Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014-07-17 nutarimo R. L. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas R. L. surašytas už tai, kad jis, būdamas krovinio vežėjo (nurodytas CMR Nr. (duomenys neskelbtini) (2014-05-14) 23 langelyje) UAB „/(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, muitinės plomba (duomenys neskelbtini) plombuota transporto priemone MAN/(duomenys neskelbtini) gabeno muitinės prižiūrimas prekes (į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo momento yra muitinės prižiūrimos - MK 37 str. l d.), kurioms 2014-05-20 Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste buvo įforminta Bendrijos/bendroji tranzito procedūra su Lydinčiuoju dokumentu Tl Nr. 1/(duomenys neskelbtini), ir kad muitinio tranzito procedūra būtų užbaigta, privalėjo transporto priemonę ir joje esančias prekes su dokumentais pateikti muitinės kontrolei, tačiau to nepadarė ir 2014-05-20, pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr.2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 96 str. 2 dalies nuostatas būdamas atsakingas už prievolių, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra įvykdymą, nuėmęs muitinės plombą 1302808, prekes (derliaus nuėmimo mašinų priekabos (1634 kg. bruto svorio); derliaus nuėmimo mašinų atsarginės dalys - adapteriai (3780 kg. bruto svorio)), iškrovė (davė leidimą iškrauti prekes) iš jas gabenusios transporto priemonės MAN/(duomenys neskelbtini) UAB „/(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje, adresu /(duomenys neskelbtini), Kėdainiai, be raštiško muitinės pareigūno leidimo, t. y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209 str. 1 d. 4 p.

Kauno apylinkės teismo 2014-07-17 nutarimu R. L. pripažintas kaltu padarius administracinį teisė pažeidimą, numatytą ATPK 209 str. 1 d. 4 p., jam paskirta administracinė nuobauda – 8000 (aštuonių tūkstančių) litų bauda. 2014-08-05 nutartimi, pagal pažeidėjo prašymą, paskirtos administracinės nuobaudos sumokėjimas išdėstytas 2 metų laikotarpiui.

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad pagal ATPK 209 str. 1 d. 4 p. atsakomybė numatyta už prekių iškrovimą muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno raštiško leidimo, o iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir skundžiamo nutarimo matyti, kad jis nubaustas už tai, kad leido iškrauti prekes, o ne už tai, kad prekes iškrovė, todėl nenustačius, kad pats apeliantas iškrovė krovinį, už prekių iškrovimą negalėjo būti baudžiamas.

Skunde nurodo, kad sprendžiant dėl atsakomybės pagal ATPK 209 str. 1 d. 4 p., turi būti vadovaujamasi Bendrijos muitinės kodekso 46 straipsnio 1 dalimi ir 47 straipsnių nuostatomis, kur reglamentuota, kad muitinės procedūros vykdytojas yra vežėjas arba gavėjas, todėl teismas šiuo atveju turėjo nustatyti, ar aukščiau aptarti veiksmai iš tikrųjų buvo atlikti, o tai nustačius, nustatyti, kas juos atliko ar organizavo jų atlikimą. Apeliantas tvirtina, kad krovinį 2014-05-20 pristatė CMR važtaraštyje nurodytam gavėjui - UAB „(duomenys neskelbtini)“, tranzito procedūros užbaigimo terminas buvo 2014-05-22, todėl krovinio gavėjas turėjo laiko ir privalėjo įsitikinti, ar visi reikalingi formalumai yra sutvarkyti, tokiu būdu vykdyti teisės aktų reikalavimus ir kontroliuoti, jog būtų tinkamai ir laiku įvykdytos muitinės procedūros. Teismas visiškai netyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaidmens šioje situacijoje, nepasisakė dėl krovinio gavėjo, kaip muitinės procedūros vykdytojo, galimos kaltės.

Skunde teigiama, kad pilnai neišsiaiškinus, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvo pažeista ATPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti nuostatai, jog organo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareiga išsiaiškinti visas nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo aplinkybes. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Kauno apylinkės teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą pažeidimą yra niekuo nepagrįstos ir nemotyvuotos, apsiribojama tik byloje esančių dokumentų išvardijimu. Apelianto įsitikinimu, Kauno apylinkės teismo priimtas nutarimas šioje byloje priimtas tik formaliai įvertinus turimus rašytinius įrodymus, todėl yra neteisėtas, ir byla turėtų būti nutraukta.

Kauno teritorinės muitinės viršininko pavaduotojas atsiliepime į R. L. apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti teismo nutarimą, nes teismas visiškai pagrįstai konstatavo apelianto kaltę dėl padaryto pažeidimo pilnai pasitvirtinus ir jį tinkamai nubaudė.

R. L. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pagal kurį nubaustas apeliantas, numatyta administracinė atsakomybė už muitinės prižiūrimų prekių (daiktų) ir kitų vertybių iškrovimą iš jas gabenančių priemonių, įskaitant ir jų perkrovimą į kitas transporto priemones, muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno raštiško leidimo.

Apeliantas paties pažeidimo fakto neginčija ir sutinka, jog bylos duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu atvežtos prekės buvo iškrautos be muitinės pareigūnų leidimo, tačiau keliamas ginčas dėl minėto pažeidimo subjekto – apelianto manymu, jis negali būti subjektu, kaltu šio pažeidimo padarymu, kadangi nebuvo sprendžiama dėl gavėjo pareigos ir atsakomybės, taip pat, kad jis pats prekių neiškrovė, kas nurodyta kaltinime.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus faktinius duomenis, ir esant pakankamai įrodymų, pagrįstai pripažino R. L. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209 str. 1 d. 4 p.

Savo paaiškinime R. L. nurodė, kad pasienio poste įformino tranzitinę deklaraciją į muitinės postą, visus krovinio dokumentus perdavė gavėjo atstovui, kuris grąžino jam jau sutvarkytus dokumentus ir pasakė, kad muitinės procedūros atliktos ir nurodė, kur važiuoti ir iškrauti krovinį, ką jis ir padarė. Šiame paaiškinime apeliantas taip pat pripažino, jog tarptautinių gabenimų vairuotojo stažas yra pakankamai ilgas ir pripažino, jog nepakankamai pasidomėjo dėl galimybių atlikti muitinės procedūras ne muitinės poste.

1992-10-12 Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, reglamentuojančio muitinės procedūrų atlikimą, 40 straipsnyje nurodyta, kad į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes muitinei turi pateikti asmuo, kuris jas įveža į minėtą teritoriją, o 46 straipsnyje pasakyta, kad prekės turi būti iškraunamos iš jas gabenančių transporto priemonių tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba pavirtintose vietose. Kaip matyti iš bylos duomenų, to nepaneigė ir pats apeliantas, jam su krovinio dokumentais nebuvo pateiktas muitinės raštiškas leidimas bei dokumentas, patvirtinantis, kad vieta, kurioje buvo nuimta plomba ir iškautos prekės, šiai procedūrai atlikti buvo muitinės nustatyta arba patvirtina. Atkreiptinas dėmesys, kad R. L., turintis ilgametę tarptautinių krovinių gabenimų patirtį, turėjo žinoti, kad muitinės procedūros bendra tvarka atliekamos muitinės poste ir kad nuimti muitinės plombą ir iškauti krovinį reikalingas muitinės leidimas. Taigi, nors, pasak apelianto, krovinio gavėjo atstovai ir tvarkė krovinį lydinčius dokumentus, tačiau jis, prieš nuimdamas nuo krovinio muitinės plombą ir paruošdamas transporto priemonę iškrovimui būtent toje vietoje, kurią jie nurodė, turėjo įsitikinti, kad yra visi tai daryti leidžiantys dokumentai. Apelianto skundo argumentas, kad krovinį gavėjui pristačius iki nustatytos tranzito procedūros užbaigimo termino dar likus kelioms dienoms, gavėjas pats turėjo sukontroliuoti, ar tinkamai sutvarkytos visos muitinės procedūros, taip išvengiant dėl pažeidimų kilusių pasekmių, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kaip jau buvo paminėta, nekyla jokio ginčo, jog R. L. muitinės plombą nuo krovinio nuėmė tą pačią dieną, kai tik jį pristatė nurodytu adresu ir paruošė krovinį iškrovimui, todėl jei krovinio gavėjas iki tranzito procedūros užbaigimo termino pasibaigimo ir būtų pastebėjęs muitinės kontrolės procedūrų pažeidimus, nebūtų galėjęs nieko sukontroliuoti ir išvengti apelianto paminėtų minimų pasekmių, nes pažeidimas jau buvo padarytas.

Apeliantas teigia, kad prekes iškrovė ne jis, todėl nenustačius šios faktinės aplinkybės jis už tai negalėjo būti baudžiamas. Šis skundo argumentas formalus, vertintinas kaip siekimas išvengti atsakomybės. Iš bylos duomenų matyti, kad R. L. vežtas krovinys buvo sunkiasvoris ir didelių gabaritų – mašinų priekabos ir atsarginės dalys, sveriančios daugiau kaip 5000 kilogramų, todėl realiai jis pats vienas, be specialios įrangos ir kitų žmonių niekaip negalėtų jo iškrauti. Kaip paminėta aukščiau, R. L. nuėmė nuo krovinio muitinės plombą ir paruošė automobilį iškrovimui, t. y. davė leidimą iškrauti prekes iš automobilio, todėl tai, kad jis pats jo neiškrovė, nekeičia kaltinimo esmės ir nepašalina apelianto atsakomybės.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, tinkamai taikė ATPK normas, nustatydamas pažeidimo faktą ir subjektą, kaltą dėl pažeidimo padarymo, bei padarė pagrįstas išvadas dėl R. L. kaltės, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 209 str. 1 d. 4 p.

Administracinė nuobauda už šio pažeidimo padarymą R. L. paskirta nepažeidžiant ATPK 30 ir 30² straipsnių reikalavimų ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams įgyvendinti ( ATPK 20 str.).

Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ir administracinio teisės pažeidimo bylą pažeidėjo atžvilgiu nutraukti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹, 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.