Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-05-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-80-1076/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-16
Bylos Nr.
1S-80-1076/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Justas Namavičius, Linas Šiukšta
Pareiškėjas
R. O.
Advokatai
Diana Višinskienė
Kategorijos
Byla Nr. 1S-80-1076/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-64662-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Justo Namavičiaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Šiukštos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. O. atstovės advokatės Dianos Višinskienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos R. O. atstovės advokatės Dianos Višinskienės prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta skundo nagrinėjimo medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-88-919/2019, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 18 d. nuosprendžiu, R. O. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme. Tuo pačiu nuosprendžiu R. O. atžvilgiu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – nukreiptas civilinių ieškinių ir žalos atlyginimui.

2. Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. kovo 18 d. ir yra vykdomas.

3. 2023 m. kovo 29 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas pareiškėjos R. O. atstovės advokatės D. Višinskienės prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

4. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pateiktą prašymą, 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi jį atmetė, motyvuodamas tuo, kad byloje nėra duomenų, jog nuteistasis R. O. būtų įvykdęs savo skolinius įsipareigojimus civiliniams ieškovams ar atlyginęs padarytą žalą, pažymėdamas ir tai, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. nuosprendžio vykdymo procesas vis dar nėra baigtas.

II. Skundo argumentai

5. Pareiškėjos R. O. atstovė advokatė D. Višinskienė skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjos R. O. prašymą panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. O. priklausančiam butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini).

5.1. Skunde nurodoma, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjų R. O. ir R. O. prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu buvo patenkintas, ir patvirtinta pareiškėjų (duomenys neskelbtini) sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3.1. punktu šalys susitarė, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo atitenka R. O.. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis yra įsiteisėjusi, todėl minimas butas nuo 2022 m. kovo 30 d. R. O. nebepriklauso, o R. O. nėra susijusi su R. O. skoliniu įsipareigojimu, kurio pagrindu butui taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Esant šiems duomenims, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paminėtam turtui, advokatės teigimu, turi būti panaikintas.

5.2. Nors skundžiamoje nutartyje teigiama, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, priimdami 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį ir patvirtindami R. O. ir R. O. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, galėjo nežinoti apie butui taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, tačiau šie duomenys teismui buvo pateikti, todėl apie butui taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą teismui buvo žinoma. Juo labiau, jog į civilinę bylą trečiaisiais asmenimis buvo įtraukti visi baudžiamojoje byloje, kurioje R. O. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, civiliniais ieškovais pripažinti asmenys, tačiau jokių prieštaravimų dėl R. O. ir R. O. pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepateikė, kas, advokatės vertinimu, rodo, jog civiliniai ieškovai nelaikė, jog jų teisės ar teisėti interesai bus pažeisti.

5.3. Skunde pabrėžiama, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, nutraukdami R. O. ir R. O. santuoką bendru sutarimu privalėjo išspręsti jų bendro turto padalijimo klausimą, todėl tai, kad butui taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, negalėjo padaryti jokios realios įtakos buto padalijimo klausimui. Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų priimto sprendimo matyti, kad R. O. priklausantis butas buvo padalintas turtą priteisiant R. O., iš jos R. O. priteisiant 9333 Eur už R. O. atitenkančią mažesnę dalį santuokoje įgyto turto. Savo įsipareigojimus R. O. R. O. jau yra įvykdžiusi, t. y. išmokėjo jam 9333 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Iš aptartų duomenų akivaizdu, kad butui vis dar taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nors butas R. O., kurio atžvilgiu ir buvo taikyta komentuojama procesinė prievartos priemonė, nebepriklauso. Nukreipti išieškojimą į R. O. priklausantį butą nėra jokios galimybės, todėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas civilinių ieškovų interesų niekaip neapsaugo, jis sukelia neigiamas pasekmes tik R. O., kuri nėra niekaip susijusi su R. O. skoliniais įsipareigojimais.

Atsiliepimas

6. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. gegužės 12 d. buvo gautas R. O. ir jo atstovo advokato G. Z. atsiliepimas į skundą. Atsiliepime prašoma R. O. atstovės skundą tenkinti ir nurodomi analogiški motyvai, kaip ir skunde. Atstovas pažymi, kad R. O. yra atsiskaitęs, o R. O. nėra niekaip susijusi su R. O. nusikalstama veika, kadangi butas nebuvo įgytas iš nusikalstamų pajamų, jam taip pat netaikytinas turto konfiskavimas pagal BK 72 straipsnį. Kadangi butas nebepriklauso nuteistajam, laikinas nuosavybės teisės apribojimas nebepasiekia savo tikslo. Atsiliepime papildomai nurodoma į Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartį byloje Nr. 1S-33-478/2023, kurioje, pasak pareiškėjo, buvo sprendžiamas tapatus atvejis. Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu civiliniame ginče nustačius turto savininką, nebeliko pagrindo taikyti nuosavybės teisės apribojimą butams, kurie nebepriklausė nuteistajam.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

Pareiškėjos R. O. atstovės advokatės D. Višinskienės skundas atmetamas.

7. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XII skyriuje numatytų kitų procesinių prievartos priemonių, kuri skiriama civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnio nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. To paties straipsnio 8 dalis numato, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga.

8. 2023 m. kovo 29 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas nuteistojo R. O. sutuoktinės, pareiškėjos R. O. atstovės advokatės D. Višinskienės prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), kadangi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimu buvo patenkintas R. O. ir R. O. prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir patvirtinta pareiškėjų 2021 m. spalio 28 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3.1. punktu šalys susitarė, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo atitenka R. O.. 2022 m. kovo 30 d. R. O. buvo įrašyta į nekilnojamo turto registrą kaip buto savininkė. Kauno apygardos teismas 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi pareiškėjos atstovės advokatės prašymą atmetė. Nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, įvertinus pareiškėjos R. O. atstovės advokatės D. Višinskienės skundo argumentus, nėra pagrindo. Palikdamas galioti nuteistojo R. O. atžvilgiu taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Kauno apygardos teismas teisinės klaidos nepadarė.

9. Kaip nustatyta skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos duomenimis, Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, siekiant užtikrinti galimus civilinius ieškinius byloje, 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui buvo apribotos R. O. nuosavybės teisės į banko sąskaitose esančias pinigines lėšas ir į nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), šio turto saugotoju paskiriant R. O.. Šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas vėlesnėmis Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

10. Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 18 d. nuosprendžiu, R. O. buvo pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme. Iš nuteistojo R. O. civilinio ieškovo G. R. naudai buvo priteista 4 000 Eur, civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus naudai – 788,70 Eur ir civilinio ieškovo J. F. bei jos atstovaujamųjų J. R. ir V. R. naudai 16 000 Eur žalos atlyginimo. R. O. turtui, tame tarpe ir butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimo metu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – nukreiptas civiliniams ieškiniams užtikrinti ir žalai atlyginti. Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. nuosprendis, pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 18 d. nuosprendžiu, įsiteisėjo 2020 m. kovo 18 d. o 2020 m. kovo 27 d. civiliniams ieškovams buvo išsiųsti vykdomieji raštai (t. 4, b. l. 162, 163, 164). Taigi šiuo metu apkaltinamasis nuosprendis yra vykdomas, tačiau, kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje Kauno apygardos teismo nutartyje, jokių duomenų apie tai, kad iš nuteistojo R. O. priteisti civiliniai ieškiniai jau yra įvykdyti, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra.

11. Kaip nustatyta Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais duomenimis (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), santuoka tarp R. O. ir R. O. buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), R. O. nuosavybėn buvo įgytas pagal 1992 m. birželio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kas betarpiškai patvirtina, jog aptariamas butas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių – R. O. ir R. O. nuosavybė. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimu R. O. ir R. O. santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (5 t., b. l. 35–40). Tuo pačiu sprendimu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai patvirtino R. O. ir R. O. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria buvo padalintas ir bendrąja jungtine nuosavybe turimas sutuoktinių nekilnojamas turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Būtent šiam nekilnojamojo turto objektui taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą prašoma panaikinti R. O. atstovės advokatės D. Višinskienės Lietuvos apeliaciniame teismui pateiktame skunde. Tačiau, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotų duomenų visumos, sutuoktinių – R. O. ir R. O. santuokos nutraukimo procesas buvo inicijuotas R. O. civilinio ieškinio pagrindu 2021 m. balandžio 23 d. (byla gauta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose), t. y. jau po Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. nuosprendžio, pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 18 d. nuosprendžiu, įsiteisėjimo, kai tiek R. O., tiek R. O. buvo žinoma apie tolesnį R. O. turto, kuriam buvo taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas – buto ir banko sąskaitose esančių piniginių lėšų, likimą, t. y. jo nukreipimą baudžiamojoje byloje pareikštų civilinių ieškinių užtikrinimui ir žalos atlyginimui.

12. Esant tokiai situacijai, R. O., sutikdama savo nuosavybėn perimti areštuotą R. O. butą, be kita ko, sutikdama jam sumokėti kompensaciją, atitinkančią 1/3 buto vertės ir sudarančią 9 333 Eur (sumokėta grynais pinigais 2023 m. sausio 27 d.), prisiėmė tam tikrą riziką, nes kol nėra atlyginti iš R. O. priteisti civiliniai ieškiniai, minėtam turtui gali būti taikomi (ir yra taikomi) apribojimai, dėl ko ateityje ji gali patirti nuostolių. Pagrindo manyti, kad R. O., ar juo labiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai galėjo nežinoti apie butui taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nėra. Šie duomenys buvo užfiksuoti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, kuris pačios R. O. buvo pateiktas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, nagrinėjant jos ir R. O. santuokos nutraukimo bylą. Dėl šios priežasties apie R. O. ir R. O. santuokos nutraukimo pasekmių sutartį buvo informuoti ir R. O. civiliniai ieškovai – G. R., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius ir J. F.. Esant šiems duomenims, neabejotina, kad R. O. žinojo apie įstatymams priešingą sutuoktinio elgesį, todėl, priešingai nei teigiama pareiškėjos atstovės skunde, nėra pagrindo konstatuoti, kad procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. nuosprendžio, pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 18 d. nuosprendžiu, vykdymo procese gali pažeisti pareiškėjos R. O. teises. Tokia aukštesniojo teismo pozicija atitinka ir ankstesnę Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1S-61-396/2019). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad R. O. atstovo advokato G. Z. atsiliepime nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartyje Nr. 1S-33-478/2023 nustatytos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamam skundui. Kaip matyti iš minėtos nutarties motyvų, dėl butų, kuriems buvo taikomas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas, dar ikiteisminio tyrimo metu vyko civilinis ginčas tarp dviejų uždarųjų akcinių bendrovių. Šis ginčas civiline tvarka buvo išspręstas baudžiamąją bylą perdavus į teismą. Tuo tarpu čia nagrinėjamu atveju R. O. disponavo nuosavybe jau įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, taigi bandė sukurti pasekmes, kurioms užkirsti kelią kaip tik ir siekia laikinas nuosavybės teisės apribojimas: uždrausti turto savininkui jį perleisti arba kitaip juo disponuoti.

13. Atmetant pareiškėjos R. O. atstovės advokatės D. Višinskienės skundą, įvertintina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalį turto areštas – tai įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad turto disponavimo teisės apribojimas – tai teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, kad santuokinio turto dalijimas laikytinas disponavimu tokiu turtu, t. y. keičiant jo teisinį statusą iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę. Todėl turto, kuriuo disponuoti uždrausta, dalijimas taip pat draudžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-308-686/2015, e3K-3-334-969/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-788/2023).

14. Atsižvelgiant į išdėstytų duomenų visumą, konstatuotina, kad Kauno apygardos teismas 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi pagrįstai atsisakė panaikinti R. O. atžvilgiu taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, todėl pareiškėjos R. O. atstovės advokatės D. Višinskienės skundas atmetamas, paliekant galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti pareiškėjos R. O. atstovės advokatės Dianos Višinskienės skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėJustas NamavičiusLinas Šiukšta