- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-18
- Bylos Nr.
- 2A-1923-467/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32405-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- D. G.
- Kategorijos
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjos Romualda Janovičienė, Eglė Surgailienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui D. G. ir atsakovo D. G. priešieškinį ieškovei J. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė J. P. 2013 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. G., kuriuo prašė nustatyti nepilnamečio šalių sūnaus Ą. G., gim. 2007 m. lapkričio 16 d., gyvenamąją vietą su motina J. P.; patvirtinti jos siūlomą sūnaus bendravimo su tėvu tvarką; iš tėvo D. G. priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Bylos nagrinėjimo metu pareikšto ieškinio reikalavimo – nustatyti nepilnamečio sūnaus bendravimo su tėvu tvarką atsisakė. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas nesilaiko šalių susitarimo ir lėšas sūnaus išlaikymui perveda nereguliariai bei ne visą sumą, be to nuolat kyla ginčai su atsakovu dėl bendravimo su sūnumi tvarkos.
Atsiliepimas
Atsakovas D. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir jį pripažįsta. Vėliau D. G. pateikė teismui priešieškinį, kuriame nurodė, jog dėl motinos girtavimo ir amoralaus elgesio nepilnametis sūnus negali toliau gyventi su ieškove. Be to motina trukdo sūnui bendrauti su tėvu, ieškovė žemina atsakovą ir nuteikia vaiką prieš tėvą. Atsakovas prašė teismo nustatyti nepilnamečio sūnaus Ąžuolo gyvenamąją vietą su tėvu D. G.; iš motinos J. P. priteisti išlaikymą sūnui Ąžuolui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė - nustatė nepilnamečio vaiko Ą. G. gyvenamąją vietą su motina J. P.; nustatė tėvo D. G. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką; priteisė iš tėvo D. G. išlaikymą nepilnamečiui sūnui Ą. G. po 800 Lt (231,70 EUR) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnus sulauks pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko motinai, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, nusprendė viršyti pareikštus šalių reikalavimus ir nustatė nepilnamečio Ą. bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką (CPK 376 str. 3 d.). Teismas nustatė, kad tiek motinos, tiek tėvo gyvenamojoje vietoje yra sudarytos sąlygos Ą. gyventi, mokytis bei ilsėtis, abu tėvai dirba, daugiau vaikų neturi. Teismas atsižvelgė ir į byloje dalyvavusios teismo vaikų ir paauglių psichologės išvadas, kuri nurodė, kad mama yra labai reikšmingas asmuo Ąžuolo gyvenime, vaiko paėmimas iš motinos ir perkėlimas gyventi pas tėvą, su kuriuo bendravimas retas bei apsunkintas, dar labiau traumuotų nepilnametį, kuris ir taip išgyvena dėl tėvų tarpusavio konfliktų, ir sprendė, kad dabartiniu metu nepilnametis Ą. turėtų likti gyventi su motina. Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-06 nutartimi buvo nustatyta laikina tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, kurios abi šalys nesilaikė. Atsižvelgdamas į psichologės rekomendacijas ir tėvų pageidavimus, teismas nustatė naują bendravimo su vaiku tvarką. Kadangi tarp tėvų nebuvo ginčo dėl išlaikymo dydžio ir formos, teismas konstatavo, kad tėvas D. G. turėtų mokėti Ą. 800 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė J. P. apeliaciniu skundu prašo sprendimą pakeisti – sprendimą panaikinti dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą arba bylą dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas atsakovo naudai nustatė bendravimo su vaiku tvarką, ko jis neprašė, todėl apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuri priimta viršijus pareikštus reikalavimus. Teismas subjektyviai sudarė bendravimo su vaiku tvarką, neatsižvelgdamas į ieškovės ir vaiko interesus. Teismo subjektyvumas pasireiškė tuo, kad, apklausus vaiką ir jam nurodžius, kad jis nori gyventi su motina, teismas vis tiek atsakovo prašymu skyrė psichologinę ekspertizę, taip pat ieškovei nebuvo duotas leidimas su vaiku išvykti atostogų į užsienį. Bendravimo tvarka parengta, pažeidžiant motinos ir vaiko interesus – nors vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, nėra nurodyta, kad ji gali jį išsivežti mėnesiui atostogoms, nesilaikant D. G. naudai nustatytos bendravimo tvarkos. Apeliantė nesutinka ir su ekspertės išvadomis. Ekspertizę atliko vos dvejų metų patirtį turinti specialistė, kuri nurodė, kad vaikas neturi savo nuomonės, nors teisme jis buvo apklaustas tik teisėjos, nedalyvaujant tėvams, kurie galėtų daryti įtaką jo atsakymams, ir vaikas nedviprasmiškai ir tvirtai nurodė, kad nori gyventi su motina. Į užduotus klausimus specialistė teismo posėdžių metu negalėjo atsakyti.
Atsiliepimas
Atsakovas D. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas vieninteliu argumentu, t.y., kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir, viršydamas priešieškinio reikalavimus, nustatė tik atsakovui palankią bendravimo su vaiku tvarką, kas, apeliantės teigimu, lemia mažamečio vaiko interesų pažeidimą. Ieškovės argumentai yra visiškai nepagrįsti ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Teismui, nagrinėjant šeimos bylas, taikomas didesnio aktyvumo kriterijus (CPK 376 str. 2-4 d.), todėl teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, jog būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai; teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kodėl priėmė sprendimą, viršydamas pareikštus reikalavimus, t.y. teismas atsižvelgė į išvadą teikiančių institucijų nuomonę bei psichologinę ekspertizę atlikusios ekspertės nuomonę. Priešingai, nei nurodo ieškovė, atsakovas laikinai nustatytos bendravimo tvarkos laikėsi, bet jos nesilaikė ieškovė, ką patvirtina byloje esantys faktinių aplinkybių konstatavimo aktai. Aplinkybę, kad ieškovė nesilaiko teismo nustatytos bendravimo tvarkos patvirtina ir pačios ieškovės duoti paaiškinimai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Ieškovės teiginys, jog teismo posėdžio metu nustatyta bendravimo tvarka nebuvo derinta su ja, yra visiškai nepagrįstas, jį paneigia teismo posėdžio garso įrašas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės J. P. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.
Apeliaciniu skundu ieškovė kelia klausimą, ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pagrįstai taikė CPK 376 straipsnio 3 dalį ir viršydamas šalių pareikštus reikalavimus, priėmė sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti. Apeliantės teigimu, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra išskirtinai palankus atsakovui ir pažeidžia šalių mažamečio vaiko interesus. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Jungtinių Tautų Vaiko Teisių Konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.).
Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pasirėmė tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartimi jau buvo nustatyta laikina tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka (b.l. 155-156, t.1), kurios abi šalys nesilaikė. Byloje dalyvavusi vaikų ir paauglių psichologė pabrėžė, kad vaiko atsisakymas bendrauti su tėvu yra blogas, dėl ko ateityje vaikui gali kilti lyties tapatumo problema, gali atsirasti emocinės, elgesio problemos, todėl nustatyti bendravimo su kartu negyvenančiu tėvu tvarką yra būtina. Taigi dėl tėvų tarpusavio nesutarimų ir nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymo yra daroma žala nepilnamečio vaiko vystymuisi ir psichologinei būklei. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, esant šioms įvardintoms aplinkybėms ir tėvams asmeniškai neprašant nustatyti naują bendravimo su vaiku tvarką, nauja bendravimo su vaiku tvarka turi būti nustatyta teismo iniciatyva, atsižvelgiant į vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, viršijant šalių pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 3 d.).
Apeliantė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apskritai siūlė nenustatyti bendravimo su vaiku tvarkos, nurodydama, kad atsakovas, prieš ateidamas susitikti su vaiku, gali jai paskambinti ir dėl to susitarti. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad, šalims nesilaikant jau nustatytos laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos, geranoriškas susitarimas tarp šalių negalimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į išvadą teikiančių institucijų nuomonę bei psichologinę ekspertizę atlikusios ekspertės nuomonę, kurioje buvo aiškiai išreikšta, kad atsakovo ir jo sūnaus bendravimo tvarką nustatyti yra būtina, nes Ą. G. yra būtinas bendravimas su atsakovu – savo tėvu, o, nenustačius bendravimo tvarkos, tai bus neužtikrinta. Priešingų įrodymų apeliantė nepateikė.
Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, nederinęs su apeliante, nustatė bendravimo su vaiku tvarką išimtinai atsakovo naudai. Bylos duomenys tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas siūlė apeliantei pateikti savo bendravimo su vaiku tvarką, tačiau ji tai padaryti atsisakė, reikalaudama apskritai tokios tvarkos nenustatyti. Tai, kad skundžiamu teismo sprendimu yra nustatyta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka, kuri gali būti vertinama kaip palanki atsakovui, nereiškia, jog tokia bendravimo tvarka yra neteisinga, atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnamečio sūnaus pastovi gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina, o atsakovas su vaiku gyvena skyrium, tačiau turi tokią pačią teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.). Ieškovė, su kuria gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti atsakovui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovo ir jo nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką, sudarydamas galimybę jam maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 str. 2 d.), ir ši tvarka nepažeidžia šalių nepilnamečio vaiko interesų. Priešingai apeliantė neįrodė (CPK 178 str.).
Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.), apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo sprendimo panaikinimui, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Atsakovas D. G. pateikė teismui prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Prie prašymo pridėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovas sumokėjo 50 EUR (b.l. 225-226, t.2). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas – atmetus apeliacinį skundą, atsakovui iš apeliantės priteistina 50 EUR už atsiliepimo rengimą (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės J. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo D. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 50 EUR (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą.