Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi patraukto administracinėn atsakomybėn asmens D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2016-03-09 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-VM00N-53655816-16 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. Vilniaus teritorinės muitinės 2016-03-09 nutarimu Nr. MD-VM00N-53655816-16, administracinio teisės pažeidimo byloje už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte, padarymą, paskirta administracinė nuobauda – 150 Eur dydžio bauda. D. K. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis, būdamas UAB „Terumi“ direktoriumi, būdamas atsakingas už gabenamų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą, to nepadarė ir pažeidė muitinio tikrinimo tvarką, numatytą 1992-10-12 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 96 straipsnio ir 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 356 straipsnio reikalavimus.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016-06-20 gautas D. K. skundas dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2016-03-09 nutarimo Nr. MD-VM00N-53655816-16, panaikinimo (b.l. 1-2). Skunde nurodoma, kad 2016 sausio 29 d. UAB „Terumi, bei vežėjas UAB „Devireksa", pasirašė Krovinio pervežimo sutartį Nr. DEV0981, pagal kurią vežėjas UAB „Devireksa" įsipareigojo iki 2016 vasario 11 dienos pristatyti gavėjui UAB „Terumi" popieriaus krovinį iš Rusijos. UAB „Devireksa“ pati negabeno krovinio, o pasitelkė trečiuosius asmenis, t.y. realiai suteikė tik ekspedijavimo paslaugas.

Krovinį gabenęs transporto priemonės vairuotojas iš Rusijos Federacijos į Vilnių atgabentą krovinį turėjo pristatyti į teritorinę muitinę, kad krovinys būtų išmuitintas. Transporto priemonę su iš Rusijos atgabentu kroviniu vairuotojas į muitinę pristatė 2016 m. vasario 19 d., kai buvo pasibaigęs tranzito, lydinčiajame dokumente deklaracijoje T1 nurodytas, laikas. Šis T1 deklaracijoje nurodytas terminas baigėsi 2016 vasario 16 d. Susidarius tokiai situacijai, Vilniaus teritorinės muitinės Kirtimų posto pareigūnai nusprendė sustabdyti krovinio išmuitinimo procedūras ir informuoti apie tai krovinio gavėją UAB „Terumi" direktorių D. K.. Jam atvykus jis buvo informuotas, jog į paskirties muitinę Vilniuje atvyko kitas vilkikas, vairuojamas kito vairuotojo, nei tas, kuriam buvo išduota T1 deklaracija įvažiuojant į Europos Sąjungos teritoriją, t.y. atvykus į Vilnių, vilkiko priekaba su UAB , „Terumi“ skirtu kroviniu buvo perkabinta prie kito vilkiko, kurį vairavo jau kitas vairuotojas. Muitinės pareigūnai dėl vilkiko pakeitimo esminių priekaištų neturėjo, tačiau nurodė, jog turi būti surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas vilkiko vairuotojui, kuriam įvažiuojant į Europos Sąjungos teritoriją buvo išduota T1 deklaracija. Dėl šios priežasties D. K. buvo paprašyta pasirūpinti, kad šis vilkiko vairuotojas, kuris įvežė krovinį į Europos Sąjungos teritoriją (kiek žinoma jis yra Baltarusijos pilietis) nedelsiant atvyktų į muitinės postą protokolo surašymui, nes tas vairuotojas, kuris į muitinės postą atvežė krovinį nurodė, kad ne jis vairavo vilkiką įvažiuojant į Europos Sąjungos teritoriją, todėl negali būti atsakingas už termino praleidimą, o išgirdęs kokio dydžio bauda grėstų už tokio pobūdžio pažeidimą, apskritai pasišalino iš muitinės posto patalpų.

Paaiškėjus, jog vilkiko vairuotojas, kuriam buvo išduota T1 deklaracija išvyko iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir jis nebegalės sugrįžti į Vilnių, muitinės posto pareigūnai nurodė, jog jie bet kokiu atveju turi kam nors surašyti protokolą dėl to, kad buvo praleistas T1 deklaracijoje nurodytas pristatymo į muitinę terminas, nes priešingu atveju neribotam laikui bus sulaikytas vilkikas su jame esančiu kroviniu, iki tol, kol bus nustatytas, surastas bei pristatytas į muitinės postą atsakingas vežėjas, tai yra vilkiko vairuotojas, kuriam buvo išduota T1 deklaracija. Muitinės posto pareigūnai, kaip išeitį nurodė, kad protokolą jie galėtų surašyti ne vilkiko vairuotojui, kuris į muitinę nepristatė krovinio iki deklaracijoje nurodyto termino, o D. K., kuris nesutikdamas su tuo, kad yra atsakingas už vežėjo padarytą pažeidimą galės teisės aktų nustatyta tvarka skųsti būsimą nutarimą. D. K., siekdamas išvengti itin didelių nuostolių susijusių su krovinio bei vilkiko sulaikymu, o taip pat neturėdamas kito pasirinkimo susidariusiai situacijai išspręsti prisiėmė atsakomybę už vežėjo atliktus pažeidimus, susijusius su tranzitinių deklaracijų galiojimo termino pažeidimu.

Vilniaus teritorinės muitinės Kirtimų krovinių posto muitinės pareigūnas D. K. surašė Administracinio teisės pažeidimo protokolą, o tai padaręs, išmuitino bei iš muitinės teritorijos išleido vilkiką su UAB „Terumi“ skirtu kroviniu.

Skunde taip pat nurodoma, kad 1992 spalio 12 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2913/92 patvirtinto Bendrijos muitinės Kodekso (toliau tekste, - Bendrijos muitinės kodeksas) 96 str. 1 dalis numato, jog: „už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. Jis atsako: a) už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą, deramai prižiūrint, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės; b) už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi. Iš nurodytų teisės aktų nuostatų darytina išvada, jog tranzito procedūrų vykdytojas yra krovinio vežėjas, kuris privalo per nustatytą terminą atvykti į muitinės įstaigą, kad būtų atliktas muitinis patikrinimas. Todėl administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik asmeniui, kuris šioje deklaracijoje pasirašė, ją pateikė išorinei muitinei. Deklaracijoje pasirašiusio, ją pateikusio asmens atsakomybė prasideda nuo deklaracijos pasirašymo momento, už visų po deklaracijos pateikimo atsiradusių veiksmų tinkamą atlikimą įskaitant ir savalaikį krovinio pristatymą į paskirties muitinę. Šiuo atveju, T1 deklaraciją Latvijos muitinėje pateikė krovinio vežėjas (vilkiko vairuotojas), kuriam muitinė grąžino užregistruotą T1 deklaraciją su nustatytu prekių pristatymo terminu į paskirties muitinę (Vilniuje), todėl būtent šis asmuo ir buvo atsakingas už savalaikį gabenamo krovinio pristatymą į paskirties muitinės įstaigą, deramai prižiūrint, kad nebūtų pažeistos nustatytos tranzito procedūros.

Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad atsakomybė už tokio pobūdžio pažeidimus turi būti taikoma būtent vežėjui (pavyzdžiui, 2014 rugsėjo 12 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje A/r. ATP-983-478/2014, 2014 rugsėjo 11d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje A/r. ATP-978-493/2014, 2013 birželio 11 d. Kauno apygardos teismo nutartis byloje A/r. ATP-581-290/2013, 2013 kovo 26 d. Kauno apygardos teismo nutartis byloje A/r. ATP-301-245/2013 ir kt.).

Krovinio gavėjas negali būti atsakingas už savalaikį transporto priemonės atvykimą į muitinės įstaigą dėl dviejų pagrindinių priežasčių, kadangi 1993 liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 įgyvendinimo nuostatas 346 str. 2 dalis numato, jog T1 deklaracija turi būti pasirašyta vykdytojo, ir bent trys jos egzemplioriai turi būti pateikti išvykimo įstaigai. Komisijos reglamento 348 str. 1 dalis nustato, jog išvykimo įstaiga priima ir registruoja T1 deklaraciją, nustato laiką, per kurį prekės turi būti pateiktos į paskirties įstaigą. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog išvykimo įstaiga įrašo reikiamus duomenis į T1 deklaraciją, pasilieka sau vieną egzempliorių, o kitus grąžina vykdytojui arba jo atstovui. Šiuo atveju, jis nepasirašė jokių T1 deklaracijų, jų neteikė išvykimo įstaigai, taip pat išvykimo įstaiga jam negrąžino jokių T1 deklaracijų ir jo neinformavo iki kada prekės turi būti pristatytos į paskirties įstaigą. Visus šiuos veiksmus atliko krovinio vežėjas, t.y. krovinį gabenantis vilkiko vairuotojas, kuris įvažiuodamas į Europos Sąjungos teritoriją Latvijoje, muitinei turėjo pateikti pasirašytą T1 deklaraciją, ją užregistruoti, taip pat kuriam išvykimo įstaiga,Latvijos muitinė, grąžino T1 deklaracijas su nustatytu terminu, per kurį vežėjas prekes turi pateikti paskirties įstaigai, t.y. muitinei Lietuvoje. Tuo tarpu jis ne tik, kad neatliko absoliučiai jokių veiksmų, susijusių su T1 deklaracijų pildymu, pateikimu ar registracija, tačiau apskritai neturėjo jokių duomenų apie tai, koks terminas kroviniui atvykti į paskirties muitinę buvo nustatytas išvykimo įstaigoje . Kadangi jis neturėjo jokios informacijos apie Latvijos muitinės nustatytą terminą (t.y. iki 2016 vasario 16 dienos), tai akivaizdu, jog jis negali būti laikomas atsakingu už šio termino laikymąsi. Gabenamas krovinys, kuriam pristatyti terminą nustatė išvykimo įstaiga, šiuo atveju, Latvijos muitinė, buvo vežėjo transporto priemonėje, kurios jis nevaldo ir negali kontroliuoti, todėl laiku atvykti į paskirties muitinės įstaigą su kroviniu privalėjo pats vežėjas, kurio vilkike yra gabenamas krovinys. Iš pridėtos 2016 sausio 29 d. Krovinio pervežimo sutarties Nr. DEV0981 matyti, jog vežėjas krovinį pristatyti turėjo dar 2016 vasario 11 d., tačiau to sutartu laiku nepadarė, todėl yra visiškai akivaizdu, kad krovinio gavėjo UAB „Terumi" vadovas , tai yra jis, neturėjo galimybių savo nuožiūra kontroliuoti ir valdyti vežėjo transporto priemonės su kroviniu, tuo labiau užtikrinti, kad per T1 deklaracijoje nurodytą laiką, apie kurį jis neturėjo jokių duomenų, prekės būtų pristatytos į paskirties muitinę.

Skunde nurodytos faktinės aplinkybės dėl verslo santykių tarp UAB „Terumi" ir UAB „Devireksa" neturi jokios įrodomosios reikšmės, teigiant, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo administracinėn atsakomybėn negalėjo būti patrauktas nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties subjektyviojo požymio - kaltės.

Skunde kaip vienas iš teisinių argumentų minima tik 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 96 straipsnio 1 dalis, kai šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kas privalo atsakyti už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties įstaigą, nagrinėjamu atveju - prekių gavėjas (b.l. 42-43).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas iš esmės pakartojo tuos pačius argumentus, išdėstytus skunde. Pažymėjo, kad privalėtų atsakyti už pavėluotą krovinio pristatymą jei būtų priėmęs krovinį atvykusį į paskirties vietą. Prekes jie gavo tik 2016-02-20. Vairuotojas matydamas, kad nespėja pristatyti krovinio turėjo apie tai informuoti, kas nebuvo padaryta. UAB „ Terumi“ krovinių gabenimu neužsiima, todėl muitinės procedūros jam apskritai nėra žinomos. Tam jie samdo transporto įmonę. Prašė skundą tenkinti, o jei teismas skundą atmes prašė nustatyti 40 dienų terminą baudai sumokėti.

Teismo posėdyje institucijos priėmusios nutarimą atstovė prašė skundą atmesti, pažymėjo, kad K. pažeidimą tyrimo metu pripažino ir gailėjosi.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str.). Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltinamas, ar pažeidėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina institucijos (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).

Skundžiamu nutarimu D. K., paskirta administracinė nuobauda – 150 Eur dydžio bauda už pažeidimo, numatyto ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte, padarymą. Nurodoma, kad buvo pažeista muitinio tikrinimo tvarka, numatyta 1992-10-12 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – BMK), 96 straipsnio 1 dalyje ir 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau – BMK įgyvendinimo nuostatos), 356 straipsnio 2 dalyje.

ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas, numato atsakomybę už muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimą, t.y. neatvykimą per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą į muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą vietą, kad būtų atliktas muitinis tikrinimas.

BMK 96 straipsnis numato, kad už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas, t.y. jis atsako už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą, deramai prižiūrint, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės, už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi. Nepaisant nustatytų tranzito procedūros vykdytojo prievolių, prekių vežėjas arba gavėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą, taip pat atsako už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą ir už deramą priežiūrą, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės. BMK įgyvendinimo nuostatų 356 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad išvykimo įstaiga, atsižvelgdama į maršrutą, transporto veiklą reglamentuojančius bei kitus teisės aktus ir prireikus į vykdytojo pateiktus duomenis, nustato terminą, per kurį prekes būtina pateikti paskirties įstaigai. Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu prekės į paskirties įstaigą pateikiamos suėjus išvykimo įstaigos nustatytam terminui ir jei šio termino nesilaikoma dėl aplinkybių, kurių paaiškinimas paskirties įstaigai yra priimtinas ir kurios atsiranda ne dėl vežėjo ar vykdytojo kaltės, pastarieji laikomi nepažeidusiais nustatyto termino (BMK įgyvendinimo nuostatų 361 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju asmuo būdamas atsakingas už krovinio pristatymą ir jo pateikimą laiku paskirties įstaigai, privalėjo elgtis protingai ir rūpestingai, t. y. turėjo nedelsdamas, iš anksto, informuoti muitinę apie susidariusią situaciją ir veikti atitinkamai pagal tranzito procedūrą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, galimai pristatyti krovinį muitiniam patikrinimui kitoje paskirties įstaigoje. Asmuo pasirašęs deklaraciją, ją pateikęs muitinei, tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros, įvykdymą. Todėl administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik asmeniui, kuris šioje deklaracijoje pasirašė ir pateikė muitinei. Deklaracijoje pasirašiusio asmens atsakomybė prasideda nuo deklaracijos pasirašymo, pateikimo išorinei muitinei momento, už visų po deklaracijos pateikimo atsiradusių veiksmų tinkamą atlikimą įskaitant ir savalaikį krovinio pristatymą į paskirties muitinę. Šiuo atveju, T1 deklaraciją Latvijos muitinėje pateikė krovinio vežėjas, vilkiko vairuotojas, kuriam muitinė grąžino užregistruotą T1 deklaraciją su nustatytu prekių pristatymo terminu į paskirties muitinę Vilniuje, todėl būtent šis asmuo ir buvo atsakingas už savalaikį gabenamo krovinio pristatymą į paskirties muitinės įstaigą, deramai prižiūrint, kad nebūtų pažeistos nustatytos tranzito procedūros.

Teismas atkreipia dėmesį, kad BMK 96 str. 2 dalyje gavėjo atsakomybė yra numatoma tuo atveju, kai jis yra priėmęs krovinį ir per nustatytą terminą jo nepristatęs į muitinės įstaigą. Iš pareiškėjo skundo ir paaiškinimų teisme bei byloje esančios medžiagos seka, kad jis krovinio nebuvo priėmęs, apie tai, kad krovinys vėluoja informuotas nebuvo , krovinio pateikimo muitinės įstaigai terminas jam taip pat nebuvo žinomas. Byloje yra pateiktas Vilniaus teritorinės muitinės vyr. inspektorės A. T. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad nustatyti asmenį atsakingą už tranzito termino pažeidimą pasidarė painu ir sudėtinga, todėl D. K. siekiant greičiau gauti prekes po muitinės procedūros sutiko prisiimti kaltę ( b.l. 32) ir D. K. paaiškinimas rašytas 2016-02-19( b.l.34) . Juose išdėstytos aplinkybės pilnai patvirtino D. K. paaiškinimus, kad muitinės pareigūnai jam pasiūlė tokią išeitį siekiant išvengti didelių nuostolių ryšium su krovinio sulaikymu iki bus nustatytas ir surastas vilkiko vairuotojas įvežęs krovinį į ES ir paaiškina, kodėl D. K. tyrimo metu pripažino savo kaltę .

Įvertinus įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad Vilniaus teritorinė muitinė, nepagrįstai nustatė, kad būtent D. K. padarė ATPK 209¹ str. 1 d., 1 p. numatytą pažeidimą. Teismas pažymi, kad šiuo atveju vilkiko vairuotojas buvo atsakingas už savalaikį krovinio pristatymą į muitinės įstaigą, o paaiškėjus, kad dėl tam tikrų priežasčių to padaryti nepavyks, privalėjo informuoti muitinę apie susidariusią situaciją ir veikti atitinkamai pagal tranzito procedūrą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, galimai pristatyti krovinį muitiniam patikrinimui kitoje paskirties įstaigoje.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoją įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Joks viešo administravimo aktas, tame tarpe ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis (ATPK 287 str.). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. daro išvadą, kad skundžiamas 2015-12-10 nutarimas buvo priimtas ir bauda paskirta ne pažeidimą padariusiam asmeniui.

Teismas konstatuoja, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, kad D. K. būtų buvę galima patraukti administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 209¹ str. 1 d. 1 punktą, kadangi nustatyta kad krovinio jis nepriėmė ir nebuvo nustatyta, jog jam buvo žinoma apie tranzito procedūros taikymą bei terminą, iki kada prekės turi būti pristatytos muitinei. Apie praleistą tranzito procedūros terminą D. K. tapo žinoma 2016 vasario 19 dieną, iš muitinės tarpininkų, kuomet vilkikas su kroviniu jau buvo atvykęs į Vilniaus teritorinės muitinės Kirtimų postą, t.y. pažeidimas jau buvo padarytas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,-

nutarė:

Tenkinti D. K. skundą.

Panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2016-03-09 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-VM00N-53655816-16, kuriuo D. K. buvo paskirta 150 eurų bauda ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos D. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą, teiseną.

Nutarimas per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.