- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-07-22
- Bylos Nr.
- 2-759-900/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-41-3-00812-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Atsakovas
- V. Š., L. Š., M. M., Ž. M.
- Ieškovas
- K. Š.
- Advokatai
- Aldevinas Ščigla, Diana Oseckienė
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. Š. ieškinį atsakovams V. Š., L. Š., M. M. ir Ž. M. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovų iškeldinimo bei pagal atsakovo V. Š. priešieškinį ieškovei K. Š. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė K. Š. 2012 m. birželio 11 d. kreipėsi į Šiaulių (rajono) apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašo:
1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti jai nuosavybės teisę į atsakovui V. Š. priklausančias 3/16 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/16 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis kitų (inžinerinių kiemo) statinių: šulinio, aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); bei 3/16 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/16 dalis iš 1006/20396 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priteisiant atsakovui V. Š. iš ieškovės 17 812,50 Lt kompensaciją už jo bendrosios dalinės nuosavybės dalį (CK 4.80 str. 1-2 d.);
2) iškeldinti atsakovus iš ginčo gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 4.98 str.);
3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje (1 t., 1-5 b. l., 2 t., 17 b. l.) ir dublike (1 t., 82-86 b. l.) ieškovė nurodo, kad ginčo turto savininkais nurodytomis proporcijomis ji ir atsakovas V. Š., kuris yra jos dėdė, tapo 2007-2011 m. paveldėjimo ir dovanojimo sutarčių pagrindais. Statinius sodyboje pastatė ir įrengė ieškovės seneliai I. Š. (mirė (duomenys neskelbtini)), ir A. Š. (mirė (duomenys neskelbtini)). Ieškovės žiniomis, atsakovai ne tik nepagerino namo būklės, bet gyvendami jame nedarė ir einamojo remonto. Be to, bet kokie pagerinimai turėjo būti derinami su kitais buvusiais bendraturčiais.
Ieškovė 2010 m. ir 2012 m. siuntė atsakovui V. Š. pasiūlymus dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, bet šis į jos pasiūlymus nereagavo. Ieškovės įsitikinimu, atidalijimas natūra nepadarant neproporcingos žalos daikto paskirčiai neįmanomas dėl pernelyg mažos atsakovui V. Š. nuosavybės teise priklausančios dalies (atitinkamos paskirties patalpų minimalius plotus reglamentuoja LR aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 m. „Gyvenamieji pastatai“), todėl ji renkasi kitą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą – kompensacijos kitam bendraturčiui priteisimą. Ieškovė siūlo atsakovui priteistinos kompensacijos dydį - 17 812,50 Lt [(3/16 x 70 000 Lt) + (3/16 x 25 000 Lt)] nustatyti atsižvelgiant į bylos šalių užsakytą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą konsultaciją.
Nors atsakovui V. Š. priklauso tik 3/16 gyvenamojo namo su priklausiniais dalys, bet jis su sutuoktine L. Š., dukra M. M. ir žentu Ž. M. be ieškovės sutikimo naudojasi visu gyvenamuoju namu su priklausiniais, trukdo ieškovei naudotis savo nuosavybe, todėl ji prašo atsakovus iškeldinti, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Teismo posėdyje ieškovės K. Š. atstovė advokatė D. Oseckienė papildomai nurodė, jog ieškovė šiuo metu gyvena ir dirba Anglijoje, kad galėtų atsiskaityti su atsakovais, tačiau ateityje planuoja grįžti į (duomenys neskelbtini), sukurti šeimą, suremontuoti namą ir jame gyventi. Ieškovė turi moralinę teisę prašyti namo, nes tokia buvo senelio valia. Atsakovų atstovas adv. A. Ščigla pateikė duomenis, kad panašus namas (duomenys neskelbtini) kainuoja 90 000 Lt. Ieškovė turi lėšų atlyginti ir didesnę sumą. IĮ “ (duomenys neskelbtini)” pranešimas dėl nekilnojamojo turto kainos - netinkamas rašytinis įrodymas, nes IĮ “ (duomenys neskelbtini)” neturi teisės atlikti vertinimo, vertinimas neatitinka Turto verslo ir pagrindų vertinimo įstatymo reikalavimų, atliktas nedalyvaujant priešingai šaliai ar jos atstovei, nurodyta apytikrė turto vertė - “iki 120 000 Lt“. Atsakovas pateikė skelbimą iš internetinio puslapio (duomenys neskelbtini), tačiau neaišku, ar namas toks pat kaip bylos šalių, ar pardavėjas gaus visą kainą, kokios prašo.
Su priešieškiniu ieškovė nesutinka. Nors V. Š. teigia, kad name gyvena nuo 1988 m., tačiau tai jam nuosavybės nesukuria. Nėra įrodymų, kad nuo 2007 m. name jis kažką būtų atlikęs. Pvz., baldai, tapetai – viskas tas pats. Atsakovas teigė, kad name keitė langus, bet iš nuotraukų to nesimato.
Atsakovai V. Š., L. Š., M. M. ir Ž. M. atsilipimais į ieškinį (1 t., 71-74 b. l., 2 t., 28-30 b. l.) ir tripliku (1 t., 122-124 b. l.) ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti. Pasak atsakovų, jie iš savo lėšų suremontavo gyvenamąjį namą, jį prižiūri, tvarko aplinką, moka komunalinius mokesčius. Ieškovė neprisidėjo prie namo pagerinimo, neatlygino pagerinimo išlaidų. Atsakovas V. Š. nėra sudaręs su ieškove rašytinio susitarimo dėl namo naudojimosi tvarkos, todėl su šeima naudojasi tomis patalpomis, kurios, jo nuomone, priklauso jam, ir bendro naudojimosi patalpomis. Ieškovė niekada nebuvo atvykusi į namą, todėl nepagrįsti teiginiai, esą atsakovai jai trukdo patekti į namą, esą jie neatliko namo pagerinimų, einamojo remonto. Namo su priklausiniais vertė didesnė, nei nurodė ieškovė. Atsakovai teikia turto vertintojo R. G. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atliktą žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais nekilnojamojo turto įvertinimą ir prašo juo vadovautis. Ieškovės pateiktos buto ir gyvenamojo namo techninės apskaitos bylų kopijos nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, kad neįmanomas atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės be neproporcingos žalos daikto paskirčiai. Tokios kategorijos bylose reikia kompetentingo asmens išvadų. Kadangi ieškovė, reikšdama nepagrįstą ieškinį, piktnaudžiauja procesu, siūlo skirti jai baudą (CPK 95 str.).
Šalies argumentai
Atsakovas V. Š. 2013 m. sausio 21 d. pateikė ieškovei K. Š. priešieškinį, prašydamas:
1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti jam nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus (inžinerinius kiemo) statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); o ieškovei K. Š. priteisti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu - ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., ir 31 213,54 Lt kompensaciją už jam tenkančią ieškovės bendrosios dalinės nuosavybės dalį, kompensaciją leidžiant išmokėti per 1 m. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CK 4.80 str. 1-2 d.);
2) priteisti jam asmeninės nuosavybės teise 491/605 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu priklauso ieškovei K. Š.;
3) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (1 t., 137-139 b. l.).
Priešieškinyje atsakovas V. Š. pažymi, kad, įvertinęs įtemptus santykius su ieškove, nusprendė, jog racionaliausia būtų ne prieštarauti ginčo turto atidalinimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, o siūlyti savo atidalinimo variantą. Priešieškinį grindžia tuo, kad jis, būdamas paauglys, buvo vienas iš pagrindinių gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybos pagalbininkų: padėjo kasti pamatus, maišyti skiedinį, pjaustė lentas, nešiojo plytas, klojo ūkinio pastato stogą ir kt. Kadangi statyboms reikėjo lėšų, padėjo tėvams auginti gyvulius, daržoves, kuriuos pardavę gaudavo pinigų. 1980 m. grįžęs iš tarnybos kariuomenėje, įsidarbino vairuotoju ir iš atlyginimo padėjo tėvams įrengti namo vidų. Name atsakovas su šeima apsigyveno 1988 m. Nuo to laiko rūpinosi gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais, tvarko aplinką, moka komunalinius mokesčius, atliko remontą.
Pagal IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymą (1 t., 125 b. l.) vidutinė žemės sklypo, gyvenamojo namo ir priklausinių vertė yra iki 120 000 Lt, taigi ieškovei priklausytų 97 500 Lt (13/16 x 120 000 Lt) kompensacija. Tačiau atsižvelgiant į atsakovo išlaidas, dėl kurių padidėjo sodybos vertė, ieškovei priteistina kompensacija mažintina 60 000 Lt ir jai priteistina 31 213,54 Lt (97 500 Lt – 60 000 Lt – 6 286,46 Lt už atsakovo V. Š. 3/16 dalis buto) kompensacija.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklaustas atsakovas V. Š. papildomai paaiškino, kad ieškovė yra jo sesers E. Š. dukra. 1972 m. jis pradėjo mūryti namo sienas, 1976 m. - garažą ir tvartą, 1973 m. - pjauti mišką. Namą statė tėvas, o jis buvo pagalbininkas. Statybos tęsėsi apie 2 m. Langų rėmai pakeisti 1985-1987 m. Tėvai visą laiką gyveno bute, jis ir sesuo – pas tėvus. Pasistatęs namą, atsakovas su šeima išėjo gyventi į namą. 1993 m. įteisino namo I aukštą, II aukštas neįrengtas iki šiol. Į namą atsakovas investavo apie 60 000 Lt, nors formaliai namo savininkas buvo tėvas. Sesuo E. Š. tėvams nieko nepadėjo: nei namus tvarkė, nei gyvulius šėrė, nei bulves kasė. Didžiąją dalį atsakovas dirbo vairuotoju, dabar dėl prastos sveikatos būklės vairuoti nebegali. Šiuo metu daro popierines dėžutes. Jo pajamos siekia 1 100 Lt/mėn.; paėmęs 15 000-20 000 Lt paskolą ir pridėjęs antra tiek santaupų, atsakovas sutiktų išmokėti ieškovei 40 000 Lt kompensaciją, sumokėti 60 000 Lt kompensacijos negalėtų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultacijoje neįvertino, kad ginčo namas - vienintelis namas (duomenys neskelbtini), kuris turi sienas iš trijų plytų. Kito nekilnojamojo turto atsakovas neturi, bet kategoriškai nesutinka, kad jam būtų priteistas butas, nes yra jis labai apleistas, per maža erdvės dviems šeimoms.
Teismo posėdyje apklausta atsakovė L. Š. papildomai paaiškino, kad su atsakovu V. Š. susituokė (duomenys neskelbtini). Susituokę truputį pagyveno bute pas V. tėvus. Ten gyveno ir V. sesuo E.. Gimus dukrai (M.) (t. y. apie (duomenys neskelbtini)) išsikraustė į namą. Namą po truputį tvarkė ir jame gyveno. Namas įregistruotas uošvio vardu. Buvo kalba, kad uošvis paliks namą V., butą – E., bet atsitiko kitaip. Dabar ginčo name gyvena ir čia yra deklaravę gyvenamąją vietą ji su sutuoktiniu bei jų dukra su sutuoktiniu. 60 000 Lt vertina atliktą remontą, nes teko nemažai mokėti už darbą ir medžiagas. Ji dirba (duomenys neskelbtini) vyresne sandėlininke ir gauna 1 274 Lt/mėn. darbo užmokestį. Ieškovė niekada nebuvo atvykusi ir sakiusi, kad atsakovai negali name gyventi.
Atsiliepimas
Atsakovų V. Š., L. Š., M. M. ir Ž. M. atstovas advokatas A. Ščigla papildomai nurodė, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. nėra ginčo dėl to, kad visas butas būtų priteistas ieškovei. Taip pat sutinka su ieškovės argumentu, kad nėra galimybės atidalinti namą su priklausiniais be neproporcingos žalos jų paskirčiai, todėl vienintelis sodybos atidalinimo būdas – kompensacijos vienam iš bendraturčių priteisimas. Sprendžiant, kam priteisti turtą natūra, o kam – kompensaciją, reikia atsižvelgti į ginčo šalių poreikį, amžių, sveikatą, profesinę veiklą, šeimos sudėtį ir kt. Namo ieškovei priteisimas atsakovui V. Š. būtų ypač skausmingas praradimas. Ieškovė neįrodė namo poreikio: gyvena užsienyje, yra vieniša. Be to, modernizuodama namą, ji gali sudarkyti namą. Sutinka su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktu buto su priklausiniu ir gyvenamojo namo su priklausiniais įvertinimu: atitinkamai 25 000 Lt ir 70 000 Lt. Atsakovas turi sutaupęs per 26 000 Lt, o trūkstamą dalį pinigų galėtų pasiskolinti, bet tik po to, kai jam bus priteistas visas namas su priklausiniais, kuriuos jis įkeis paskolos (kredito) davėjo naudai. Tikina, kad atsakovas V. Š. su sutuoktine finansiškai pajėgūs paimti paskolą (kreditą), nes jų gaunamas darbo užmokestis viršija šalies darbo užmokesčio vidurkį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Dalis priešieškinio tenkinama, dalis atmetama, dalis bylos pagal priešieškinį nutraukiama.
Nagrinėjamoje byloje šalys kelia šiuos pagrindinius klausimus: dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priimtiniausio atidalinimo varianto, žemės sklypo dalies priteisimo iš ieškovės atsakovui V. Š. ir dėl atsakovų iškeldinimo iš gyvenamojo namo su priklausiniais.
Dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir žemės sklypo dalies priteisimo atsakovui
Iš Šiaulių tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro namų valdos techninės apskaitos bylos kopijų (1 t., 36-43, 87-97 b. l.) nustatyta, kad 67,95 m² bendro ploto, I aukšto, 3-jų kambarių, mūrinis gyvenamasis namas, 19,80 m² ploto garažas ir 34,80 m² ploto sandėlis, esantys (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti 1967 m., šulinys – 1976 m., takas padarytas 1985 m., ir tuo metu nuosavybės teise priklausė I. Š.. Pagrindinė inventorizacija atlikta 1976 m. gegužės 15 d., pakitimai užregistruoti 1987 m. sausio 13 d. Šie namų valdos techninės apskaitos bylos duomenys perkelti į Nekilnojamojo turto registro centrinį duomenų banką (1 t., 7-10 b. l.). Statinio priėmimo naudoti aktas surašytas tik 1993 m. gruodžio 30 d. (1 t., 20 b. l.).
Iš Valstybinio Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro buto techninės apskaitos bylos kopijų (1 t., 11-12, 44-49, 98-103 b. l.) nustatyta, kad 46,43 m² bendro ploto 2-jų kambarių butas su ūkio patalpa, esantys (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti 1956 m. ir tuo metu įregistruoti A. Š. vardu. Šie buto su priklausiniu techninės apskaitos bylos duomenys perkelti į Nekilnojamojo turto registro centrinį duomenų banką (1 t., 11-12 b. l.).
Šiaulių rajono apylinkės teismas velionės A. Š. palikimo priėmimo tikslu pagal V. Š. pareiškimą 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-979-776/2007) (1 t., 109 b. l.) nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad sutuoktiniai I. Š. ir A. Š. gyvendami valdė po ½ dalį jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini). Minėtas sprendimas nebuvo apskųstas, taigi yra įsiteisėjęs (1 t., 108 b. l.).
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-443-394/2008) atmetė V. Š. ieškinį, kuriuo jis prašė pripažinti negaliojančiais I. Š. 2006 m. rugsėjo 19 d. testamentą ir pagal jį K. Š. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (1 t., 111-112 b. l.). Minėtas sprendimas taip pat įsiteisėjęs (1 t., 110 b. l.). Motyvuojamojoje sprendimo dalyje teismas inter alia akcentavo, kad byloje nepakanka įrodymų apie V. Š. įdėtas lėšas ir darbą statant (įrengiant) gyvenamąjį namą su priklausiniais, nustatė, kad šį namą su sutuoktine įgijo būtent I. Š..
Atsižvelgiant į šių teismo sprendimų res judicata galią, atsakovas V. Š. paskesnėse bylose nebeturi procesinės teisės ginčyti įsiteisėjusiais sprendimais nustatytų juridinių ir/ar juridinę reikšmę turinčių faktų, teigdamas, kad dalis gyvenamojo namo su priklausiniais priklauso jam, nes jis darbu ir lėšomis ženkliai prisidėjo prie gyvenamojo namo su priklausiniais statybos, ir kad kiti A. Š. ir I. Š. įpėdiniai, pretenduojantys tapti viso gyvenamojo namo su priklausiniais savininkais, turi kompensuoti jam už tai 60 000 Lt.
Bylos dalis pagal priešieškinio dalį, susijusi su atsakovo V. Š. reikalavimu priteisti jam 3/16 (16/16 – 13/16) dalis į gyvenamąjį namą su priklausiniais, nutraukiama, nes 3/16 dalys į gyvenamąjį namą su priklausiniais ir taip priklauso atsakovui V. Š. pagal 2008 m. lapkričio 24 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (9 b. l.), kuris buvo išduotas, kai Šiaulių rajono apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimu patenkino jo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 293 str. 3 p.).
Viena iš bendraturčių teisių - teisė atsidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.), kurią jis gali įgyvendinti bendru sutarimu su kitais bendraturčiais. Bendraturčiams nesutarus dėl atidalijimo būdo, atidalijimo klausimą pagal bet kurio bendraturčio ieškinį išsprendžia teismas. CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą. Jeigu pateikiami keli atidalijimo variantai, teismas parenka optimaliausią iš jų.
Daiktas turi būti dalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, o nesant tokios galimybės, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str. 2 d.). Daiktas laikomas padalytu be neproporcingos žalos jo paskirčiai, jeigu kiekvieną padalyto daikto dalį galima naudoti pagal pirminę paskirtį. Kad vienam ar keliems iš atidalijamų bendraturčių priteisiant kompensaciją nebūtų pažeista bendraturčio nuosavybės teisė, kompensacija turi būti teisinga, t. y. ji turi atitikti daikto rinkos kainą. Spręsdamas, kuriam iš bendraturčių būtų teisinga priteisti kompensaciją, teismas turi įvertinti atidalijamų bendraturčių poreikį dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitas reikšmingas aplinkybes. Įstatymas nedraudžia mišraus atidalijimo būdo, galimas ir atidalijimas natūra teisingai kompensuojant gautosios padalyto daikto dalies ir idealiosios dalies skirtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007).
Žemesnės instancijos teismas
Nusiųsdama atsakovui V. Š. net du įspėjimus dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (13-18 b. l.), ieškovė išnaudojo ginčo sprendimo ne teisme tvarką, o nepavykus susitarti bona fidei, kreipėsi teisminės gynybos. Nurodytuose procesiniuose veiksmuose teismas neįžvelgia ieškovės piktnaudžiavimo procesu, taigi atmeta atsakovės L. Š. prašymą skirti ieškovei baudą (CPK 95 str.).
2009 m. liepos 2 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą pagrindu (1 t., 20-21 b. l.) ieškovė įgijo 10/16 dalių, dviejų 2011 m. rugpjūčio 4 d. dovanojimo sutarčių pagrindu – 3/16 dalis į ginčo turtą, iš viso jai priklauso 13/16 dalių (1 t., 22-35 b. l.). Atsakovui V. Š. priklauso 3/16 ginčo turto dalys (1 t., 7-12, 19 b. l.). Ginčo dėl idealiųjų dalių dydžio nėra. Teismas laiko, kad atsakovas V. Š., reikšdamas priešieškinį ir siūlydamas kitokį, nei siūlė ieškovė, atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantą (ne būdą), ipso facto paneigia savo atsiliepimo motyvus dėl ginčo turto atidalinimo natūra galimumo, todėl plačiau šios aplinkybės nebeanalizuoja.
Iš 2009 m. liepos 2 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą (1 t., 20 b. l.) ir 2011 m. rugpjūčio 4 d. dovanojimo sutarčių įžanginių dalių (1 t., 22, 27 b. l.) matyti, kad ieškovė gyveno ir yra deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (t. y. bute). Pasak ieškovės atstovės, ieškovė, baigusi studijas, išvyko į Londoną, tačiau užsidirbusi pinigų ketina grįžti į gimtinę, čia įsikurti, sukurti šeimą. Iš atsakovų V. Š. ir L. Š. duotų paaiškinimų nustatyta, kad pastarieji su dukra nuo 1988 m., o dukters sutuoktinis nuo 2012 m. gyvena ir yra deklaravę gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (t. y. name). Atmesdamas prielaidas, kas būtų, jei būtų (pvz., jei ieškovė ištekėtų, susilauktų vaikų ir pan.), teismas daro išvadą, kad esamu momentu atsakovai (dvi šeimos po du asmenis, iš viso 4 subjektai) turi didesnį poreikį į erdvesnį būstą (namą) nei ieškovė (viena šeima iš vieno asmens). Be to, visus juos (išskyrus nebent atsakovą Ž. M.) su atitinkamu būstu (namu ar butu) sieja stiprūs emociniai ryšiai, nes jie kelias dešimtis metų gyvena viename ar kitame būste, juo rūpinasi, tvarko, moka komunalinius mokesčius.
Kalbant apie ginčo turto rinkos kainą, pažymėtina, kad šalys vieningai sutarė, jog VĮ Registrų centre užfiksuoti duomenys (masinis vertinimas) (1 t., 7-12, 134-135 b. l.) neatitinka tikrosios ginčo turto vertės (per maža), ir kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl ginčo turto įvertinimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinimu, buto su priklausiniu rinkos kaina 2013 m. sausio 31 d. galėtų siekti iki 25 000 Lt, namo su priklausiniais (be žemės) – iki 70 000 Lt (1 t., 151-167 b. l.). Atsakovų atstovas pateikė du tinklapyje (duomenys neskelbtini) patalpintus skelbimus, kuriuose nurodoma, jog 1979 m. ir 1963 m. (duomenys neskelbtini), pastatyti 62,97 m² ir 59,96 m² bendro ploto, I a., 3-jų kambarių, mūriniai gyvenamieji namai su priklausiniais (ūkiniais pastatais, garažu, sandėliuku, 8,3 a. ir 8,54 a. žemės sklypais), antrasis namas – dar ir su baldais parduodami už atitinkamai 85 000 Lt ir 90 000 Lt kainą. Pagal atsakovų pateiktą R. G. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą (1 t., 125 b. l.) žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais pardavimo kaina 2012 m. rugpjūčio 24 d. siekė iki 120 000 Lt. Skirtingai nuo šių pavyzdžių, aptariamu atveju žemės sklypas, ant kurio stovi ginčo gyvenamasis namas, atsakovui V. Š. nuosavybės teise nepriklauso, nesprendžiamas kilnojamųjų daiktų (baldų) atidalinimo klausimas, todėl skelbimuose bei R. G. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pranešime nurodytos pardavimo kainos netikslios, t. y. koreguotinos mažinimo linkme. VĮ Registrų centro 2012 m. kovo 22 d. duomenimis (1 t., 7 b. l.), 0,0605 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė siekė 18 500 Lt. Remdamasis nurodytais argumentais, teismas konstatuoja, kad tiksliausiai ginčo turto rinkos vertę atspindi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. sausio 31 d. konsultacijos Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ja vadovaujasi, o atsakovų iš interneto tinklapio (duomenys neskelbtini) pateiktuose skelbimuose ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pranešime nurodyta namo su priklausiniais vertė, įvertinus paklaidą, t. y. atėmus žemės sklypo ir baldų vertę, būtų panaši į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytą ginčo namo su priklausiniais vertę.
Ieškovė pageidauja, kad jai būtų priteistas ir butas su priklausiniu, ir gyvenamasis namas su priklausiniais; atsakovas buto kategoriškai atsisako ir prašo jam priteisti tik gyvenamąjį namą su priklausiniais. Jeigu ieškovei būtų priteistas visas butas su priklausiniu, o atsakovui V. Š. – visas gyvenamasis namas su priklausiniais, atsakovas turėtų sumokėti ieškovei 52 187,50 Lt [(70000 Lt x 13/16) – (25 000 Lt x 3/16)] kompensaciją. Jei ieškovei būtų priteistas ir butas su priklausiniu, ir gyvenamasis namas su priklausiniais, pastaroji turėtų sumokėti atsakovui V. Š. 17 812,50 Lt [(70 000 Lt + 25 000 Lt) x 3/16].
Kiekvienai šaliai, teigiančiai, kad yra finansiškai pajėgi sumokėti priešingai šaliai atitinkamo dydžio kompensaciją, tenka pareiga tai įrodyti (CPK 178 str.). 2013 m. sausio 31 d. duomenimis, ieškovės banko sąskaitoje buvo 5 820,62 svarų sterlingų (ekvivalentas nacionaline valiuta pagal 2013 m. vasario 19 d. valiutų santykį – 23 321,48 Lt) (1 t., 143-145 b. l.). 2013 m. birželio 3 d. duomenimis, atsakovo V. Š. AB DNB banko sąskaitoje buvo 26 569,45 Lt (2 t., 34 b. l.). Iš VSDFV išrašų (1 t., 62-65 b. l.) ir atsakovų V. Š., L. Š. paaiškinimų nustatyta, kad pastarieji dirba atitinkamai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir gauna šiek tiek didesnį už minimalų darbo užmokestį: atitinkamai apie 1 100 Lt/mėn. ir 1 300 Lt/mėn. (bruto). Atsakovas V. Š. nepateikė kredito įstaigos pažymos ar banko garantijos dėl kredito (paskolos) suteikimo tam tikromis sąlygomis. Turint omenyje, kad priteisus atsakovui V. Š. ginčo gyvenamąjį namą, atsirastų pagrindas priteisti iš ieškovės ir žemės sklypo 491/605 dalis (likusios 114/605 dalys priklauso valstybei, 8 b. l.), ant kurio stovi gyvenamasis namas, atsakovo V. Š. ieškovei mokėtina kompensacijos suma išaugtų iki 67 201,55 Lt [52 187,50 Lt + (18 500 Lt x 491/605 dalys)]. Teismo posėdyje atsakovas V. Š. pripažino, kad net ir padedant kredito įstaigai negalėtų sumokėti ieškovei per 60 000 Lt siekiančios kompensacijos (CPK 182 str. 5 p., 187 str.).
Orientuodamasis į tai, kad ateityje kiltų kuo mažiau ginčų dėl tų pačių objektų (pvz., kad priteisus atsakovui V. Š. žemės sklypo dalį ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, o paskui šiam negalint sumokėti ieškovei kompensacijos, netektų parduoti sodybos iš varžytinių), ginčo turtas atidalinamas pagal ieškovės pasiūlytą variantą. Priteisus ieškovei ir butą su priklausiniu, ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, nėra teisinio pagrindo priteisti atsakovui V. Š. 491/605 dalis žemės sklypo, ant kurio stovi ginčo gyvenamasis namas su priklausiniais.
Dėl atsakovų iškeldinimo iš gyvenamojo namo
Ieškinio dalį dėl atsakovų iškeldinimo iš gyvenamojo namo ieškovė grindžia aplinkybe, kad jie be ieškovės, t. y. kitos bendraturtės, sutikimo naudojasi visu gyvenamuoju namu su priklausiniais, trukdo ieškovei naudotis savo nuosavybe. Ieškovė nedetalizavo, kaip pasireiškia trukdymas naudotis jai priklausiančia nuosavybe, pvz., ar atsakovai jos neįleidžia, savo poreikiams išnaudoja viso namo erdvę (tarkim, susideda savo daiktus) ir ieškovei fiziškai nebelieka vietos namuose, todėl teismas negali nustatyti, ar pasitvirtino faktinis ieškinio pagrindas. Teismas nenustatinėjo, ar faktinis ieškinio pagrindas pasitvirtino, nes bet kokiu atveju ši ieškinio dalis nurodytu faktiniu pagrindu negali būti tenkinama. Tokia nuostata paaiškinama tuo, kad ieškiniu ieškovė nekėlė atsakovų naudojimosi ginčo gyvenamuoju namu teisėtumo klausimo, todėl kol atsakovai teisėtai gyvena name (t. y. iki šio sprendimo, kuriuo atidalinamas gyvenamasis namas su priklausiniais, įsiteisėjimo), jie negali būti prievarta iš ten iškeldinti. Kitaip tariant, tai reiškia, jog egzistuoja neatitikimas tarp faktinio ieškinio pagrindo ir ieškovės pasirinkto pažeistų subjektinių teisių gynimo būdo (CK 1.138 str. 1-9 p.).
Dispozityviose bylose kaip ši teismui draudžiama ex officio keisti ieškinio elementus (CPK 13 str., 42 str., 141 str. 1 d., 417 str.). Išaiškintina, kad sprendimas neužkerta kelio ieškovei kreiptis į teismą su analogišku prašymu (dėl atsakovų iškeldinimo) kitu pagrindu, t. y. jeigu atsakovai, praradę nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą su priklausiniais ir neįgiję kitos, siauresnės apimties daiktinės teisės (pvz., nuomos, panaudos ir pan.) į juos, vengs atlaisvinti ginčo (ne)gyvenamąsias patalpas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė pareiškė tris savarankiškus materialinius reikalavimus: atidalinti butą su priklausiniu, atidalinti gyvenamąjį namą su priklausiniais, iškeldinti atsakovus iš gyvenamojo namo. Visi reikalavimai yra neturtinio pobūdžio, todėl apmokestintini (ieškinio padavimo metu egzistavusiu) fiksuotu indeksuotu žyminiu mokesčiu, t. y. po 142 Lt, iš viso mokėtinas žyminis mokestis sudaro 426 Lt (142 Lt x 3). Ieškovė sumokėjo dalį žyminio mokesčio - 200 Lt (1 t., 54 b. l.), nuo pareigos mokėti likusią dalį neatleista (CPK 83 str. 3 d.). Kadangi du reikalavimus teismas tenkino, vieną atmetė, ieškovei iš atsakovo V. Š. priteisiama 58 Lt [200 Lt – 426 Lt + (142 Lt x 2)] žyminio mokesčio dalis (t. y. ieškovė praranda 142 Lt, kas atitinka fiksuoto indeksuoto žyminio mokesčio už vieną neturtinį reikalavimą sumą), valstybės naudai iš atsakovo V. Š. priteisiama 226 Lt [(142 Lt x 2) – 58 Lt] žyminio mokesčio pagal ieškinį dalis (CPK 93 str. 2 d., 96 str.).
Ieškovė vedė bylą per atstovę advokatę D. Oseckienę (1 t., 52 b. l.). Jai ieškovė sumokėjo 2 700 Lt honorarą (1 t., 53 b. l.). Kaip minėta, du reikalavimus teismas tenkino, vieną atmetė, bet pagal ginčo apimtį ir sudėtingumą reikalavimai nėra lygiaverčiai, todėl ieškovei iš atsakovo V. Š. priteisiama didesnė nei 2/3 turėtų atstovavimo išlaidų dalis - 2 200 Lt (CPK 88 str. 1 d. 6 p.).
Be to, ieškovė sumokėjo 160,50 Lt (1 t., 50-51 b. l.) VĮ Registrų centrui už ginčo turto vidutinės rinkos vertės paskaičiavimus ir 250 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ už konsultaciją dėl galimos turto kainos (1 t., 148-150 b. l.). Šios išlaidos pripažįstamos būtinomis ir pagrįstomis (CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Kadangi abu reikalavimus dėl atidalinimo teismas patenkino, ieškovei iš atsakovo V. Š. priteisiamos visos jos turėtos šios eilutės išlaidos - 410,50 Lt (160,50 Lt + 250 Lt).
Atsakovas V. Š. irgi pareiškė tris savarankiškus materialinius reikalavimus: atidalinti butą su priklausiniu, atidalinti gyvenamąjį namą su priklausiniais, atidalinti žemės sklypą. Reikalavimai neturtinio pobūdžio, todėl apmokestintini (priešieškinio padavimo metu egzistavusiu) fiksuotu indeksuotu žyminiu mokesčiu, t. y. po 144 Lt, iš viso mokėtinas žyminis mokestis sudaro 432 Lt (144 Lt x 3). Atsakovas V. Š. sumokėjo dalį žyminio mokesčio - 144 Lt (1 t., 136 b. l.), nuo pareigos mokėti likusią dalį neatleistas (CPK 83 str. 3 d.). Patenkinus priešieškinio dalį dėl buto su priklausiniais atidalinimo, atsakovas V. Š. neteko nuosavybės teisių į 3/16 dalių, dalį priešieškinio teismas atmetė, dalį bylos nutraukė, tokiu atveju valstybei iš atsakovo V. Š. priteisiama 288 Lt [(144 Lt x 3) – 144 Lt] žyminio mokesčio pagal priešieškinį dalis (CPK 93 str. 1 d., 96 str.).
Atsakovas nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų (CPK 98 str. 1-2 d., 178 str.). Todėl jų patirtų bylinėjimosi išlaidų dalies atlyginimo klausimo teismas nesprendžia.
Nagrinėjamoje byloje susidarė 56,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš ieškovės į valstybės biudžetą priteisiama 11,24 Lt (56,20 Lt ÷ iš viso byloje yra 5 savarankiški materialiniai reikalavimai, nes vienas dubliuojasi), iš atsakovo V. Š. – 44,96 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 ir 6 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“). Iš kitų atsakovų pašto išlaidos nepriteisiamos, nes su jų interesais susijusią bylos dalį dėl iškeldinimo jie laimėjo (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 95 straipsniu, 137 straipsnio 6 dalimi, 185, 259, 263-267, 268-270 straipsniais, 293 straipsnio 3 punktu ir 301, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ieškovei K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti nuosavybės teisę į atsakovui V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančias 3/16 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/16 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis kitų (inžinerinių kiemo) statinių: šulinio, aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); bei 3/16 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/16 dalis iš 1006/20396 dalių ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), atsakovui V. Š. iš ieškovės K. Š. priteisiant 17 812,50 Lt (septyniolikos tūkstančių aštuonių šimtų dvylikos litų 50 ct.) dydžio kompensaciją už jo prarastą bendrosios dalinės nuosavybės dalį.
Ieškinio dalį dėl atsakovų iškeldinimo iš gyvenamojo namo atmesti.
Priešieškinio dalį dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovui V. Š. pripažįstant nuosavybės teises į 13/16 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 13/16 dalių garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/16 dalių sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/16 dalių kitų (inžinerinių kiemo) statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir dėl 491/605 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurios priklauso ieškovei K. Š., priteisimo atsakovui V. Š. atmesti.
Civilinės bylos pagal priešieškinio dalį, susijusią su atsakovo V. Š. reikalavimu priteisti jam 3/16 dalis į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/16 dalis į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis į sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis į kitus (inžinerinius kiemo) statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nutraukti.
Atmesti atsakovės L. Š. prašymą už piktnaudžiavimą procesu skirti ieškovei K. Š. baudą.
Priteisti ieškovei K. Š. iš atsakovo V. Š. 58 Lt (penkiasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio pagal ieškinį dalį, 2 200 Lt (du tūkstančius du šimtus litų) atstovavimo išlaidų dalį ir 410,50 Lt (keturis šimtus dešimt litų 50 ct.) kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, iš viso – 2 668,50 Lt (du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus 50 ct.) bylinėjimosi išlaidų dalį.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo V. Š. 288 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio pagal priešieškinį dalį.
Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės K. Š. 11,24 Lt (vienuolika litų 24 ct.), iš atsakovo V. Š. – 44,96 Lt (keturiasdešimt keturis litus 96 ct.) pašto išlaidų.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, jo patvirtintą kopiją per 3 d. d. išsiųsti VĮ Registrų centrui, kad Nekilnotojo turto registro duomenų banke būtų padaryti atitinkami pakeitimai.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.