tam, kad jus galetumet toliau skleisti mela, kirsinti žmones ir stabdyti gerai apmokamu darbo vietu kurima“, paskleidė tikrovės neatitinkančias R. R. garbę ir orumą žeminančias žinias. Taip pat ieškovai prašo priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinį grindė tokiomis aplinkybėmis, kad minėtuose „Facebooko“ komentaruose atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančią ir asmens garbę ir orumą, juridinio asmens dalykinę reputaciją žeminančią informaciją apie visuomenės informavimo priemonę „Tauragės kurjeris“, direktorių R. M. ir redaktorę R. R.. Atsakovo nurodyta ir paskleista informacija yra melaginga. Teigdamas minėtus teiginius atsakovas nenurodė nei informacijos šaltinių, nei kokių nors kitokių įrodymų, kurie patvirtintų jo teigiamas mintis. Kita vertus, jokių įrodymų ir būti negali, kadangi paskleistos mintys yra melagingos, žeidžiančios, žeminančios ir nepagrįstai formuojančios neigiamą nuomonę apie visuomenės informavimo priemonę ir ten dirbančius asmenis. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad atsakovas paskleisdamas melagingus teiginius pažeidė UAB „Tauragės kurjeris“ dalykinę reputaciją ir R. M. bei R. R. įžeidė asmens garbę ir orumą, todėl ieškovai prašo teismo tvarka paneigti paskleistas tikrovės neatitinkančias, garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją žeminančias žinias.
Šalies argumentai
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovai neteisingai traktuoja komentarų pobūdį, todėl ieškiniu reiškia nepagrįstus reikalavimus, kadangi komentaruose yra išsakyta subjektyvi autoriaus nuomonė, pagrįsta faktų sugretinimu, kuri negali būti peržiūrima ir paneigiama, jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. Egzistuoja pakankamai informacijos, leidusios komentarų autoriui susiformuoti komentaruose išsakytą nuomonę. Komentarai turi būti vertinami ne atsietai, kaip nepagrįstai daro ieškovai, tačiau kartu su „Facebooko“ įrašu ir diskusija, kurios dalimi jie buvo. Komentaruose vartojamos kalbos raiškos priemonės, hiperbolizavimas ir retorinis stilius patvirtina komentarus esant nuomonės reiškimą. Atsakovas pabrėžia, kad, įvertinus nurodytų komentarų turinį, rašymo stilių, taip pat viešai prieinamą informaciją (kontekstą), darytina išvada, kad nurodytuose komentaruose yra pateikta ne žinia ar duomenys, bet išreikšta komentarų autoriaus nuomonė bei subjektyvus požiūris į aptariamą situaciją. Nuomonė yra subjektyvus kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos, todėl ji negali būti peržiūrima ir paneigiama. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimu ieškovų UAB „Tauragės kurjeris“, R. M. ir R. R. ieškinys atmestas, iš ieškovų priteista 1 180,24 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui advokato pagalbai apmokėti ir po 2,78 Eur valstybei bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismo motyvai:
4.1. Nurodė, kad atsakovo komentarai apie ieškovus buvo parašyti po to, kai ieškovui socialiniame tinkle „Facebook“ priklausančioje paskyroje (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas įrašas: „Ką tik savivaldybės tarybos dauguma patenkino A. S. prašymą skirti apie 100 000 EUR keliui į jam priklausantį pliažą L. b. asfaltuoti. Nuotraukoje matote, kas balsavo už. Ką manote apie tokį politikų apsisprendimą?“ Įrašas baigiasi klausimu, skatinančiu (duomenys neskelbtini) paskyros lankytojus pasisakyti. Iš šios pateiktos nuotraukos matyti, kad opozicijoje esantys socialdemokratai „už“ nebalsavo, o sprendimą palaikė valdančioji dauguma, kuriai, visuotinai žinoma, priklausė ir S., tačiau vienas šiuo metu esantis tarybos narys D. S. nedalyvavo balsavime.
4.2. Nurodė, kad atsakovas, reaguodamas į įrašą po juo, parašė komentarą „Tauragiskiai nepasimaukite ant socdemu finansuojamos purvasklaidos provokacijų. Jų tikslas visada buvo ir kol kas yra sustabdyti užsienio investicijas i Taurage.“ Atsakovas šį komentarą parašė, nes iš jam žinomų faktų jis buvo susidaręs tokią nuomonę, jog Tauragės rajono savivaldybės taryboje šiuo metu valdančiąją daugumą sudaro Liberalų sąjūdžiui, Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščioniams demokratams bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai priklausantys politikai. Atsakovo atstovas teigė, kad laikraštis „Tauragės kurjeris“ yra leidžiamas UAB „Tauragės kurjeris“, kurios akcininkai yra Tauragės rajono savivaldybės tarybos opozicinės Lietuvos socialdemokratų frakcijos nariai: „Tauragės kurjerio“ interneto puslapyje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad laikraščio akcininkai yra M. P., turintis daugiausiai akcijų, V. L. bei V. K.. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad V. K. yra Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys. Šiai politinei partijai priklauso ir M. P. tėvas R. P., kuris 2008 m. buvo „Tauragės kurjerio“ plėtros vadovas, valdė „Tauragės kurjerio“ akcijas, kurias vėliau perleido sūnui. Kaip visuotinai žinomas faktas pripažįstama ir tai, kad Tauragės rajono savivaldybės taryboje LSDP šią tarybos kadenciją (2015–2019 m.) yra opozicijoje. P. P. yra Lietuvos socialdemokratų frakcijos seniūnas, o frakcijos seniūno pavaduotojas – R. P., taip pat visuotinai žinoma, jog atsakovas taip pat anksčiau aktyviai dalyvavo politinėje veikloje. UAB „Tauragės kurjeris“ direktorius R. M. nepaneigė atsakovo atstovo nurodytų faktų, tačiau patikslino, jog šiuo metu UAB „Tauragės kurjeris“ akcininkai yra M. P., V. L. ir jis. Iš buvusių akcininkų tik V. K. yra politikas, o M. P. nepriklauso jokiai partijai. Atsakovas nurodė, jog komentaruose išreikštą nuomonę dėl pateikto „Tauragės kurjeryje“ straipsnio, kuriame jaučiamas politinis atspalvis, atsakovas susidarė ir dėl pačios ieškovės R. R. anksčiau publikuoto ir nepaneigto interviu, kuriame ji pažymėjo, kad anksčiau dirbdama „Tauragės kurjerio“ redaktore patyrė cenzūrą iš „Tauragės kurjeriui“ įtakos turinčių politikų, todėl nusprendė palikti „Tauragės kurjerio“ redakciją. Ieškovė R. R. patvirtino, jog anksčiau, kai ji dirbo „Tauragės kurjerio“ redakcijoje, būta nesutarimų su laikraščio akcininkais (politikais) dėl atitinkamų straipsnių spausdinimo. Tai matyti ir iš jos 2009-12-23 laikraštyje „ Tauragės žinios“ rašyto straipsnio, kurį rėmė verslininkai S., „Tauragėje startavo trečias laikraštis – „Tauragės žinios“. Atsakovas nurodė, kad LSDP partijai turint daugumą Tauragės rajono savivaldybės taryboje daugiausiai išlaidų informacijos sklaidai buvo skiriama būtent UAB „Tauragės kurjeris“ paslaugoms įsigyti. Atsakovas nurodė, kad LSDP frakcijai priklausantys nariai perka iš UAB „Tauragės kurjeris“ reklamą, skelbiami užsakyti straipsniai. Be to, nurodo, jog šio laikraščio skelbiami straipsniai gali sudaryti subjektyvią nuomonę, jog jie visi yra orientuoti į kritiką konservatoriui A. S. bei liberalui atsakovui L. S.. Šie straipsniai gali būti palankūs opozicinei partijai, turinčiai sąsajų su laikraščiu „Tauragės kurjeris“. Šioms aplinkybėms patvirtinti atsakovas pateikė 2016-08-08 „Tauragės žinios“ straipsnį „Kiek kainuoja savivaldybei žiniasklaida“, kuriame nurodyta, kad didžiausias finansavimas 2013–2016 m. yra skiriamas UAB „Tauragės kurjeris“. Įvertinęs visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad byloje yra įrodyta, kad ir vieno UAB „Tauragės kurjeris“ laikraščio, ir kito laikraščio „Tauragės žinios“ akcininkai yra politikai, verslininkai, buvę ar esantys tarybos nariai. Todėl tikėtina, kad, kaip teigia R. R., daugiau šiuo metu yra kritikuojama valdančioji pusė, nes opozicija neturi galimybės priimti atitinkamus sprendimus. Kaip matyti iš „Facebooko“ paskyroje (duomenys neskelbtini) įkeltos nuotraukos, sprendžiant dėl kelio asfaltavimo opozicija balsavo „prieš“, o valdančioji dauguma, kuriai anksčiau priklausė ir tarybos nariai A. ir L. S., balsavo „už“. Todėl negalima visai atmesti galimybės, kad akcininkai (politikai), buvę tarybos nariai, neturi interesų kaip nors daryti realią įtaką atitinkamiems leidiniams dėl atitinkamų straipsnių paskelbimo ar nepaskelbimo. Nors ieškovė R. R. ir neigia, kad šiuo metu jai dirbant redaktore politikai bando daryti įtaką, tačiau tai, kad tokių bandymų gali būti, matyti iš jos jau minėto straipsnio, išspausdinto 2009 m. „Tauragės žiniose“. Teismas vertindamas šias aplinkybes ir pateiktus įrodymus padarė išvadą, kad atsakovas nurodytu komentaru: „Tauragiškiai nepasimaukite ant socdemų finansuojamos purvasklaidos provokacijų“, išreiškė savo subjektyvią nuomonę, o ne žinią, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. Taip pat įvertinęs šio komentaro antrą sakinį, kad jų tikslas visada buvo sustabdyti užsienio investicijas, taip pat ieškinyje nurodytą antrą, trečią komentarą, teismas pripažino, kad, pagal atsakovo pateiktus įrodymus, jis turėjo faktinį pagrindą taip manyti, nes, kaip jau buvo minėta, dėl 2016-06-10 „Tauragės kurjerio“ numeryje išspausdinto straipsnio jau yra iškelta civilinė byla pagal ieškovų UAB „Švytis“ ir A. S. ieškinį atsakovei UAB „Tauragės kurjeris“ dėl žinių, neatitinkančių tikrovės, paskleidimo ir garbės ir orumo pažeminimo. Be to, atsakovas nurodo, kad buvo ir daugiau „Tauragės kurjerio“ laikraštyje išspausdintų straipsnių, kritikuojančių S. šeimos verslą, pavaizduojant, kad jų versle trūksta skaidrumo. Kadangi jų versle dalyvauja ir užsienio įmonės, todėl jis mano, kad tai gali paveikti užsienio investuotojus ir paskatinti neinvestuoti daugiau į jų vykdomą verslą, o visuomenę nuteikti prieš juos. Kaip pagrindą, patvirtinantį šias aplinkybes, jis nurodė 2016-08-18 R. R. parengtą straipsnį, kur, jo manymu, nepagrįstai prie kitų neigiamai įvertintų juridinių asmenų veiklos buvo paminėti ir S., kurie tik valdo nuosavybės teise žemės sklypą prie pliažo, ir 2017-08-25 R. A. ir R. R. straipsnį dėl netinkamo vandens maudytis pliaže. Tačiau, kaip jis teigia, visos šios aplinkybės nepasitvirtino ir apie tai buvo paskelbta laikraščio „Tauragės žinios“ interneto portale. Antro komentaro antras sakinys: „Gal gaunat finansavimą ne tik iš P. P. ar gal iš kitu nedraugišku valstybių?“, taip pat nelaikytinas žinia, o laikytinas tik pateiktu klausimu, nes sakinio gale yra klaustukas. Paprastai klausimui reikalingas atsakymas, todėl atsakovas įvertindamas visas jam žinomas aplinkybes išreiškė savo subjektyvią nuomonę, kurią ir parašė diskusijos fone.
4.3. Nurodė, kad iš trečio komentaro, kuriame nurodoma: „N., R. ir R. moka pinigus už tai, kad jie piltu „S“ ant savo miesto. Jei pasiūlytum jiems pinigu, kad kažkokį žmogų apipilti pamazgomis gal ir rastum bendra kalbą“, matyti, kad atsakovas pirmu komentaro sakiniu kreipiasi į diskusijos dalyvį klausdamas jo, o ne teigdamas. Taip pat iškelia versiją, kad galbūt, jei jiems pasiūlytum pinigų, tai gal ir rastum bendrą kalbą. Įvertinus visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad taip yra išreikšta subjektyvi nuomonė, kuri paremta apie S. laikraštyje spausdinamais (jo manymu) nepagrįstais, tendencingai neigiamais straipsniais, kurie kenkia S. šeimos verslui ir jiems patiems, nuteikdami prieš juos visuomenę, ir tai jis išreiškė pačių ieškovų inicijuotoje diskusijoje, kuri pateikta kaip svarstomojo pobūdžio informacija. Be to, kaip jau buvo minėta, dėl pinigų pasiūlymo jis tik daro tokią prielaidą, kad galėtų taip atsitikti ir būtų galima surasti bendrą kalbą.
4.4. Dėl ketvirto komentaro: „P. P. rinkimo ir išrinkus jį jis galėtų vogti bei tuos pinigus atneštų R. R. grynais, tam, kad toliau galėtų ji skleisti melą, kiršinti žmones, stabdyti gerai apmokamų vietų skyrimą“, nurodė, kad pirmas sakinys yra parašytas su klaustuku. Tai diskusijų fone vertintina ne kaip tiesioginis sakinys, o kaip klausiamasis sakinys. Tai yra ar tai galėtų būti? Kaip matyti, ieškovė šį sakinį supranta kitaip ir mano, kad tuo norima pasakyti, kad ji pasidalys su asmeniu, pavogusiu pinigus, ir skleis nurodytą blogį visuomenei. Be to, atsakovas paaiškino ir faktines aplinkybes, kodėl atsakovas taip galėjo manyti apie buvusį miesto merą P. P.. Kadangi ieškovė pareiškė, kad jai aktualu tik šio komentaro antra dalis, tai yra tai, kad ji su pavogtais pinigais darys kažką blogo, todėl aplinkybės, kodėl atsakovas nurodė rinkti buvusį merą, kuris vogs, neanalizuojamos. Kad ieškovė pasinaudodama tais pinigais skleis melą, kiršins žmones, stabdys gerai mokamų darbo vietų kūrimą, kaip jau buvo anksčiau minėta, atsakovas galvojo dėl, jo manymu, tendencingai rašomų nepagrįstų straipsnių dėl jų šeimos verslo, kurie turi politinį atspalvį. Vadinasi, atsakovui taip pat buvo pagrindo taip galvoti ir jis šiuo diskusijos komentaru sukėlė abejonių pateikdamas tokią prielaidą apie tolesnių tokių neigiamų straipsnių apie jo šeimos narius rašymą. O tai yra ne žinia, o jo subjektyvi nuomonė, kuriai netaikomas tiesos ir tikslumo kriterijus, ir nuomonės tikslingumas nėra įrodinėjimas.
4.5. Nurodė, kad patys ieškovai inicijavo diskusiją (pateikė svarstomojo pobūdžio informaciją), vertinant visą išsakytų atsakovo, kuris yra A. S. sūnus ir verslininkas, komentarų kontekstą, laikytina, kad jis diskutavo šia tema ir kai kuriuose komentaruose kreipėsi į ieškovus, kviesdamas aptarti jo išsakytas mintis, ir išsakė savo nuomonę, kuri susiformavo dėl anksčiau „Tauragės kurjerio“ išspausdintų, jo manymu, tendencingų neigiamų straipsnių apie S. šeimos verslą ir jų dalyvavimą politikoje, todėl turėjo faktinį pagrindą, naudodamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos suteikta asmens saviraiškos laisve, išsakyti savo nuomonę ir tai jis išsakė nekonkretizuodamas jo nurodytų aplinkybių, o apsiribodamas abstrakčiu faktinių pagrindų vertinimu. Kadangi nustatyta, kad tie komentarai buvo jo subjektyvi nuomonė, todėl jai nėra taikomi tiesos ir tikslumo kriterijai ir jos teisingumas nėra įrodinėjamas. Dėl tų pačių aplinkybių teismas mano, kad dėl atsakovo nuomonės, o ne žinios paskleidimo nebuvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, dėl kurios sumažėjo ieškovės UAB „Tauragės kurjeris“ dalykinė reputacija.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Ieškovai UAB „Tauragės kurjeris", R. M. ir R. R. (toliau – ir apeliantai) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį patenkinti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Nurodo, kad, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, ieškovai mano, kad atsakovas L. S., tuo metu dar būdamas Tauragės rajono savivaldybės tarybos nariu, rašydamas anksčiau nurodytus komentarus, paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, o ne parašė nuomonę.
5.2. Nurodo, kad tai, jog nedidelė dalis laikraščio akcijų (9 procentai) priklauso asmeniui, kuris yra socialdemokratų partijos narys, nereiškia, kad laikraštis yra finansuojamas socialdemokratų.
5.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2009-12-23 portalo (duomenys neskelbtini) straipsniu „Tauragėje startavo trečias laikraštis – „Tauragės žinios“, kuriame nurodyta, kad šis laikraštis yra remiamas įmonių, priklausančių verslininkams S. Straipsnyje buvo nurodyta, kad R. R. perėjo dirbti į naują laikraštį dėl nesutarimų su „Tauragės kurjerio“ akcininkais, ir teismas rėmėsi šiuo argumentu kaip įrodymu, kad neva yra pagrindas teigti, kad socialdemokratai finansuoja „Tauragės kurjerio“ laikraštį.
5.4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2016-08-08 „Tauragės žinių“ straipsniu, kuriame nurodyta, kad didžiausias finansavimas 2013–2016 m. yra skiriamas UAB „Tauragės kurjeris“, ir dėl to padarė išvadą, kad „Tauragės kurjeris“ yra finansuojamas socialdemokratų. Ieškovų manymu, šis pateiktas straipsnis neįrodo, kad „Tauragės kurjeris“ yra finansuojamas socialdemokratų, nes savivaldybė, o ne socialdemokratų partija, pirkdama žiniasklaidos viešinimo paslaugas, skelbia viešąjį konkursą ir nustato laimėtoją, kuris labiausiai atitinka nustatytus konkurso kriterijus.
5.5. Nurodo, kad vien tai, jog sakinys pasibaigia klaustuku, nereiškia, kad jame nėra pateikiami tam tikri melagingi faktai apie ieškovus, kitaip tariant, turi būti įvertintas visas pateikiamos informacijos kontekstas.
5.6. Nurodo, kad vien atsakovo į bylą pateikti „Tauragės kurjerio“ 2016–2017 m. rašyti straipsniai apie S. priklausantį verslą negali būti laikomi pakankamais įrodymais pagrįsti atsakovo teiginius, kad laikraščiui ir ten dirbantiems asmenims yra mokami pinigai už neigiamos informacijos skleidimą, kad ieškovų tikslas yra stabdyti investicijas ir darbo vietų kūrimą Tauragėje. Tokie faktai nėra nustatyti nei teismo sprendimu, nei kokiu nors kitu teisės aktu.
5.7. Pažymėjo, kad asmens garbė ir orumas, reputacija gali būti pažeisti tiek paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis (žinias), tiek subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą, sukuriant ir pateikiant kūrybos aktus ar kt.), kai jie yra nesąžiningi, neturi objektyvaus faktinio pagrindo.
Atsiliepimas
6. Atsakovas L. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
6.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ne tik atsakovo teiginius įvertino kaip jo išsakytą nuomonę, bet bylos nagrinėjimo metu įvertino ir atsakovo išsakytų teiginių (nuomonės) faktinį pagrindą, t. y. neobjektyvias ir tendencingas ,,Tauragės kurjerio“ publikacijas bei R. R. komentarus.
Žemesnės instancijos teismas
6.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad UAB „Tauragės kurjeris“ yra susijusi su Tauragės rajono savivaldybės socialdemokratų frakcijos nariais V. K. (esamas akcininkas) ir R. P. (buvęs darbuotojas ir akcininkas, esamo akcininko tėvas); kad per visą bendrovės veiklos istoriją (bendrovė įsteigta 1997 metais) laikraštį leidžiantį bendrovė pelningai veikė tik vienais metais ir akcininkai jokios ekonominės naudos iš laikraščio leidybos negauna.
6.3. Nurodo, kad laikraščio ryšiai su politikais egzistuoja ir tai leido atsakovui susidaryti nuomonę, kad laikraščio publikacijos ir R. R. vieši neigiami komentarai apie jo šeimą yra dėl minėtų ryšių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovų ieškinį dėl paskleistų duomenų, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių ieškovų garbę bei orumą ir juridinio asmens dalykinę reputaciją, pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl apeliacinio skundo dalyko
10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad socialiniame tinklalapyje „Facebook“ paskyroje (duomenys neskelbtini), valdomoje UAB „Taurages kurjeris“, po įrašu: „Ką tik savivaldybės tarybos dauguma patenkino A. S. prašymą skirti apie 100 000 EUR keliui į jam priklausantį pliažą L. B. asfaltuoti. Nuotraukoje matote, kas balsavo už. Ką manote apie tokį politikų apsisprendimą?“, atsakovas 2017 m. lapkričio 29 d. 11.50 val. parašė šiuos komentarus: 1. „Tauragiskiai nepasimaukite ant socdemu finansuojamos purvasklaidos provokaciju. Ju tikslas visada buvo ir kol kas yra sustabdyti užsienio investicijas i Taurage“; 2. „R. Kiek reikia saves negerbti, kad organizuoti straipsnius, skundus, smeisto kampanijas nukreiptas pries gimtam mieste Taurageje kuriamas gerai apmokamas darbo vietas ir užsienio investuotojus? Gal gaunat finansavima ne tik is P. ar gal is kitu nedraugišku valstybiu?“; 3. „N. R. ir R. moka pinigus uz tai, kad Jie piltu S ant savo miesto. Jei pasiulytum jiems pinigu, kad kazkoki zmogu apipilti pamazgomis gal ir rastum bendra kalba“; 4. „R. rinksime kita karta P., kad galetu vel vogti Ir žinoma is pavogtu pinigu atnesti jums dali grynais? Tam, kad jus galetumet toliau skleisti mela, kirsinti žmones ir stabdyti gerai apmokamu darbo vietu kurima“. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad patys ieškovai inicijavo diskusiją (pateikė svarstomojo pobūdžio informaciją), vertinant visą atsakovo, kuris yra A. S. sūnus ir verslininkas, išsakytų komentarų kontekstą, vertino, kad jis diskutavo šia tema ir kai kuriuose komentaruose kreipėsi į ieškovus kviesdamas aptarti jo išsakytas mintis ir išsakė savo nuomonę, kuri susiformavo dėl anksčiau „Tauragės kurjerio“ išspausdintų, jo manymu, tendencingų neigiamų straipsnių apie S. šeimos verslą ir jų dalyvavimą politikoje, todėl turėjo faktinį pagrindą, naudodamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos suteikta asmens saviraiškos laisve, išsakyti savo nuomonę ir ją jis išsakė nekonkretizuodamas jo nurodytų aplinkybių, o apsiribodamas abstrakčiu faktinių pagrindų vertinimu, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovų ieškinį dėl paskleistų duomenų, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių ieškovų garbę bei orumą bei juridinio asmens dalykinę reputaciją.
11. Apeliantai nesutikdami su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, ieškovai mano, jog atsakovas L. S., tuo metu dar būdamas Tauragės rajono savivaldybės tarybos nariu, rašydamas anksčiau nurodytus komentarus, paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, o ne parašė nuomonę.
12. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog atsakovas įsitraukęs į ieškovų inicijuotą diskusiją išsakė savo nuomonę, kuri susiformavo dėl anksčiau „Tauragės kurjerio“ išspausdintų, jo manymu, tendencingų neigiamų straipsnių apie S. šeimos verslą ir jų dalyvavimą politikoje, todėl turėjo faktinį pagrindą, naudodamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos suteikta asmens saviraiškos laisve, išsakyti savo nuomonę ir ją jis išsakė nekonkretizuodamas jo nurodytų aplinkybių, o apsiribodamas abstrakčiu faktinių pagrindų vertinimu.
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei kituose tarptautinės ir nacionalinės teisės aktuose įtvirtinta asmens teisė laisvai skleisti informaciją (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą (Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalis). Tačiau tokia asmens teisė nėra absoliuti, ji ribojama įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. CK 2.24 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kasacinis teismas aiškindamas ir taikydamas CK 2.24 straipsnį yra suformavęs praktiką, jog asmens garbė ir orumas ginami, kai nustatoma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios yra apie ieškovą; 3) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad, nustatant duomenų paskleidimo faktą, pirmiausia privalu nustatyti: 1) kas buvo paskleista: duomenys, faktai ar nuomonė; 2) ar duomenys tikrai buvo paskleisti.
14. Nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių, kad duomenys buvo paskleisti ir kad paskleisti duomenys buvo apie apeliantus, nėra.
15. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis arba teiginiai, kuriais kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys, o duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Nuomonė yra asmens požiūris, nusimanymas, supratimas, mintys ar komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Tad nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, todėl jai netaikomas tiesos ar tikslumo kriterijus, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, neapsiribojama atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju atsižvelgiama į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio atsižvelgiama į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią sprendžiama, ar asmuo teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).
16. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, minėta, teismų praktikoje kiekvienu atveju atsižvelgiama ne tik į teiginio kontekstą, tačiau ir į paskelbimo (pasakymo, parašymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan.
17. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi socialiniame tinklalapyje „Facebook“ paskyroje (duomenys neskelbtini), valdomoje UAB „Taurages kurjeris“, po įrašu: „Ką tik savivaldybės tarybos dauguma patenkino A. S. prašymą skirti apie 100 000 EUR keliui į jam priklausantį pliažą L. B. asfaltuoti. Nuotraukoje matote, kas balsavo už. Ką manote apie tokį politikų apsisprendimą?“, atsakovo parašytus komentarus, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, atsakovo pateiktas „Tauragės kurjerio“ publikacijas, susijusias su atsakovo šeima ir jos verslu, nustatė, kad atsakovas savo teiginius parašė ne kaip objektyviai egzistuojantį ir neginčytiną faktą, o kaip jo asmeninį tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimą.
18. Atsakovas savo išsakytą nuomonę apie apeliantus ypatingai siejo su „Tauragės kurjerio“ priklausymu opozicinei partijai. Vertinant atsakovo pasisakymų turinį lingvistiniu, loginiu ir sisteminiu aspektais, išdėstytų teiginių seką, atsakovo pasisakymo aplinkybes, tikslus, nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad atsakovas pateikė ne konstatuojamojo pobūdžio žinias (duomenis) apie apeliantus, o savo subjektyvią nuomonę. Anksčiau nurodytuose komentaruose minimi teiginiai laikytini nuomone, kadangi formuluotės sukonstruotos ne kaip faktų konstatavimas, o kaip nuomonė, išreiškianti požiūrį į tam tikrus faktus, ne kategoriška, o išreikšta kaip pasiūlymas, dvejonė ir klausimas. Atsakovo parašyti teiginiai negali būti vertinami kaip konstatuojamieji sakiniai, kuriais pateikiama konkreti informacija ar tikslūs faktai.
19. Įvertinus atsakovo komentaruose parašytų teiginių konstrukciją ir kontekstą, atsakovo pavartotus žodžius, jų turinį, akivaizdu, kad atsakovo teiginiai suformuluoti ne tvirtinant ir įrodinėjant, o priešingai, vartojami sąlyginiai pasisakymai, klausiamojo pobūdžio sakiniai, atsakovo teiginiuose yra abejonių ar dvejonių, todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas išreiškė savo nuomonę, o ne paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis.
20. Kvalifikavus atsakovo išsakytus teiginius kaip nuomonę, netaikytinas tiesos kriterijus, nes ji negali būti patikrinta įrodymais ar objektyviai nustatoma. Tačiau turi būti įvertinamas atsakovo išsakytų teiginių (nuomonės) faktinis pagrindas. Pažymėtina, kad juridinio asmens dalykinė reputacija ginama ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2014).
21. Apeliantai nurodo, kad tai, jog nedidelė dalis laikraščio akcijų (9 procentai) priklauso asmeniui, kuris yra socialdemokratų partijos narys, nereiškia, kad laikraštis yra finansuojamas socialdemokratų.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliantų argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi nepaisant turimų akcijų kiekio, priklausančio asmeniui, esančiam socialdemokratų partijos nariu, nekeičia situacijos, jog laikraštis bent iš dalies yra finansuojamas socialdemokratų. Ir tokia susiklosčiusi situacija vertintina kaip faktinis pagrindas atsakovo išsakytiems teiginiams, kaip nuomonei, susiformuoti, tuo labiau kad teismo posėdžio metu apeliantas UAB „Tauragės kurjeris“ direktorius R. M. nurodė, kad laikraštį leidžianti bendrovė nėra pelningai veikianti įmonė ir akcininkai jokios ekonominės naudos iš laikraščio leidybos negauna. Visuotinai žinoma, kad esant nuostolingai bendrovės veiklai, ji gali būti dotuojama papildomais akcininkų įnašais.
23. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2009-12-23 (duomenys neskelbtini) straipsniu „Tauragėje startavo trečias laikraštis – „Tauragės žinios“, kuriame nurodyta, jog šis laikraštis yra remiamas įmonių, priklausančių verslininkams S. Straipsnyje buvo nurodyta, kad R. R. perėjo dirbti į naują laikraštį dėl nesutarimų su „Tauragės kurjerio“ akcininkais, ir teismas rėmėsi šiuo argumentu kaip įrodymu, jog neva yra pagrindas teigti, kad socialdemokratai finansuoja „Tauragės kurjerio“ laikraštį.
24. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apeliantų argumentais ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog komentaruose išreikštą nuomonę dėl pateikto „Tauragės kurjerio“ straipsnio, kuriame jaučiamas politinis atspalvis, atsakovas susidarė ir dėl pačios ieškovės R. R. anksčiau publikuoto ir nepaneigto interviu, kuriame ji pažymėjo, kad anksčiau dirbdama „Tauragės kurjerio“ redaktore patyrė cenzūrą iš „Tauragės kurjeriui“ įtaką darančių politikų, todėl nusprendė palikti šią redakciją. Ieškovė R. R. teismo posėdžio metu patvirtino, jog anksčiau, kai ji dirbo „Tauragės kurjerio“ redakcijoje, būta nesutarimų su laikraščio akcininkais (politikais) dėl atitinkamų straipsnių spausdinimo. Tai matyti iš jos 2009-12-23 rašyto laikraštyje „Tauragės žinios“ straipsnio, kurį rėmė verslininkai S., „Tauragėje startavo trečias laikraštis – Tauragės žinios“. Nors ieškovė R. R. ir neigė, kad šiuo metu jai dirbant redaktore politikai daro kokią nors įtaką, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad tokie įtakos darymai neatmestini ir gali būti, nes jie matyti iš jos jau minėto straipsnio, išspausdinto 2009 m. „Tauragės žiniose“.
25. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad LSDP partijai turint daugumą Tauragės rajono savivaldybės taryboje daugiausiai išlaidų informacijos sklaidai buvo skiriama būtent UAB „Tauragės kurjeris“ paslaugoms įsigyti. LSDP frakcijai priklausantys nariai perka iš UAB „Tauragės kurjeris“ reklamą, skelbiami užsakyti straipsniai. Šio laikraščio skelbiami straipsniai gali sudaryti subjektyvią nuomonę, kadangi jie orientuoti į kritiką konservatoriui A. S. bei liberalui atsakovui L. S.. Šie straipsniai gali būti palankūs opozicinei partijai, turinčiai sąsajų su laikraščiu „Tauragės kurjeris“. Šioms aplinkybėms patvirtinti atsakovas pateikė 2016-08-08 „Tauragės žinių“ straipsnį „Kiek kainuoja savivaldybei žiniasklaida“, kuriame nurodyta, kad didžiausias finansavimas 2013–2016 m. yra skiriamas UAB „Tauragės kurjeris“.
26. Apeliantai nurodo, kad šis pateiktas straipsnis neįrodo, jog „Tauragės kurjeris“ yra finansuojamas socialdemokratų, nes savivaldybė, o ne socialdemokratų partija, pirkdama žiniasklaidos viešinimo paslaugas, skelbia viešąjį konkursą ir nustato laimėtoją, kuris labiausiai atitinka nustatytus konkurso kriterijus. Teisėjų kolegija tokius apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi apeliantai siekia atriboti politiką ir tam tikrų partijų narius nuo darbo savivaldybėje ir savivaldybės taryboje. Tačiau pažymėtina, kad savivaldybės tarybą sudaro tam tikrų partijų nariai – politikai, LSDP partijai turint daugumą savivaldybės taryboje, ji ir turi reikšmingą balsų persvarą ir gali priimti lemiamus sprendimus bei spręsti reikšmingus finansavimo klausimus.
27. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tiek UAB „Tauragės kurjeris“ laikraščio, tiek „Tauragės žinių“ laikraščio akcininkai yra politikai, verslininkai, buvę ar esantys tarybos nariai, todėl tikėtina, kad daugiau šiuo metu yra kritikuojama valdančioji pusė, nes opozicija neturi galimybės priimti atitinkamų sprendimų. Kaip matyti iš „Facebooko“ paskyroje (duomenys neskelbtini) įkeltos nuotraukos, sprendžiant dėl kelio asfaltavimo opozicija balsavo „prieš“, o valdančioji dauguma, kuriai anksčiau priklausė ir tarybos nariai A. ir L. S., balsavo „už“. Todėl negalima visai atmesti galimybės, kad akcininkai (politikai), buvę tarybos nariai, neturi interesų daryti kokią nors realią įtaką atitinkamiems leidiniams dėl atitinkamų straipsnių paskelbimo ar nepaskelbimo.
28. Apeliantai nurodo, kad vien atsakovo į bylą pateikti „Tauragės kurjerio“ 2016–2017 m. rašyti straipsniai apie S. priklausantį verslą negali būti laikomi pakankamais įrodymais pagrįsti atsakovo teiginius, kad laikraščiui ir ten dirbantiems asmenims yra mokami pinigai už neigiamos informacijos skleidimą, kad ieškovų tikslas – stabdyti investicijas ir darbo vietų kūrimą Tauragėje. Tokie faktai nėra nustatyti nei teismo sprendimu, nei kokiu nors kitu teisės aktu.
29. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-30/2014). Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė gali būti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).
30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovo subjektyviai nuomonei susiformuoti turėjo įtakos ankstesnės „Tauragės kurjerio“ nepalankios atsakovui ir jo šeimos verslui publikacijos, susijusios politiniais ryšiais. Dėl tokio objektyvaus faktinio pagrindo atsakovo subjektyvūs samprotavimai nelaikytini nesąžiningais ar neetiškais.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą pateikti „Tauragės kurjerio“ 2016–2017 m. publikuoti straipsniai, neigiamai atsiliepiantys apie atsakovo šeimą, šeimos verslą ir dalyvavimą politikoje, nelaikytini įrodymais, pagrindžiančiais atsakovo išsakytus teiginius, o laikytini pakankamais duomenimis, turėjusiais įtakos atsakovo subjektyviai nuomonei susiformuoti. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas turėjo objektyvų faktinį pagrindą, naudodamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos suteikta asmens saviraiškos laisve, išsakyti savo nuomonę, kuri nelaikytina nesąžininga, ir ją jis išsakė nekonkretizuodamas jo nurodytų aplinkybių, o apsiribodamas abstrakčiu faktinių pagrindų vertinimu.
32. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
34. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos jiems nepriteistinos.
35. Atsakovas pateikė duomenis apie turėtas 797,22 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir atmetus ieškovų apeliacinį skundą priteistina 797,22 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovų, t. y. iš kiekvieno atskirai po 265,74 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės kurjeris“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 797,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno atskirai po 265,74 Eur, advokato pagalbai apmokėti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.