Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Henrichas Jaglinskis, Asta Radzevičienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. M. ir atsakovo V. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui V. M. ir atsakovo V. M. priešieškinį ieškovei L. M. dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Tėvas V. M. turi teisę paimti dukterį V. M. iš jos gyvenamosios vietos kas antrą porinį mėnesio savaitgalį - šeštadienį 10 val. ir privalo atvežti dukterį atgal į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 19 val.;Tėvas V. M. turi teisę paimti dukterį V. M. iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos kiekvieno mėnesio neporinės savaitės ketvirtadienį 18.00 val. ir privalo atvežti dukterį atgal į jos gyvenamąją vietą 20.00 val.;Neporiniais metais tėvas V. M. turi teisę pasiimti dukterį V. M. Šv. Velykų pirmą dieną 12.00 val. ir privalo atvežti atgal į jos gyvenamąją vietą kitą dieną 12.00 val.; Šv. Kalėdų gruodžio 26 dieną turi teisę pasiimti dukterį V. M. 12.00 val. ir privalo atvežti atgal tą pačią dieną 20.00 val.; Poriniais metais tėvas V. M. turi teisę pasiimti dukterį V. M. Šv. Velykų antrą dieną 12.00 val. ir privalo atvežti atgal į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.30 val.; Šv. Kūčių gruodžio 24 dieną turi teisę pasiimti dukterį V. M. 17.00 val. ir privalo atvežti atgal kitą dieną 20.00 val.;Naujų metų šventes gruodžio 31 dieną ir sausio 1 d. duktė V. M. praleidžia su motina L. M..Kai šalių dukters V. M. gimimo diena sutampa su darbo diena neporiniais metais, atsakovas V. M. turi teisę bendrauti su dukterimi Vanesa, paimdamas ją iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 18.00 val. ir bendrauti su ja iki 19.00 val. jo pasirinktoje vietoje, vėliau ją atvežti į jos gyvenamąją vietą;Kiekvienų metų Tėvo dieną tėvas V. M. turi teisę pasiimti dukterį V. 10 val. ir atvežti ją atgal į jos gyvenamąją vietą iki 19 val.;Motinos dieną duktė V. praleidžia su motina L. M.;Vaiko tėvui V. M., nepaėmus dukters V. pagal nustatytą grafiką savaitgaliui, metinių švenčių dienomis, Tėvo dieną, vaiko gimtadienį, jis šia teise pasinaudoti tais metais nebegali.Apie negalėjimą paimti dukters V. nustatytu laiku atsakovas V. M. privalo pranešti vaiko motinai L. M. prieš dvi dienas SMS žinute į ieškovės mobilųjį telefoną Nr. 8 678 17 657.Vaiko tėvas V. M. turi teisę praleisti su dukterimi V. kiekvienų metų kalendorinę vasarą (birželį-rugpjūtį) du laikotarpius po dešimt kalendorinių dienų, įspėjęs vaiko motiną L. M. apie šių laikotarpių pradžią prieš dvi savaites, ir privalo atvežti vaiką į jo gyvenamąją vietą pasibaigus šiam terminui. Tėvas šių laikotarpių metu turi teisę išvykti su vaiku iš savo gyvenamosios vietos. Vaiko tėvas V. M. laikotarpiu, kai duktė V. yra su juo, privalo užtikrinti nuolatinį motinos L. M. ryšį (telefonu ar pan.) su vaiku, informuoti motiną apie vaiko buvimo vietą. Motina L. M., laikotarpiu kai vaikas yra su tėvu V. M., turi teisę aplankyti vaiką, jei vaikas to prašo. Motina L. M. kalendorinių metų laikotarpiu turi teisę išvykti su dukterimi Vanesa iš savo gyvenamosios vietos (atostogauti ir pan.) du kartus po dvi kalendorines savaites, išvykimo laikotarpiu nesudarant galimybės tėvui V. M. pasiimti dukterį teismo nustatytu metu. Motina L. M. apie išvykimą turi įspėti tėvą V. M. prieš dvi savaites.Vaiko tėvas V. M. laikotarpiu kai duktė V. yra su motina L. M., turi teisę pasiteirauti apie vaiko būklę, jo sveikatą ir pan. SMS žinute ne dažniau kaip vieną kartą per savaitę, o vaiko motina L. M. privalo nedelsdama apie tai informuoti vaiko tėvą V. M..Vaiko motina L. M. nedelsdama bet kokia jai priimtina forma numatytomis ryšio priemonėmis dukters V. M. sveikatos sutrikimo atveju privalo informuoti atsakovą V. M. apie esamą vaiko būklę, ligos diagnozę, gydymo įstaigą, sudaryti vaiko tėvui V. M. galimybę aplankyti sergantį vaiką vaiko gyvenamojoje vietoje.Ieškovė L. M. apie dukters V. gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą privalo informuoti atsakovą V. M. ryšio priemonėmis raštu nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 2 (dvi) kalendorines dienas nuo gyvenamosios vietos adreso pasikeitimo.Nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos galima abiejų tėvų L. M. ir V. M. bendru susitarimu.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnio tvarka priėmė ir ištyrė naujus įrodymus – Gyventojų registro tarnybos 2015-08-26 išduotas pažymas apie asmens duomenis (ieškovės ir šalių nepilnametės dukters deklaruotą gyvenamąją vietą).

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama abiejų šalių apeliacinių skundų ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinių skundų argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.

Apeliaciniu skundu ieškovė kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo pagal rezoliucinės dalies 11 ir 15 punktus, atsakovas – dėl maksimalaus bendravimo laiko nenustatymo, bendravimo savaitės eigoje, sutinkant Naujuosius metus, vaiko gimimo dieną ir apskritai dėl priešieškiniu prašomos nustatyti bendravimo tvarkos nenustatymo. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra išskirtinai palankus ieškovei ir pažeidžia šalių mažamečio vaiko bei paties atsakovo interesus, t.y. apeliantas iš esmės pageidauja nustatyti bendravimo tvarką taip, kad jis turėtų galimybę bet kada ir bet kuriuo metu, savo nuožiūra, pasiimti nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir bet kada į ją grąžinti. Teisėjų kolegija abiejų apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir konstatuoja, kad tiek šalių apeliacinių skundų argumentai, tiek pats šalių ginčas iš esmės yra susijęs su bylos šalių – buvusių sutuoktinių santykiais ir asmeninėmis ambicijomis, tuo tarpu mažamečio šalių vaiko interesų pažeidimas nekonstatuotinas, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo tvarką pagal šalių pageidavimus ne tik kad netikslinga, bet ir nėra pagrįsto bei pakankamo pagrindo.

Jungtinių Tautų Vaiko Teisių Konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju tokia tvarka buvo nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimu, o skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu – šalių reikalavimu pakeista iš dalies. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pasirėmė tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimu jau buvo nustatyta laikina tėvo bendravimo su nepilnamete dukterimi Vanesa tvarka ir šiuo teismo sprendimu patvirtinta bendravimo tvarka buvo abiejų vaiko tėvų aptarta, suderinta ir pasirašyta, tikėtinai įvertinus vaiko amžių, vaiko ir tėvų emocinius ryšius, tėvų užimtumą bei jų darbo darbo pobūdį. Bylos duomenimis nustatyta, kad abi šalys iš esmės laikėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, nors tarp jų ir kildavo atskiri konfliktai. Byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodoma, kad institucija neturėjo duomenų, kad ieškovė L. M. ar atsakovas V. M. netinkamai vykdytų tėvų pareigas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius galutinėje išvadoje išreiškė nuomonę, kad vaiko tėvas turi maksimaliai dalyvauti vaiko ugdymo ir auklėjimo procese, o nagrinėjamu atveju duomenų apie tai, kad atsakovas nesirūpintų dukterimi, netinkamai su ja elgtųsi ar bendraudamas su dukterimi Vanesa darytų jai neigiamą poveikį ar kokią nors žalą, byloje nėra. Skyriaus vertinimu, tikslinga tik minimaliai keisti teismo sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką, kuri atitinka tiek vaiko, tiek ir atsakovo teisę maksimaliai bendrauti tarpusavyje. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nurodytomis išvadomis ir vadovavosi, teisėjų kolegija su tuo sutinka, šalių apeliacinių skundų argumentai jų pagrįstumo nepaneigia.

Atsakovas apeliaciniame skunde įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jo bendravimo su dukterimi Vanesa maksimalaus laiko, t.y. nepagrįstai apribojo atsakovo teisę maksimaliai bendrauti su dukra, nukrypo nuo proporcingumo principo reikalavimų, neteisingai vertino byloje esančių įrodymų visumą, neteisingai pritaikė skyrium gyvenančio vieno iš tėvų su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką nustatančias teisės normas bei neteisingai konkrečioje situacijoje pritaikė atskiras teismų praktikos nuostatas. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka, kadangi jie iš esmės neatitinka faktinės situacijos, konstatuotos byloje, yra daugiausia deklaratyvaus ir emocinio pobūdžio.

Jau minėta, kad tokio pobūdžio bylose esminis yra prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Vaiko interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai, nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaiku, ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai ir sunkiausia - užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams lygios (CK 3.156 str.), visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, šalys privalo suderinti tarpusavyje, teikdami prioritetą vaiko teisėms ir teisėtiems interesams. Nagrinėjamu atveju šalims šiuos klausimus derinti tarpusavyje sunkiai sekasi, todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka, atsižvelgiant į faktinę situaciją ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, pripažintina tinkama. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs esamą (šalių prašytą pakeisti) bendravimo tvarką, ištyręs byloje pateiktų įrodymų visumą, nustatęs mažametės šalių dukters poreikius, jos dienotvarkę, šalių tarpusavio santykius, kurie yra konfliktiški, nustatė tinkamiausią šioje situacijoje atsakovo ir dukters bendravimo tvarką (CPK 185 str., CK 1.5 str.). Teismų praktikoje maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 str. 2 d.) suprantamas taip, kad, nustatant bendravimo tvarką, reiškia, jog tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku, jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Todėl tai nėra neribotos (abstrakčios) ir tik tėvo (negyvenančio kartu su vaiku) norų nustatymo taisyklės. Nagrinėjamu atveju, pavyzdžiui, pirmosios instancijos teismas panaikino tik vienos nakties laiką (vaikas bus paimamas iš vaiko gyvenamosios vietos ne kas antro penktadienio 19 val., o kas antro šeštadienio 10 val.), lyginant su dabar galiojančia tvarka, kas leis mažamečiam vaikui miegoti savo įprastinėje aplinkoje. Tokia tvarka buvo rekomenduota ir specialistų, bendravusių su vaiku. Taigi teismas įvertino tai, kad paimamas iš ugdymo įstaigos vaikas penktadienį vakare turi tinkamai ilsėtis, o miego metu bendravimas nevyksta, t.y. pirmumą atidavė vaiko, o ne atsakovo interesams. Analogiškai pirmosios instancijos teismas pasielgė ir kitais, atsakovo kritikuojamais atvejais (bendravimo savaitės eigoje, sutinkant Naujuosius metus, vaiko gimimo dieną ir pan.). Nurodytos aplinkybės ir teismo išvados yra pakankamos, pagrįstos įrodymais ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas be pagrindo iš dalies apribojo atsakovo teisę maksimaliai bendrauti su dukra.

Pažymėtina ir tai, kad skundžiamu teismo sprendimu nustatyta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka, kuri gali būti vertinama kaip nepalanki atsakovui, nereiškia, jog tokia bendravimo tvarka yra neteisinga, atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametės dukros pastovi gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina, o atsakovas su dukra gyvena skyrium, tačiau turi tokią pačią teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.). Ieškovė, su kuria gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti atsakovui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.), ką akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatydamas atsakovo ir jo nepilnametės dukros bendravimo tvarką, praktiškai sudarydamas galimybę jam maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 str. 2 d.), ir ši tvarka nepažeidžia nei atsakovo, nei šalių nepilnamečio vaiko interesų. Priešingai šalys neįrodė (CPK 178 str.).

Atsakovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nederindamas bendravimo tvarkos prie atsakovo darbo grafiko, pažeidė tiek apelianto, tiek nepilnametės dukros interesus, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, visų pirma, dėl to, kad atsakovo ir dukros bendravimo tvarka pagal atsakovo abstrakčius reikalavimus dėl jo darbo grafiko apskritai negalėjo būti derinama dėl pačių reikalavimų nekonkretumo (pateikti atsakovo darbo grafikai neatitiko realios padėties), o taip pat dėl to, kad bylos duomenys patvirtina ir apeliantai to neneigia, vaiko tėvų (ieškovės ir atsakovo) itin konfliktiškus ir įtemptus santykius bei jų nenorą prisiderinti vienas prie kito bei jų nenorą derintis pirmiausia prie vaiko interesų. Be to tokiais atvejais (kaip prašo atsakovas) padėtis būtų labai neapibrėžta - ieškovė ir dukra, kaip tvirtina iki pakeitimo buvusi faktinė padėtis, privalėtų neapibrėžtai laukti, ar atvyks atsakovas paimti dukros savo laiku ar ne, kadangi jam net nebuvo pareigos apie tai iš anksto informuoti ieškovę. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendime nustatė tokią bendravimo tvarką, kuri atitinka ne tik vaiko ir atsakovo, bet iš esmės ir ieškovės interesus.

Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo ir dukros bendravimo tvarka sprendimo rezoliucinės dalies 11 ir 15 punktuose. Iš esmės savo nesutikimą apeliantė grindžia vaiko amžiumi ir tuo, kad vaikas yra labiau prisirišęs prie motinos, savo aplinkos ir dienotvarkės, o šalių santykiai yra itin konfliktiški. Tačiau, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas apeliantės nurodytas aplinkybes iš esmės įvertino ir jas atsižvelgė, priimdamas skundžiamą sprendimą. Dar labiau apriboti atsakovo ir dukros bendravimo laiką nėra pagrįsto ir pakankamo pagrindo.

Jau minėta, kad duomenų, kaip konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, apie tai, jog tėvas, veiktų priešingai dukters interesams, netinkamai panaudotų tėvo valdžią vaiko atžvilgiu arba netinkamai elgtųsi su mažamete dukterimi, arba netinkamai atliktų savo kaip tėvo pareigas, nėra. Vaiko teisių apsaugos skyriai taip pat neturi jokių duomenų, kurie neigiamai charakterizuotų atsakovą, iš esmės mažametės Vanesos santykiai su abiem tėvais yra geri, bendravimo su jais metu mergaitė jaučiasi gerai. Todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl tėvo ir vaiko bendravimo laiko mažinimo atostogų metu yra nepagrįsti.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismine tvarka neįmanoma sureguliuoti visų tarpusavio buvusių sutuoktinių santykių, tad nagrinėjamos bylos tikslas yra tinkamos tėvo ir šalių mažamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymas. Į tai atkreipė dėmesį ir šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad abu tėvai turi veikti abipusės pagarbos principais, nė vienas iš tėvų neturi teisės piktnaudžiauti savo kaip tėvo ar motinos teisėmis, nemanipuliuoti vaiku ir, prisidengiant vaiko interesais, siekti savo tikslų. Teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad negalima šalių tarpusavio santykių sudėtingumą perkelti į tėvų bendravimo su dukterimi santykius, nes abu tėvai prieš įstatymą yra lygūs ir turi vaiko atžvilgiu vienodas teises ir pareigas.

Kiti šalių apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.), apeliacinių skundų teiginiai nesudaro pagrindo sprendimo panaikinimui ar pakeitimui, todėl apeliaciniai skundai atmetami ir skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistu CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Atmetus abiejų šalių apeliacinius skundus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.