Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys V. K., L. S. (buvusi K.), antstolė Santa Selezniovienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas netenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolės Santos Selezniovienės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0184/20/02005, pradėta vykdyti pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2020 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-8967 dėl 5 601,42 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. K. išieškotojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai.

2022 m. spalio 26 d. turto arešto aktu Nr. S1g-29366, areštuotas skolininkui bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – darbo užmokestis mokamas sutuoktinei L. S. (buvusiai K.) įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, išskaičiuojant ½ dalį nuo 50 proc. gaunamų pajamų dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį CPK 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA.

2023 m. sausio 25 d. priimtas patvarkymas dėl saugotojo pakeitimo Nr. S1h-1773, kuriuo pakeistas 2022 m. spalio 26 d. turto arešto aktu Nr. S1g-29366 nurodytas areštuoto turto saugotojas į antstolę Santą Selezniovienę; pradinis saugotojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigotas išskaičiuotas/sukauptas sumas, kurios buvo išskaitytos iš L. S. darbo užmokesčio iki (duomenys neskelbtini) pervesti į antstolės Santos Seleznovienės depozitinę sąskaitą.

Antstolio padėjėja pasiūlė skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkui nepateikus nurodyto sutikimo, antstolio padėjėja 2023 m. sausio 25 d. siūlymu Nr. S1h-1772 išieškotojui pateikė pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ((toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkui nepateikus antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo <...>, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojo reikalavimu teismas nutartimi nustato skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Tokiu būdu įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią jungtinėje nuosavybėje.

Skolininko turto dalis nustatoma tik areštuotame bendrame turte. Skolininko bendraturtis, nesvarbu, tai sutuoktinis ar kitas asmuo, neatsako už skolininko prievoles, todėl, areštavus bendrą turtą, priverstinis išieškojimas galimas po to, kai bus nustatyta skolininko dalis bendrame turte (CPK 667 straipsnis). Vadinasi, išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai nustatoma jam priklausanti dalis.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ar vieno sutuoktinio veiklos, bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslines išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, kai turi būti gautos ar jau yra gautos; taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog skolininkas ir suinteresuotas asmuo L. S. (buvusi K.) nuo (duomenys neskelbtini) buvo susituokę. LITEKO duomenimis Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimu santuoka tarp skolininko V. K. ir suinteresuoto asmens L. S. (buvusi K.) nutraukta, sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. e2-7294-1023/2022). Tuo pačiu sprendimu nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių L. K. ir V. K. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2017 m. gegužės 1 d. sutuoktiniams nustojus kartu gyventi; V. K. prievolė išieškotojui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Mažeikių skyriui pagal vykdomąjį dokumentą Nr. VRE-SP2-8967, vykdomą antstolės Santos Selezniovienės pripažinta asmenine.

CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013, 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).

Minėta, kad darbo užmokestis, mokamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiai skolininko sutuoktinei buvo areštuotas 2022 m. spalio 26 d. turto arešto aktu. VSDFV duomenimis L. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2023 m. sausio 20 d. Įvertinus tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad santuokos nutraukimas buvusiems sutuoktiniams turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2017 m. gegužės 1 d., darytina išvada, kad suinteresuotam asmeniui L. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtas darbo užmokestis nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl nėra pagrindo nustatyti skolininko turto dalį šiame turte (CK 3.67 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnio 4 punktas, CPK 667 straipsnis).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Santai Selezniovienei vykdomąją bylą Nr. 0184/20/02005.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.