Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-05-23 · Civilinė byla Nr. 2S-1154-553/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-05-23Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-05-18Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-23
Bylos Nr.
2S-1154-553/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32405-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Tilindienė
Atsakovas
D. G.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1154-553/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32405-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-06 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1274-127/2014 išnagrinėjus atsakovo D. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė J. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. G., dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Atsiliepimas

Atsakovas D. G. pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad kartu su ieškove pragyveno dešimtį metų. (duomenys neskelbtini) šalys susilaukė sūnaus Ą. G.. Gimus sūnui, atsakovės elgesys pasikeitė. Ji vis dažniau pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, rūkyti, keldavo konfliktines situacijas. Ieškovės ir atsakovo santykiai nutrūko D. G. iniciatyva. Nepilnametis šalių sūnus liko gyventi su motina J. P.. Atsakovas rūpinasi sūnaus auklėjimu bei ugdymu, sveikata, apmoka darželio lankymo, būrelių bei kitų užsiėmimų sąskaitas, o taip pat sūnaus išlaikymui skiria ne mažiau kaip po 800 Lt per mėnesį, perduodamas lėšas ieškovei grynais pinigais. Atsakovas aiškino, kad J. P. neleidžia jam matytis su sūnumi, jo galimybės bendrauti su nepilnamečiu sūnumi yra labai ribotos. Ieškovė draudžia sūnui kalbėti su tėvu telefonu, o susitikti atsakovas su sūnumi gali tik darželio patalpose ar futbolo treniruotėje. Atsakovas prašė teismo, kol bus priimtas sprendimas byloje, patvirtinti jo siūlomą laikiną bendravimo su sūnumi tvarką.

Posėdžio metu atsakovas D. G. nurodė, kad nori maksimaliai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, prašė tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei nustatyti laikiną jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.

Šalies argumentai

Ieškovė su atsakovo siūloma bendravimo su sūnumi tvarka sutiko iš dalies. Ji paaiškino, kad buvo atvejų, kaip sūnus, būdamas pas tėvą, skambino motinai ir prašė, kad motina jį pasiimtų namo. Ieškovė nurodė, kad nustatant laikinąją vaiko bendravimo su tėvu tvarką reikia atsižvelgti į vaiko norus.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė atsakovo prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos palaikė. Ji nurodė, kad nepilnametis sūnus turi bendrauti su tėvu, tačiau vaiko bendravimo su tėvu tvarka turi atitikti nepilnamečio interesus.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas patvirtino išvadą, kad tėvo gyvenamojoje vietoje nepilnamečiui Ą. G. sudarytos geros sąlygos, vaikas galėtų praleisti su tėvu ilgesnį laiką.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-06 nutartimi nutarė patenkinti atsakovo D. G. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš dalies ir nustatyti tokią atsakovo D. G. laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi Ą. G. tvarką:

- kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį nuo penktadienio 19.00 val., paimant vaiką Ą. G. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant sekmadienį 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą;

- kiekvieno mėnesio trečiadieniais nuo 17.00 val. paimant sūnų Ą. G. iš vaikų ugdymo įstaigos arba jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val.;

- vieną kartą per metus ne mažiau kaip vienam mėnesiui paimant sūnų Ą. G. atostogoms, prieš tai suderinus atostogų datą su motina J. P. ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį, arba vieną kartą per metus ne mažiau kaip dviems savaitėms paimti sūnų Ą. G. vasaros atostogoms bei dviems savaitėms žiemos atostogoms, prieš tai suderinus atostogų datą su motina J. P. ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį;

- tėvas poriniais metais praleidžia su sūnumi Ą. G. jo gimimo dieną (lapkričio 16 d.), o neporiniais metais Kalėdų šventes (gruodžio 24-25 d. imtinai). Motina neporiniais metais praleidžia su sūnumi Ą. G. jo gimimo dieną (lapkričio 16 d.), o poriniais metais Kalėdų šventes (gruodžio 24-25 d. imtinai);

- tėvas pasiima sūnų Ą. G. Tėvo dieną (birželio pirmą sekmadienį) iš jo gyvenamosios vietos nuo 11 val. ir grąžina jį į gyvenamąją vietą 20 val. Motina praleidžia su sūnumi Ą. G. Motinos dieną (gegužės pirmą sekmadienį);

- tėvas su nepilnamečiu sūnumi Ą. G. bendrauja neribotai telefonu, internetu ir kitomis ryšių priemonėmis.

Teismas nustatė, kad ieškovė J. P. turi sudaryti sąlygas nepilnamečio sūnaus tėvui D. G. maksimaliai bendrauti su sūnumi Ąžuolu pagal nustatomą bendravimo tvarką. Atsakovo siūloma laikina bendravimo tvarka nepažeidžia tėvų lygiateisiškumo principo, jai pritaria valstybinių vaiko teisių institucijų atstovai, siūloma bendravo tvarka šiek tiek tikslinama ir sukonkretinama.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė (apeliantė) J. P. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-06 nutartį pakeisti papildant nustatytą bendravimo tvarką tokio turinio punktu: nustatyta bendravimo tvarka negali prieštarauti vaiko interesams bei norams ir vaikui atsisakius, prieštaraujant vykdyti teismo nustatytą bendravimo tvarką, ji jam negalioja. Nurodo, kad ieškovė prašė pirmosios instancijos teismo papildyti laikiną bendravimo tvarką minėta nuostata, tačiau teismas tokio prašymo netenkino nurodydamas, kad mama privalo skatinti vaiką, kad jis nevengtų teismo nustatytos bendravimo tvarkos. Teismas turi veikti už maksimalų bendravimo tvarkos nustatymą, tačiau kai maksimalus bendravimo tvarkos nustatymas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, nustatoma minimali bendravimo tvarka. Šioje byloje ieškovė paaiškino, kad pats atsakovas nesudaro sąlygų normaliai bendrauti su vaiku, t. y. pasiimdamas vaiką pats išvažiuoja į pratybas ir palieką vaiką vieną, vaikui nepatinka, kai būnant pas tėvą kartu būna ir tėvo draugė, kurios, pasak vaiko, jis nemėgsta ir todėl prašosi namo.

Atsiliepimas

Atsakovas D. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovės prašymas negali būti tenkinamas, nes toks pakeitimas prieštarautų Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsniui. Tarp ieškovės ir atsakovo kyla ginčai dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl papildžius skundžiamą nutartį taip, kaip prašo ieškovė, ieškovei atsirastų galimybė nevykdyti teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, motyvuojant vaiko nenorėjimu bendrauti su tėvu, o antstolis negalėtų priverstinai vykdyti tokios teismo nutarties. Analogišką poziciją išsakė teismo posėdžio metu ir išvadas teikiančių institucijų atstovai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Apeliacijos dalyką sudaro tai, ar turi būti papildyta apeliantės skundžiama pirmosios instancijos teismo 2014-03-06 nutartis, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir patvirtinta laikina atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, tokiu punktu: nustatyta bendravimo tvarka negali prieštarauti vaiko interesams bei norams ir vaikui atsisakius, prieštaraujant vykdyti teismo nustatytą bendravimo tvarką, ji jam negalioja. Apeliantės nuomone, priėmus skundžiamą nutartį, vaikui neliko jokių garantijų ir saugiklių, jeigu jis nenorėtų laikytis teismo nustatytos bendravimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, kad atskirasis skundas yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų argumentų.

Laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikiną ginčo objektą. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose taikomos iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis). Nors CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaiku stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaiką, jie atsakingi už savo vaiko auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaiko sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikui yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis ). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaiko bei jo tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Tenkinus apeliantės atskirąjį skundą ir skundžiamą nutartį papildžius nuostata, kad teismo patvirtinta laikina tėvo su savo sūnumi bendravimo tvarka vaikui negalioja, jeigu vaikas atsisako ją vykdyti, apeliantė, su kuria nuolatos gyvena ginčo šalių sūnus, įgytų teisę nevykdyti teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, motyvuojant vaiko nenorėjimu bendrauti su tėvu. Prioritetinis vaiko interesų ir jo teisių gynimas negali suteikti pagrindo vienam iš tėvų piktnaudžiauti savo, kaip tėvo ar motinos, valdžia (CK 3.155 straipsnis). Atsižvelgiant į ginčo šalių vaiko amžių (6,5 metų), jam yra būtinas bendravimas su abiem tėvais, nes tik tokiu atveju galima užtikrinti vaiko interesus bendrauti su abiem tėvais, išsaugoti jo ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu. Byloje nėra duomenų, kad vaiko tėvas (atsakovas) nesugebėtų tinkamai rūpintis vaiko sveikata, jo auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos teiginį, kad pasiimdamas vaiką pas save, atsakovas pats išvažiuoja į pratybas ir palieka vaiką vieną (CPK 178 straipsnis). Be to, pažymėtina, kad šioje byloje tarp šalių pagrinde sprendžiamas ginčas būtent dėl bendravimo su jų sūnumi tvarkos nustatymo. Taigi atsakovui gali ir turi būti suteikiama teisė bendrauti su jo vaiku, neribojant šios teisės 6,5 metų vaiko, gyvenančio kartu su motina (apeliante), nenoru.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl atskirasis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-06 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aldona Tilindienė