- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-23
- Bylos Nr.
- 2S-678-267/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03282-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- K. Š.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4344-907/2014 pagal pareiškėjo V. Š. skundą suinteresuotiems asmenims K. Š., antstolei V. Š. dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas V. Š. antstolės V. Š. kontorai pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo buvo prašoma sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0071/14/00583 ir panaikinti 2014-04-10 patvarkymą Nr. 2-759-900/2013 dėl skolos išieškojimo ir 2014-04-10 patvarkymą Nr. 2-759-900/2013 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Skunde nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2014-02-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-36-154/2013 atidalijo turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pareiškėjui V. Š. pripažino nuosavybės teisę į suinteresuotam asmeniui K. Š. priklausančias dalis namo ir jo priklausinių, priteisiant K. Š. iš pareiškėjo 67201,55 Lt dydžio piniginę kompensaciją. Iš karto po bylos išnagrinėjimo apeliacinėje instancijoje K. Š. buvo informuota, kad dalį kompensacijos ir visas priteistas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas perves į jos asmeninę sąskaitą, o likusią dalį jai perves Pakruojo ūkininkų kredito unija, kai pareiškėjui bus suteikta paskola, tačiau K. Š. į tai neatsižvelgė ir su vykdomuoju raštu kreipėsi į antstolę dėl priverstinio 67201,55 Lt kompensacijos išieškojimo. Pareiškėjas teigė, jog minėti patvarkymai yra neteisėti, prieštaraujantys Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 641 str. 1 d., 651 str. 2 d. 8 p. ir naikintini, nes pareiškėjas teismo nutartį vykdė geruoju.
Antstolė V. Š. 2014-04-28 priėmė patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti skundą, kuriame nurodė, kad sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą, kurį jis gali pateikti pasirinktai antstolių kontorai. Priėmusi vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolė siuntė raginimą pareiškėjui V. Š. geruoju sumokėti įsiskolinimą, jo neįteikus, raginimas buvo paskelbtas specialiame interneto tinklalapyje ir tik po to antstolė ėmėsi priverstinių vykdymo veiksmų. 2014-04-08 K. Š. raštiškai informavo antstolę, jog nesutinka, kad areštas skolininkui priklausančiam turtui būtų panaikintas ir prašė realizuoti skolininkui priklausantį turtą, todėl buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo. Atlikus vykdymo veiksmus, buvo patirtos vykdymo išlaidos, todėl buvo priimtas patvarkymas dėl jų išieškojimo ir apskaičiavimo. Antstolė nurodė, kad skolininkas nepateikė argumentų ar teisės normų, kurios pagrįstų, kad antstolė negalėjo imtis priverstinio vykdymo veiksmų ir priimti skundžiamus patvarkymus.
Suinteresuotas asmuo K. Š. atsiliepimo į skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas 2014-05-14 nutartimi pareiškėjo V. Š. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad skolininko prašymai, ketinimai bei dalinis teismo sprendimo įvykdymas neatima iš išieškotojo galimybės pateikti vykdomąjį dokumentą pasirinktai antstolių kontorai. Be to, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis atlieka tam tikrus pirminius vykdomuosius veiksmus, tarp kurių numatytas ir raginimo skolininkui įvykdyti sprendimą įteikimas (CPK 654 str.). Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu vykdomajame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju skola išieškotojai nebuvo sumokėta, todėl antstolė išsiuntė pareiškėjui V. Š. raginimą sprendimą įvykdyti geruoju, pareiškėjui jo neįteikus, raginimą paskelbė specialiame interneto tinklalapyje, tačiau pareiškėjas per dešimties dienų terminą nuo raginimo paskelbimo teismo sprendimo gera valia neįvykdė, todėl padarė išvadą, jog šioje byloje nebuvo kitokių akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdomiesiems veiksmams pradėti. Teismas taip pat atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad priimto teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta, jog teismo sprendimas gali būti vykdomas tik tada, kai pareiškėjas įregistruos nuosavybę, ją įkeis ir gaus lėšų kompensacijos dengimui, todėl antstolė V. Š. pagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir, vadovaudamasi CPK 624 straipsnio 3 dalimi, kuri numato, kad vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinės vykdymo priemonės, turėjo teisę taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones bei išsiųsti 2014-04-10 patvarkymą dėl skolos išieškojimo į pareiškėjo V. Š. darbovietę. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad antstolės V. Š. veiksmuose pažeidimų nenustatyta, todėl pareiškėjo argumentus, kad antstolė V. Š. pažeidė CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei 624 straipsnio 1 dalį, atmetė kaip nepagrįstus.
Be to, teismas nustatė, kad pareiškėjas, reikalaudamas panaikinti vykdomojoje byloje priimtą antstolio patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, nesutiko su antstolio paskaičiuotomis vykdymo išlaidomis, tačiau nenurodė, kurios vykdymo išlaidos yra per didelės, argumentų, kodėl patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo turi būti panaikintas nepateikė, vykdymo išlaidų apskaičiavimo neskundė. Nurodė, kad vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcija bei CPK 610, 611 straipsniais, atlyginti vykdymo išlaidas yra skolininko pareiga, antstolė V. Š. laikėsi CPK XXXIV nustatytos vykdymo išlaidų iš skolininko išieškojimo tvarkos, t. y. išsiuntė pareiškėjui V. Š. raginimą ir siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, vykdymo išlaidas paskaičiavo remiantis Sprendimų vykdymo instrukcija. Kadangi pareiškėjas vykdymo išlaidų paskaičiavimo neskundė, teismas konstatavo, jog vykdymo išlaidos pareiškėjui V. Š. buvo paskaičiuotos pagrįstai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė
Atskirąjį skundą pateikė pareiškėjas V. Š., kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4344-907/2014 ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo V. Š. skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino skundo argumentų civilinio proceso principų prasme, nevertino pareiškėjo argumentų dėl teismo sprendimo vykdymo gera valia, netyrė, ar 2014 m. vasario 24 d. raginimo įteikimas pareiškėjui paskelbiant specialiame tinklalapyje neprieštaravo CPK normoms, kas šioje byloje itin reikšminga, nes ginčo esmė ta, ar pagrįsti buvo antstolės priverstinio vykdymo veiksmai, todėl nutartis nepagrįsta ir naikintina.Teigia, kad pareiškėjas nei karto neprieštaravo tam, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (CPK 18 str.). Priverstinis teismo sprendimo vykdymas galimas tik tada, kai sprendimas nevykdomas geranoriškai – taip yra išlaikoma pusiausvyra tarp skolininko ir kreditoriaus interesų.Apelianto teigimu, antstolei buvo pateiktas mokėjimo dokumentas, patvirtinantis 15404,05 Lt pervedimą į K. Š. sąskaitą, Pakruojo kredito unijos pažyma, kad ji suteikė V. Š. kreditą ir 55000,00 Lt perves į K. Š. sąskaitą, kai tik bus įkeistas ginčo turtas, antstolės buvo prašoma panaikinti uždėtą areštą, kad būtų galima sudaryti įkeitimo sutartį, tačiau antstolė informavo, kad K. Š. reikalauja vykdyti išieškojimą iš areštuoto ginčo turto ir arešto nepanaikino. Tokie K. Š. veiksmai vertintini kaip grubus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), civilinio proceso teisingumo, koncentracijos, ekonomiškumo ir bendradarbiavimo principų pažeidimas. K. Š. veiksmai rodo, kad civilinės bylos procese ginčo namą su priklausiniais priteisus V. Š., trukdydama V. Š. gera valia per įmanomai trumpiausią laiką sumokėti teismo priteistą kompensaciją, K. Š. siekia ginčo turtą užvaldyti vykdymo procese, o antstolės V. Š. veiksmai tam padeda.Nurodo, kad pareiškėjas antstolės 2014 m. vasario 24 d. raginimo negavo ir iš viso nežinojo apie tai, kad K. Š. kreipėsi dėl teismo sprendimo vykdymo į antstolį, nors su ja buvo derinamas teismo sprendimo įvykdymas ir ji tam neprieštaravo. Skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta, kad antstolė V. Š. išsiuntė 2014 m. vasario 24 d. raginimą įvykdyti sprendimą, kuris jam nebuvo įteiktas, tada 2014 m. kovo 18 d. raginimas paskelbtas specialiame interneto tinklalapyje. Tačiau teismas netyrė priežasčių, dėl ko antstolės išsiųstas raginimas nebuvo įteiktas – ar jis buvo siųstas registruotu laišku, kokios registruotos pašto siuntos neįteikimo priežastys, kadangi būtent pirmasis raginimas, kurio neįvykdymas sudaro galimybę priverstiniams vykdymo veiksmams, pareiškėjui nebuvo įteiktas, o visi vėliau antstolės siųsti dokumentai adresatą pasiekdavo.Taip pat nurodo, kad pareiškėjas V. Š. po 2014 m. vasario 20 d. apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo geranoriškai derinęs su K. Š. teismo sprendimo įvykdymo sąlygas, neturėjo pagrindo galvoti, kad vykdymo veiksmų ėmėsi antstoliai, nei K. Š., nei ją atstovaujanti advokatė net neužsiminė, kad jau paimtas vykdomasis raštas ir pateiktas antstolei V. Š., neturėjo pagrindo domėtis antstolių tinklalapyje skelbiama informacija ir to nedarė, todėl paskelbto raginimo nematė, apie jį sužinojo tik iš skundžiamos teismo nutarties. Teigia, kad pareiškėjo skundą nagrinėjęs teismas iš viso netyrė, ar antstolės V. Š. veiksmai, raginimą V. Š. skelbiant specialiame tinklalapyje, buvo pagrįsti ir teisėti.Pareiškėjas nurodo skunde neanalizavęs išlaidų paskaičiavimo sumų, tačiau mano, kad iš skundo turinio aišku, kad vykdymo išlaidos paskaičiuotos nepagrįstai, nes V. Š. teismo sprendimą vykdė gera valia. Apeliantas pastebi, kad Sprendimų vykdymo instrukcija atlygį antstoliui numato už vykdomojo dokumento įvykdymą, o antstolė V. Š. vykdomojo dokumento neįvykdė, bet iš V. Š. reikalauja 4244,00 Lt atlygio. Be to, V. Š. išieškotojai į jos banko sąskaitą jau buvo įmokėjęs 15404,05 Lt, tačiau antstolė į tai neatsižvelgė prisiskaičiuodama sau atlygį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė V. Š. nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismas 2014-05-28 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. P2-68-900/2014, kuria atidėjo Šiaulių apygardos teismo 2014-02-20 nutartimi iš atsakovo V. Š. ieškovei K. Š. priteistos kompensacijos įvykdymą. Taip pat nurodo, kad įsiteisėjus šiai nutarčiai, skolininkas V. Š. pateikė antstolei V. Š. prašymą dėl turto arešto panaikinimo, todėl panaikinus areštą, atsakovas V. Š. įkeis minėtą turtą ir kompensacija K. Š. bus sumokėta, tokiu atveju (sumokėjus skolą) antstolės patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš V. Š. darbo užmokesčio bus panaikintas, o atsakovas V. Š. atsiims atskirąjį skundą. Mano, kad esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti antstolės V. Š. veiksmus neteisėtais, kadangi iki tol, kol buvo priimta Šiaulių apylinkės teismo nutartis dėl Šiaulių apygardos teismo nutarties vykdymo atidėjimo ir įvykdymo tvarkos nustatymo, antstolė turėjo teisę siųsti patvarkymą į skolininko darbovietę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Kaip matyti iš pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų bei apeliacinės instancijos teismui pateikto atskirojo skundo, pareiškėjas ginčija vykdymo veiksmus ir prašo panaikinti antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo ir patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Apelianto teigimu, apie pradėtus vykdymo veiksmus jis nieko nežinojo, raginimo negavo, o teismo sprendimą vykdė geruoju, todėl antstolės priimti ir skundžiami patvarkymai yra neteisėti.
Nagrinėjamoje byloje remiantis vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės V. Š. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0071/14/00583 pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-24 vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-759-900/2013 dėl 70732,55 Lt skolos išieškojimo iš V. Š.. 2014-02-24 patvarkymu antstolė, nenustačiusi akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, priėmė nurodytą vykdomąjį dokumentą vykdyti ir apskaičiavusi vykdymo išlaidas, priėmusi patvarkymą dėl turto arešto išsiuntė skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą. Raginimas įvykdyti sprendimą V. Š. buvo siųstas registruota siunta jo gyvenamosios vietos adresu, nurodytu vykdomajame rašte ir sutampančiu su adresu, kurį kaip savo gyvenamosios vietos adresą nurodo ir pats apeliantas procesiniuose dokumentuose teismui. Tačiau skolininko gyvenamosios vietos adresu siųsti procesiniai dokumentai skolininkui nebuvo įteikti – ant voko, kuriame buvo siųsti procesiniai dokumentai, nurodyta, kad siuntos gavėjas siuntos neatsiėmė (43 v. b. l.). CPK 660 str. 1 d. numatyta, kad tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1 R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 p., numato, kad tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas interneto svetainėje www.antstoliai.lt. Taigi, paaiškėjus, kad procesinių dokumentų skolininkui V. Š. jo gyvenamosios vietos adresu asmeniškai negalima įteikti, antstolė raginimą įvykdyti sprendimą 2014-03-18 paskelbė specialiame interneto tinklalapyje www.antstoliai.lt CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka (31 v. b. l.). CPK 655 str. 1 d. numatyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Todėl antstolei viešai paskelbus raginimą V. Š. buvo įvykdyta CPK 655 straipsnyje įtvirtinta antstolio pareiga išsiųsti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą ir taip įgyvendinta raginimo informacinė paskirtis. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad apeliantas buvo tinkamai informuotas apie vykdymo procesą. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jo gyvenamoji vieta nesikeitė, kad visi kiti antstolės dokumentai jam įteikti tinkamai, yra niekuo nepagrįstos, antstolės siųsti procesiniai dokumentai skolininkui nebuvo įteikti ne dėl antstolės kaltės, todėl negalima pripažinti, kad antstolė turėjo galimybę asmeniškai įteikti apeliantui raginimą įvykdyti sprendimą. Todėl konstatuotina, kad antstolė laikėsi CPK nustatytos raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo tvarkos ir skolininkui per raginime nustatytą terminą neįvykdžius sprendimo, turėjo teisę pradėti priverstinio vykdymo veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje ginčo dėl to, jog pradėjus priverstinį skolos išieškojimą apeliantas Šiaulių apygardos teismo 2014-02-20 nutarties dar nebuvo įvykdęs, nėra.
Apeliantas, pateikęs atskirąjį skundą, nesutinka su antstolės veiksmais ir dėl to, kad mano, jog vykdymo išlaidos yra paskaičiuotos nepagrįstai, yra per didelės, nes V. Š. teismo sprendimą vykdė gera valia. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad priverstinio vykdymo veiksmai V. Š. atžvilgiu pradėti pagrįstai, sprendimas antstolės veiksmų atlikimo metu gera valia nebuvo įvykdytas. Pažymėtina, kad priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas. Vykdymo išlaidų apmokėjimo ir išieškojimo iš skolininko tvarka nustatyta CPK 610 ir 611 straipsniuose, Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr.1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje, galiojusioje vykdymo veiksmų atlikimo metu. Sprendimų vykdymo instrukcijos 67 punkte nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą arba siūlyme sumokėti skolą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, išskyrus vykdymo išlaidas, susijusias su skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi, patikrinimu. Atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko šiuo atveju neimamas. Pagal šios instrukcijos 68 punktą, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą arba siūlyme sumokėti skolą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte, pagal kurį skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad 2014-04-10 antstolės V. Š. vykdymo išlaidų apskaičiavime būtų neteisingai apskaičiuotos vykdymo išlaidos – tiek būtinosios, tiek papildomos, tiek atlygis antstoliui, tiek kitos (pašto) išlaidos. Minėtame apskaičiavime nurodytos išlaidų sumos visiškai atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkte nustatytus išlaidų dydžius, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl būtinųjų, papildomų ir pašto išlaidų plačiau nepasisako, juo labiau kad pagrįstų argumentų dėl šių išlaidų apskaičiavimo neteisingumo nenurodė ir pats apeliantas.
Pasisakant dėl atlygio antstoliui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje pagal antstolio A. S. pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-1/2007). Be to, ir Konstitucinis Teismas 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendime „Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 4 d. prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, kad vykdymo išlaidų teisinis reglamentavimas yra pagrindas antstoliams gauti teisingą atlyginimą už darbą. Tai yra konstitucinė kiekvieno žmogaus teisė ir garantija, tiesiogiai susijusi su konstituciniu visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms principu bei teisėtų lūkesčių apsaugos principu. Taigi pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktą, jeigu skolininkas pažeidžia įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nurodytą įvykdymo terminą, tai jis turi sumokėti ir atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą. Vis dėlto, Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkto nuostatos negali būti suabsoliutinamos, kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir spręsti koks atlygis galėtų būti laikomas pagrįstu ir teisingu, siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros.
Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo konkrečiu atveju skolininkas gera valia įvykdė teismo sprendimą, tačiau tai atliko pavėluotai. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos matyti, kad skolininkas buvo aktyvus, visu vykdymo laikotarpiu bendradarbiavo su antstole, rūpinosi sprendimo vykdymu, teikė prašymus antstolei neatlikti jokių vykdymo veiksmų, t. y. iš esmės siekė kuo greičiau gera valia įvykdyti teismo sprendimą, 2014-03-25 jis pervedė išieškotojai dalį skolos, tačiau visiškai įvykdyti sprendimą jam trukdė išieškotojos veiksmai kreipiantis į antstolę dėl priverstinio išieškojimo ir antstolės taikytas turto areštas, dėl ko skolininkas negalėjo įkeisti kredito įstaigai turimo nekilnojamojo turto ir gauti paskolos kompensacijos išieškotojai grąžinimui. Pažymėtina, kad šias skolininko nurodytas aplinkybes ir skolininko geranoriškumą visiškai patvirtina tiek Pakruojo ūkininkų kredito unijos 2014-03-25 pažyma apie būsimą paskolos V. Š. suteikimą, tiek Pakruojo ūkininkų kredito unijos 2014-06-18 pažyma apie paskolos suteikimą (53 v. b. l.) ir 55000 Lt pervedimą K. Š. (56 b. l.). Iš šių civilinėje byloje ir vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad laiku, t. y. per antstolės raginime nustatytą terminą, visiškai įvykdyti teismo sprendimo apeliantas neturėjo objektyvios galimybės dėl jo turtui 2014-03-12 taikyto arešto, t. y. disponavimo teisės apribojimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į susidariusią situaciją šioje konkrečioje byloje, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui ne dėl nuo jo priklausiusių aplinkybių, įvertinęs skolininko pastangas atsiskaityti su išieškotoja, iš esmės palengvinusias teismo sprendimo vykdymo procesą, antstolės atliktų vykdymo veiksmų šioje konkrečioje vykdomoje byloje apimtį, ir naudodamasis savo diskrecijos teise sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti antstoliui vykdomoje byloje Nr. 0071/14/00583 skirtiną atlygį iki 2000 Lt.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, susijusių su apelianto deklaruojamais išieškotojos K. Š. neteisėtais veiksmais, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi šioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl antstolės atliktų procesinių veiksmų teisėtumo, todėl tokie atskirojo skundo argumentai nėra susiję su nagrinėjama byla.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl patvarkymo dėl skolos išieškojimo panaikinimo ir iš dalies pagrįstai netenkino reikalavimo dėl patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo panaikinimo, tačiau nustačius, kad yra pagrindas mažinti vykdomoje byloje Nr. 0071/14/00583 antstolei skirtiną atlygį, skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-14 nutartis keičiama, pakeičiant 2014-04-10 vykdymo išlaidų apskaičiavime nustatytą atlygį antstolei, jį sumažinant iki 2000 Lt (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartį pakeisti. Rezoliucinę nutarties dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo V. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti vykdomoje byloje Nr. 0071/14/00583 2014-04-10 vykdymo išlaidų apskaičiavime nustatytą atlygį antstolei, jį sumažinant iki 2000 Lt.
Likusią skundo dalį atmesti.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-07 nutartimi, panaikinti.
Nutarties kopijas išsiųsti proceso dalyviams.
Vykdomąją bylą grąžinti antstolei“.