- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-11
- Bylos Nr.
- 2YT-23686-430/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17157-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Pareiškėjas
- D. G.
- Kreditorius
- uždaroji akcinė bendrovė „Verslo kreditai“
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos D. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis D. Š., išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „Verslo kreditai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų, kuriame nurodė, kad 2017 m. kovo 25 d. gavo antstolio patvarkymą, kuriuo buvo nuspręsta skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, ekspertizę pavesti atlikti uždarajai akcinei bendrovei „Apus turtas“, išlaidas išieškoti iš skolininkės. Vykdomojoje byloje jau buvo daryta ekspertizė, antstoliui apie ją yra žinoma. Skolininkės nuomone, daryti naują ekspertizę nėra pagrindo, nes nauja ekspertizė tik sukels papildomus kaštus. Skolininkė reguliariai ir maksimaliai galimą sumą moka. Skolininkė nesutinka su antstolio paskirti ekspertu uždarąja akcine bendrove „Apus turtas“. Pareiškėjos nuomone antstolis ir uždaroji akcinė bendrovė „Apus turtas“ yra susiję, ką draudžia įstatymas. Uždaroji akcinė bendrovė „Apus turtas“ nėra patikima, sąžininga ir kompetentinga ekspertė. Teismo prašo panaikinti antstolio patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo.
Antstolis 2017 m. balandžio 19 d. patvarkyme Reg. Nr. S17-22106 dėl atsisakymo tenkinti skundą nurodė, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį Nr. 37aV/2008, išduotą 2008 m. balandžio 1 d. dėl 8 577,21 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės D. G. 3 eilės išieškotojui uždarajai akcinei bendrovei „Verslo kreditai“. 2017 m. balandžio 12 d. buvo gautas skolininkės skundas dėl 2017 m. kovo 20 d. patvarkymo, kuriuo buvo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti. Nurodė, kad vykdomąją bylą yra pateikta uždarosios akcinės bendrovės „Revanda“ atlikta vertinimo ataskaita negali būti prilyginama atliktai turto vertės nustatymo ekspertizei, t. y. ekspertizės aktui. Minėta vertinimo ataskaita surašyta 2012 m. rugsėjo 29 d., nuo turto vertės nustatymo praėjo puspenktų metų, todėl akivaizdu, jog per tokį ilgą laikotarpį turto vertė yra ženkliai pasikeitusi. Įstatymas antstolį įpareigoja teisingai, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, įkainoti turtą ir įstatymas suteikia antstoliui galimybę kreiptis į specialistus – turto vertintojus, kurių atliktos turto vertės nustatymo ekspertizės pagrindu, antstolis atlieka tolimesnius vykdymo veiksmus. CPK nenustato tokio vykdymo proceso instituto kaip vertintojo išsirinkimas. Vykdomojoje byloje vertintojas buvo pasirinktas dėl to, jog antstoliui nekilo jokių abejonių dėl jo nešališkumo, be to skolininkei ir išieškotojui buvo išaiškinta teisė reikšti nušalinimą vertintojui CPK nustatyta tvarka, tačiau šia teise jie nepasinaudojo. Antstoliui nėra žinoma jokių aplinkybių dėl kurių ekspertas gali būti šališkas ar netinkamas ekspertizei atlikti. Skolininkės skundo argumentas, kad skola yra mokama maksimaliomis galimomis sumomis vertintinas kritiškai, kadangi remiantis CPK 663 straipsnio 1 dalimi išieškoti visos skolos per 6 mėnesių laikotarpį neįmanoma. Antstolis patvarkymu nutarė atsisakyti tenkinti skundą, persiųsti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, teismui.
Motyvuojamoji dalis
Išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „Verslo kreditai“ pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog antstolio 2017 m. balandžio 19 d. patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas, o skolininko skundas nepagrįstas ir atmestinas.
Dalyvaujantis byloje asmenys apie teismo posėdį informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Skundas atmestinas.
Civilinės bylos bei vykdomosios bylos Nr. 0178/11/01606 (toliau - vykd. b.) medžiaga nustatyta, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį Nr. 37aV/2008, išduotą 2008 m. balandžio 1 d. dėl 8 577,21 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės D. G. 3 eilės išieškotojui uždarajai akcinei bendrovei „Verslo kreditai“ (1 tomo vykd. b. l. 1-2, 4). Vykdant vykdomąjį dokumentą, 2011 m. lapkričio 2 d. turto arešto aktu buvo areštuotas skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas: ½ dalis žemės sklypo, 1,9870 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Molėtų raj. (1 tomas, vykd. b. l. 22-24). Antstolis 2017 m. kovo 20 d. priėmė patvarkymą Nr. 0178/11/01606 dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo (2 tomas, vykd. b. l. 32-34), kuriuo buvo nuspręsta skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, ekspertizę pavesti atlikti uždarajai akcinei bendrovei „Apus turtas“, išlaidas išieškoti iš skolininkės. Vykdomojoje byloje yra pateikta uždarosios akcinės bendrovės „Revanda“ 2012 m. rugsėjo 29 d. vertinimo ataskaita (vertinimo užsakovė D. G.). 2017 m. balandžio 12 d. antstolių kontoroje buvo gautas skolininkės skundas dėl antstolio 2017 m. kovo 20 d. priimto patvarkymo (b. l. 2). Antstolis 2017 m. balandžio 19 d. patvarkymu nutarė atsisakyti tenkinti skundą, persiųsti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, teismui (b. l. 1).
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimams vykdyti proceso tvarkos. Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga (teismas vykdo apsauginę funkciją) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S., byla Nr. 3K-7-277/2008). Dėl nurodytos priežasties teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai yra vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai yra pagrindas juos pripažinti neteisėtais.
Antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
Pareiškėja antstolio veiksmų neteisėtumą sieja su tomis aplinkybėmis, kad vykdomojoje byloje jau buvo daryta ekspertizė, daryti naują ekspertizę nėra pagrindo, nes nauja ekspertizė tik sukels papildomus kaštus. Skolininkė nesutinka su antstolio paskirtu ekspertu uždarąja akcine bendrove „Apus turtas“. Pareiškėjos nuomone antstolis ir uždaroji akcinė bendrovė „Apus turtas“ yra susiję, uždaroji akcinė bendrovė „Apus turtas“ nėra patikima, sąžininga ir kompetentinga ekspertė.
Tinkamas turto įkainojimas turi didelę reikšmę tiek išieškotojo, tiek skolininko interesams. Todėl antstolis, vadovaudamasis CPK 681 straipsniu, areštuodamas skolininko turtą, jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, o įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).
Proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina galimybė išieškotojui bei skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareiga į ją atsižvelgti. Be to, skolininkui ir išieškotojui suteikta teisė prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pažymėtina, kad ekspertą parenka antstolis, o ne skolininkas ar išieškotojas, nes tik tokiu būdu užtikrinamas skiriamo turto vertintojo nešališkumas, kadangi antstolis išieškojimo procese neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Taip pat atkreiptinas dėmesys į CPK 681 straipsnio 1 dalies formuluotę, kurioje turto vertinimo ekspertizės skyrimo prerogatyva yra nustatyta vykdomąją bylą vykdančiam antstoliui, o ne proceso šalims.
Kaip jau minėta, diskrecija skirti areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę ir ją atliksiantį ekspertą yra suteikta antstoliui (CPK 681, 682 straipsniai), o vykdymo proceso šalys turi teisę pareikšti motyvuotą nušalinimą antstolio pasirinktam ekspertui. Antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę (CPK 682 straipsnio 1 dalis), šio kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vykdymo proceso šalių, taip pat ir skolininkų, nagrinėjamu atveju pareiškėjų, interesai, nustatant areštuoto turto vertę, ginami, ne pareiškėjų nurodytu būdu, t. y. antstoliui derinant ekspertų kandidatūras su skolininkais, o būtent - suteikiant teisę reikšti prašymus bei nušalinimus. Kaip pati pareiškėja savo skunde nurodė, 2017 m. kovo 20 d. antstolio patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo skolininkė gavo 2017 m. kovo 25 d. (b. l. 2). Vadovaudamiesi aukščiau nurodytomis CPK normomis, pareiškėjai per tris darbo dienas, t. y. iki 2017 m. kovo 28 d. (imtinai), galėjo pareikšti ekspertui nušalinimą. Tačiau duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja pasinaudojo šia jai įstatymo suteikta teise, nagrinėjamoje civilinėje byloje ir vykdomojoje byloje nėra. Be to, pareiškėja skunde nurodė, jog ji yra susipažinusi su CPK 65 ir 67 straipsniais, t. y. pagrindais ekspertui nušalinti, tačiau nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių nustatytus nušalinimo pagrindus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėja, būdama tinkamai informuota ir turėdama visas galimybes savo interesus ginti CPK numatytu būdu ir tvarka, jų negynė, t. y. savo teise per įstatyme nustatytą terminą pareikšti ekspertui nušalinimą nepasinaudojo, o pateikė skundą dėl antstolio veiksmų nurodydama, kad nėra pagrindo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, nes byloje jau buvo daryta ekspertizė. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, 2012 m. rugsėjo 29 d. uždaroji akcinė bendrovė „Revanda“, pareiškėjos D. G. užsakymu, atliko turto vertinimą bei pateikė vertinimo ataskaitą. Kaip teisingai savo patvarkyme nurodo antstolis, atlikta vertinimo ataskaita negali būti prilyginama atliktai turto vertės nustatymo ekspertizei, t. y. ekspertizės aktui, be to vertinimo ataskaita surašyta dar 2012 m. rugsėjo 29 d. ir nuo turto vertės nustatymo yra praėję puspenktų metų, todėl turto vertė yra ženkliai pasikeitusi.
Kaip jau buvo minėta, teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Todėl, antstolis, turėdamas abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnis), teisėtai ir pagrįstai atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir 2017 m. kovo 20 d. priėmė patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo.
CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, kurie leistų spręsti apie paskirto eksperto šališkumą. Pareiškėjos argumentai, jog antstolis ir ekspertas yra susiję ar, kad uždaroji akcinė bendrovė „Apus turtas“ nėra patikima, sąžininga ir kompetentinga ekspertė, nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, t. y. tik deklaratyvūs teiginiai ir teismas tokius pareiškėjos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Pareiškėja skunde taip pat nurodė, jog skolininkė reguliariai ir maksimaliai galimą sumą moka ir daryti naują ekspertizę nėra pagrindo, nes nauja ekspertizė tik sukels papildomus kaštus.
Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 393 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-79/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-1/2007). Visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Sutiktina su antstolio patvarkyme nurodytomis aplinkybėmis, jog skolininkės skundo argumentas, kad skola yra mokama maksimaliomis galimomis sumomis vertintinas kritiškai, kadangi remiantis CPK 663 straipsnio 1 dalimi išieškoti visos skolos per 6 mėnesių laikotarpį neįmanoma, kadangi vykdomoji byla yra vykdoma nuo 2011 m. spalio 28 d. (1 tomas, vykd. b. l. 1-2).
Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad antstolis vykdydamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį Nr. 37aV/2008, išduotą 2008 m. balandžio 1 d. dėl 8 577,21 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės D. G. 3 eilės išieškotojui uždarajai akcinei bendrovei „Verslo kreditai“, laikėsi įstatymo nuostatų, ir, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius, t. y. antstolis vykdymo procese veikė tik pagal jam suteiktus įgalinimus ir neatliko veiksmų, viršijančių jos kompetenciją, todėl nėra pagrindo skundui tenkinti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.