Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutarimo P. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. S. 2014-06-10 00:00 val., KM18 | Muitinės procedūrų priežiūros skyrius, 2014-05-20 Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste Bendrijos/bendrajai tranzito procedūrai buvo įformintas tranzito Lydintysis dokumentas T1 MRN Nr. (duomenys neskelbtini) pagal tarptautinį krovinių transporto važtaraštį CMR Nr. (duomenys neskelbtini) (2014-05-14). Tranzito procedūros vykdytojas - UAB „(duomenys neskelbtini) ", (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Alytus; prekių vežėjas - UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Kaunas. Prekės: derliaus nuėmimo technikos atsarginės dalys-adapteriai, jų dalys (2696 kg. bruto svorio); derliaus nuėmimo mašinų priekabos (817 kg. bruto svorio). Transporto priemonė ((duomenys neskelbtini)) gabenusi prekes plombuota muitinės plomba (duomenys neskelbtini). Nustatytas tranzito procedūros užbaigimo terminas - 2014-05-22. Paskirties įstaiga - Kauno teritorinės muitinės Krovinių postas (duomenys neskelbtini) Vėžėjas (nurodytas CMR Nr. (duomenys neskelbtini) (2014-05-14) 23 langelyje) - UAB „(duomenys neskelbtini) " vairuotojas P. S. muitinės plomba (duomenys neskelbtini) plombuota transporto priemone (duomenys neskelbtini) gabeno muitinės prižiūrimas prekes (į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo momento yra muitines prižiūrimos - Bendrijos muitinės kodekso 37 str. 1 d.), kurioms buvo įforminta Bendrijos/bendroji tranzito procedūra su Lydinčiuoju dokumentu T1 Nr. (duomenys neskelbtini). Kad muitinio tranzito procedūra būtų užbaigta, prekių vėžėjas privalėjo transporto priemonę ir joje esančias prekes su dokumentais pateikti muitinės kontrolei. Tačiau to padaryta nebuvo. 2014-05-20 prekių vežėjas, pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr.2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 96 str. 2 dalies nuostatas būdamas atsakingas už prievolių susijusių su Bendrijos tranzito procedūra įvykdymą, nuėmęs muitinės plombą 1302807 prekes (derliaus nuėmimo technikos atsarginės dalys-adapteriai, jų dalys (2696 kg. bruto svorio); derliaus nuėmimo mašinų priekabos (817 kg. bruto svorio)), iškrovė (davė leidimą iškrauti prekes) iš jas gabenusios transporto priemonės (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini) " sandėlyje adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, be raštiško muitinės pareigūno leidimo. Tuo P. S. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209 str. 1 d. 4 p.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutarimu P. S. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte, už kurį jam paskirta 8000 Lt (aštuonių tūkstančių litų) dydžio bauda.

Nesutikdamas su šuo teismo nutarimu P. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantas skunde prisipažįsta, kad gabeno muitinės prižiūrimas prekes ir nuėmęs plombą, leido UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams jas iškrauti, tačiau nesutinka, kad padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį paskirta nuobauda. P. S. teigimu, jis buvo nubaustas už tai, kad leido iškrauti prekes, o ne už tai, kad prekes iškrovė, teismas nenustatė faktinės aplinkybės, jog tai jis iškrovė krovinį, todėl už prekių iškrovimą negalėjo būti nubaustas. Skunde pažymima, kad nagrinėjant šią administracinio teisės pažeidimo bylą būtina vadovautis materialinės teisės normomis: Bendrijos muitinės kodekso 46 straipsnio 1 dalimi ir 47 straipsnio nuostatomis. Bendrijos muitinės kodekse reglamentuota, kad muitinės procedūros vykdytojas yra vežėjas arba gavėjas. Bendrijos muitinės kodekso nuostatos yra suformuluotos imperatyvo būdu ir nėra nukreiptos kokiu nors būdu apibrėžtiems subjektams. Tai leidžia daryti išvadą, kad visi asmenys, kurie ketina atlikti ar atlieka šiose normose nurodytus veiksmus, privalo laikytis šių nuostatų. ABTĮ 209 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų taikymo požiūriu tai reiškia, kad bet koks asmuo, atlikęs šiuose punktuose nurodytus veiksmus, yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas. Todėl teismas turėjo nustatyti, ar aukščiau aptarti veiksniai iš tikrųjų buvo atlikti, o tai nustačius, nustatyti, kas juos atliko ar organizavo jų atlikimą. Apelianto teigimu, teismas visiškai netyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaidmens šioje situacijoje, nepasisakė dėl krovinio gavėjo, kaip muitinės procedūros vykdytojo, galimos kaltės. Pažymima, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Kauno apylinkės teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą pažeidimą yra niekuo nepagrįstos ir nemotyvuotos, apsiribojama tik byloje esančių dokumentų išvardijimu.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno teritorinė muitinės viršininko pavaduotojas prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Pažymima, kad aplinkybė, kad apeliantas leido iškrauti prekes, o ne pats jas iškrovė nešalina atsakomybės dėl aptariamo teisės pažeidimo, kadangi vežamas krovinys yra toks, kurio pats asmuo fiziškai negali iškrauti ir jis aktyviais veiksmais paruošė prekes iškrovimui (nuėmė muitinės plombą), nepasirūpinęs, kad jų iškrovimui būtų gautas muitinės leidimas.

P. S. apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, be kita ko grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, t. y. ne išankstiniu įsitikinimu, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas P. S. kaltu, padarius ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą administracinės teisės pažeidimą, procesinį sprendimą pagrindė išsamiu ir objektyviu esminių bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, todėl skundžiamas teismo nutarimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.

Pagal ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir Bendrijos muitinės kodekso 46 straipsnio 1 dalį, P. S., įvežęs prekes į Bendrijos muitų teritoriją per Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą ir norėdamas, kad iš jo vairuojamo automobilio gabenamos muitinės prižiūrimos prekės būtų iškrautos, turėjo kreiptis į muitinę dėl atitinkamo leidimo gavimo, tačiau imperatyvių teisės normų nustatytos tvarkos nesilaikė ir savavališkai nuėmęs muitinės plombą leido „(duomenys neskelbtini)" darbuotojams iškrauti prekes iš jas gabenusios transporto priemonės (duomenys neskelbtini), be raštiško muitinės pareigūno leidimo. Pažymėtina, kad į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo momento yra muitinės prižiūrimos tol, kol pakeičiamas jų muitinis statusas (Bendrijos muitinės kodekso 37 str. 2 d). Nagrinėjamu atveju prekių statusas nebuvo pakeistas, muitinio tranzito procedūra nebuvo užbaigta, prekės nebuvo deklaruotos jokiai kitai pasirinktai muitinės procedūrai, todėl jos vis dar buvo muitinės prižiūrimos. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, P. S. kaltę padarius ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą pažeidimą įrodo pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 1, 12, 13), administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenys (b. l. 2), P. S. paaiškinimas (b. l. 3) bei kita bylos medžiaga. Nors P. S. apeliaciniame skunde neigia padaręs minėtą administracinį teisės pažeidimą, tačiau tiek duodamas paaiškinimus Kauno teritorinės muitinės viršininkui (b. l. 3), tiek apklausiamas teismo posėdžio metu kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, jo parodymai buvo nuoseklūs, todėl aplinkybė, jog apeliaciniame skunde jis neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą vertintina kaip apelianto gynybinė pozicija.

Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad apeliaciniame skundo argumentas, jog jis nepadarė ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto pažeidimo, o tik atvežė muitinės prižiūrimas prekes ir nuėmęs muitinės plombą leido UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams jas iškrauti, P. S. atsakomybės dėl jam inkriminuoto pažeidimo nepašalina, kadangi dėl jo vežto krovinio fizinių parametrų: derliaus nuėmimo technikos atsarginės dalys-adapteriai, jų dalys (2696 kg. bruto svorio); derliaus nuėmimo mašinų priekabos (817 kg. bruto svorio) be sandėlio darbuotojų su specialia technika pats fiziškai ir negalėjo jo iškrauti. Todėl P. S., kuris buvo įpareigotas pasirūpinti muitinės leidimu prekių iškrovimui, ir organizuodamas prekių iškrovimą, nesant muitinės leidimo, objektyviai padarė ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą pažeidimą, kadangi pats aktyviai paruošė prekes iškrovimui (nuėmė muitinės plombą ir paruošė puspriekabę iškrovimui).

P. S. nurodomos aplinkybės, kad jis krovinį pristatė CMR važtaraštyje nurodytam gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gavėjas privalėjo užtikrinti, kad būtų laiku ir tinkamai įvykdytos visos muitinės procedūros nepaneigia pažeidėjo kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog P. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad tolimųjų reisų vairuotoju dirba keturiolika metų ir muitinės procedūros jam yra žinomos (b. l. 16-17). Apygardos teismo manymu, P. S. pagal turimą darbinę patirtį ir savo asmenines savybes, turėjo suprasti, kad sandėlio darbuotojai muitinės pareigūnų funkcijų atlikti negali. Todėl visi minėti skundo argumentai dėl P. S. atsakomybės nebuvimo pagal ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punktą, atmestini kaip nepagrįsti. Pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr.2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 96 str. 2 dalį, prekių vežėjas arba gavėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą, atsako už visų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą ir už deramą priežiūrą, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad prekių vežėjas P. S. žinojo, kad prekės gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą ir visi prekių gabenimo dokumentai buvo jam atiduoti, todėl atvykęs pas prekių gavėją ir turėdamas su savimi visus dokumentus, taip pat ir tranzitinę deklaraciją, pagal visas veiklos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo žinoti, kad tranzito procedūra nėra užbaigta ir deklaracija muitinei nepateikta.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog P. S. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punktą, apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, paneigti byloje surinktais įrodymais bei nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, P. S. asmenybę, tinkamai taikė įstatymo nuostatas paskirdamas nuobaudą. Taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutarimą nepakeistą ir P. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja jos paskelbimo dieną.