Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Jurgis Kiškis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. S. atstovo advokato Aurelijaus Gruodžio skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutarimo J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutarimu J. S. nubaustas 8000 (aštuonių tūkstančių) litų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 209 str. 1 d. 4 p. už tai, kad jis muitinės plomba H394249 plombuota transporto priemone ,,DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno muitinės prižiūrimas prekes (Muitinės kodekso 37 str. l d.), kurioms buvo įforminta Bendrijos/bendroji tranzito procedūra su Lydinčiuoju dokumentu Tl Nr.l2LTVK2000130CC437, ir privalėjęs transporto priemonę ir joje esančias prekes su dokumentais pateikti muitinės kontrolei, to nepadarė. Taip pat pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr.2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 96 str. 2 dalies nuostatas, būdamas atsakingas už prievolių, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra įvykdymą, nuėmęs muitinės plombą H394249, prekes (30,77 MTQ klijuotinė fanera, 21500 kg bruto svorio, 13229,74 EUR vertės) iškrovė (davė leidimą iškrauti) iš jas gabenusios transporto priemonės ,,DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) muitinės sandėlyje be raštiško muitinės pareigūno leidimo.

J. S. atstovas advokatas A. Gruodis skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą J. S. atžvilgiu nutraukti. Skunde pripažįstamos faktinės aplinkybės, kad J. S. iš tikrųjų gabeno muitinės prižiūrimas prekes ir nuėmęs muitinės plombą, leido UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams jas iškrauti, tačiau skunde nesutinkama su tuo, kad jis yra kaltas dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo. ATPK 209 str. 1 d. 4 p. dispozicijoje yra numatyta atsakomybė už prekių iškrovimą muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno raštiško leidimo. Kaip matyti iš teismo nutarimo, taip pat iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, J. S. buvo nubaustas už tai, kad leido iškrauti prekes, o ne už tai, kad prekes iškrovė. Teismas nenustatė faktinės aplinkybės, jog atitinkamas prekes iškrautų J. S.. Priešingai, byloje liudytojais apklausti asmenys patvirtino, kad prekes iškrovė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, taigi už prekių iškrovimą J. S. negalėjo būti baudžiamas. Skunde taip pat pažymima, kad pagal bendrąją tvarką vairuotojui atvykus su prekėmis į muitinės tikrinimo vietą, atitinkamos prekės turi būti išmuitinamos ir po to prekės iškraunamos. J. S. su transporto priemone, kurioje buvo muitinės prižiūrimos prekės, atvyko į muitinio tikrinimo vietą (muitinės sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune), kuri buvo nurodyta CMR važtaraštyje. Visus dokumentus, įskaitant ir bendrąjį administravimo dokumentą atidavė muitinės sandėlio savininko (UAB (duomenys neskelbtini)) darbuotojams ir laukė, kol pastarieji įformins visus formalumus ir iškraus atvežtas prekes. Muitinės sandėlio savininkas pagal sutartį, sudarytą su prekių gavėju (UAB (duomenys neskelbtini)), privalėjo pasirūpinti, kad atitinkamos prekės būtų išmuitintos (pabaigtos muitinio tikrinimo procedūros) ir iškrautos sandėlyje, tačiau muitinės sandėlio savininko darbuotojai atitinkamas prekes iškrovė nepabaigę muitinio įforminimo procedūros. Pats J. S. neturėjo nei žinių, nei galimybės pabaigti įforminti muitinės procedūros, kadangi atitinkamoms procedūroms užbaigti reikalingos specialios žinios ir įranga. Būtent visa atitinkamų prekių išmuitinimo procedūra turėjo pasirūpinti muitinės sandėlio savininko darbuotojai - muitinės tarpininkai. Byloje yra pateikta tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo suteikti muitinės tarpininko paslaugas ir gautas prekes išmuitinti. Pažymėtina ir į tai, kad vairuotojas prieš iškraunant prekes neturėjo galimybės žinoti, ar atitinkama prekių išmuitinimo procedūra yra užbaigta, ar ne, kadangi pabaigus išmuitinimo procedūrą vairuotojui jos dokumentas iš muitinės nėra išduodamas. Vairuotojas gauna tik CMR važtaraštį su žyma apie prekių priėmimą į muitinės sandėlį. Yra patvirtintos muitinės taisyklės, kuriose numatyta, kad tik tais atvejais, kai esant būtinybei ne muitinės įstaigoje iškrauti prekes, muitinės pareigūnai gali išduoti rašyti leidimą prekėms iškrauti, tačiau prekes atvežus į muitinės tikrinimo vietą, joks rašytinis leidimas iškrauti prekes neišduodamas, o vietoj jo yra įforminamas naujas bendrasis administravimo dokumentas atitinkamai procedūrai atlikti (prekių išmuitinimui, tranzitui ir t.t), dėl to, jog UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai (sandėlininkai ir muitinės tarpininkai) tarpusavyje nesusiderino atitinkamų procedūrų ir UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias prekes iškrovė, neužbaigę atitinkamų muitinės procedūrų, už tai negali ir neturi atsakyti J. S.. J. S. į muitinės tikrinimo vietą atvyko iš vakaro (apie 24.00 val.), dokumentus UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams pridavė kitą dieną iš pat ryto (apie 9.00 val.) ir toliau visą laiką laukė, kol UAB (duomenys neskelbtini) pabaigs atitinkamas procedūras ir iškraus prekes, ir tik apie 15.00 val. atitinkamos prekės buvo iškrautos. Jei J. S. būtų norėjęs ar ketinęs padaryti atitinkamą pažeidimą, jis tikrai nebūtų laukęs taip ilgai ir atitinkamas prekes būtų iškrovęs kur kas anksčiau. Tačiau J. S., pridavęs visus dokumentus (deklaracijas, važtaraščius ir t.t.) įmonei, kuri pagal sutartis sudarytas su UAB „Vilterra“ turėjo pasirūpinti prekių išmuitinimu ir prekių iškrovimu, laukė, kol atitinkami formalumai bus užbaigti. Vienintelis J. S. pažeidimas tai, kad jis nepriėjus muitinės pareigūnui nuėmė muitinės plombą, tačiau už tai jis ir buvo nubaustas kitoje byloje.

Atsiliepime į J. S. atstovo advokato A. Gruodžio apeliacinį skundą Kauno teritorinė muitinė prašo palikti skundžiamą nutarimą galioti ir apeliacinio skundo netekinti. Atsiliepime nurodoma, kad J. S., būdamas atsakingas už į Bendrijos muitų teritoriją įvežtų muitinės prižiūrimų prekių pateikimą muitinės kontrolei, prekes pristatęs į (duomenys neskelbtini), Kaune, nesiėmė jokių veiksmų, kad gautų leidimą jas iškrauti iš jo vairuojamo automobilio ,,DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu savavališkai, be muitinės pareigūno raštiško leidimo, jas iškrovė (leido iškrauti), todėl yra kaltas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 209 str. 1 d. 4 p., padarymo ir, Teritorinės muitinės nuomone, yra teisėtai ir pagrįstai Kauno apylinkės teismo nubaustas.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. atstovo advokato Aurelijaus Gruodžio apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad J. S. padarė ATPK 209 str. 1 d. 4 p. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas pagrįstai vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais bei teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, o nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliacinis skundas grindžiamas versija, kad UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios prekės buvo iškrautos neužbaigus atitinkamų muitinės procedūrų dėl UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir muitinės tarpininkų tarpusavyje nesuderintų veiksmų, už ką atsakomybė J. S. kilti negali, kadangi jis prieš iškraunant prekes neturėjo galimybės žinoti, ar atitinkama prekių išmuitinimo procedūra yra užbaigta, nes ją pabaigus, vairuotojui joks dokumentas iš muitinės nėra išduodamas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šią versiją, kadangi ji yra visiškai paneigta ištirtų įrodymų visetu.

Pagal ATPK 209 str. 1 d. 4 p. ir Bendrijos muitinės kodekso 46 str. 1 d., J. S., įvežęs prekes į Bendrijos muitų teritoriją per Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą ir norėdamas, kad iš jo vairuojamo automobilio gabenamos muitinės prižiūrimos prekės būtų iškrautos, turėjo kreiptis į muitinę dėl atitinkamo leidimo gavimo, tačiau imperatyvių teisės normų nustatytos tvarkos nesilaikė ir savavališkai nuėmęs muitinės plombą davė leidimą UAB (duomenys neskelbtini) sandėlio darbuotojams iškrauti prekes iš jas gabenusios transporto priemonės ,,DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be raštiško muitinės pareigūno leidimo. Pažymėtina, kad į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo momento yra muitinės prižiūrimos tol, kol pakeičiamas jų muitinis statusas (Bendrijos muitinės kodekso 37 str. 2 d). Nagrinėjamu atveju prekių statusas nebuvo pakeistas, muitinio tranzito procedūra nebuvo užbaigta, prekės nebuvo deklaruotos jokiai kitai pasirinktai muitinės procedūrai, todėl jos vis dar buvo muitinės prižiūrimos. Skunde nepagrįstai teigiama, kad pabaigus išmuitinimo procedūrą, vairuotojui joks dokumentas iš muitinės nėra išduodamas ir muitinė nededa jokių žymų ant CMR važtaraščių, dėl ko vairuotojas negali žinoti apie išmuitinimo procedūros pabaigą. Apygardos teismas pažymi, kad priešingai nei teigiama skunde, leidimas iškrauti prekes turėjo būti suteiktas vadovaujantis Muitinės departamento direktoriaus 204-04-27 įsakymu Nr. 1B-414 patvirtintos Bendrojo administracinio dokumento muitinio įforminimo instrukcijos 38.4 p., ant CMR važtaraščio Nr. BP 0110643 uždėjus B grupės spaudą „Iškrauti leista“, tačiau toks leidimas nebuvo gautas, nes į muitinę J. S. nesikreipė ir leidimo iškrauti prekes neprašė, ko neneigia ir jis pats, teigdamas, kad jis pats niekur nesikreipė, visus dokumentus atidavė UAB „Lavisos koncernas“ sandėlio darbuotojams (b.l. 99-100).

Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad tai, jog J. S. prekes iškrovė ne pats, o dėl prekių iškrovimo kreipėsi į sandėlininkus, kaip teigiama apeliaciniame skunde, J. S. atsakomybės dėl jam inkriminuoto pažeidimo nepašalina, kadangi dėl jo vežto krovinio (klijuota fanera iš 17 palečių, kurių bendras svoris 21500 kg (CMR važtaraštis Nr. BP 011643)) fizinių parametrų J. S. be sandėlio darbuotojų su specialia technika pagalbos pats fiziškai ir negalėjo jo iškrauti. Todėl J. S., kuris buvo įpareigotas pasirūpinti muitinės leidimu prekių iškrovimui, ir organizuodamas prekių iškrovimą, nesant muitinės leidimo, objektyviai padarė ATPK 209 str. 1 d. 4 p. numatytą pažeidimą, kadangi pats aktyviai paruošė prekes iškrovimui (nuėmė muitinės plombą, atidengė automobilio šoną), ką patvirtina ir sandėlio darbuotojų, iškrovusių prekes, paaiškinimai (b.l. 21, 23, 102-103). J. S. nurodomos aplinkybės, kad muitinės plombą jam liepęs nuimti sandėlio darbuotojas, neatrodo įtikinamos, kadangi, kaip teigia UAB (duomenys neskelbtini) muitinės sandėlių direktorius paaiškinime (b.l. 15), muitines plombas nuo transporto priemonės gali nuimti tik muitinės pareigūnai, šią taisyklę žino tiek sandėlininkai, tiek ir vežėjas.

Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai atsakomybę dėl prekių iškrovimo be muitinės leidimo bandoma perkelti muitinės sandėlio darbuotojams, teigiant, kad prekių išmuitinimo procedūra turėjo pasirūpinti muitinės sandėlio darbuotojai - muitinės tarpininkai, tačiau pažymėtina, kad tiek savo pirminiuose rašytiniuose paaiškinimuose, tiek ir bylos nagrinėjimo metu liudytojais apklausti muitinės tarpininko atstovai patvirtino, kad vairuotojas J. S. į juos dėl krovinio išmuitinimo nesikreipė (b.l. 15, 16, 17, 18, 19, 20, 101). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. S. jau daug metų dirba vairuotoju tarptautinių krovinių pervežimo įmonėje ir kaip pats teisme nurodė, jam muitinės procedūros yra žinomos, jam ne vieną kartą teko nešti tranzitines deklaracijas muitinės tarpininkams (b.l. 99-100), tačiau nagrinėjamu atveju jis visus dokumentus atidavė muitinės sandėlio savininko (UAB (duomenys neskelbtini)) darbuotojams ir laukė, kol pastarieji atliks visas muitų procedūras. Negana to, neturėdamas jokių duomenų apie muitinės procedūros užbaigimą, be muitinės žinios ir leidimo savavališkai nuplėšė muitinės uždėtą plombą ir iš savo vairuojamos transporto priemonės sandėlio darbuotojams leido iškrauti muitinės prižiūrimas prekes. Apygardos teismo manymu, J. S. pagal turimą darbinę patirtį ir savo asmenines savybes, turėjo suprasti, kad sandėlio darbuotojai muitinės pareigūnų funkcijų atlikti negali, juo labiau, kad jie neturėjo jokių duomenų apie neatliktas muitinės procedūras, kadangi jiems buvo pateiktas tik CMR važtaraštis, nepateikiant tranzitinės deklaracijos (b.l. 102-104).

Taigi visi minėti skundo argumentai dėl J. S. atsakomybės nebuvimo pagal ATPK 209 str. 1 d. 4 p., atmestini kaip nepagrįsti. Pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr.2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 96 str. 2 dalį, prekių vežėjas arba gavėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą, atsako už visų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą ir už deramą priežiūrą kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad prekių vežėjas J. S. žinojo, kad prekės gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą ir visi prekių gabenimo dokumentai buvo jam atiduoti (b.l. 28), todėl atvykęs į muitinės sandėlius ir turėdamas su savimi visus dokumentus, taip pat ir tranzitinę deklaraciją, pagal visas veiklos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo žinoti, kad tranzito procedūra nėra užbaigta ir deklaracija muitinei nepateikta. Byloje duomenų apie tai, kad vežėjas J. S. būtų kreipęsis dėl išmuitinimo procedūrų į muitinę ar muitinės tarpininkus, nėra. Skunde nurodomos aplinkybės taip pat nepaneigia fakto, kad muitinės prižiūrimos prekės buvo iškrautos be muitinės leidimo, pažeidžiant nustatytą tvarką.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismas pilnai ir išsamiai įvertino pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą nutarimą J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje. Naikinti skundžiamą nutarimą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliacinio skundo argumentus jokio įstatyminio pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutarimą nepakeistą ir J. S. atstovo advokato Aurelijaus Gruodžio apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.