Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. A. ir atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per filialą Lietuvoje, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje e2-1089-565/2019 pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovei ASS ,,BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per filialą Lietuvoje, dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai

11.4. Teismas, įvertinęs ieškovo prašomas priteisti 8 936,21 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą, turėjo jas sumažinti, nes šios bylinėjimosi išlaidos yra neprotingai didelės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos ribas.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys dėl draudimo išmokos dydžio priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, pagal apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus (CPK 320 straipsnis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

14. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog draudėjas R. A. ir draudikas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per filialą Lietuvoje, 2017 m. sausio 31 d. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį. Gyventojų turto draudimo liudijime / polise (toliau – draudimo liudijimas), kurio Nr. GT 293495, išdavimo data 2017 m. sausio 31 d., draudimo laikotarpis prasideda 2017 m. vasario 1 d., baigiasi 2018 m. sausio 31 d.

15. Draudimo liudijime buvo nurodyta kita esminė informacija ir papildomos sąlygos, jog draudimo objektas „gyvenamasis namas: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1997 m. statybos; Rąstinis; Bendras plotas 353,23 m²; Rekonstrukcijos metai 1997 m.“, draudimo vertė - atstatomoji vertė, bendra turtinių nuostolių draudimo suma – 270 000 Eur. Taip pat draudimo liudijime nurodyta, kad draudimo sutartis sudaryta pagal BTA akcinės draudimo bendrovės filialo Lietuvoje Gyventojų turto draudimo taisykles Nr. 039.1 (toliau – draudimo taisyklės), kurios yra neatskiriama draudimo sutarties dalis.

16. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis, pastatas – gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 353,23 kv. m, nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso ieškovui ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Baltijos verslininkų namai“. Namo būklė – nebaigtas statyti, rekonstravimo pradžios metai – 1993 m, rekonstravimo pabaigos metai – 1997 metai.

17. 2017 m. rugsėjo 14 d. name kilo gaisras, kurio metu visas namas sudegė. Ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Atsakovė gaisrą pripažino draudiminiu įvykiu ir 2018 m. vasario 13 d. išmokėjo ieškovui 87 532,80 Eur draudimo išmoką. Draudimo išmokos dydį atsakovė apskaičiavo atsakovės darbuotojos sudarytos lokalinės sąmatos pagrindu, pagal kurią viso namo atstatymo kaštai – 175 127,59 Eur, ir 2018 m. vasario 13 d. išmokėjo ieškovui 87 563,80 Eur draudimo išmoką, atsižvelgiant į tai, kad ieškovui priklauso 1/2 namo dalis.

18. Ieškovas 2018 m. vasario 21 d. pateikė atsakovei pretenziją, kuria prašė išmokėti likusią draudimo išmokos dalį – 171 506,42 Eur. Pretenzijoje nurodė, kad pagal 2018 m. vasario 1 d. dr. D. K. vertinimo aktą namo atstatymo kaštai yra 259 039,22 Eur. Atsakovė su ieškovo pretenzija nesutiko.

20. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi paskyrė ekspertizę ir pavedė ją atlikti teismo ekspertui prof. dr. S. M. atsakant į klausimą – „kokie yra ieškovui priklausančios 1/2 dalies gyvenamojo namo atkūrimo ekonomiškiausi kaštai?“. Pagal 2019 m. sausio 10 d. teismo ekspertizės aktą Nr. 19-04 ir jo papildymo ir pakeitimo aktą, ieškovui priklausančios 1/2 namo dalies atstatymo į iki gaisro buvusią padėtį darbų vidutinė rinkos kaina 2017 m. spalio mėn. kainomis yra 91 404,83 Eur be PVM. Projektavimo išlaidų suma yra 9 140,48 Eur be PVM. Iš viso 100 545,31 Eur be PVM.

21. Teismas 2019 m. birželio 18 d. nutartimi paskyrė pakartotinę ekspertizę ir pavedė ją atlikti ekspertui A. S. atsakant į klausimą – „kokie yra ieškovui priklausančios 1/2 gyvenamojo namo dalies atkūrimo ekonomiškiausi kaštai?“. Pagal teismo eksperto Arvydo Stankaičio turto ekspertizės aktą Nr. ASTEA-19-020, ieškovui priklausančios namo 1/2 dalies atkūrimo ekonomiškiausi kaštai (2017 m. spalio mėn. kainų lygiu) yra 149 466 Eur (su PVM).

22. Pagal atsakovės pateiktą (pamatų) atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 191029-1, pamatų namo daliai atstatymo pagal statinio tyrimo aktą Nr. T19-03 kaštai, 2017 m. spalio mėn. kainų lygiu, sudaro 6 350 Eur (su PVM).

Dėl draudimo išmokos dydžio nustatymo

23. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl draudimo išmokos dydžio. Jį nustato draudikas, atsižvelgdamas į dėl draudžiamojo įvykio atsiradusius nuostolius, nustatytą draudimo sumą, draudimo vertę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nustatydamas draudimo išmokos dydį, draudikas vadovaujasi draudėjo pateiktais, savo paties surinktais duomenimis bei ekspertų, įskaitant ir nepriklausomus, išvadomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš turto draudimo sutarčių ypatumų yra draudimo vertės kategorija, kuri yra svarbi nustatant draudimo sumą, draudimo įmoką ir draudimo išmoką. Draudimo vertės kategorija yra susijusi su draudimo interesu. Draudimo intereso, kurį draudžia draudėjas, vertė vadinama draudimo verte. Draudimo interesas apibrėžtas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje (aktuali įstatymo redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 1 d.), kurioje nustatyta, kad draudimo interesas yra nuostoliai, kurių gali patirti draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas įvykus draudžiamajam įvykiui.

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad draudimo vertės nustatymo kriterijai paprastai yra nurodomi draudimo taisyklėse. Draudimo vertė gali būti nustatoma pagal įvairius kriterijus: pastatai gali būti draudžiami atkuriamąja verte (pinigų suma, kurios reikėtų tokiam pačiam objektui atkurti), likutine verte (daikto atkuriamoji vertė, atėmus nusidėvėjimo sumą), likvidacine verte (nebenaudotinų pagal tiesioginę paskirtį daiktų pardavimo vertė), statybos darbai – sąmatine verte (visos išlaidos, reikalingos statiniams sukurti), daiktai taip pat gali būti draudžiami šalių susitarimu nustatyta verte ir pan. Pažymėtina, kad ir šalių susitarimu nustatyta vertė negali būti pernelyg nutolusi nuo tikrosios draudimo intereso vertės.

25. CK 6.987 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Draudimo apsauga nustatoma draudiko parengtose draudimo rūšies taisyklėse, o draudimo liudijime nustatomos individualios sąlygos. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad draudimo taisyklės yra standartinės, o draudimo liudijime nurodomi konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-2014).

26. Papildomose draudimo sąlygose, kurios yra neatskiriama draudimo sutarties dalis, šalys individualiai gali susitarti, kaip bus apskaičiuojama draudimo išmoka. Atsakovės Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 039.1 Specialiųjų sąlygų 10.9 papunktyje nustatyta, kad „jeigu pastatas buvo apdraustas nauja atkuriamąja verte ir dėl draudžiamojo įvykio yra sugadintas ar sunaikintas, atlyginamos pastato remonto išlaidos ar analogiško pastato toje pačioje vietoje atstatymo išlaidos“. Pagal draudimo taisyklių 10.15 papunktį „nusprendus po draudžiamojo įvykio neatstatyti sugadinto ar sunaikinto pastato, draudimo išmoka mokama išskaičiavus projektavimo, planavimo, derinimo išlaidas, socialinio draudimo, PVM, pelno mokesčius“.

27. Kaip jau buvo minėta, ginčo namas draudiminio įvykio metu buvo apdraustas 270 000 Eur sumai. Draudimo taisyklių 7.3.1 papunktyje nustatyta, kad „nauja atkuriamoji vertė – tai pinigų suma, kurios reikėtų tokių pat fizinių ir eksploatacinių savybių tokios pat rūšies objektui atkurti, pagaminti, pastatyti (įrengti), įskaitant visas projektavimo, montavimo, statymo išlaidas netaikant nusidėvėjimo. Investicijos į pastatą visais atvejais draudžiama nauja atkuriamąja verte“. Draudimo įstatymo 105 straipsnyje nurodyta, kad draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų). Atsakovės draudimo taisyklių 10.2 papunktyje nurodyta, kad „nuostolių dydis – patirtos žalos piniginė išraiška, kuri reikalinga suremontuoti ar atstatyti apdraustą turtą į būklę, buvusią prieš pat atsitinkant draudžiamajam įvykiui“.

28. Pažymėtina, kad draudikas nėra įsipareigojęs kiekvienu atveju įvykus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmoką, lygią draudimo sumai. Draudikas atlygina tik tuos nuostolius, kurie yra objektyviai pagrįsti. Tai reiškia, kad įvykus draudiminiam įvykiui, draudėjui atlyginami tie nuostoliai, kurie yra realiai patirti dėl draudiminio įvykio. Draudimo išmoka gali būti tik tokio dydžio, kuri leistų draudėją atstatyti į prieš draudiminį įvykį buvusią padėtį, o ne ją pagerinti.

29. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria draudimo išmokos dalis nebuvo apskaičiuota pagal dr. D. K. atliktą vertinimo aktą. Ieškovo teigimu, teismas turėjo vadovautis eksperto dr. D. K. sudarytu vertinimo aktu, nes ekspertų S. M. ir Arvydo Stankaičio atliktose ekspertizėse nebuvo atsižvelgta į namo atstatymo kaštus pasikeitus teisiniam reglamentavimui dėl reikalavimų gyvenamųjų namų statybai.

30. Atsakovė su tokiais ieškovo argumentais nesutinka, nurodydama, kad pateiktas dr. D. K. vertinimo aktas buvo sudarytas ieškovo užsakymu, vertinimas taip pat nebuvo atliktas teismo paskirto eksperto, o išvadoje nurodyta namo atstatymo kaštų suma (259 039,22 Eur (su PVM)) yra nepagrįsta. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis pirminės ekspertizės aktu, kuriame pateikta išvada, kad ieškovui priklausančios 1/2 namo dalies atstatymo į iki gaisro buvusią padėtį darbų vidutinė rinkos kaina 2017 m. spalio mėn. kainomis yra 91 404,83 Eur (be PVM). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl 2 174,97 Eur (be PVM) sumos priteisimo už sąvartyno mokestį, nes pakartotinę ekspertizę atlikęs A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad išlaidos, susijusios su sąvartyno mokesčiu, yra įtrauktos į sąmatą. Atsakovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl 5 248 Eur (be PVM) sumos už namo pamatų atstatymą, nes tiek pirminėje, tiek pakartotinėje teismo ekspertizės akto išvadoje ekspertai nustatė, kad pamatus galima remontuoti, o ne keisti, tačiau teismui nusprendus, kad namo pamatus reikia keisti naujais, tuomet iš pakartotinės ekspertizės akte nurodytos atstatymo darbų sumos turėjo būti atimta 2 032,71 Eur suma, susijusi su pamatų remonto išlaidomis.

31. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentu, kad ieškovo byloje pateiktos dr. D. K. vertinimo akto išvados negali būti laikomos ekspertizės aktu CPK 212-219 straipsnių prasme, o turi būti vertinamos kaip šalies pateikti rašytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas dr. D. K. vertinimo išvadas iš esmės vertino kaip vienos iš šalių pateiktus rašytinius įrodymus, tačiau teismas iš dalies vadovavosi pakartotinės ekspertizės akte nustatytomis 1/2 namo dalies atstatymo lokaline sąmata, pagal kurią 1/2 dalies namo atstatymo darbų vertė sudaryta 2017 m. spalio mėnesio kainomis yra 149 466 Eur (su PVM) (126 989 Eur (su PVM) statybos montavimai darbai, 8 889 Eur (su PVM) projektavimo darbai, 13 588 Eur (su PVM) nenumatytos išlaidos).

32. Tiek ieškovas, tiek atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas, iš dalies remdamasis pakartotinės teismo ekspertizės išvadomis, taip pat atsakovo byloje pateikta pamatų atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 191029-1 (el. b. t. 4, b. l. 157-171), konstatavo, kad gaisro metu sudegusiam namui atstatyti reikalinga bendra 144 859,89 Eur, t. y. būtent nurodyta suma laikytina nuostoliais, kuriuos turėtų atlyginti draudikas.

33. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pagal pakartotinę ekspertizę 13 588 Eur (su PVM) nenumatytų išlaidų suma negali būti įtraukta į draudimo išmokos sumą, nes nei draudimo sutartis, nei draudimo taisyklės nenumatė, kad tokia suma būtų įtraukta į atlygintinų nuostolių sumą, taip pat padarė išvadą, kad į ieškovo nuostolių sumą turi būti įtraukta 2 174,97 Eur (be PVM) suma už sąvartyno (šiukšlių išvežimo) mokestį ir 5 248 Eur (be PVM) suma už namo pamatų keitimą.

34. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal pakartotinę ekspertizę 13 588 Eur (su PVM) nenumatytų išlaidų suma negali būti ieškovui priteista, nes pagal draudimo sutartį ir draudimo taisykles nėra numatyta, kad į atlygintinų nuostolių sumą būtų įtraukiamos tokios išlaidos.

35. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl 2 174,97 Eur (be PVM) sąvartyno mokesčio priteisimo. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 straipsnio 19 dalį sąvartyne šalinamos atliekos – nepavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamos atliekos, išskyrus nepavojingųjų atliekų sąvartyno atskirose sekcijose šalinamas asbesto atliekas; inertinių atliekų sąvartyne šalinamos atliekos ir nepavojingųjų atliekų sąvartyno atskirose sekcijose šalinamos asbesto atliekos; pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamos atliekos, kurios pagal įstatymo 7 priedėlį yra mokesčio už aplinkos teršimą objektas.

36. Iš byloje esančios teismo eksperto Arvydo Stankaičio sudarytos lokalinės sąmatos, sudarytos 2017 m. spalio mėn. kainų lygiu, matyti, kad lokalinės sąmatos 13 ir 14 eilutėse yra nurodytas 123 tonų statybinių šiukšlių išvežimas, tačiau pakartotinės ekspertizės lokalinėje sąmatoje sąvartyno mokestis nebuvo įtrauktas, todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis pirminės teismo ekspertizės papildymo ir pakeitimo akto lokalinėje sąmatoje nurodytu sąvartyno mokesčio tarifu (17,6827 Eur/t), pagrįstai į ieškovo nuostolius įtraukė 2 174,97 Eur (be PVM) sąvartyno mokesčio sumą.

37. Teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl 5 248 Eur (be PVM) sumos ieškovui priteisimo už pamatų keitimą. Teismas nustatė, kad pagal ieškovo pateiktą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Taikomosios statinių konstrukcijų ir medžiagų laboratorijos 2019 m. rugsėjo 30 d. esamo statinio tyrimo aktą Nr. T19-03 ir šio akto 2019 m. spalio 30 d. papildymą, kuriuose nurodyta, kad ieškovo naudojamos namo dalies pamatai pažeisti gaisro temperatūrų, betono struktūra pasikeitusi, betonas praradęs savo technines charakteristikas; išlyginamasis betono sluoksnis pamatų viršutinėje dalyje ir viršutinė blokų eilė netenkina stipruminių savybių ir yra avarinės būklės; vykdant pastato atstatymo darbus būtina pašalinti viršutinę betoninių pamatų blokų eilę; konstrukciniu požiūriu šie blokai tolesnei eksploatacijai netinkami; rekomenduojama keisti pamatinius blokus visu pastato dalies perimetru.

38. Teismas padarė išvadą, kad yra būtina pakeisti namo pamatus, todėl apskaičiuodamas pamatų keitimo kainą vadovavosi atsakovės pateikta pamatų atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje Nr. 191029-1 nurodyta pamatų keitimo kaina – 5 248 Eur (be PVM). Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis pakartotinės ekspertizės aktu, turėjo padaryti išvadą, kad namo pamatus galima remontuoti, o ne keisti, tačiau nustatęs, kad yra tikslinga keisti namo pamatus turėjo išskaičiuoti 2 032,71 Eur sumą, kuri buvo nurodyta pakartotinės ekspertizės lokalinės sąmatoje.

39. Iš pakartotinės ekspertizės lokalinės sąmatos matyti, kad pamatų remonto darbams, jų nekeičiant, buvo apskaičiuota reikalinga iš viso 2 032,71 Eur suma (lokalinės sąmatos 20-24 eilutės). Atsakovė apeliaciniame skunde nepateikia jokių duomenų ar naujų įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra tikslinga keisti namo pamatus, todėl darytina išvada, kad atsakovė šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigė. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, kad teismas iš priteistos pamatų keitimo kainos (5 248 Eur (be PVM) turėjo išskaičiuoti pakartotinės ekspertizės lokalinėje sąmatoje apskaičiuotą pamatų remonto kainą (2 032,71 Eur (be PVM), nes to teismui nepadarius, ieškovui buvo nepagrįstai padidinta išmokėtinos draudimo išmokos suma.

40. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovui mokėtina draudimo išmoka yra 110 339,93 Eur (be PVM) (102 919,96 Eur (be PVM) + 2 174,97 Eur (be PVM) + 5 248 Eur (be PVM)), taip pat prie šios sumos pridedant 23 171,39 Eur mokėtino PVM ir 8 889 Eur (su PVM) projektavimo darbų išlaidų, t. y. iš viso draudimo išmoka ieškovui yra 142 400,32 Eur (su PVM). Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad atsakovė yra išmokėjusi 87 532,80 Eur draudimo išmokos, taip pat, kad pagal draudimo sutartį yra numatyta 50 Eur išskaita, sprendžia, jog ieškovui iš atsakovės priteistina 54 817,52 Eur draudimo išmokos dalis, taip pat ir 5 procentų metinės procesinės palūkanos už priteistą 54 817,52 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 17 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

41. Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau kartu pabrėžiama, jog jie nėra nenuginčijami ir turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2010). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir šalių pateiktus įrodymus, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo vertinti ieškovo patirtų nuostolių dydį kitaip, nei jį įvertino pirmosios instancijos teismas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

42. Ieškovas ir atsakovė nesutinka su pakartotinės ekspertizės išvadoje nustatyta turto atstatymo verte, tačiau nei ieškovas, nei atsakovė nepateikia jokių įrodymų, kurie paneigtų pakartotinės ekspertizės išvadas. Atsakovė apeliaciniame skunde tik nurodo, kad teismas klaidingai apskaičiavo galutinę mokėtiną draudimo išmoką. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikta teismo eksperto pakartotinės ekspertizės išvada yra išsami, aiški, išplaukianti iš atlikto tyrimo eigos, abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos nenustatyta. Vien tai, jog ekspertizės išvadų turinys netenkina ieškovo ir atsakovės, negali būti pagrindas teismui abejoti ekspertizės patikimumu ir nesivadovauti eksperto pateiktomis išvadomis. Ieškovo argumentai, susiję su ekspertizėje nurodytomis per mažomis statybos bei griovimo darbų ir medžiagų kainomis, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, nes jis nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, paneigiančių ekspertizėje nurodytų kainų pagrįstumą.

43. Atsakovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad maksimali draudimo išmokos suma ieškovui galėjo būti 135 000 Eur, nes ieškovui priklausė 1/2 namo dalis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sudarant draudimo sutartį atsakovei iš VĮ Registrų centro duomenų turėjo būti žinoma, jog ieškovas yra tik 1/2 dalies namo savininkas. Pažymėtina, kad sudaryta draudimo sutartis (Gyventojų turto draudimo) buvo sudaryta fizinio asmens – ieškovo, sudariusio draudimo sutartį savo naudai, ir atsakovės (draudiko), profesionalaus juridinio asmens, veikiančios verslo tikslais, todėl laikytina, kad šalys buvo sudariusios vartojimo sutartį (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2, 8, 19 dalys). Aplinkybė, jog draudimo liudijime nurodyta draudimo suma yra 270 000 Eur, pagrįstai buvo vertinama ieškovo naudai, t. y., kad draudimo sutartimi 270 000 Eur draudimo suma buvo apdraustas ieškovo turtinis interesas. Teismo nustatyta mokėtinos draudimo išmokos suma neviršija draudimo sutartyje nurodytos sumos.

Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų

44. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl procesinės bylos baigties

45. Nurodytų argumentų kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, skundžiamame sprendime iš esmės nurodė pagrįstus argumentus, visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisiškai reikšmingus šalių teisiniams santykiams nustatyti, teisingai konstatavo aktualias faktines aplinkybes, tačiau, klaidingai sprendė dėl galutinės mokėtinos draudimo išmokos sumos, t. y. nustatęs, kad yra tikslinga keisti namo pamatus, turėjo perskaičiuoti mokėtiną draudimo išmoką vadovaudamasis pakartotinės ekspertizės lokalinės sąmatos duomenimis, todėl yra teisinis pagrindas atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Vilniaus apygardos teismo sprendimą pakeisti, nurodant, kad ieškovui iš atsakovės priteistina draudimo išmoka yra 54 817,52 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

46. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, pakeitus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, ieškovės ieškinį tenkinant didesne apimtimi, turi būti perskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos.

47. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

48. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 2 261 Eur žyminio mokesčio, be to, patyrė 500 Eur išlaidų už dr. D. K. vertinimo ataskaitą, 8 936,21 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 4 642 Eur už teismo ekspertizės byloje atlikimą, tačiau ieškovui nepanaudota 200 Eur užstato suma buvo grąžinta iš teismo depozitinės sąskaitos, iš viso ieškovas patyrė 13 878,21 Eur bylinėjimosi išlaidų.

49. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą yra neprotingai didelės. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra didelės, tačiau įvertinus bylos sudėtingumą, joje atliktus veiksmus, tai, kad byla yra didelės apimties, negalima daryti išvados, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra neprotingai didelės.

50. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį (tenkinama 31,96 procentai ieškinio reikalavimų), ieškovui iš atsakovės priteistina 722,62 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 4 435,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

51. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 3 225 Eur išlaidų už ekspertizės byloje atlikimą, 400 Eur už pamatų atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 191029-1 ir 4 537,50 Eur išlaidų advokato pagalbai, iš viso patyrė 8 162,50 Eur. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį atsakovei iš ieškovo priteistina 5 553,77 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

52. Atlikus tarpusavio šalių atlygintinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistina 395,67 Eur bylinėjimosi išlaidų (5 553,77 Eur – 722,62 Eur – 4 435,48 Eur = 395,67 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

53. Tenkinus iš dalies atsakovės apeliacinį skundą, o ieškovo apeliacinį skundą atmetus, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

54. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, jam bylinėjimosi išlaidos, susijusios su jo apeliaciniu skundu, nepriteistinos. Iš atsakovės su apeliaciniu skundu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 1 027 Eur žyminio mokesčio, ji taip pat patyrė 2 662 Eur išlaidų advokato pagalbai. Atsižvelgiant į tenkintų atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų dalį (tenkinama 4,6 procentai apeliacinio skundo reikalavimų), atsakovei iš ieškovo priteistina 47,24 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 122,46 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, iš viso atsakovei iš ieškovo priteistinta 169,70 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą pakeisti, rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Priteisti iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ veikiančios per filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, ieškovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 54 817,52 Eur (penkiasdešimt keturis tūkstančius aštuonis šimtus septyniolika eurų 52 ct) draudimo išmoką, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą 54 817,52 Eur (penkiasdešimt keturių tūkstančių aštuonių šimtų septyniolikos eurų 52 ct) sumą nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš ieškovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ veikiančios per filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, 395,67 Eur (tris šimtus devyniasdešimt penkis eurus 67 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Grąžinti ieškovui R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos nepanaudotą 200 Eur (dviejų šimtų eurų) užstatą, įmokėtą 2019 m. liepos 4 d. mokėjimu.“

Priteisti iš ieškovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, 169,70 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.