- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-20
- Bylos Nr.
- 2A-36-154/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-41-3-00812-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė
- Ieškovas
- K. Š.
- Atsakovas
- V. Š., L. Š., M. M., Ž. M.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Danutės Matiukienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-759-900/2013, iškeltoje pagal ieškovės K. Š. ieškinį atsakovams V. Š., L. Š., M. M. ir Ž. M. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovų iškeldinimo bei pagal atsakovo V. Š. priešieškinį ieškovei K. Š. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
I. K. Š. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė:
1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti jai nuosavybės teisę į atsakovui V. Š. priklausančias 3/16 dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/16 dalis garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis kitų (inžinerinių kiemo) statinių: šulinio, aikštelės, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); bei 3/16 dalis buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/16 dalis iš 1006/ 20396 ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priteisiant atsakovui V. Š. iš ieškovės K. Š. 17 812,50 Lt kompensaciją už jo bendrosios dalinės nuosavybės dalį (CK 4.80 str. 1-2 d.);
2) apginti K. Š. nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu ir iškeldinti atsakovus iš ginčo gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 4.98 str.);
3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad ginčo turto 10/16 dalių nuosavybės teisę ji įgijo 2009-07-02 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, išduoto mirus seneliui I. Š., pagrindu, o ginčo turto 3/16 dalis įgijo 2011-08-04 sudarytų dviejų dovanojimo sutarčių (notaro reg. Nr. 4096 ir 4094) pagrindu, motinai E. Š. padovanojus jai 3/16 dalis ginčo turto, todėl tapo ginčo turto 13/16 dalių bendrasavininke su atsakovu V. Š., kuris yra jos dėdė. 2011-08-04 dovanojimo sutartimi (notaro registro Nr. 4094) E. Š. kartu su 3/16 dalimis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), jai taip pat padovanojo 113/605 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini). 2011-05-18 ieškovė iš valstybės išsipirko 378/605 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad statinius sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), pastatė ir įrengė ieškovės seneliai A. Š., kuri mirė (duomenys neskelbtini), ir I. Š., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovės žiniomis, atsakovai ne tik nepagerino namo, esančio (duomenys neskelbtini), būklės, bet gyvendami jame net nedarė einamojo remonto. Be to, bet kokie pagerinimai turėjo būti derinami su kitais bendraturčiais.
Ieškovė 2010 m. ir 2012 m. siuntė atsakovui V. Š. pasiūlymus dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, bet jis į pasiūlymus nereagavo. Ieškovės įsitikinimu, atidalijimas natūra, nepadarant neproporcingos žalos daikto paskirčiai, neįmanomas dėl pernelyg mažos atsakovui V. Š. nuosavybės teise priklausančios turto dalies, todėl ji renkasi kitą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą – kompensacijos kitam bendraturčiui priteisimą. Kadangi pagal UAB „Ober-Haus“ parengtą konsultaciją turtas, priklausantis ieškovei ir atsakovui V. Š., esantis (duomenys neskelbtini), yra įvertintas 70 000 Lt, o turtas, esantis (duomenys neskelbtini), įvertintas 25 000 Lt, ieškovė siūlo nustatyti atsakovui V. Š. priteistinos kompensacijos dydį 17 812,50 Lt [(3/16 x 70 000 Lt) + (3/16 x 25 000 Lt)], o minėtą turtą jai priteisti natūra.
Nurodė, kad nors atsakovui V. Š. priklauso tik 3/16 gyvenamojo namo su priklausiniais dalys, bet jis su sutuoktine L. Š., dukra M. M. ir žentu Ž. M. be ieškovės sutikimo naudojasi visu gyvenamuoju namu su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), ir taip trukdo ieškovei naudotis savo nuosavybe, todėl ji prašo atsakovus iškeldinti iš minėtų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Šalies argumentai
A. V. Š. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė:
1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti jam nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus (inžinerinius kiemo) statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); o ieškovei K. Š. priteisti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu - ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir iš jo ieškovei priteisti 31 213,54 Lt kompensaciją už jam tenkančią ieškovės bendrosios dalinės nuosavybės dalį, kompensaciją leidžiant išmokėti per 1 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CK 4.80 str. 1-2 d.);
2) priteisti jam asmeninės nuosavybės teise 491/605 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu priklauso ieškovei K. Š.;
3) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad jis, būdamas paauglys, buvo vienas iš pagrindinių gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), statybos pagalbininkų: padėjo kasti pamatus, maišyti skiedinį, pjaustė lentas, nešiojo plytas, klojo ūkinio pastato stogą ir kt. Kadangi statyboms reikėjo lėšų, padėjo tėvams auginti gyvulius, daržoves, kuriuos pardavę gaudavo pinigų statybai. 1980 metais, grįžęs iš karinės tarnybos, įsidarbino vairuotoju ir iš savo atlyginimo padėjo tėvams įrengti namo vidų. T. A. ir I. Š. bei ieškovės motina E. Š. visą laiką gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir name niekada negyveno. Name atsakovas su šeima apsigyveno 1988 metais ir nuo to laiko rūpinasi gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais, tvarko aplinką, moka komunalinius mokesčius, atliko remontą. Pagal IĮ „Būsterta“ pažymą vidutinė žemės sklypo, gyvenamojo namo ir priklausinių vertė yra iki 120 000 Lt, taigi ieškovei priklausytų 97 500 Lt (13/16 x 120 000 Lt) kompensacija, tačiau atsižvelgiant į atsakovo išlaidas, kurias jis įdėjo į pastatus bei statinius, esančius (duomenys neskelbtini), o taip pat į ten esantį žemės sklypą, dėl kurių 60 000 Lt padidėjo šios sodybos vertė, ieškovei priteistina kompensacija mažintina 60 000 Lt ir ieškovei priteistina 31 213,54 Lt kompensacija.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies.
Atidalino bendrasavininkius ieškovę K. Š. ir atsakovą V. Š. iš bendrosios dalinės nuosavybės taip:
- ieškovei K. Š. pripažino nuosavybės teisę į atsakovui V. Š. priklausančias 3/16 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/16 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis kitų (inžinerinių kiemo) statinių: šulinio, aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o taip 3/16 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/16 dalis iš 1006/20396 dalių ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);
- atsakovui V. Š. iš ieškovės K. Š. priteisė 17 812,50 Lt dydžio kompensaciją už V. Š. prarastą bendrosios dalinės nuosavybės 3/16 dalis.
Ieškovės K. Š. reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atmetė.
V. Š. priešieškinio reikalavimą dalyje dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovui V. Š. pripažįstant nuosavybės teises į 13/16 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 13/16 dalių garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/16 dalių sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/16 dalių kitų (inžinerinių kiemo) statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir dėl 491/605 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurios priklauso ieškovei K. Š., priteisimo atsakovui V. Š., atmetė.
Civilinės bylos pagal priešieškinio dalį, susijusią su atsakovo V. Š. reikalavimu priteisti jam 3/16 dalis į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/16 dalis į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis į sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis į kitus (inžinerinius kiemo) statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nutraukė.
Atmetė atsakovės L. Š. prašymą už piktnaudžiavimą procesu skirti ieškovei K. Š. baudą.
Priteisė ieškovei K. Š. iš atsakovo V. Š. 58 Lt žyminio mokesčio, 2200 Lt atstovavimo išlaidų ir 410,50 Lt kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, iš viso 668,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovo V. Š. 288 Lt žyminio mokesčio pagal priešieškinį dalį. Priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovės K. Š. 11,24 Lt, iš atsakovo V. Š. – 44,96 Lt pašto išlaidų.
Teismas nustatė, kad Šiaulių rajono apylinkės teismas velionės A. Š. palikimo priėmimo tikslu pagal V. Š. pareiškimą 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-979-776/2007) nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad sutuoktiniai I. Š. ir A. Š., gyvendami santuokoje, valdė po ½ dalį jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini). Šiaulių rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-443-394/2008) atmetė V. Š. ieškinį, kuriuo jis prašė pripažinti negaliojančiais I. Š. 2006 m. rugsėjo 19 d. testamentą ir pagal jį K. Š. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Motyvuojamojoje minėto sprendimo dalyje teismas akcentavo, kad byloje nepakanka įrodymų apie V. Š. įdėtas lėšas ir darbą statant (įrengiant) gyvenamąjį namą su priklausiniais bei nustatė, kad šį namą su sutuoktine įgijo būtent I. Š.. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į šių teismo sprendimų res judicata galią, atsakovas V. Š. paskesnėse bylose nebeturi procesinės teisės ginčyti įsiteisėjusiais sprendimais nustatytų juridinių ir/ar juridinę reikšmę turinčių faktų, kad dalis gyvenamojo namo su priklausiniais priklauso jam, kad jis darbu ir lėšomis ženkliai prisidėjo prie gyvenamojo namo su priklausiniais statybos, ir kad kiti A. Š. ir I. Š. įpėdiniai, pretenduojantys tapti viso gyvenamojo namo su priklausiniais savininkais, turi kompensuoti jam už tai 60 000 Lt. Todėl teismas nusprendė, kad bylos dalis pagal priešieškinio dalį, susijusia su atsakovo V. Š. reikalavimu priteisti jam 3/16 (16/16 – 13/16) dalis į gyvenamąjį namą su priklausiniais, nutraukiama, nes 3/16 dalys į gyvenamąjį namą su priklausiniais ir taip priklauso atsakovui V. Š. pagal 2008-11-24 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą, kai Šiaulių rajono apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimu patenkino jo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 293 str. 3 p.).
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nusiųsdama atsakovui V. Š. net du įspėjimus dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovė išnaudojo ginčo išsprendimo ne teisme tvarką galimybes, o nepavykus susitarti, kreipėsi teisminės gynybos. Nurodytuose procesiniuose veiksmuose teismas neįžvelgė ieškovės piktnaudžiavimo procesu, todėl atmetė atsakovės L. Š. prašymą skirti ieškovei K. Š. baudą.
Teismas pažymėjo, kad atsakovas V. Š., reikšdamas priešieškinį ir siūlydamas kitokį, nei siūlė ieškovė, atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantą, paneigia savo atsiliepimo motyvus dėl ginčo turto atidalinimo natūra galimumo, todėl plačiau to nebeanalizavo.
Teismas konstatavo, kad geriausiai ginčo turto rinkos vertę atspindi UAB „Ober-Haus“ 2013 m. sausio 31 d. konsultacijos Nr. 2755 PRL_2013 KNO SIAU ir 2756 PRL_2013 KNO SIAU, todėl jomis vadovavosi, o atsakovų iš interneto tinklapio www.aruodas.lt pateiktuose skelbimuose ir IĮ „Būsterta“ pranešime nurodyta namo su priklausiniais vertė, įvertinus paklaidą, t. y. atėmus žemės sklypo ir baldų vertę, būtų panaši į UAB „Ober-Haus“ nustatytą ginčo namo su priklausiniais vertę.
Teismas nurodė, kad ieškovė pageidauja jai priteisti ir butą su priklausiniu, ir gyvenamąjį namą su priklausiniais; atsakovas buto kategoriškai atsisako ir prašo jam priteisti gyvenamąjį namą su priklausiniais. Nurodė, kad jeigu ieškovei būtų priteistas visas butas su priklausiniu, o atsakovui V. Š. – visas gyvenamasis namas su priklausiniais ir 491/605 dalys ieškovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo po minėtais pastatais, tai atsakovas turėtų sumokėti ieškovei 67 201,55 Lt kompensaciją; jei ieškovei būtų priteistas ir butas su priklausiniu, ir gyvenamasis namas su priklausiniais, pastaroji turėtų sumokėti V. Š. 17 812,50 Lt piniginę kompensaciją.
Teismas nurodė, kad kiekvienai šaliai, teigiančiai, kad yra finansiškai pajėgi sumokėti priešingai šaliai atitinkamo dydžio kompensaciją, tenka pareiga tai įrodyti (CPK 178 str.). Pažymėjo, kad teismo posėdyje atsakovas V. Š. pripažino, kad net ir padedant kredito įstaigai, jis negalėtų sumokėti ieškovei virš 60 000 Lt siekiančios kompensacijos. Todėl teismas, orientuodamasis į tai, kad ateityje kiltų kuo mažiau ginčų dėl tų pačių objektų, sprendė, kad ginčo turtas atidalinamas pagal ieškovės K. Š. pasiūlytą variantą, o priteisus ieškovei ir butą su priklausiniu, ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, nėra teisinio pagrindo priteisti atsakovui V. Š. 491/605 dalis žemės sklypo, ant kurio stovi ginčo gyvenamasis namas su priklausiniais.
Teismas pažymėjo, kad kol atsakovai teisėtai gyvena name (t. y. iki šio sprendimo, kuriuo atidalinamas gyvenamasis namas su priklausiniais, įsiteisėjimo), jie negali būti prievarta iš ten iškeldinti. Išaiškino, kad sprendimas neužkerta kelio ieškovei kreiptis į teismą su analogišku prašymu kitu pagrindu
.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. Š. prašo iš dalies panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimą ir atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįstant atsakovui V. Š. nuosavybės teises į 13/16 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/16 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/16 dalis sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/16 dalis kitų (inžinerinių kiemo) statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei priteisiant atsakovui 491/605 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir priteisiant ieškovei K. Š. iš atsakovo V. Š., 67 201,55 Lt dydžio kompensaciją.
Apeliantas prašo priteisti iš ieškovės visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, iškviesti į teismo posėdį apeliaciniame skunde nurodytus liudytojus.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Šiaulių apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad esamu momentu atsakovai, t. y. apeliantas, jo sutuoktinė L. Š., dukra M. M. ir jos sutuoktinis Ž. M. turi didesnį poreikį į erdvesnį būstą nei ieškovė, tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, jog jis, dar būdamas paauglys, padėjo savo tėvams statyti gyvenamąjį namą ir priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini) Be to, atsakovas, jo žmona bei dukra name, esančiame (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 1988 m., visą tą laiką jie rūpinosi gyvenamuoju namu ir kitais statiniais. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vieninteliai atsakovo namai. Atsakovas investavo į namo statybą, remontą savo lėšas, laiką, šiame name su šeima gyvena jau 25 metus, atsakovą su šiuo būstu sieja labai stiprus emocinis ryšys.
2. Nurodė, kad tik dėl didelio susijaudinimo teismo posėdžio metu V. Š. pasakė, jog jis, gavęs paskolą iš kredito įstaigos, vis tiek neturės galimybės sumokėti 60 000 Lt kompensaciją ieškovei K. Š.. Teigia, kad finansinių galimybių sumokėti ieškovei kompensaciją atsakovas turi. Vertindamas atsakovo galimybę sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją, pirmosios instancijos teismas vertino tik atsakovo ir jo sutuoktinės pajamas, jų turimas pinigines lėšas, tačiau neatsižvelgė į atsakovo dukters ir jos sutuoktinio gaunamas pajamas.
3. M. ir Ž. M. yra suinteresuoti padėti atsakovui išsaugoti ginčo gyvenamąjį namą su priklausiniais. Jie, kaip ir atsakovas su žmona, gyvena minėtame name, prižiūri namą, rūpinasi juo. M. M. ir Ž. M. neturi nekilnojamojo turto, todėl ginčo turtą padalinus pagal ieškovės siūlomą variantą, gyvenamąją vietą praras ne tik atsakovas su žmona, bet ir jų dukra su šeima. Prie šio apeliacinio skundo prideda medicininio pažymėjimo kopijas, patvirtinančias, kad atsakovo dukra M. M. yra nėščia.
4. Pirmosios instancijos teismas, atidalindamas turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, neįvertino pagrindinės aplinkybės - atsakovo intereso naudotis gyvenamuoju namu su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad kito nekilnojamojo turto, kuriame galėtų gyventi su savo sutuoktine ir dukra bei jos šeima, atsakovas neturi. Ginčijamu sprendimu padalijus ginčo nekilnojamąjį turtą pagal ieškovės K. Š. siūlymą, ieškovei atiteko butas su priklausiniu ir gyvenamasis namas su priklausiniais, nors ji pati gyvena ir dirba užsienyje ir neaišku, ar sugrįš į (duomenys neskelbtini), ar gyvens viename iš šių būstų, tuo tarpu atsakovas su savo šeimos nariais neteko vienintelio gyvenamojo būsto.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti atsakovo prašymą iškviesti ir apklausti liudytojus, galinčius patvirtinti reikšmingas bylos aplinkybes, ir netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus. Taip teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, fundamentalius civilinio proceso principus, todėl apeliacinės instancijos teismas turi tiek teisę ir pareigą tinkamai įvertinti byloje esančius įrodymus bei panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė K. Š. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. I. K. Š., kuriai nuosavybės teise priklauso 13/16 dalys ginčo turto, pateikė įrodymus, kad apeliantas (atsakovas) V. Š., kuriam nuosavybės teise priklauso tik 3/16 dalys ginčo turto, naudojasi visu ginčo nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovas su šeima - sutuoktine L. Š., o nuo 2012 metų ir pilnamete dukra M. M. ir dukros sutuoktiniu Ž. M., neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo ir kito bendraturčio, t. y. ieškovės K. Š., sutikimo, naudojasi visu gyvenamuoju namu, garažu, sandėliu ir kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), ir taip pažeidžia K. Š. teises ir teisėtus interesus. Tuo tarpu ieškovė, kuriai nuosavybės teise priklauso didžioji dalis nekilnojamojo turto, savo turtu negali naudotis.
2. I. K. Š. pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kad net du kartus, t. y. 2010-04-14 ir 2012-02-29, siūlė atsakovui V. Š. susidariusią konfliktinę situaciją išspręsti taikiai, siūlė atsakovui atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantus, prašė atsakovo pateikti savo atidalijimo variantus bei įspėjo atsakovą dėl jos nuosavybės teisių pažeidimo, tačiau atsakovas V. Š. neatsiliepė, toliau naudojosi ir naudojasi visu gyvenamuoju namu, garažu, sandėliu ir kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), pažeisdamas ieškovės teisę naudotis savo nuosavybe.
Šalies argumentai
3. I. K. Š. nurodė ir motyvuotai pagrindė, kad atidalijimas natūra atsakovui V. Š. priklausančios 3/16 dalies yra neįmanomas, nes neįmanoma suformuoti atskirą, atsakovo dalį atitinkantį daiktą gyvenamajame name, garaže, sandėlyje ir kiemo statiniuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kurį techniškai, nepažeidžiant ieškovės nuosavybės teisės proporcijų, būtų galima atskirti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Taip pat neįmanoma atidalyti atsakovo dalį natūra be neproporcingos žalos turto paskirčiai bute, ūkiniame pastate, esančiuose (duomenys neskelbtini), nes nėra galimybės suformuoti savarankišką daiktą ir atidalyti jį iš bendrosios dalinės nuosavybės.
4. A. V. Š. sutiko su ieškovės nurodymu, kad gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), ir buto su priklausiniu, esančių (duomenys neskelbtini), atidalinti natūra be neproporcingos žalos jų paskirčiai neįmanoma. Atsakovas taip pat pasiūlė savo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantą -atidalijimą sumokant piniginę kompensaciją. Apeliantas sutinka su turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdu –atidalijimu, išmokant kompensaciją pinigais, sutinka su kompensacijos dydžiu, sutinka su tuo, kad ieškovei K. Š. būtų pripažinta nuosavybės teisė į jo dalį bute ir ūkiniame pastate, esančiuose (duomenys neskelbtini), atsakovui išmokant piniginę kompensaciją, tik nesutinka, kad ieškovei K. Š. būtų pripažinta nuosavybės teisė į jo dalį gyvenamajame name su priklausiniais, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), jam priteisiant iš ieškovės piniginę kompensaciją.
5. Pirmosios instancijos teismas aiškinosi visas reikšmingai bylai aplinkybes (ar yra galimybė ginčo objektus atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra, ar piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies rinkos vertę, kokios abiejų ginčo šalių realios galimybės sumokėti siūlomą piniginę kompensaciją), ir teisingai nustatė, kad atsakovas (apeliantas) V. Š. nėra pajėgus realiai sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją. Teismo proceso metu atsakovas siūlė ne atidalijamo turto dalies vertę atitinkančią piniginę kompensaciją, o ženkliai mažesnę – 33 000,00 Lt kompensaciją; atsakovas pats ne kartą nurodė, jog nėra pajėgus sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją, atitinkančią atidalijamos dalies rinkos vertę ir tik bylos nagrinėjimo pabaigoje (praktiškai prieš baigiamąsias kalbas) pateikė AB DNB banko pažymą apie banke turimas pinigines lėšas, iš kurios matyti, kad atsakovo mokėjimo kortelės sąskaitoje 2013-06-03 buvo 26 569,45 Lt, o tai yra 40 632,10 Lt mažiau už ieškovei mokėtiną kompensacija. Atsakovas ir jo sutuoktinė gauna praktiškai minimalias pajamas; su apeliaciniu skundu pateiktas raštas, kad atsakovo dukra M. M. nuo 2012 metų sausio mėn. dirba VĮ „Dienos centras sutrikusio intelekto asmenims“, o jos sutuoktinio Ž. M. darbo pažymėjimas, tačiau nėra pateikta jokios informacijos, kokio dydžio yra jų pajamos ir kaip jie galėtų padėti atsakovui sumokėti ieškovei 67 201,55 Lt dydžio kompensaciją. Atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė kredito įstaigos pažymos ar banko garantijos dėl kredito (paskolos) atsakovui V. Š. suteikimo.
6. I. K. Š. turi realias galimybes atsakovui V. Š. išmokėti piniginę kompensaciją, yra pateikusi byloje banko, kuriame ji laiko santaupas, pažymą, iš kurios matyti, kad K. Š. sąskaitoje 2013-01-31 duomenimis buvo 5820,62 D. B. svarų sterlingų, tai litais sudaro 23 321,48 Lt, o šiuo metu K. Š. sąskaitoje yra apie 8000,00 D. B. svarų sterlingų.
7. I. K. Š. nesutinka su apelianto argumentais, jog atsakovas turi didesnį poreikį į gyvenamąjį namą už ieškovę, kad atsakovą su namu sieja stiprus emocinis ryšys. Visą savo turtą ieškovės senelis I. Š. paliko jai testamentu, taigi žmogus, kuris tą namą pastatė ir įrengė (o ne apeliantas, kuris tuo metu, kai buvo statomas namas, buvo 8 metų vaikas) norėjo, kad name gyventų ne apeliantas, o ieškovė (jo vaikaitė) K. Š..
8. Teigia, kad apeliantas neatliko jokių jo nurodytų remonto darbų, nes stogas, langai nekeisti, sudėti I. Š., kanalizacija iki dabar nėra įvesta, todėl pirmosios instancijos teismui ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Tuos pačius argumentus V. Š. jau nurodė kitoje civilinėje byloje, išnagrinėtoje 2008 metais Šiaulių rajono apylinkės teisme (civilinė byla Nr. 2-443-34/2008), kurioje V. Š. prašė pripažinti negaliojančiu I. Š. 2006-09-19 testamentą, tačiau 2008-12-30 Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas akcentavo, kad byloje nepakanka įrodymų apie V. Š. įdėtas lėšas ir darbą statant (įrengiant) gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad namą su priklausiniais su sutuoktine įgijo būtent I. Š., o ne V. Š.. Ieškovė yra įsitikinusi, kad apeliantas V. Š. nebeturi teisės, esant įsiteisėjusiam 2008-12-30 Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-443-34/2008, ginčyti įsiteisėjusiu sprendimu nustatytų faktų ir vėl iš naujo aiškintis tas pačias aplinkybes.
9. Ieškovė visiškai nesutinka su apelianto nurodymu, jog jai namas nereikalingas, ar kad ji tame name nesiruošia gyventi. Ieškovei gyvenamasis namas su priklausiniais yra reikalingas jos pačios poreikių tenkinimui, nes ieškovė planuoja kurti šeimą ir gyventi Kuršėnuose nuosavame jos senelio jai paliktame name. Ieškovės motyvacija išvažiuoti į užsienį buvo užsidirbti pinigų kompensacijai sumokėti, tačiau jau nuo 2012 metų pabaigos pinigai kompensacijos sumokėjimui yra uždirbti, o ieškovė negali grįžti į savo nuosavybę, esančią (duomenys neskelbtini), kad visu turtu naudojasi apelianto šeima. Lietuvoje ieškovė baigė (duomenys neskelbtini), todėl turi puikias perspektyvas tęsti magistro studijas ir ieškotis darbo. Be to, ieškovės motina E. Š. taip pat neturi jokio nuosavo nekilnojamojo turto, nes savo turtą ji padovanojo dukrai K. Š., todėl ieškovė jaučia moralinę pareigą padėti savo mamai ir suteikti jai gyvenamąją vietą jos tėvų name.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Ginčas byloje yra kilęs dėl nekilnojamojo turto atidalijimo tarp bendrasavininkių.
I. K. Š. nuosavybės teise priklauso 13/16 dalių gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių: šulinio, aikštelės, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 491/605 dalys 0,0605 ha bendro ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); taip pat 13/16 dalių buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 13/16 dalių iš 1006/ 20396 ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Atsakovui (apeliantui) V. Š. nuosavybės teise atitinkamai priklauso 3/16 dalys minėtų pastatų ir statinių, o taip pat 114/605 dalių 0,0605 ha bendro ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
A. V. Š. Š. apylinkės teismo 2013m. liepos 22 d. sprendimą ginčija tik toje dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas V. Š. neturi realios galimybės sumokėti ieškovei K. Š. 67 201,55 Lt dydžio piniginę kompensaciją, nusprendė gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise natūra paskirti bendraturtei K. Š., įpareigodamas ją sumokėti V. Š. piniginę kompensaciją, atitinkančią atsakovui V. Š. dalinės nuosavybės teise tenkančias 3/16 dalis šio turto. Kitoje dalyje, tame tarpe dėl buto su priklausiniu, esančio (duomenys neskelbtini), atidalinimo, atsakovas V. Š. Š. apylinkės teismo sprendimo neginčijo.
I. K. Š. apeliacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013m. liepos 22 d. sprendimo nepateikė, tačiau atsiliepime į V. Š. apeliacinį skundą ir bylą nagrinėjant teisme žodinio proceso tvarka, nesutiko, kad atsakovui V. Š. natūra atitektų gyvenamasis namas su pastatais, statiniais ir žemės sklypu, esantys (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad ieškovei priklauso ženkliai didesnė šio turto dalis; ji pati nori apsigyventi sodyboje, esančioje(duomenys neskelbtini), taip pat nori pagerinti savo motinos E. Š. gyvenimo sąlygas; atsakovo V. Š. pateikti įrodymai nepatvirtina, kad realiai jai bus sumokėta 67 201,55 Lt piniginė kompensacija; minėto turto dalį ieškovė paveldėjo pagal savo senelio I. Š. testamentą, vadinasi senelio valia buvo tokia, kad ji gyventų šioje sodyboje.
P. V. Š. apeliacinio skundo argumentai yra, kad jis dėl didelio susijaudinimo pirmosios instancijos teisme nepagrįstai nurodė, jog negalės išmokėti ieškovei K. Š. 67 201,55 Lt dydžio piniginės kompensacijos už ieškovei nuosavybės teise priklausančių 13/16 dalių pastatų ir ieškovei nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį, esančius (duomenys neskelbtini), nors iš tikrųjų jis ir jo šeima turi tokią galimybę, nes atsakovas banko sąskaitoje yra sukaupęs 26 569,45 litus; jis, jo sutuoktinė L. Š., kartu name gyvenanti dukra M. M. ir jos sutuoktinis Ž. M., visi dirba ir kiekvienas gauna kas mėnesį virš po 1000 Lt atlyginimo. Be to, namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vienintelis būstas, kuriame jo šeima gyvena nuo 1988 metų. Visi jo ir jo dukters M. šeimos nariai yra suinteresuoti išlaikyti šį vienintelį gyvenamąjį būstą, todėl sutinka prisidėti prie kompensacijos ieškovei sumokėjimo, kurią realiai galėtų sumokėti trūkstamai kompensacijos sumai pasiskolindami pinigų iš Pakruojo kredito unijos, kuri patvirtino sutinkanti suteikti atsakovui 40 000 litų paskolą. Nurodė, kad jo (atsakovo) neigiamą reakciją dėl ieškovės nurodyto 67 201,55 Lt dydžio kompensacijos pirmosios instancijos teisme sukėlė tai, jog ieškovė K. Š., žinodama realią padėtį, byloje nepripažino, kad jis vienintelis padėjo savo darbu ir lėšomis tėvams A. ir I. Š. pastatyti namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), kad įrengė šią sodybą ir iki šiol ją tvarko, įdėdamas didelę dalį savo šeimos lėšų, pastangų ir laiko, nes nuo 1988 metų iki šiol su šeima gyvena šioje sodyboje ir ja rūpinasi. Tuo tarpu atsakovo tėvai, ieškovė K. Š. ir jos motina (atsakovo sesuo) E. Š. sodyboje niekada negyveno, nes visą laiką gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu tebegyvena ieškovės motina ir gyvenamąją vietą yra deklaravusi pati ieškovė, nors faktiškai ieškovė gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini).
Apeliacinio skundo argumentų patvirtinimui atsakovas pateikė Pakruojo kredito unijos 2014-01-17 Pažymą Nr. 1/1-39, kurioje nurodoma, kad Kredito unija sutinka suteikti V. Š. ir L. Š. 40 000 Lt paskolą, jeigu paskolos užtikrinimui bus įkeisti pastatai, statiniai ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat, jeigu už skolininkus laiduos M. M. ir Ž. M.. 2013-11-19 M. M. ir Ž. M. apeliacinės instancijos teismui pateikė pareiškimą, kad jie sutinka padėti atsakovui V. Š. sumokėti piniginę kompensaciją, nes nori išsaugoti vienintelę turimą gyvenamąją patalpą, kuria naudojasi kartu su tėvais V. ir L. Š.. Taip pat apeliacinės instancijos teismui atsakovas pateikė 2013-12-20 Valstybinio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 31SU-945, kuria V. Š. iš valstybės nusipirko 114/605 dalių žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,0605 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas 2014-01-08 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, išklausiusi ginčo šalių bei jų atstovų žodinius paaiškinimus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje buvusius įrodymus, tame tarpe atsakovo V. Š. realius ketinimus sumokėti 67 201,55 Lt dydžio piniginę kompensaciją ieškovei K. Š., tačiau apeliantui V. Š. apeliacinės instancijos teismui pateikus naujus įrodymus, patvirtinančius jo norą ir realias galimybes sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją, byloje surinktus įrodymus vertina iš naujo (CPK 185 str.).
Pirmosios instancijos teismas 2013 m. liepos 22 d. sprendime nurodė, kad „iš 2009 m. liepos 2 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą (1 t., 20 b. l.) ir 2011 m. rugpjūčio 4 d. dovanojimo sutarčių įžanginių dalių (1 t., 22, 27 b. l.) matyti, kad ieškovė gyveno ir yra deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (t. y. bute). Pasak ieškovės atstovės, ieškovė, baigusi studijas, išvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau užsidirbusi pinigų ketina grįžti į gimtinę, čia įsikurti, sukurti šeimą. Iš atsakovų V. Š. ir L. Š. duotų paaiškinimų nustatyta, kad pastarieji su dukra nuo 1988 m., o dukters sutuoktinis nuo 2012 m. gyvena ir yra deklaravę gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (t. y. name). Atmesdamas prielaidas, kas būtų, jei būtų (pvz., jei ieškovė ištekėtų, susilauktų vaikų ir pan.), teismas daro išvadą, kad esamu momentu atsakovai (dvi šeimos po du asmenis, iš viso 4 subjektai) turi didesnį poreikį į erdvesnį būstą (namą) nei ieškovė (viena šeima iš vieno asmens). Be to, visus juos (išskyrus nebent atsakovą Ž. M.) su atitinkamu būstu (namu ar butu) sieja stiprūs emociniai ryšiai, nes jie kelias dešimtis metų gyvena viename ar kitame būste, juo rūpinasi, tvarko, moka komunalinius mokesčius“. Šių pirmosios instancijos teismo motyvų ieškovė K. Š. apeliacine tvarka neginčijo, neprašė pašalinti iš minėto sprendimo.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad atsakovo V. Š. emocinis ryšys su ginčo turtu, esančių (duomenys neskelbtini), yra ženkliai didesnis, nei ieškovės ryšys, nes byloje nustatyta, kad atsakovo V. Š. šeima šioje sodyboje gyvena nuo 1988 metų ir niekas kitas (ieškovės seneliai, motina ir ji pati) šioje sodyboje iki šiol negyveno, be to, tai yra vienintelė nuolatinė atsakovo V. Š., jo sutuoktinės L. Š., jų dukters M. bei jos sutuoktinio Ž. M. gyvenamoji vieta ir vienintelis gyvenamasis būstas. I. K. Š. šiuo metu gyvena užsienyje, o jos motina E. Š. tebegyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris ginčijamu teismo sprendimu natūra paskirtas ieškovei, ir kuriame ji nuolat gyveno iki tėvų A. ir I. Š. mirties. Byloje nėra duomenų, kad I. Š. testamente ieškovei būtų buvusi nurodyta sąlyga gyventi sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini).
Akivaizdu, kad minėtos aplinkybės nepakeičia ieškovei K. Š. ir atsakovui V. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių turto dalių, tačiau atidalijant turtą tarp bendrasavininkių ir nustatant, kam turtas turi atitekti natūra ir kam turi būti priteisiama piniginė kompensacija (jei šio turto negalima atidalinti natūra), kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, o taip pat teismas turi vadovautis Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Kad atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą turi būti laikomasi šių principų, ir kad bendrasavininkių turto negalima atidalyti natūra, byloje sutiko abi ginčo šalys.
Priešieškiniu atsakovas V. Š. taip pat prašė teismo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės su K. Š. valdomą turtą priteisiant natūra jam (V. Š.) gyvenamąjį namą, garažą, sandėlį ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), o K. Š. natūra priteisiant butą, esantį(duomenys neskelbtini), su priklausiniu-ūkiniu pastatu bei jam (V. Š.) priteisti 491/605 dalis 0,0605 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio asmeninės nuosavybės teise ieškovei K. Š., tik nesutiko dėl ieškovės nustatytos piniginės kompensacijos dydžio ir prašė priteisti iš jo (V. Š.) ieškovei K. Š. 31 213,54 Lt kompensaciją už jam tenkančią K. Š. bendrosios dalinės nuosavybės dalį, šią kompensaciją išmokant per vienerius metus (t.1, b. l. 137-139). Ginčydamas kompensacijos dydį, atsakovas nesutiko su pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), kaina (70 000 Lt), o taip pat teigė, kad į kompensacijos kainą turi būti įskaityti jo atlikti 60 000 Lt vertės minėto turto pagerinimai. Tačiau baigiant nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 37-40), atsakovas ir jo atstovas jau sutiko su ieškovės K. Š. pasiūlymu, kad gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), ir buto su priklausiniu, esančių (duomenys neskelbtini), atidalinti natūra be neproporcingos žalos jų paskirčiai neįmanoma, kad šis turtas turi būti atidalintas kitam bendrasavininkiui sumokant piniginę kompensaciją; atsakovas sutiko su atidalinamo turto įvertinimu, t.y., kad buto su priklausiniu vertė yra 25 000 Lt, gyvenamojo namo su garažu, sandėliu ir kiemo statiniais vertė yra 70 000 Lt; sutiko su 67 201,55 Lt kompensacijos dydžiu, jei ieškovei K. Š. būtų pripažinta nuosavybės teisė į jo dalį bute ir ūkiniame pastate, esančiuose (duomenys neskelbtini), o atsakovui V. Š. būtų pripažinta nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), o taip pat priteista 491/605 dalis 0,0605 ha bendro ploto žemės sklypo, nuosavybės teise priklausanti ieškovei. Tik pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl atsakovo V. Š. galimybės ir ketinimo sumokėti 67 201,55 Lt kompensaciją ieškovei, nes jo parodymai šiuo klausimu bylos nagrinėjimo metu buvo prieštaringi, jų nepatvirtino kiti byloje surinkti įrodymai, todėl ši atsakovo priešieškinio dalis buvo nepatenkinta ir atitinkamai patenkinta K. Š. ieškinio dalis.
Kadangi atsakovas V. Š. apeliaciniam teismui pateikė papildomus įrodymus, patvirtinančius jo apsisprendimą sumokėti ieškovei K. Š. 67 201,55 Lt kompensaciją, o taip pat jo ir jo šeimos narių siekį ir galimybes sumokėti šią kompensaciją savo ir pasiskolintomis lėšomis, teisėjų kolegija sprendžią, kad šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, turi būti pakeista skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimo dalis dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo tarp bendrasavininkių, nustatant, kad ieškovei K. Š. nuosavybės teise priklausanti šio turto dalis natūra atitenka atsakovui V. Š., o V. Š. privalo sumokėti ieškovei piniginė kompensacija už jos turto dalį.
Pažymėtina, kad nors ieškovė K. Š. nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu, prašo šį turtą palikti jai, tačiau 2010-04-14 ir 2012-02-29 įspėjimais ragindama atsakovą V. Š. gera valia atsidalinti bendrąja daline nuosavybe priklausantį turtą, nereiškė kategoriško reikalavimo, kad visas turtas natūra atitektų tik jai, bet prašė atsakovo siūlyti savo atsidalinimo variantus (t. 1, b. l. 13-18) ir tai patvirtina, kad ieškovės apsisprendimą jai atidalinti natūra gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), iš dalies sąlygojo paties atsakovo V. Š. nesusitaikymas su esama faktine padėtimi ir akivaizdus šio ginčo išsprendimo vilkinimas.
Kaip jau buvo minėta, apeliantas V. Š. neginčijo Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimo dalyje dėl buto su priklausiniu, esančių (duomenys neskelbtini), atidalinimo šį turtą natūra paskiriant ieškovei K. Š., o atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją. Taip pat nebeginčijo dėl 67 201,55 Lt piniginės kompensacijos priteisimo ieškovei (t. 2, b. l. 53-59). Kadangi ginčijamo sprendimo rezoliucine dalimi buvo išspręstas tiek ginčijamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), tiek ir minėto buto su priklausiniu, esančio (duomenys neskelbtini), atidalinimas, visą šį turtą natūra paskiriant ieškovei, o atsakovui V. Š. iš ieškovės priteisiant bendrą 17 812,50 Lt piniginę kompensaciją, tai sprendimas šioje dalyje dar patikslintinas.
Teismas byloje vadovavosi UAB „Ober-Haus“ atliktu ginčo turto įvertinimu (t.1, b. l. 150-171) ir to šalys neginčijo. Šio vertinimo pagrindu byloje nustatyta, kad ieškovei K. Š. ir atsakovui V. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto su priklausiniu, esančių (duomenys neskelbtini), vertė yra 25 000 Lt, vadinasi 13/16 dalių šio turto vertė yra 20 312,50 Lt, o 3/16 dalių šio turto vartė yra 4687,50 Lt (t.1, b. l. 151-156).
Taip pat byloje buvo nustatyta, kad ieškovei K. Š. ir atsakovui V. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo su garažu, sandėliu, ūkiniu pastatu, kiemo statiniais bei 0,0605 ha žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), vertė yra apie (iki) 70 000 Lt (t. 1, b. l. 157-171); ieškovei K. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso 491/605 dalių iš 0,0605 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 7-10, 27-35), todėl šalių sutikimu byloje buvo nustatyta, kad ieškovei K. Š. natūra priteisus butą su priklausiniu, esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovui V. Š. priteisus gyvenamąjį namą su pastatais, kiemo statiniais bei K. Š. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalimi, taip pat įvertinus atsakovui V. Š. priklausančią 4687,50 Lt piniginę kompensaciją už 3/16 dalių buto su priklausiniu, atsakovas V. Š. turi sumokėti ieškovei K. Š. 67 201,55 Lt piniginę kompensaciją (t. 2, b. l. 37-40). Kaip jau buvo paminėta, apeliaciniame skunde atsakovas V. Š. nurodė, kad jis sutinka sumokėti ieškovei K. Š. 67 201,55 Lt piniginę kompensaciją (t. 2, b. l. 53-49).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Apeliaciniame skunde atsakovas V. Š. prašė pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo reikalavimu nesutinka.
Apeliacinės instancijos teismas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimą keičia tik apskųstoje dalyje, netenkindamas atitinkamos dalies ieškovės K. Š. ieškinio reikalavimų ir patenkindamas didesnę atsakovo V. Š. priešieškinio reikalavimų dalį, tačiau teisėjų kolegija sprendžią, kad dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų perpaskirstymo apeliacinis skundas netenkintinas, nes apeliantas V. Š. apeliaciniame skunde pats pripažino, kad pirmosios instancijos teisme nepagrįstai nurodė, jog negali sumokėti ieškovei 67 201,55 Lt piniginę kompensaciją, nepateikė dalies įrodymų, kuriuos privalėjo pateikti, taigi pripažino, kad iš esmės dėl jo paties kaltės teismas priėmė jam nenaudingą sprendimą.
Sistemiškai vertindama CPK 96 ir 98 straipsnių nuostatas, kurios leidžia teismui nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principų, o taip pat vadovaudamasi CPK 7 str. 2 dalyje įtvirtintais proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, kad šalys byloje privalo rūpintis greitų bylos išnagrinėjimu, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, teisėjų kolegija sprendžia, kad būtent dėl paties atsakovo (apelianto) V. Š. kaltės buvo iš dalies vilkinamas procesas pirmosios instancijos teisme, o nepateikus dalies bylai svarbių įrodymų, sukliudyta teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. CK 1.5 straipsnyje įtvirtintas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principas neleidžia vien formaliu pagrindu, t.y. dėl naujai pateiktų įrodymų patenkinus didesnę priešieškinio reikalavimo dalį, padidinti ieškovės K. Š. pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo V. Š. apeliacinis skundas yra tenkinamas 50 procentų, todėl atitinkamai paskirsto šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Pagal bylos duomenis, atsakovas (apeliantas) V. Š. už apeliacinį skundą Valstybei yra sumokėjęs 432 Lt. žyminį mokestį (t. 2, b. l. 61). Apeliacinį skundą yra surašęs advokatas A. Š., tačiau duomenų apie advokato pagalbos išlaidas atsakovas V. Š. nepateikė.
A. L. Š.byloje atstovavo advokatė D. B., kuriai atsakovė yra sumokėjusi 4840 Lt (t. 2, b. l. 116,117).
I. K. Š. byloje atstovavo advokatė D. O., kuriai ieškovė yra sumokėjusi 2000 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (t. 2, b. l. 82,83) ir 1000 Lt už atstovavimą teismo posėdyje (t. 2, b. l. 113,114).
K. V. Š. apeliacinis skundas patenkinamas 50 procentų, iš ieškovės K. Š. jam priteistina 216 Lt žyminio mokesčio išlaidų.
A. L. Š. byloje atstovavusi advokatė D. B. apeliacinėje instancijoje procesinių dokumentų neteikė, tik 1,5 valandos dalyvavo teismo posėdyje bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“.
Pagal minėtų Rekomendacijų 8.18. punktą už vieną atstovavimo teisme valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 0,15 MMA, t. y. 225 Lt, todėl iš ieškovės K. Š. atsakovei L. Š. priteistina 112,50 Lt advokato pagalbos išlaidų.
Pagal minėtų Rekomendacijų 8.11. punktą už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,5 MMA, t. y. 1500 Lt., o pagal Rekomendacijų 8.18. punktą už vieną atstovavimo teisme valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 0,15 MMA, t. y. 225 Lt, todėl, patenkinus apelianto V. Š. apeliacinį skundą 50 proc. ir atsižvelgiant į minėtas Rekomendacijas, iš apelianto V. Š. ieškovei K. Š. priteistinos advokato pagalbos išlaidos mažintinos iki 862,50 Lt, t. y. 750 Lt priteistina už atsilipimo į apeliacinį skundą surašymą ir 112,50 Lt už ieškovės atstovavimą teismo posėdyje.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ K. Š. ieškinį ir V. Š. priešieškinį patenkinti iš dalies.
Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovui V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teisę į ieškovei K. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priklausančias 13/16 dalių gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 13/16 dalių garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 13/16 dalių sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 13/16 dalis kitų (inžinerinių kiemo) statinių: šulinio, aikštelės, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 491/605 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovei K. Š. iš atsakovo V. Š. 67 201,55 Lt (šešiasdešimt septynių tūkstančių dviejų šimtų vieno lito 55 ct) dydžio piniginę kompensaciją.
Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ieškovei K. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) pripažinti nuosavybės teisę į atsakovui V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančias 3/16 dalis buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/16 dalis iš 1006/20396 dalių ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nurodant, kad atsakovui V. Š. už jam nuosavybės teise priklausančią dalį piniginė kompensacija yra įskaityta į piniginę kompensaciją, kuri iš jo yra priteista ieškovei K. Š..
Ieškinio dalį dėl atsakovų iškeldinimo iš gyvenamojo namo atmesti.
Civilinės bylos pagal priešieškinio dalį, susijusią su atsakovo V. Š. reikalavimu priteisti jam 3/16 dalis į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/16 dalis į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis į sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis į kitus (inžinerinius kiemo) statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nutraukti.
Atmesti atsakovės L. Š. prašymą už piktnaudžiavimą procesu skirti ieškovei K. Š. baudą.
Priteisti ieškovei K. Š. iš atsakovo V. Š. 58 Lt (penkiasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio pagal ieškinį dalį, 2 200 Lt (du tūkstančius du šimtus litų) atstovavimo išlaidų dalį ir 410,50 Lt (keturis šimtus dešimt litų 50 ct.) kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, iš viso – 2 668,50 Lt (du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus 50 ct.) bylinėjimosi išlaidų dalį.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo V. Š. 288 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio pagal priešieškinį dalį.
Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės K. Š. 11,24 Lt (vienuolika litų 24 ct.), iš atsakovo V. Š. – 44,96 Lt (keturiasdešimt keturis litus 96 ct.) pašto išlaidų.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, jo patvirtintą kopiją per 3 d. d. išsiųsti VĮ Registrų centrui, kad Nekilnotojo turto registro duomenų banke būtų padaryti atitinkami pakeitimai“.
Bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas apeliacinėje instancijoje, paskirstyti taip:
- priteisti iš ieškovės K. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovui V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 216 Lt (du šimtus šešiolika litų) žyminio mokesčio;
- priteisti iš ieškovės K. Š. atsakovei L. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 112,50 Lt (šimtą dvylika litų 50 ct) advokato atstovavimo išlaidų;
- priteisti iš atsakovo V. Š. ieškovei K. Š. 862,50 Lt (aštuonis šimtus šešiasdešimt du litus 50 ct) advokato atstovavimo išlaidų.