Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo A. B. atstovei advokatei D. M., atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui S. S. ir įgaliotai atstovei projektų vadovei E. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

11. Atsakovės atstovas advokatas teismo posėdžio metu papildė, jog ieškovas nesąžiningai reikalauja priteisti iš atsakovės 100,00 Eur, nors Sutartį abi šalys parengė kartu. Dėl to kiekviena šalis turi prisiimti šios Sutarties rengimo išlaidas (Sutarties 8.7 punktas). Paaiškino, jog bandė su ieškovu taikiai tartis dėl 50,00 Eur sumos (pusės) atlyginimo, tačiau ieškovas nesutiko. Sutartis buvo įsigaliojusi ir nutraukta abiejų šalių bendru sutarimu. Atsakovė sumokėjo nuomos ir komunalinius mokesčius už realiai būtą nuomos laikotarpį ieškovo patalpose, todėl neturi pareigos pagal Sutartį jam sumokėti viso 100,00 Eur šios Sutarties rengimo išlaidų.

12. Ieškovą teismo posėdžio metu atstovavo atstovė, todėl byla išnagrinėta ieškovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

13. Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. B. (nuomotojas) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuomininkas) 2021 m. birželio 30 d. sudarė (negyvenamųjų patalpų) Patalpų nuomos sutartį, kuria perdavė nuomos teise valdyti ir naudotis dalimi patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomojamo pastato dalies indeksas: 1-8, 1-9, patalpos 70 kv. m (b. l. 5 – 8). 2021 m. birželio 30 d. šalių sudarytas Patalpų perdavimo – priėmimo aktas, kuriuo sumažinta nuomos kaina ir depozitą nurodyta pervesti iki 2021 m. liepos 28 d. kartu su nuoma (b. l. 4). Patalpų nuomos terminas nuomininko veiklai yra nuo 2021-07-01 iki 2022-07-01. Už sutarties patalpas nuomininkas įsipareigojo mokėti 320,00 Eur nuomos mokestį už kiekvieną mėnesį (taisymai dėl nuomos kainos atlikti ranka). Sutarties 4.2.22 punktas numatė, kad per 3 darbo dienas, pasirašius patalpų perdavimo - priėmimo aktą, pervesti į nuomotoją sąskaitą 660,00 Eur depozitą, kuris bus nuomotojo žinioje visą nuomos sutarties laikotarpį, nepervedus, laikoma, kad nuomos sutartis neįsigaliojo, tačiau nuomininkas per tris darbo dienas turi sumokėti 100,00 Eur plius GPM sutarties sudarymo išlaidas. Sutarties 8.7 punktas numatė, kad ši sutartis negali būti aiškinama vienos šalies naudai ar nenaudai dėl to, kad viena šalis buvo ar galėjo būti įpareigota parengti šią sutartį. Šią sutartį parengė abi šalys kartu, o ne viena kuri šalis be kitos dalyvavimo, taip pat išsamiai susipažino su nuostatomis, turėjo visas teises įtakoti sutarties nuostatų keitimą ir šiomis teisėmis pasinaudojo. Nuomininkui buvo leista susipažinti su visais reikalingais dokumentais, patalpų, sklypo planais ir t. t. reikalingais sudarant šią sutartį. Sutarties 8.8 punktas numatė, kad šalys patvirtina, kad su sutarties sąlygomis susipažino, jos šalims yra aiškios, suprantamos ir priimtinos. Šalys pareiškia, kad šią sutartį pasirašo laisvu apsisprendimu ir valia, be apgaulės, prievartos ir spaudimo, dėl kurio šalys būtų priverstos sudaryti šią sutartį. Šalys pareiškia, kad sutartis sudaroma nepažeidžiant ir neturint tikslo pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktų, ji sudaryta vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, o šalys viena kitai yra atskleidusios visas šios sutarties sudarymo aplinkybes. 2021 m. rugpjūčio 9 d. šalių sudarytas Patalpų perdavimo – priėmimo aktas, padarytas prierašas dėl komunalinių mokesčių ir baudos pagal Sutartį sumokėjimo (b. l. 25). 2021 m. rugsėjo 3 d. įspėjimu A. B. įspėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti nuomą už rugpjūčio mėnesį ir Sutarties sudarymo išlaidas (b. l. 26).

Dėl ginčo esmės.

14. Ieškovas ieškiniu reiškia reikalavimą atsakovei dėl 100,00 Eur skolos, kurią sudaro Sutarties rengimo išlaidos, priteisimo.

15. Rungimosi principas įpareigoja kiekvieną šalį įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o teismas, priimdamas procesinį sprendimą turi vadovautis įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis). Remdamasis šiuo principu išvadą apie fakto buvimą ar nebuvimą teismas gali daryti tik tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas buvo nei jo nebuvo. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Esant pagrįstoms abejonėms ar nepaneigtiems priešingiems įrodymams dėl nustatytinų aplinkybių egzistavimo, tam tikras faktas nelaikytinas įrodytu.

16. Kasacinio teismo praktikoje numatyta, jog nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja laikinai perduoti nuomininkui turtą laikinai valdyti ir naudoti už mokestį, o kita šalis (nuomininkas) – mokėti nuomos mokestį. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalyje pateiktą nuomos sutarties sampratą, darytina išvada, kad esminės tokios sutarties sąlygos yra konkretus nuomojamas turtas ir nuomos mokestis. Nuomos sutartis yra konsensualinė, todėl įsigalioja nuo sutarties pasirašymo dienos (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė nuomotojo pareiga yra perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Šios nuomotojo pareigos vykdymas prasideda įsigaliojus sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-16/2008).

17. Vertinant aukščiau išdėstytą, išsinuomoto daikto perdavimas yra nuomotojo pareiga, kylanti iš sudarytos sutarties, o turto priėmimo – perdavimo aktas tik šios pareigos įvykdymą patvirtinantis dokumentas (CK 6.535 straipsnio 1 dalis).

18. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1dalis). Sutarties laisvės principas garantuoja asmenims teisę ne tik, laikantis įstatymo reikalavimų, sudaryti sutartį, bet ir keisti jos sąlygas (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Šalių laisvės principas leidžia susitarti šalims dėl jos įsigaliojimo pradžios.

19. Civilinės atsakomybės apimtis ir taikymo sąlygos priklauso nuo to, kokios tarpusavio teisės ir pareigos (prievolės) sieja civilinio teisinio santykio dalyvius, todėl kiekvienu atveju, kai sprendžiamas ginčas dėl civilinės atsakomybės, teismas turi nustatyti, kokie materialiniai teisiniai santykiai sieja šalis. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl civilinės atsakomybės, visų pirma, yra aktualus sutartinių ir ikisutartinių šalių santykių atribojimo klausimas.

20. Neretai civilinių teisinių santykių dalyviai, siekdami suderinti skirtingus interesus, atlieka daugybę veiksmų, kuriuos galima pavadinti ikisutartiniais santykiais. Prieš pasirašydamos konkrečią sutartį, šalys pereina ilgesnį ar trumpesnį ikisutartinių santykių etapą. Jo trukmė priklauso nuo sutarties dalyko, jo svarbos, vertės ir daugelio kitų aplinkybių. Derybų proceso metu, iki tam tikros sutarties sudarymo, šio proceso dalyviai gali pasirašyti įvairius dokumentus, kuriuose fiksuojami tam tikri derybų rezultatai. Tokių dokumentų reikšmė gali būti nevienareikšmė. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kai ikisutartinių santykių šalys raštu užfiksuoja tam tikrų vienašalių ar dvišalių įsipareigojimų, vieni iš tokių dokumentų šalis teisiškai įpareigoja, taigi, už juose nurodytų įsipareigojimų nevykdymą gali atsirasti civilinė (ikisutartinė) atsakomybė, tuo tarpu kiti gali reikšti tam tikrus moralinius, bet ne teisinius, šalių įsipareigojimus, taigi, tokie dokumentai nelaikomi sukeliančiais teisinių padarinių ir prievarta negalima reikalauti jų laikytis. Kilus ikisutartinių santykių dalyvių ginčui, apie kiekvieno jų pasirašyto dokumento esmę ir teisinę reikšmę būtina spręsti ne pagal šio dokumento pavadinimą, bet pagal jo turinį, aiškinant jį vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas byloje Nr. 3K-P-382/2006).

21. Pagrindinis civilinių santykių dalyvių derybų tikslas – sandorio sudarymas, tačiau šis tikslas dėl įvairių priežasčių pasiekiamas ne visada. CK 6.163 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys turi teisę pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.163 straipsnio 2 dalis įtvirtina vieną iš sutarties laisvės principo (CK 6.156 straipsnis) elementų, reiškiantį, kad šalys turi teisę ne tik laisvai nuspręsti, su kuo derėtis dėl sutarties sudarymo, bet ir nutraukti pradėtas derybas, jeigu aiškiai matyti, kad susitarimo nebus pasiekta arba kitos šalies sąlygos nepriimtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-69/2011).

22. Šiuo atveju šalys numatė, jog nuomininkui per 3 dienas nepervedus depozito, laikoma, kad nuomos sutartis neįsigaliojo. Rašytiniai pataisymai ranka patvirtina, kad šalys laikėsi Sutarties 8.7 punkto, jog šią sutartį šalys parengė abi kartu, o ne viena kuri be kitos šalies dalyvavimo, išsamiai susipažino su nuostatomis, turėjo visas teises įtakoti sutarties keitimą ir šiomis teisėmis naudojosi, taigi kartu nusprendė dėl sutarties įsigaliojimo pradžios. Sutiktina su ieškovo argumentu, jog atsakovė atsisakė patalpų nuomos ir teismo vertinimu negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis neįsigaliojo, nors patalpos ir buvo perduotos nuomai. Tai, kad minėta Sutartis nebuvo įsigaliojusi patvirtina ir aplinkybė, kad minėta Sutartis nebuvo įregistruota VĮ Registrų centras. Prierašai patalpų perdavimo – priėmimo akte patvirtina, kad depozitą atsakovei reikėjo pervesti iki 2021 m. liepos 28 d., tačiau to atsakovė pripažino nepadariusi. Įvertinus minėtas aplinkybes ir vertindamas Sutarties turinį, teismas konstatuoja, kad ginčo šalis – ieškovą ir atsakovę iš esmės šiuo konkrečiu atveju siejo ikisutartiniai santykiai (CK 6.163 straipsnis).

23. Esant ikisutartiniams santykiams, šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties sudarymo, jų derybose prisiimti įsipareigojimai kitai šaliai nesuteikia reikalavimo teisės. Kita vertus, ikisutartinių santykių šalis sieja įstatyme įtvirtinta tarpusavio pareiga elgtis sąžiningai ir nepadaryti žalos kitai besiderančiai šaliai (CK 6.163 straipsnio 1, 3 dalys). Pažymėtina, kad ieškovė savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindė būtent nurodyta Sutarties nuostata, todėl teismas toliau pasisako dėl CK 6.163 straipsnyje nustatytų nuostatų taikymo šioje byloje.

Dėl iš ikisutartinių nuomos santykių kylančios civilinės atsakomybės.

24. CK 6.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo ar derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius; laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus nesąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus.

25. Šios įstatymo nuostatos reiškia, kad jeigu derybų metu šalys vis dėlto nepasiekia susitarimo ar vienai šaliai nepriimtinos kitos šalies siūlomos sąlygos, negalima versti šalies tęsti derybas, jeigu ši nenori derėtis, ar taikyti jai atsakomybę už tai, kad sutartis nebuvo sudaryta. Kita vertus, šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis gali įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo. Jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl šios nesąžiningų veiksmų, tai nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė, t. y. atsiranda prievolė atlyginti kitai sąžiningai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-69/2011).

26. Taigi, tam, kad atsisakiusiai sudaryti sutartį šaliai būtų taikoma civilinė atsakomybė, turi būti konstatuotos ne tik bendrosios deliktinės atsakomybės sąlygos, bet ir aplinkybė, kad šalis pradėjo derybas dėl sutarties sudarymo arba derėjosi nesąžiningai. Sąžiningumo principo turinio CK neatskleidžia, tačiau tai yra išaiškinta kasacinio teismo praktikoje. Sąžiningumas – tai vertybinis teisinių santykių subjekto elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas, apdairus ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens vidinę būklę konkrečioje situacijoje, be kita ko, veikiamą subjektą individualizuojančių savybių, pavyzdžiui: jei tai fizinis asmuo – jo amžiaus, išsimokslinimo, praktinių įgūdžių ir pan., jei tai juridinis asmuo – veiklos pobūdžio, jos ypatybių, verslo patirties ir t. t. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys asmenų nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti konkrečiais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-488/2010).

27. Nagrinėjant šio pobūdžio ginčus, būtina rasti sąžiningumo ir sutarties laisvės principų pusiausvyrą. Kaip minėta, sutarties laisvės principas įtvirtintas CK 6.163 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas ir derėtis bei neatsako už tai, jog susitarimas nepasiekiamas. Taigi, sąžiningumo principas yra bene vienintelis principas, ribojantis šalių sutarties laisvę esant ikisutartiniams santykiams. Už įstatyme nustatytos pareigos derėtis sąžiningai nevykdymą ar netinkamą vykdymą kylanti civilinė atsakomybė savo prigimtimi yra deliktinė (CK 6.245 straipsnio 4 dalis), jai atsirasti būtinas sąlygų visetas: žala, priežastinis ryšys, neteisėti veiksmai ir padariusio žalą asmens kaltė. Asmuo, reikalaujantis taikyti civilinę atsakomybę nesąžiningam derybų partneriui, turi įrodyti pirmųjų trijų sąlygų buvimą, tarp jų neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus, skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tačiau taip pat turi būti nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-363/2009).

28. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės normų, reglamentuojančių ikisutartinius santykius, aiškinimo ir taikymo praktiką, nors nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-592/2007). Taigi, remiantis CK 6.163 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta civilinė atsakomybė nuostolių atlyginimo forma už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą, reikia įvertinti derybas nutraukusios šalies elgesį sąžiningumo principo požiūriu ir atsakyti į klausimą, derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė ar ne kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, jog sutartis tikrai bus sudaryta.

29. Iš bylos rašytinės medžiagos, atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį šalys pasirašė 2021 m. birželio 30 d. Tačiau sutiktina su ieškovu, kad atsakovė dėl nežinomų priežasčių atsisakė patalpų nuomos. Atsakovė nei atsiliepime, nei atsakovės atstovai teismo posėdžio metu nepateikė įrodymų ir pateisinamų priežasčių, kodėl šalių trukusios ir toli pažengusios derybos dėl negyvenamų patalpų nuomos įsigaliojimo ir vykdymo buvo nutrauktos. Atsakovė savo elgesiu buvo sukūrusi ieškovui pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, jog sudarius negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį jį joje numatytomis sąlygomis įsigalios ir bus tinkamai vykdoma. Atsakovės atstovas A. K. yra verslininkas – įmonės steigėjas ir direktorius, todėl turėdamas pakankamai tikslą išsinuomoti negyvenamas patalpas, prieš jas išsinuomodamas, galėjo ir privalėjo jas apžiūrėti ir įvertinti, paprašyti nuosavybės teises (jog nėra subnuomos ir pan.) patvirtinančių dokumentų iš ieškovo, o esant abejonėms, patalpų ar aplinkybių faktiniam ar teisiniam įvertinimui – pasisamdyti teisininkus. Tai reiškia, kad atsakovė prieš sudarydama objekto nuomos sutartį vienerių metų laikotarpiui, galėjo ir turėjo įvertinti, ar, norint gauti naudos iš nuomos sandorio, tikslinga sudaryti tokią šio objekto nuomos sutartį. Atsakovė neįrodė, jog buvo kokių nors išnuomoto daikto trūkumų dėl patalpų nuosavybės teisės ar šių patalpų subnuomos bei nuomininko galimybės be kliūčių naudoti tinkamos kokybės daiktą pagal paskirtį, t. y. išnuomoto daikto trūkumai lėmė visišką ar dalinį negalėjimą naudotis šiuo daiktu (patalpomis). Taigi, atsakovė neįrodė, kad turėjo svarbių, pateisinamų priežasčių atsisakyti įvykdyti patalpų nuomos sutartį, todėl atsakovės veiksmai yra priežastiniame ryšyje su ieškovo patirtais nuostoliais dėl patalpų sutarties sudarymo.

30. Tikrieji sutarties šalių ketinimai turi būti bendri abiem šalims ir jeigu šalių pozicijos skiriasi dėl sutarties teksto ar atskirų jos nuostatų prasmės, turi būti vadovaujamasi ta sutarties prasme, kurią sutarčiai būtų teikę analogiškoje situacijoje protingi asmenys. Teismas konstatuoja, kad vertinant Sutarties 4.2.22 punktą ir atsakovei nereiškiant prieštaravimų dėl šiame punkte numatyto šalių sutarties sudarymo išlaidų dydžio, ieškovas neturėjo pagrindo manyti, kad atsakovė sutarties sudarymo išlaidas sieja tik su bendra 8.7 Sutarties punkto dalimi, jog šią Sutartį parengė abi šalys kartu. Teismas vertina, kad sutarties 4.22.22 punkte nurodytas Sutarties sudarymo išlaidų dydis yra protingas ir proporcingas (minėtas išlaidas gali sudaryti ir teisininko paslaugos, ruošiant sutartį), atsižvelgiant į sutarties pobūdį ir tikslus (paruošti sutartį dviem juridiniams asmenims). Pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teismas paprastai gali konstatuoti, jog dėl tam tikrų faktų tarp šalių nėra ginčo tais atvejais, kai yra šiuos faktus patvirtinantys įrodymai ir dėl šių faktinių duomenų reikšmės šalių pozicijos sutampa. Šioje byloje tarp šalių nebuvo ginčo dėl šio mokesčio dydžio, tačiau byloje kilo ginčas, kuri šalis turi dengti šias išlaidas, kurių dydis 100,00 Eur.

31. Vertinant aukščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, kad minėtas išlaidas turi atlyginti atsakovė ir ieškovui priteistinos 100,00 Eur sutarties sudarymo išlaidos iš atsakovės. Ieškovas, kaip sąžininga sutarties šalis, turi būti grąžinamos į pradinę padėtį ir jam kompensuojamos jo faktinės patirtos išlaidos, t. y. šiuo atveju 100,00 Eur atsakovei be pateisinamų priežasčių atsisakius patalpų nuomos. Visgi, teismas pažymi, kad minėtos išlaidos ieškovui priteisiamos ne kaip sankcija dėl sutartinių santykių nevykdymo ar skola, kaip ieškinyje nurodė ieškovas, o iš esmės šiuo konkrečiu atveju kaip nuostoliai dėl sutarties sudarymo, patirti dėl kitos ikisutartinių santykių šalies – atsakovės, nesąžiningumo (CK 6.163 straipsnio 3 dalis), be svarbių priežasčių atsisakius sudaryti patalpų nuomos sutartį. Dėl to ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 176, 185 straipsniai).

32. Teismas nevertina ieškovo atstovės posėdžio metu išdėstytų reikalavimų dėl galimo naujo ieškinio dėl galimai negauto viso nuomos mokesčio dydžio pagal Sutartį. Tačiau pažymi, kad taikant ikisutartinę atsakomybę, siekiama nukentėjusią šalį sugrąžinti į tokią padėtį, kurioje ji buvo iki teisių pažeidimo, t. y. kaip nuostoliai atlyginamą tai, ką asmuo prarado dėl nesąžiningų derybų, o ne tai, ką jis būtų gavęs, jeigu pagrindinė sutartis būtų sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2010).

33. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą 100,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-09-17 (pareiškimo dėl teismo įsakymo priėmimo)) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

34. Tenkinus ieškinį visiškai iš atsakovės priteistinos ieškovo patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos 227,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 17,00 Eur sumos išlaidos už žyminį mokestį (8,00 + 9,00 Eur) ir 210,00 Eur sumos išlaidos (60,00 + 150,00 Eur) už suteiktas advokatės teisines paslaugas (b. l. 2, 9 – 10, 23 – 24, 27 – 29) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

35. Teismo patirtos 3,32 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos valstybei iš atsakovės, nes į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną (5,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

36. Išaiškintina, jog pagal įstatymą šalys dėl ginčo esmės gali sudaryti taikos sutartį ir po šio sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, teismas panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia (CPK 140 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), 100,00 Eur (vieno šimto eurų, 00 centų) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-09-17) iki visiško teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 227,00 Eur (dviejų šimtų dvidešimt septynių eurų, 00 centų) bylinėjimosi išlaidas atsakovui A. B., a.k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.