Kauno apygardos teismo nuosprendis

2019-07-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-88-919/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-07-26
Bylos Nr.
1-88-919/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-64662-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
Civilinis ieškovas
J. F.
Kaltinamasis
R. O.
Advokatai
Linas Stanislovas Bagdonas, Snieguolė Uždanavičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-88-919/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-64662-2017-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.3.2.1., 1.2.3.1.2.2., 1.2.3.1.2.9. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas) ir Danguolės Šiugždinytės,

sekretoriaujant Kristinai Vitunskienei, Vilmai Marčiukaitytei,dalyvaujant prokurorui Andriui Kiuršinui,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. F., jos atstovei advokatei Snieguolei Uždanavičienei,

kaltinamajam R. O., jo gynėjui advokatui Linui Stanislovui Bagdonui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. O., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vedęs, (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimo, dirba UAB „P.“, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. O. (duomenys neskelbtini) val., prie prekybos centro „I.“ esančioje aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš chuliganiškų paskatų, t.y., panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – neva supykęs, kad D. R. prašo jo smulkių pinigų, tyčia vieną kartą peiliu dūrė D. R. į kairę krūtinės pusę, tuo padarė nukentėjusiajam durtinį-pjautinį krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą su širdies pažeidimu, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ir širdiplėvės ertmes, širdies tamponada krauju, dėl ko įvykio vietoje nukentėjusysis D. R. mirė, tokiu būdu iš chuliganiškų paskatų nužudė D. R..

Kaltinamasis R. O. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad į darbo pabaigą jam surakino stuburą ir negalėjo paeiti, todėl nuėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), nusipirko 200 gramų degtinės. Įlipo į autobusą ir važiavo iki (duomenys neskelbtini), kur persėdo į dar kitą autobusą Nr. (duomenys neskelbtini). Atvažiavęs išlipo iš to autobuso, priėjo prie jo mergaitė, pasakė, kad padės paeiti, palaikė jį už rankos ir nuvedė iki „R.“ parduotuvės. Ten pamatė stovintį „Ū.“, jo vardo nežino. Priėjo prie jo, kad jis padėtų jam nueiti namo. Tada atėjo nukentėjusysis, pradėjo kaltinamajam grasinti. Apsisuko ir išėjo pro duris į lauką, nuėjo už kampo, iš ten grįžo ir nukentėjusiojo jau nebebuvo. Vėliau prie jo prisistatė nukentėjusysis, pradėjo reikalauti pinigų. Pinigų nedavė, apsisuko ir išėjo pro parduotuvės duris, iš karto pajautė kojos piršto didelį skausmą, nuo to momento daugiau nieko nepamena. Paskui gal kažkas pakėlė ir jis toliau paėjęs nuo parduotuvės pasisuko, tuo metu iš už kampo atbėgo nukentėjusysis į jo pusę, ir smūgiavo, tada vėl nieko nepamena. Pamena tik tiek, kad stovėjo drebėdamas, žiūrėjo į nukentėjusįjį, jis į jį, vienas kitam nieko nesakė. Po to nukentėjusysis nukrito ir jam prasidėjo konvulsijos. Suprato, kad kažkas negerai. Tada pamatė pas save rankoje peilį ir suprato, kad tai turbūt jo darbas. Vėliau grįžo namo, dėl streso išgėrė alkoholio. Suprato, kad nudūrė žmogų. Du kartus buvo be sąmonės nuo sumušimo, galvą skaudėjo savaitę laiko, akyse užsimerkus ratilai sukosi. Nenorėjo žudyti, bet nukentėjusysis jį labai norėjo mušti. Lapkričio mėnesį tai pat jo buvo sumuštas. Kai jam kulnu užmynė per koją nukentėjusysis, per pirštą kojos, tai buvo prie parduotuvės praėjime, ten takas žmonėms. Toliau, kai sudavė į koją, nepamena, gal sudavė į galvą, nes buvo kraujas, kaltinamasis gulėjau. Paskui gal „Ū.“ pakėlė. Kai nukentėjusysis nukrito, aplinkui žmonių nebuvo. Kai stovėjo, pamatė savo rankoje peilį. Peilį turėjo kišenėje. Po to nieko nebežino ir neatsimena kur dingo peilis. I.teisminio tyrimo metu neminėjo apie smūgius, nes norėjo apsimesti, kad gėrė visą savaitę, kad nieko nepamena, manė taip bus lengviau. Tai buvo antras kartas kai konfliktavo su nukentėjusiuoju. Matydavo, kad jis reikalaudavo pagyvenusių žmonių, kad jam duotų pinigų. Pirmas konfliktas su nukentėjusiuoju įvyko lapkričio mėnesį prie „I.“ parduotuvės. Užsuko į parduotuvę, o nukentėjusysis sakė duoti du eurus, atsakė, kad užsidirbtų ir neduos. Tada nukentėjusysis šoko ant jo, sudavė tris smūgius, tada smogė į kojas, pagriuvo ir jis kaltinamąjį spardė. Du smūgius įspyrė. Tada nukentėjusysis nuėjo ir jis atsikėlęs nuėjo namo. Žmona vaistus nuo skausmo leido ir pamatė, kad jo visas šonas mėlynas. Pirminius parodymus davė būdamas išgėręs, todėl viską neigė. Dėl civilinių ieškinių neturi nuomonės. Pripažįsta nužudęs nukentėjusįjį, tačiau iš dalies. Gailisi padaręs nusikaltimą.

Nukentėjusioji J. F. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) d. maždaug apie (duomenys neskelbtini) val., jai paskambino pareigūnai, pasakė, kad reiks atpažinti kūną, tai buvo (duomenys neskelbtini) m. Paskambino vyro broliui į užsienį G. R., pasakė, kad galimai yra nužudytas D. Per žiniasklaidą suprato. Su D. prieš bažnytinę santuoką, su vyru gyveno apie porą metų, susilaukė sūnaus, po to išvyko truputį gyventi į kaimą, kažką užsiauginti natūralaus, po jų bažnytinės santuokos vyras nusprendė vykti dirbti į užsienį, į (duomenys neskelbtini). Gimė antra dukra V. Kadangi reikėjo į darželį, jai reikėjo į darbą, grįžo į K. Vyras dar dirbo užsienyje, po to parvyko, nes jai tikrai vienai buvo sunku, darželyje, į darbą, samdytis auklę. Tuomet nusprendė, kad Lietuvoje jis susiras darbą, nes jam tokių problemų su darbu nebuvo. Gyveno kartu. Jos sutuoktinis buvo santechnikas, suvirintojas, bet gebėjo dirbti ir statybose, jis daug ką mokėjo. Civilinį ieškinį yra pareiškusi, yra mažamečių vaikų, jiems yra didelė skriauda. Tėtis lankydavo juos per gimtadienius, taip susitikdavo, nebuvo visai išsiskyrę. Bendravo, vaikai su tėvu bendravo, šiai dienai vaikams nėra aišku kodėl tėtis toks stiprus mirė. Vaikai išgyvena, kad tėtis negali dalyvauti šventėse. Sutuoktinį paskutinį kartą matė sekmadienį ryte, o nužudymas buvo (duomenys neskelbtini) d. Matė jį prie I. parduotuvės apsiperkant. Kartu negyveno apie porą metų, nes jis vartojo alkoholį. Laidojo jo mamą, vaikų močiutę, matėsi ir patikėjo, kad jis stosis ant kojų, gal mamos mirtis jį sukrėtė. Kuo paskutiniu metu jis užsiiminėjo, to pasakyti negali, nes apie darbą nekalbėjo. D. išgėręs būdavo žodžiais grubus. Agresyvus, priekabus. Kai negyveno kartu, jis susitikdavo su vaikais, sveikindavo su gimtadieniais, remdavo materialiai, sumos buvo tikrai nedidelės, apipirkdavo mokslams, kokį rūbelį, neišskirdavo vaikų. Jo brolis rūpinosi laidotuvėmis. Neturtinė žala 10 000 eurų, dėl ko tokia suma, yra tokios aplinkybės, vaikams tai yra tėtis, jai reiks vaikus išlaikyti vienai, važiuos, lankys tėčio kapą, vyro kapą. Į žalą įtraukė kapo būsimas priežiūros, kelionės į jas išlaidas. Kodėl vaikams tokia suma, tai jiems reiks mokytis, išleisti mokslams, reik aprengti, būreliai, ugdymas, viskas yra mokama. Vyras prisidėdavo prie išlaikymo. Vaikai patyrė dvasinių išgyvenimų, blogai jaučiasi, nesupranta kodėl tėtis mirė, kodėl neateina, elementarūs išgyvenimai. Jis juk buvo tėtis, vaikai klausinėja, šventės, Kalėdos, ką vaikai išgyvena. Kaime mato įrankius, sako, kad tėčio daryta. Su vyro gimine santykius palaiko. Šventes švęsdavo kartu.

Nukentėjusysis G. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nužudytasis yra jo brolis. Apie įvykį sužinojo iš J. skambučio (duomenys neskelbtini). Jis paėmė kūną, rūpinosi laidotuvėmis. Mirties priežastis buvo nužudymas. Apie patį įvykį nieko paaiškinti negali. Reiškia ieškinį dėl turtinės ir neturinės žalos. Išlaidos buvo šarvojimo, laidojimo. Yra pateikęs rašytinius įrodymus dėl turtinės žalos. Buvo išmokėta išmoka, ji neįskaityta į nurodytą sumą, nes ją pasiėmė tas, kas paėmė kūną. Jis pasirašė ir „A.“ laidojimo namai pasiėmė išmoką. Laidojo „D.“ laidojimo namai, o „A.“ tik buvo pašarvoję (duomenys neskelbtini), nes jis buvo nepasiėmęs kūno. Su broliu bendraudavo telefonu, o susitikdavome rečiau dėl jo darbo, nes jau 4 metus dirba (duomenys neskelbtini). Kai (duomenys neskelbtini) gyveno, tuo metu dažniau bendravo. Brolis laikinai negyveno su savo šeima, nes buvo susipykęs dėl gėrimo ir išėjo. Kiek jis man pasakojo, kad kai susitvarkys, tada grįš. Brolis mėgdavo išgerti. Jis gyveno iš „chaltūrų“, rankas jis turėjo, dirbti galėjo. Į turtinę žalą įeina bažnyčia, išvežimas, duobkasiai, gedulingi pietūs, drabužiai. Antkapio į tą sumą neįskaičiavo. Reiškia 10 000 Eur neturinę žalą.

Liudytojas S. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju virš 10 metų kartu dirbo. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Dirba su R. O. UAB „P.“ virš 10 metų, jis vyr. mechanikas, R. O. pas jį dirba tekintoju, frezuotoju. Jis labai nagingas ir kruopštus žmogus, labai pareigingas, atsakingas, niekada į darbą nevėluoja. Ateina, net jei būna bėdos. R. O. atsakingas, savęs neleidžiantis skriausti, kitų nežeminantis, ramus. Šiuo metu jis dirba. Kai išėjo iš sulaikymo vietos, grįžo ir toliau dirba. Jis pasidarė šiek tiek santūresnis, bet viskas normaliai, yra tose pačiose vėžėse. Dėl to, kad jis 5 dienas darbe gėrė, tai situacija tokia, kad jis alaus išgerdavo. Nors jis sakė, kad 5 dienas gėrė, bet penktadienį jis buvo blaivus, pirmadienį blaivus, o antradienį atėjo neblaivus, vėlavo. Atėjęs antradienį jis iš karto prašė atostogų. Jam darbas buvo viskas. Jam tą dieną buvo duotos atostogos, nes neblaivių darbuotojų darbe nelaiko, neleidžiama būti darbe ir dirbti. Antradienį jam buvo sumušta kakta, jis nesakė kas atsitiko, tik prašė išeiginės. Pirmadienis gal ir galėjo būti (duomenys neskelbtini) d. R. O. darbą baigė 16.30 val., jį matė blaivų. Dėl sužalojimo, tai jis atėjo ir greitai išėjo. Antradienį girtumo nematavo, nes matėsi, kad neblaivus. R. O. po darbo išgerdavo alaus.

Liudytoja R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji (duomenys neskelbtini) m. rudenį, datos nepamena, atėjo apsipirkti į „I.“ parduotuvę (duomenys neskelbtini). Prie parduotuvės matė du vyrus, perėjus pėsčiųjų perėją pamatė, kad vienas vyras prie durų nukrito. Ten, kur juos matė, buvo saugojimo spintelės. Jie buvo dviese, tarpusavyje susikabinę kalbėjo. Jų susikabinimas už striukių atrodė kaip pykstantis. Jie abu vienas kitą laikė. Tarp jų buvo frazė „kiek tu manęs prašysi pinigų“, bet nežino kuris tai sakė. Buvo gal kažkoks prašinėjimas pinigų. Vyrai panašaus ūgio, gal vienas smulkesnis, neįsidėmėjo. Vienas buvo su kapišonu, vienas tamsesne striuke, kitas gal šviesesne. „I.“ parduotuvė yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tų vyriškių atpažinti negali. Kraujo nematė einant pro tuos žmones, pro spinteles. Negali pasakyti kuris nukrito, ar su kapišonu, ar ne, nes jau buvo tamsu, buvo paėjusi toliau.

Liudytojas M. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis ėjo iš namų į I. parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Buvo prieš (duomenys neskelbtini) val. Eidamas matė du apsikabinusius asmenis, du vyrus. Jie stovėjo prie parduotuvės plakato, iš lauko pusės, šalia įėjimo. Jie apsikabinę kalbėjosi, geranoriškai kalbėjosi. Jis nuėjo į parduotuvę, o po kiek laiko apsauginis atėjo ir pasakė, kad žmogų kažkas sumušė ar nudūrė. Apsauginis sakė visiems. Vienas vyras buvo aukštesnis, tas kur buvo iš šono. Kitas stambesnio sudėjimo, su ūsais. Liudytojas toje parduotuvėje dirba, yra tekę tuos žmones abu matyti. Jie ateidavo apsipirkti. Su jais bendrauti teko kaip su dauguma klientų. Tie vyrai buvo išgėrę, jie lingavo, svirduliavo. Daugiau nieko nematė. Tuos vyrus atpažino, kaltinamasis turėjo tašę kai juos matė, tašė per petį. Nužudytasis atrodo sakė jam eiti į parduotuvę, tiksliai neatsimena. Nužudytas buvo jaunesnis vyras. Apie susistumdymą prie spintelių sakė kažkas iš darbuotojų, gal kasininkė. Jaunesnis vyras būdavo dažnai išgėręs, matydavo jį prie R. parduotuvės. Jis atrodė bedarbis, geriantis vos ne kasdien.

Liudytoja A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos dukra pažinojo D. Jis gyveno kažkur (duomenys neskelbtini), jo neįleisdavo į namus, todėl dukra paprašė, kad priimtų jį gyventi. Tai buvo (duomenys neskelbtini) m. ruduo, o (duomenys neskelbtini) m. pavasarį paprašė jo išeiti, nes pradėjo daug gerti. Blaivus jis būdavo kaip žmogus, o išgėręs būdavo priekabus, kalbėdavo savo kalba. Kai išprašė jį, jis į darbą nebeėjo ir matydavo jį prie parduotuvės. Paskui jis pradėjo gyventi asocialiai. Jis gyveno po balkonu, prašė priimti jį į garažą, bet nepriėmė. Jis paskutiniu metu buvo palūžęs. Jo žmona (duomenys neskelbtini) gyvena, jis turi tris vaikus. Jis anksti išeidavo ir vėlai grįždavo. D. visada stovėdavo prie „R.“ ar „I.“ parduotuvės. Paskutinį kartą jį matė rudenį. D. sakė, kad brolis nori jam padėti ir lyg kažkaip padėjo, bet jis pats nenorėjo tos pagalbos. Žmona ir vaikai nelabai jį norėjo matyti kiek suprato. Kiek pas ją gyveno, jis ryšio nei su broliu, nei su žmona nepalaikė. Pareigūnui parodžius jai D. nuotrauką, jį atpažino. Mano, kad turbūt jį užmušė, nes jis labai priekabus buvo. Jis nebuvo aršus, bet priekabiavo prie žmonių.

Liudytojas V. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta kaip vienos kaimynystės, rajono gyventoją. Nukentėjusįjį pažinojo, paskutiniu metu jis buvo pastovus sugėrovas. Sugėrovais buvo metus tai tikrai, kasdien. Matydavosi kasdien. Susitikdavo prie parduotuvių rajone. Tą dieną su D. visą dieną gėrė. Nuo ryto susitiko, gėrė visą dieną prie parduotuvės „R.“. Kas vėliau vyko nieko nepamena. D. išgėręs buvo labai durnas, kabinėjosi prie žmonių, jam teko su juo susimušti. Jis buvo tokio charakterio, nelabai gero. Jis gyveno gatvėje, po balkonais, laiptinėse. Namų jis neturėjo. Sakė, kad žmona jį išvijo, niekas su juo nebendrauja, visi užsisukę. Tą patį vakarą sužinojo, kad nebėra D., policija parodė D. nuotrauką, jis atpažino D. Jeigu D. neduodavo pinigų, išgerti, jis grasindavo susidoroti, kad padarys kažką ateityje, puldinėdavo. Jis vaidino, kad jis mafijozas. Buvo atvejų kai D. buvo užpuolęs, grasinęs, iškoliojęs žmones, bandęs atimti alų, jis buvo bjaurus žmogus. Pats su juo buvo susimušęs. Su D. niekas iš šeimos nebendravo. Jis pasakojo, kad šeima nenori jo pažinoti, nesisveikindavo su juo. Ir jis pats nesisveikindavo, ignoruodavo vienas kitą. Šeimai buvo gėda. Šventes jis švęsdavo su kuo papuldavo išgerti.

Liudytojas E. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad datos nepasakys kada tai vyko, bet buvo vakaras, jau buvo šalta, maždaug prieš metus. Grįždamas po darbo sustojo prie parduotuvės ir pamatė gulintį žmogų. Eidamas pro šalį girdėjo kažką panašaus į kriuksėjimą, knarkimą ir paskambino 112, kad guli žmogus. Jo operatorė paprašė sugrįžti ir pažiūrėti ar žmogus kvėpuoja, pasakyti kada įkvepia, iškvepia. Jis pradėjo rečiau kvėpuoti ir nebekvėpavo. Jis, nors ir nekvėpavo, bet kartas nuo karto darydavo knarkimo garsą. Tada operatorė pasakė daryti jam širdies masažą, kvėpavimą. Pradėjo skaičiuoti ritmą, padėjo telefoną ir pagal skaičiavimą darė širdies masažą apie 10 min., kol atvažiavo medikai. Medikai bandė jį gaivinti, paėmė elektrošoko laidus ir pakėlę jam marškinius pamatė, kad ten durtinė žaizda. Buvo tamsu ir per rūbus nesimatė žaizdos. Jis gulėjo prie gatvės, 10-15 m. nuo parduotuvės. Po to įėjus į parduotuvę, viena pardavėja išsireiškė, kad jam dabar bus mišios. Jis kaip suprato, kad kažkuriam kitam žmogui, ne tam kur gulėjo. Matyt prieš tai buvo kažkoks ginčas, kad pardavėja taip išsireiškė. Prie gulinčio žmogaus kai priėjo nieko nebuvo. Vienas kitas praėjo, pažiūrėjo ir viskas. Prie žmogaus maišelių nebuvo, bet kitoje pusėje aikštelės buvo maišas, gal „I.“ parduotuvės. Maišo viduje buvo butelis.

Ekspertė M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad išvada surašyta iš kaltinamojo žodžių. Kai ją vežė į įvykio vietą, ten buvo GMP, nes kaltinamasis buvo labai girtas, su juo susikalbėti nėjo, ką jis papasakojo, tą ir parašė. Kiek pamena, kaltinamasis niekuo nesiskundė, tik nesuprato, kodėl jis ten sėdi ir sakė, kad nori eiti namo. Kaltinamąjį apžiūrėjo tik vizualiai. Tai ką matė, tą ir rašė. Buvo nemažai nurengusi jį, pamena kas buvo rasta ant jo kojų. Visi rasti sužalojimai aprašyti. Kaltinamasis buvo disorientuotas, buvo praktiškai neįmanoma su juo susikalbėti, nuo jo sklido labais stiprus alkoholio kvapas. Kai klausė kas atsitiko, ką jis sakė, tą ir parašė. Įsivaizduoja, kad jis nelabai suprato jos klausimus. Išvadoje parašyta ką pasakė tiriamasis.

Ekspertas S. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jam buvo pateikta medicininė dokumentacija: pateiktos kelios med. ambulatorinės kortelės, kad buvo atliktos kelio sąnario operacijos, taip pat ligos istorija, kad gulėjo neurologijos skyriuje. Visuose dokumentuose duomenų apie psichikos sutrikimus nėra. Tai, kad kaltinamasis pasišalino iš įvykio vietos, tai dažniausiai normali žmogaus reakcija į stresinę situaciją. Kiek suprato iš kitos ekspertės, kuri nurodė, jog buvo stiprus alkoholio kvapas, dezorientacija, todėl galima galvoti, kad kaltinamajam buvo gili alkoholinė intoksikacija. Pagal mūsų įstatymus tai negali turėti jokios įtakos jo veiksmų kvalifikavimui, nes turėtų būti kiti psichikos simptomai. Mano, kad ekspertizę skirti netikslinga. Neturi duomenų koks buvo girtumas nusikaltimo padarymo metu. Pagal ankščiau kalbėjusios ekspertės parodymus, jog buvo žmogus disorientuotas, buvo alkoholio kvapas, tai sako, kad gali būti tokia alkoholinė intoksikacija, kai gali būti orientacijos sutrikimai. Jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamajam buvo aptemęs protas, kad tokia būsena galėtų būti iššaukta, nėra. Alkoholizmu sergančiam asmeniui įvairūs gali būti pasireiškimai, amnezija, psichozės, kliedesiai. Čia tokių nėra. Atminties sutrikimai, sąmonės netekimai gali atsirasti dėl traumos tuoj pat, dėl alkoholio dažniausiai vystosi amnezinis sindromas, bet tai ilgalaikis, arba tuo metu nuo didelio alkoholio kiekio. Įvykio atstatymas gali trukti nuo kelių minučių iki kelių mėnesių. Kad netektų atminties, turėtų būti galvos smegenų trauma, kada žmogus netektų sąmonės ir atsirastų tam tikri galvos smegenų sutrikimai būdingi smegenų traumai. Jeigu yra stipri galvos smegenų trauma, tai dažniausiai išlieka atminties sutrikimai, epilepsijos, bet tai būna didesnėje eigoje, bet dažniausiai turi būti sunki galvos smegenų trauma.

Liudytojas R. O. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jo tėvas. Nukentėjusįjį iš matymo pažinojo. Dėl įvykio žino tiek, kiek rodė per televiziją. Su tėčiu kalbėjo. Po įvykio tėvą pamatė sekančią dieną. Kai jis atvažiavo ir policija už 15 min. atvažiavo. Kai atvažiavo, tėvas miegojo. Jis miegojo miegamajame. Jam buvo nubrozdinta kakta, jis gulėjo su rūbais. (duomenys neskelbtini) mėn. tėvas pas jį atvažiuodavo padirbėti prie remontų. Kai jis persirenginėjo, ant jo šono pastebėjo mėlynę. Tėvas pasakė, kad jį buvo užpuolę prie parduotuvės. Jis paaiškino kas jį užpuolė, suprato apie ką kalbą, nes ten tik dviese stovėdavo – nukentėjusysis ir tas mažesnis. Tėvas aiškino, kad tas aukštesnis jį užpuolė. Tėvas sakė, kad nesikreipė į policiją, nes kas iš to, ir kad dar blogiau gali baigtis.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai:

(duomenys neskelbtini) apklausos metu įtariamasis R. O. parodė, kad kaltu neprisipažįsta ir parodo, kad (duomenys neskelbtini) į darbą išėjo apie 06.10 val., ryte, nuėjus į darbą, darbe dar išgėrė su savimi atsineštos naminės degtinės apie 200 ml., dėl to, kad tą rytą atvyko į darbą neblaivus ir dar darbe išgėrė, iš darbo jį išvijo vyr. mechanikas vardu S. S. jį iš darbo išvijo į antrą pusę dienos, t. y., prieš galą darbo, tiksliau laiko nepasakys. S. jam pasakė, kad į darbą išgėręs gali neateiti. Dėl to ir išėjo kažkiek anksčiau į namus. Kadangi jo darbo vieta (duomenys neskelbtini), o pats gyvena (duomenys neskelbtini), dėl to į darbą vyksta dviem autobusais su persėdimu, perlipa prie stoties. Todėl kelintą tiksliai valandą pirmadienį t. y., (duomenys neskelbtini) grįžinėjo į namus, tiksliai pasakyti negali, bet jau buvo sutemę. Pats išlipo (duomenys neskelbtini) sustojime ir link namų ėjo pėsčiomis. Pėsčiomis nuo (duomenys neskelbtini) sustojimo link namų eiti reikia apie 15 minučių. Einant link namų ėjo (duomenys neskelbtini) gatve pro parduotuvę „R.“, paskui pasuko į kairę pusę pro parduotuvę „I.“, tuo metu eidamas užėjęs į „R.“ nebuvo, tačiau eidamas pro parduotuvę „I.“ užėjo į parduotuvę. Kai užėjo į „I.“ jau buvo tamsu, kelinta maždaug tai galėjo būti valanda pasakyti negali, nes į laikrodį nežiūrėjo, nes laikrodžio neturi. Užėjo į parduotuvės vidų dėl to, nes parduotuvėje manė, kad sutiks kokį pažįstamą su kuriuo galėtų dar išgerti alkoholio, nes pats tuo metu pinigų su savimi neturėjo, todėl tikslu ieškodamas pažįstamų asmenų parduotuvės viduje apėjo ratą aplink salę, pasižiūrėjo, tačiau nieko iš pažįstamų asmenų nesutiko, nieko nerado, dėl to išėjo per parduotuvės duris į lauką. Išėjęs iš parduotuvės nieko tuo metu nesutiko. Išėjęs per duris pasuko į dešinę pusę link namų. Nuo parduotuvės „I.“ iki jo namų eiti pėsčiomis reikia gal apie kokias 5 minutes. Todėl tuomet tiesiai nuo parduotuvės „I.“ ir grįžo į namus. Tą dieną dėvėjo ne storą vasarinę striukę, striukė tamsios mėlynos spalvos, su savimi turėjo rankinę persimetęs per petį, avėjo džinsines mėlynas kelnes atlenktais kraštais, po striuke buvo užsidėjęs megztuką lygtai juodą, tiksliau neatsimena. Pats naudojasi mobilaus ryšio telefonu, savo mobilaus ryšio telefono numerio neatsimena, tik žino paskutinius skaičius (duomenys neskelbtini), mobiliuoju skambinau retai. Grįždamas į namus savo žmonai neskambina. Pirmadienį grįždamas į namus niekam neskambino. Paaiškina, kad tą vakarą išėjęs iš parduotuvės nieko iš pažįstamų asmenų nesutiko. Todėl su niekuo iš asmenų nebendravo. Kadangi nieko iš pažįstamų asmenų nesutiko, todėl nė su niekuo nekalbėjo, nebendravo ir nesukonfliktavo. Pats gerai atsimena pirmadienio vakarą kuomet buvo parduotuvėje. Su niekuo tą vakarą nesukonfliktavo, nė su niekuo nesusimušė ir nieko nesužalojo. Pas jį ant kaktos dešinėje pusėje yra nubrozdinimas nuo sekmadienio kai krito, atrodo, kad krito lauke ant grindinio, tas dienas gėrė, todėl nelabai atsimena kur susižalojo. Ant kairės rankos plaštakoje iš viršaus yra sužalojimai, smulkūs įbrėžimai nuo metalo drožlių atsiradę nuo pirmadienio, o patinimas ant kairės plaštakos viršaus nuo tada kai krito, krito kai tuomet susižalojo ir kaktos dešinę pusę. Pats su savimi iš daiktų dar nešiojasi mobilaus ryšio telefoną, raktus nuo darbo, nuo buto raktų nesinešioja ir piniginę. Apie patį įvykį dėl D. R. sužalojimo nieko nežino ir nieko pasakyti negali. Tokio asmens vardu D. nežino. Papildyti nieko neturi (b.t. 2 b.l. 136-137).

(duomenys neskelbtini) apklausos metu įtariamasis R. O. parodė, kad padaręs veiką pateikta įtarime pilnai pripažįsta. (duomenys neskelbtini) val., po darbo atvažiavo (duomenys neskelbtini) autobusu, atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir išlipo prie (duomenys neskelbtini). Važiuodamas iš darbo buvo jau vartojęs alkoholio, tai yra prie darbo parduotuvėje buvo nusipirkęs degtinės 200 g. ir ją išgėrė. Einant (duomenys neskelbtini) link namų praeina PC „R.“. Ar tą vakarą buvo užėjęs į R. parduotuvę neprisimena ir toliau eina yra parduotuvė I., tačiau kokioje gatvėje tiksliai pasakyti negali. Gyvena (duomenys neskelbtini) Prisimena, kad buvo užėjęs į I. parduotuvę. Parduotuvėje nieko nepirko, lyg tai, kad nepirko. Išeinant iš parduotuvės su kažkuo kalbėjo. Tai buvo vyriškis, atrodo, kad buvo ne vienas vyriškis. Bekalbant su vyriškiu, pastebėjo, kad kažkas link jo iš šono greitai artėja ir jam pasirodė, kad nori smogti pečiu. Buvo jam smūgis ar ne, neprisimena. Mano, kad buvo nugriuvęs, nes jautė, kad skaudėjo kaktos dešinę pusę, dešinės kojos kelį ir suskilęs dešinės kojos nykštys. Prisimena, kad vyko pokalbis su vyriškiais prie parduotuvės „I.“. Apie ką buvo pokalbis neprisimena ir negali pasakyti. Po to prisimena, kad su tuo vyriškiu stovėjo vienas priešais kitą. Prisimena, kad labai drebėjo, tik nežino ar iš pykčio ar dar dėl kažko. Bestovint pamatė, kaip vyriškis susmuko. Dėl ko susmuko vyriškis suprato, nes dešinėje rankoje laikė peilį. Peilis buvo atlenkiamas, tai yra šone paspaudi mygtuką ir jis atsilenkia. Dar prisimena, kad pasitrynė rankas ir pamatė, kad jos kruvinos, suprato, kad jos kruvinos nuo peilio. Supratęs kas įvyko nuėjo link namų. Matomai nuo nervų, supratimo ką padarė jam daužėsi širdis. Tiksliau nuėjo ne į namus o į rūsį. Rūsį turėjo alkoholio, tai jį ir išgėrė, koks tai buvo kiekis neprisimena. Išgėręs rūsyje nuėjo namo, nes ryte atsikėlė namuose. Kur padėjo peilį po visko neprisimena, bet taip reikia suprasti, kad kai rankas valėsi prie parduotuvės tai jo rankoje neturėjo, gal jau buvo jį įsidėjęs į striukės kišenę, tiksliai pasakyti negali. Tą dieną vilkėjo tamsiai mėlynos spalvos striuke, mėlynos spalvos džinsais, kurių prisimena buvo atlenkti galai. Buvo apsiavęs juodos spalvos sportiniais batai. Su savimi dar turėjo juodos spalvos tašę su viena ilga ir dviem trumpom rankenom, kurioje nešiodavosi dėžutėse maistą. Ryte atsikėlęs anksti eiti į darbą pradėjo rengtis ir pastebėjo, kad nėra rūbų, kuriuos vilkėjo iš vakaro. Tai yra nerado striukės, džinsų, sportinių batų ir rankinės. Nors vakare į rūsį nuėjo vilkėdamas tais rūbais, rūsyje persirengti negalėjo, tai greičiausiai grįžęs namo, supratęs, kad nužudė žmogų, nes buvo jo rankos kruvinos, namuose persirengė ir rūbais, kuriuos vilkėjo kontakto metu su vyriškiu prie parduotuvės atsikratė. Kur rūbus išmetė ar padėjo neprisimena, greičiausiai mano, kad juos išmetė į konteinerį, tačiau į kokį dabar pasakyti negali, nes tada jau buvau daug prigėręs alkoholio. Paprastai paskutiniu metu, tai yra nuo rudens kai vakarai pasidarė tamsus ir be to nuėmė autobuso maršrutą Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo galėdavo nuvažiuoti iki stoties, kad persėsti į kitą autobusą, pradėjo nešiotis peilį. Peilį pradėjo nešioti nuo vieno įvykio ant viaduko, kai praeinant tris vaikinai, bandė išprovokuoti konfliktą. Tai yra vienas iš vaikinų pasakė „kamuolis atsirita, paspardom“, bet tada nieko neįvyko. Žmona buvo prašiusi pagaląsti peilius. Tada iš namų pasiėmė dalį peilių, kuriuos pagalando darbe ir parsinešė namo. Kitą kartą paėmė likusius peilius, kuriuos taip pat pagalando darbe. Po to karto kai vaikinai norėjo jį paspardyti ir įvertindamas, kad vaikščioti nuo namų iki stoties einant nuokalne ir viaduku yra nesaugu pradėjo nešiotis peilį, kuris įsidėdavo į makštį. Einat nuokalne peilį įsikišdavo į striukės rankovę, o nusileidęs įsidėdavo į tašę. Tą peilį su makštimi visada tašėje ir nešiojosi. (duomenys neskelbtini) iš darbo pasiėmė jau seniai gulinti darbe sulankstomą peilį, kad jį nešiotis prie savęs, nes jis mažesnis ir patogesnis nei tas su makštimi. Pasiėmęs tą peilį įsidėjo į striukės kišenę. Vyriškį, su kuriuo (duomenys neskelbtini) kalbėjo prie parduotuvės I. iš matymo žinojo, nes jį (duomenys neskelbtini) matydavo stovinti, vaikščiojanti prie parduotuvių „R.“ ir „I.“, jo supratimu tai buvo tas, kuris laukdavo, kad kas nors ką nors jam duotų. Prisimena, kad su tuo vyriškiu turėjo konfliktą prie „I.“ parduotuvės atrodo, kad lapkričio mėnesį, nes jau buvo persukti laikrodžiai žiemos laikui. Tada jam praėjus pro parduotuvę „I.“ tas vyriškis priėjo prie jo ir pasakė „duok du eurus“, atsakė „užsidirbk ir turėsi“. Dar jis jam pasakė „ką tu lopas aiškini“ ir puolė muštis, jis bandė jam suduoti, jis atmušė tris smūgius. Tada jis trenkė į kojas ir jis parkrito. Tada tas vyriškis iš kojos sudavė du smūgius į dubens sritį, bandė dar įspirti trečią kartą, tačiau pasisuko ir jam nepavyko. Atsistojo, o tas vyriškis stovėdamas šalia pasakė „gaidį tau bus chana“ ir tada išsiskirstė, tai yra jis nuėjo link parduotuvės, o jis namo. Po tų smūgių žmona leisdama vaistus pastebėjo didelę mėlynę toje vietoje į kuria įspyrė prie parduotuvės vyriškis prašęs eurų. Vyriškį prašantį iš jo pinigų prie parduotuvės ir su kuriuo įvyko konfliktas prisiminė, pamatęs jo nuotrauką. Su tuo vyriškių jokių reikalų nėra turėjęs. Šiaip savo gyvenamoje vietoje pažįstamų, su kuriais susitikęs kalbėtų nebuvo. Prie parduotuvių buvo prašinėtojų, kurie prašydavo kapeikų, prašydavo nupirkti alaus. Būdavo, kad sušelpdavo, nupirkdavo alaus, kartais ir pats su jais kartu pagurkšnodavo degtinės. Gyvena tame rajone labai senai, tai iš matymo prašinėtojus prie parduotuvės žino, tik vardu nežino, nes jie nebuvo aktualus. Daug jo pažįstamų yra, kurie gyveno viename rajone prie (duomenys neskelbtini) jau numirę, o su jaunesne karta nesipažindino, juos kaip ir jie jį žinojo iš matymo (b.t. 2 b.l. 140-142).

(duomenys neskelbtini) apklausos metu įtariamasis R. O. parodė, kad papildomai prie anksčiau duotų savo parodymų nori paaiškinti, kad prisimena dar kai kurias aplinkybes iš (duomenys neskelbtini). Kai išlipo iš autobuso, kuriuo parvažiavo nuo darbo jį lydėjo nepažįstama mergaitė, Su ja ėjo iki nuosavų namų ir tada ji nusuko link namų, kurie yra priešais „R.“ parduotuvę (duomenys neskelbtini). Einant „R.“ parduotuvėje pamatė du vyriškius ir, kiek pamena, vienas iš jų vadinamas D., bet koks jo vardas tiksliai nežino. Atėjęs į parduotuvę priėjo prie D. ir paprašė, kad jis palydėtų namo. Tuo metu prie jų priėjo vyriškis ir pamatė, kad tai tas vyriškis, kuris jį buvo sumušęs (duomenys neskelbtini) m. lapkričio mėnesį. Tas vyriškis kažką dar pasakė, jis išėjo iš parduotuvės, už kampo, nes norėjo į tualetą. Atlikęs reikalus grįžo į parduotuvę, tada jau D. buvo vienas ir abu ėjo link jo namų. Į namus nuo „R.“ parduotuvės reikia praeiti pro I. parduotuvę (duomenys neskelbtini). Tada kaip ir aiškino anksčiau prie I. parduotuvės jis su D. buvo tikriausiai sustojęs, kai pastebėjo, kad iš šono nuo parduotuvės „R.“ ateina vyriškis. Gal jis jam stuktelėjo į patį, tačiau to tvirtinti negali, nes nepamena. Pamena, kad stovi priešais vyriškį ir tai jau buvo ne D., su kuriuo atėjo nuo „R.“ parduotuvės. Mano suprato, kad tai jo skriaudikas, kuris buvo užpuolęs lapkričio mėnesį ir matė „R.“ parduotuvėje, kai buvo priėjęs prie „D.“. Tačiau tiksliai kas tada vyko prie I. parduotuvės nepamena. Atsimena tik tai, kad stovi vienas priešais kitą ir laiko rankoje peilį. Mato, kad vyriškis griūna, tada apsisuko ir nuėjo. Kur padėjo peilį nepamena. Pamena tik tiek, kad einant rankomis perbraukė veidą ir pamatė kruvinas rankas. Vyriškį su kuriuo įvyko (duomenys neskelbtini) m. lapkričio mėnesį konfliktas žinojo iš matymo, nes matydavo su kitais išgėrinėjančiais vyrais prie parduotuvės „I.“ ar „R.“. Jį žinojo iš veido bruožų, tą vyriškį dabar taip pat atpažintų, nes veidą jo gerai pamena. Atskirai bruožų negali pasakyti. Kaip jau minėjo rankinėje, kuria turėjo su savimi kasdien einant į darbą nešiojosi dėžutėse maistą pietums, dar buvo peilis virtuvinis su makštimi, tie patys daiktai buvo ir (duomenys neskelbtini) d. Tas virtuvinis peilis buvo su juodos spalvos rankena ir žalios spalvos plastmasine makštimi. Kitą dieną peilį namuose matė, jis buvo koridoriuje ant veidrodžio spintelės, tačiau rankinės nerado, kaip ir striukės. Kur striukė ir rankinė paaiškinti negali, nes grįžęs nuo „I.“ parduotuvės nuėjo į rūsį ir ten dar prigėrė, kas po to buvo nepamena. Ryte anksti atsikėlęs prisiminė įvykį prie parduotuvės tai yra, kad nužudė žmogų, todėl nenorėdamas būti namuose išėjo į darbą. Kadangi buvo gerai neišsiblaivęs, dirbti neleido, toliau nuėjo gerti. Kad nužudė (duomenys neskelbtini) vyriškį prie „I.“ parduotuvės (duomenys neskelbtini), prisipažįsta, todėl, kad prisimena savo rankose peilį ir nugriūnanti vyriškį, kuris stovėjo priešais, o po to dar matė per savo veidą perbraukęs kruvinas rankas (b.t. 2 b.l. 143-144).

Iš (duomenys neskelbtini) asmens parodymo atpažinti pagal jo nutrauką protokolo matyti, kad įtariamasis R. O. pareiškė, kad iš jam pateiktų atpažinimui 6 asmenų fotonuotraukų jis atpažįsta asmenį 2 nuotraukoje (D. R.). Tai asmuo su kuriuo (duomenys neskelbtini) buvo konfliktas, tai yra kuris jo prie parduotuvės „I.“ (duomenys neskelbtini) prašė pinigų dviejų eurų, pasakius užsidirbk ir nedavus pinigų, puolė muštis. Atpažįsta iš bendrų veido bruožų, nes jį matydavo prie parduotuvių su kitais vyrais, kurie matėsi, kad dažnai geriantis alkoholį (b.t. 2 b.l. 145-149).

Iš (duomenys neskelbtini) parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis R. O. įvykio vietoje parodė, kaip buvo smurtaujama prieš D. R.. Įtariamasis R. O. parodė, kad žmogus labai greitai artėjo link jo ir matė, kad jis su pečiu smogs jam į petį ir daugiau po to nepamena nieko. Jokio smūgio nepajautė, bet nežino kodėl jam išsijungė viskas. Tada vėl kaip sakant grįžo į ten drebėdamas, atrodo jis stovėjo šitoje vietoje ir įtariamasis R. O. stovėjo priešais ji, o pačio veiksmo nežino kaip smogė. Paklausus ar turėjo ką su savimi, R. O. paaiškina, kad turėjo peilį. Paprasčiausiai žiūri į jį ir suprato ką padarė, nes pas įtariamąjį R. O. rankoje peilis buvo. Jis stovėjo nukrito, įtariamais R. O. pažiūrėjo ir pamatė, kad viskas jam. Apsisuko ir nuėjo link namų (b.t. 2 b.l. 150-152).

(duomenys neskelbtini) apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu įtariamasis R. O. parodė, kad važiavo iš darbo (duomenys neskelbtini) maršruto autobusu. Jam tą dieną labai skaudėjo nugarą ir koją. Išlipęs iš autobuso labai sunkiai ėjo, jam padėjo mergaitė tokia nedidelė. Ėjo link „R.“ parduotuvės pro nuosavus namus. Eidamas pamatė asmenis, kurie dažnai ten būna ir paprašė, kad jie padėtų paeiti. Kadangi serga prostata nuėjo dar atlikti už kampo gamtinius reikalus. Grįžęs atgal paprašė vyro, kad jis palydėtų. Jam namo reikia eiti pro parduotuvę „I.“. Su tuo vyru, kuris lydėjo sustojęs kalbėjo prie parduotuvės ir pamatė, kad kažkas greitai artėja link jo. Daugiau nieko nepamena kas buvo. Prisimena tik, kad stovi, rankoje turi peilį ir jis stovi, abu žiūrėjo vienas į kitą. Kai tas vyras susmuko suprato, kad jau nieko padėti negali, susijaudino, pradėjo daužytis širdis ir nuėjo namo. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini), buvo pirmadienis. Įvykis buvo šalia (duomenys neskelbtini) gatvėje prie parduotuvės „I.“, įvykio metu buvo išgėręs degtinės 200 gramų po darbo, tą asmenį, apie kurį kalbėjo, pažįsta iš matymo. Jį matydavo dažnai prie parduotuvės. Tai apie 40 metų amžiaus vyras, pažinojo jį iš matymo, jo vardą žino – D., su nukentėjusiuoju turėjo konfliktą lapkričio mėnesį. Po darbo ėjo namo pro „I.“ parduotuvę ir D. sakė „labas sustok“, jis prašė duoti jam 2 Eur, pasakė, kad užsidirbtų ir jis puolė, trenkė per kojas, nukrito, po to jis spyrė kelis kartus ir pasakė „gaidy tau chana bus“. (duomenys neskelbtini) jis su D. susitiko parduotuvėje „R.“, po to parduotuvėje „I.“, peilį nešiojasi su savimi, jis yra sulenkiamas ir tą dieną jį turėjo striukės kišenėje, peilį nešiojasi savigynai. Kai stovėjo prie „I.“ parduotuvės tik matė, kad D. labai greitai prie jo artėja ir nori stumti. Atsimena tik, kad turi rankose peilį ir žiūri į D., tačiau kas toliau buvo neprisimena, kur vėliau dingo peilis nežino. Prie parduotuvės „R.“ sutiko kitą asmenį, jo vardo nežino, lyg jį vadino D., jie tiesiog ten dažnai būna. Jis buvo vienas. Prie parduotuvės „R.“, kai atėjo stovėjo vienas asmuo – D., po to prie jo priėjo tas nukentėjęs D. Jis kažką pasakė ir apsisukęs išėjo į lauką iš „R.“ parduotuvės ir nuėjo už kampo. Po to grįžo ir matė tą D., kad jis stovi. Nuėjo prie D. ir jis palydėjo iki „I.“ parduotuvės. Kur dingo D. nežino, jo jau nebuvo. „R.“ parduotuvėje D. kažką pasakė, bet su juo nekalbėjo, konflikto nebuvo. „R.“ parduotuvėje su jais nevartojo alkoholio. Su D. nuėjo iki parduotuvės „I.“, ten stovėjo prie parduotuvės sienos, kalbėjo ir tuomet pamatė tą vaizdą, kad kažkas link jo labai greitai ateina. Kas ateina nematė, tik pamatė, kad labai tamsiai apsirengęs, nežino ar mušė, ar nugriuvo, smūgio nepajuto, nieko neprisimena. Prisimena, kad lauke prie parduotuvės, nuo įėjimo į parduotuvę 2-3 metrų atstumu, stovi su peiliu rankose ir priešais stovi D. Žiūrėjo vienas į kitą ir tuomet D. nukrito ant žemės. Po to jam prasidėjo konvulsijos, apsisuko ir nuėjo. Peilį savo rankose jautė, kai žiūrėjo į D., po to negalėjo eiti su tuo peiliu, nes rankomis valėsi veidą ir išsikruvino. Veidą rankomis valėsi, kai užsisuko ir nuėjo, buvo tokioje būsenoje ir nepamena nieko, atrodo, kad jis tą peilį įsidėjo į kišenę, turėjo su savimi tašę, turėjo rankose dar maišiuką ar tortą. „R.“ parduotuvėje su savimi maišiuką turėjo, po to jau „I.“ parduotuvėje jo neturėjo. „I.“ parduotuvėje užėjęs tikriausiai buvo, kai paliko D., pamena tik, kad neturėjo maišiuko rankose, kai ėjo namo tašę turėjo su savimi. Grįžęs namo nuėjo į rūsį, nes buvo labai bloga, daužėsi širdis, o rūsyje buvo alkoholio. Jo išgėrė, kad nusiramintu, kaip parėjo namo ir nuėjo į lovą, bei nusirengė neprisimena. Kai atsikėlė ryte nebuvo nei tašės, nei drabužių, matomai juos išmetė, tačiau kur nepamena. Nusirengė tikriausiai namuose, koridoriuje, tačiau kada išmetė tašę ir rūbus nežino. Batai irgi buvo išmesti, peilis tikriausiai buvo toje tašėje, tačiau kur jį padėjo neprisimena. Nežino nuo ko buvo stresas, mano ir dėl sveikatos ir dėl baimės. Suprato, kad nužudė žmogų, kai jis nukrito ant žemės. Jeigu būtų nevartojęs tų 200 gramų degtinės, tuomet nežino kas būtų buvę. Alkoholis ar turėjo įtakos jo veiksmams nežino. Nevartoja kasdien alkoholio, dirba prie staklių ir turi būti blaivus. Išėjęs iš darbo nusipirko parduotuvėje alkoholio ir jį išgėrė. „R.“ ir „I.“ parduotuvėje alkoholio nepirko. Po šio įvykio pas buvo praskelta galva, kaktoje, dešinėje pusėje, buvo sulūžęs pirštas, galėjo būti nukritęs ir susitrenkęs galvą į žemę, atmintis galėjo jam dingti ir dėl galvos sumušimo. Kai jį sulaikė pareigūnai gydytojai jo neapžiūrėjo. Kai atėjo į „R.“ parduotuvę į tą D. nekreipė dėmesio, nenorėjo su juo kalbėti, todėl apsisuko ir nuėjo. D. pokalbis nebuvo draugiškas, jis vėl kabinosi prie jo, labai gailisi dėl to, ką padarė. Jam stoja širdis ir izoliatoriuje pas gydytojus buvo. Peilis buvo dešinėje rankoje, nes yra dešiniarankis, kur dingo D. neprisimena. Kai kalbėjo jis stovėjo priešais, o po to nežino kur jis buvo, kada pabėgo (b.t. 2 b.l. 155-157).

Iš (duomenys neskelbtini) VTMT (duomenys neskelbtini) skyriaus teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. O. konstatuoti odos nubrozdinimai kaktoje, dešinės akies apatiniame voke, kairėje plaštakoje, dešiniame kelyje, padaryti kietais bukais daiktais, keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, paros iki apžiūros bėgyje. Sužalojimai, tiek vertinant juos atskirai, tiek kartu atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. R. O. sužalojimų padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse. Vertinant sužalojimų lokalizaciją, neatmetama ir griuvimo galimybė (b.t. 2 b.l. 125-126).

(duomenys neskelbtini) apklausos metu nukentėjusioji J. F. parodė, kad D. R. jos vyras ir jų bendrų dviejų vaikų tėvas. Su D. R. buvo sudariusi bažnytinę santuoką, tai yra susituokė bažnyčioje ir nespėjo per nustatytą laiką, bažnytinę santuoką įregistruoti civilinės metrikacijos skyriuje. D. R. po santuokos išvyko dirbti į užsienį, ji tuo metu su kūdikiu gyveno kaime. Su D. R. kartu gyveno nuo (duomenys neskelbtini) m. vasaros, tačiau su D. ryšius palaikė, tik dėl jo gyvenimo būdo, buvo bendrai nusprendę, kad kol jis susitvarkys savo problemą dėl alkoholio pagyvens atskirai, kad vaikai nematytų neigiamo pavyzdžio. D. R. prieš susipažįstant buvo išsituokęs, tai yra jis buvo prieš tai vieną kartą vedęs ir turėjo sūnų M. Su jo sūnumi dar palaikydavo ryšį, bendravo, tačiau paskutiniu metu ryšio su D. R. sūnumi nepalaikė ir apie ji nieko negali pasakyti. Su D. R. turi du vaikus, tai J. gim. (duomenys neskelbtini) ir V. gim. (duomenys neskelbtini). D. R. turėjo suvirintojo specialybę, buvo labai geras savo srities specialistas. Kai kartu apsigyveno, jis dažniausiai dirbo prie statybų, iš pradžių dirbo (duomenys neskelbtini), dar kažkur užsienyje, taip pat ir Lietuvoje. Santykiai visada buvo geri, gyveno darniai, D. R. labai prisidėjo prie šeimos gerovės, vaikais rūpinosi, prisidėjo prie jų auklėjimo. D. R. buvo nuoširdus, paslaugus, geras žmogus, tačiau su laiku pastebėjo, kad D. R. nemoka saikingai vartoti alkoholio. Pradėjus kartu gyventi, tos problemos nepastebėjo, gal dar ji nebuvo labai akivaizdi. D. R. paprastai visada dirbo, tai pinigų turėjo, kas mano ir buvo besaikio alkoholio vartojimo priežastis. Pradžioje jo besaikis alkoholio vartojimas nebuvo pastebimas, tačiau jo viršininkas buvo užsiminęs, kad D. gali turėti tokią problemą. (duomenys neskelbtini) metais kai D. R. pastoviai jau gyveno ir dirbo Lietuvoje, tada jau pamatė, kad D. R. tikrai nemoka saikingai vartoti alkoholio. Būdavo kai išgeria per šventes tai nesustodavo savaitę. Toks jo elgesys nepatiko ir bandė tą problemą kartu su D. R. spręsti. Pats D. taip pat suprato, kad turi tą problemą, tačiau neturėjo valios liautis gėręs, todėl jis kelis kartus buvo užsikodavęs, vaikščiojo į terapijas. Paskutiniu metu D. problema suaktyvėjo, jis dirbdavo, užsidirbdavo, dalį pinigėlių atiduodavo šeimai, o kitą pasilikdavo sau, kuriuos kaip suprato pragerdavo. Paskutiniu metu kol gyveno kartu, D. vis vakarais namo grįždavo išgėręs ir tai darydavosi vis dažniau. Pradėjo su juo kalbėti, kad taip yra labai blogai, tokį mato vaikai, kas jiems yra blogas pavyzdys. Tada su D. (duomenys neskelbtini) metais pavasarį pradėjo kalbėti, kad reikia spręsti tą problemą. D. ir vaikams girdint vis žadėjo, kad susitvarkys ir liausis tiek gėręs, tačiau jam sekėsi sunkiai, tada jau rudeniop nusprendė, kad jis kol susitvarkys pagyvens atskirai. D. pasiėmė savo būtiniausius daiktus ir išėjo gyventi į (duomenys neskelbtini) nuomavosi kambarį, tačiau bendravo, ryšį palaikė, jis būdamas blaivas susitikdavo su vaikais. Buvo sutarę, kad kai liausis gėręs grįš gyventi kartu. D. gyvendamas atskirai, šeimai padėjo, prisidėjo išlaikyti vaikus materialiai, duodavo pinigėlių pragyvenimui, vaikus apipirkdavo parduotuvėje, norėdamas juos pamaloninti, nupirkdavo vaišių, saldumynų. Gyvenant kartu su D. R. santykiai buvo geri, bendravo su visais tiek jos tiek jo giminaičiais. Su D. R. giminėmis bendrauja ir dabar. D. turėjo draugų, su kuriais palaikė ryšį, kiek žino jie buvo daugiau darbiniai, šeimomis nebendravo. Paskutinius du metus D. draugai buvo kaip ji vadina „parduotuvių budėtojai“, tai yra kurie taip pat, kiek matydavo būdavo girti. D. matydavo kartu su jais, todėl juos žino tik iš matymo, vardų, pavardžių nežino, o iš matymo žino, nes ji ir D., jau kai gyveno atskirai, gyveno viename rajone, tai būdavo, kad matydavo prie parduotuvės, gatvėje. Iš matymo geriau žino tris D. sugėrovus, nes su jais paskutiniu metu D. matydavo. Asmens, kuris buvo sulaikytas po D. R. nužudymo nežino ir jo nepažįsta ir jo kartu su D. nėra mačiusi. D. paskutinį kartą prieš nužudymą, matė (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės "R." (duomenys neskelbtini) dienos metu. Sužinojusi apie D. nužudymą patyrė šoka, tikrai padaryta didelė moralinė žala, nes vis tikėjosi, kad D. supras alkoholio žalą, tiek jam, tiek jų bendram gyvenimui ir susitvarkęs grįš gyventi į šeimą, pas ją ir vaikus, nes buvo geras žmogus, padėjo išlaikyti vaikus, jais rūpinosi. Prašo pripažinti nukentėjusiąją kaip ir vaikus, kurie neteko tėvo. Dėl civilinio ieškinio pateikimo apsispręs vėliau (b.t. 1 b.l. 34-35).

(duomenys neskelbtini) apklausos metu nukentėjusysis G. R. parodė, kad D. R. yra jo brolis. (duomenys neskelbtini) jam paskambino brolio žmona J. F. ir pasakė, kad jai paskambino pareigūnas iš policijos ir pasakė, kad reikės atpažinti D. kūną. Jinai verkdama pasakė D. nebėra. Tuo metu buvo išvykęs darbo reikalais į užsienį, tai Lietuvoje nebuvo. Į Lietuvą grįžo (duomenys neskelbtini). Tada susiskambinęs su policijos pareigūnais sužinojo, kad tikrai yra nužudytas jo brolis D. R. gim. (duomenys neskelbtini). Gavęs leidimą pasiimti iš morgo brolio D. R. kūną, (duomenys neskelbtini) pasiėmė ir pašarvojo, o (duomenys neskelbtini) palaidojo (duomenys neskelbtini) kapinėse. Brolis D. R. gyveno atskirai, tačiau labai detaliai apie jo šeimyninius santykius papasakoti negali, nes smulkmenų nežino. Žino, kad brolis D. R. buvo susituokęs, tačiau santuoka nutraukta. Su pirma žmona turėjo sūnų M., tačiau girdėjo kalbas, kad jį norėjo įsivaikinti vyras, su kuriuo jis gyvena. Detaliu nežino. Žino, kad brolis D. R. prieš septynerius metus buvo sudaręs bažnytinę santuoką su J. F. ir kartu augino du vaikus sūnų J. R. ir dukrą V. R.. Su broliu sutarė gerai, bendraudavo, susitikdavo per bendras šventas, bendraudavo telefonu. Brolis D. R. buvo geras specialistas, dirbo suvirintoju ir labai gerai dirbo savo darbą. Brolis turėjo problemą su alkoholiu ir jinai buvo sena, tačiau anksčiau susitvarkydavo, gyveno normaliai šeimoje. Paskutiniu metu alkoholio problema buvo paaštrėjusi, tačiau nuo kada tiksliai aš nežino. Su broliu apie alkoholio problemą buvo kalbėjęs, prašė jo negerti ir žino, kad kažkurį laiką buvo užsikodavęs. Taip pat žinojo, kad brolis kažkurį laiką negyvena šeimoje, tačiau kur ir kaip gyveno nežinojo, pats nelindo klausinėti, o brolis ir jo žmona J. nepasakojo. (duomenys neskelbtini) mėnesį mirė močiutė - mamos mama, tada ir buvo susitikęs su broliu, per laidotuves. Susitikus brolis atrodė labai tvarkingai, tada net pagalvojo, kad gal vėl užsikodavo, grįžo į šeimą. Po mėnesio ir savaitės mirė jų mama, tai buvo (duomenys neskelbtini) mėnuo. Mirus mamai brolis D. R. jam paskambino, nes apie mamos mirtį sužinojo iš tetos. Pasikalbėjo apie mamos mirtį, jis jo paklausė ar atvažiuos į laidotuves, jis pasakė, kad nori dar paklausė ar gali atvažiuoti jo paimti iš (duomenys neskelbtini). Paskui sukalbėjo, kad bandys, nes turi reikalų ir kažką panašaus. Kai rūpinosi laidotuvėmis tai jo kalbų labai nesureikšmino ir tiksliai persakyti negali. Taigi su broliu D. R. paskutinį kartą buvo susitikęs per močiutės laidotuves. Per mamos laidotuves buvo atvažiavusi brolio D. R. žmona J. F. su vaikais, tačiau apie brolį daug nekalbėjo, o ir tada nebuvo kaip, nes tvarkė laidotuvių reikalus. J. minėjo, kad buvo susitikusi su D., tiksliau, kad jį matė. Brolio D. R. nematė pusę metų, žino, kad jis buvo išėjęs iš šeimos, tačiau kur ir kaip gyveno nežino, o be to pats D., kad negyvena šeimoje nesakė. Nežino nieko ir apie brolio D. draugus, su kuriais jis paskutiniu metu bendravo. Dėl brolio D., kuris jam buvo likęs artimiausiais žmogus likęs, mirties, jaučia didelę netektį, skausmą, moralinę žalą. Ar dėl brolio nužudymo reikš civilinį ieškinį dar neapsisprendė, apie tai praneš vėliau, aptaręs tai ir su brolio D. žmona. Ši nelaimė juos suartino, nes jai likus vienai likus auginti du vaikus sunku ir jaučiasi palūžusi, nes tai pastebėjo per brolio laidotuves. J. F. gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau tiksliai adreso nežinau, nes važiuoja ir nuvažiuoja (b.t. 1 b.l. 48-49).

(duomenys neskelbtini) apklausos metu liudytojas M. P. parodė, kad jis dirba PC „I.“, esančiame (duomenys neskelbtini) kasininku pardavėju. (duomenys neskelbtini) iš savo namu ėjo į minėtą prekybos centrą, prie vienintelio pirkėjams skirto įėjimo, pamatė lauke du vyrus. Tuos vyrus iš matymo pažino, nes jie dažnai apsipirkinėja tame prekybos centre. Pirmasis vyras buvo apie penkiasdešimt penkių metu amžiaus, apie 180 ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, pliktelėjęs, trumpu žilu plaukų. Jis vilkėjo tamsią striukę ir mėlynas džinsines kelnes. Antras vyras apie keturiasdešimt penkių metų amžiaus, apie 180 ūgio, lieso kūno sudėjimo. Jis vilkėjo tamsią striukę su gobtuvu ant galvos, tamsias kelnes. Antrą vyrą dažnai mato prie PC „R.“ (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jo plaukai yra tamsūs. Vyrai buvo akivaizdžiai neblaivūs, tačiau draugiškai nusiteikę. Jie vienas kitą buvo apsikabinę per pečius ir draugiškai kažką kalbėjo. Girdėjo kaip antrasis vyras sakė einam į parduotuvę. Tuomet pats įėjo į PC „I.“ ir nuėjo dirbti. Daugiau nieko įtartino nematė ir negirdėjo. Tik vėliau apie (duomenys neskelbtini) val., išgirdo kažkokį sujudimą ir iš nepažįstamo į prekybos centrą užėjusios pirkėjo vyro, sužinojo, kad lauke prie prekybos centro, guli galimai nudurtas vyras. Iš to vyro pasakojimo suprato, kad galimai nužudytas apklausoje pirmuoju minimas vyras. Daugiau nieko apie šį įvykį papasakoti negali ir šiuo metu papildyti negali (b.t. 1 b.l. 76-77).

(duomenys neskelbtini) apklausos metu liudytojas M. P. parodė, kad prie anksčiau duotų savo parodymų, nori paaiškinti, kad jis PC „I.“, esančiame (duomenys neskelbtini), dirba apie 7 mėnesius. (duomenys neskelbtini) buvo jo darbo diena nuo 8.00 val. iki 20.00 val. Kadangi darbo vieta yra netoli mano namų, tai (duomenys neskelbtini) val. buvo išėjęs į namus, užvalgyti, nes žinojo, kad reikės ilgiau padirbėti, padėti bendradarbiams. Grįžtant į parduotuvę apie (duomenys neskelbtini) val. prie parduotuvės matė stovinčius rajono vyrukus, kurie beveik kas dieną girti. Tuos vyrukus gerai iš matymo žino, nes jie buvo parduotuvės klientai ir kasdien slankiodavo šalia PC „I.“ ir PC „R.“, kurie yra šalia. Vyriškių vardų, pavardžių nežino ir negirdėjo kaip jie vienas kitą vadintų. Kaip jau minėjo savo ankstesnėje apklausoje, einant į parduotuvę vyriškius matė susikabinusius, stovėjo vienas priešais kitą. Matėsi, kad gerokai įkaušę. Vienas iš vyriškių, kuris vėliau buvo rastas pridurtas buvo daugiau išgeriantis, nes jį matydavo dažniau girtą. Vyriškis, kuri apibūdino aukštesnio ūgio, nors sakytų jie vienodo ūgio, tik vienas buvo su striukės gobtuvų, todėl atrodė aukštesnis. Vyriškis, kuri įvardijo kaip aukštesnį pražilęs, su vešliais, ilgais ūsais lyg ir turėjo šeima. Tą vyriškį buvo sutikęs prieš mėnesį už parduotuvės, išėjęs parūkyti. Vyriškis ėjo pro šalį ir pamatęs jį, jis stabtelėjo. Jis tuo metu ėjo su jaunu vyriškiu, kuri pristatė kaip savo sūnų. Taip pat paminėjo, kad tas pristatytas jam jaunas vyriškis, sūnus gyvena užsienyje. Norėtų papildyti dar tai, kad vyriškiai į parduotuvę užėję nebuvo. Taip pat papildytų ir tai, kad vyriškiai dažnai būdavo trise. Prie parduotuvės įėjimo negerdavo, bet už parduotuvės buvo jų pastovi vieta. Pamena, kad vyriškis, kuris buvo nudurtas, buvo atėjęs į parduotuvę (duomenys neskelbtini), buvo atėjęs ryte vienas, nieko nepirko, praėjo pro kasą ir tiek. Vakarais į parduotuvę ateina mažiau žmonių. Kai grįžo į parduotuvę į kasą nebesėdo dirbti, parduotuvėje buvo nedaug žmonių, buvo ramu. Neužilgo į parduotuvę atėjo vyriškis ir pasakė, kad lauke padurtas žmogus. Tai tiek dar gali paaiškinti, jei prisimins ką daugiau praneš (b.t. 1 b.l. 78-79).

Iš (duomenys neskelbtini) asmens parodymo atpažinti pagal jo nutrauką protokolo matyti, kad atpažįstantysis M. P., pareiškė, kad iš jam pateiktų atpažinimui 6 asmenų fotonuotraukų jis atpažįsta asmenį, pažymėtą skaičiumi Nr. 4 (R. O.), kaip asmenį, kuris (duomenys neskelbtini) val., buvo su dar vienu vyriškiu, vilkinčiu mėlynos spalvos striuke ir buvo su gobtuvu. Abu buvo girti, susikabinę, kažką kalbėjo. Vyrą nuotraukoje atpažįsta pagal veido formą, tai, kad galvos priekis praplikęs ir iš ūsų formos ir tai, kad ūsai buvo pražilę (b.t. 1 b.l. 80-83).

Iš (duomenys neskelbtini) asmens parodymo atpažinti pagal jo nutrauką protokolo mastyti, kad atpažįstantysis M. P. pareiškė, kad iš jam pateiktų atpažinimui 6 asmenų fotonuotraukų jis atpažįsta asmenį, pažymėtą skaičiumi Nr. 2 (D. R.), tai asmuo, kuris (duomenys neskelbtini) val., stovėjo prie parduotuvės „I.“, adresu (duomenys neskelbtini) su dar vienu asmeniu, kurie buvo girti ir susikabinę. Nuotraukoje Nr. 2 asmuo tada vilkėjo mėlynos spalvos striuke ir buvo su gobtuvu. Šis asmuo jam žinomas iš matymo, nes dažnas parduotuvės klientas (b.t. 1 b.l. 84-87).

(duomenys neskelbtini) apklausos metu liudytoja R. B. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Pagal gyvenamą vietą jai patogiausia apsipirkti yra prekybos centras „I.“, esantis (duomenys neskelbtini) gatvėje arba prekybos centras „R.“ (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tiek prie vienos, tiek prie kitos parduotuvės mato, kad buriuojasi asocialus vyrai, kurie dažniausiai būna girti. (duomenys neskelbtini) m. gruodžio mėnesį dienos tiksliai nepasakys, susiskambino su sūnaus žmona K., kuri taip pat gyvena (duomenys neskelbtini). Bekalbant ji pasakė „nu va prie mūsų parduotuvės „I.“ vakare buvo nužudytas žmogus“. Dar paminėjo panašiai, kad tai įvyko tuo metu kaip ir ji apsipirkinėjo parduotuvėje. Taip sūnaus žmona pasakė, nes žinojo, kad ji buvo parduotuvėje ir eidama iš parduotuvės užėjo pas juos į svečius, pasisveikinti su anūkais. Kai marti jai apie tai pasakė, ji pradėjo atkurti matytus vaizdus. Prisiminė, kad tuo metu, tai buvo apie (duomenys neskelbtini) val., parduotuvėje žmonių nebuvo, bent ji jų nesutiko. Prisimena, kad įeinant į parduotuvę lauke matė stovinčius du vyrus, kurie kalbėjosi. Matė vyrai vilkėjo striukėmis, vieno striukė buvo šviesesnė kito tamsesnė ir jis dar buvo užsidėjęs ant galvos gobtuvą. Apsipirkus eidama iš parduotuvės tuos du vyrus jau matė parduotuvės išėjimo prieangyje, jie stovėjo prie daiktų saugojimo spintelių. Atkreipė dėmesį, kad vyrai buvo vienas kitą suėmę už pečių. Vyriškiai stovėjo jai šonų, todėl jų veidų neįsidėmėjo, atkreipė dėmesį, kad vyriškis su tamsesne striuke smulkesnis, o su šviesia striuke stambesnis ir aukštesnis. Praeinant išgirdo vieną frazę iš vyriškių pusės „ar baigsi prašinėt iš manęs pinigų“. Išėjus iš parduotuvės ir perėjus gatvė, išgirdo bildesį. Atsisukusi pamatė, kad iš prie parduotuvės matytų vyriškių vienas nugriuvęs, tačiau kuris negali pasakyti, nes iš tolo jau nematė. Manydama, kad girti susistumdė, neišlaikė pusiausvyros ir nugriuvo. Nekreipdama dėmesio nuėjo sau ir užėjo pas sūnų į svečius. Tada stovinčių vyriškių neįsidėmėjo, jų veidų net gerai nematė, todėl atpažinti negalėtų. Daugiau nieko paaiškinti negali (b.t. 1 b.l. 109-110).

(duomenys neskelbtini) apklausos metu liudytojas V. J. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Jo pravardė yra „ū.“. Niekur nedirba, todėl turi daug laisvo laiko. Jis asmeniškai dažniausiai būna prie parduotuvės „R.“, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Šioje vietoje dažnai susitinka ir bendrauja su D. (pavardės nežino, kiek žino jo pravardė „Z.“), taip pat pabendrauja su vadinamu „k.“ (jo vardas T., pavardės nežino), taip pat ateina ir įvairūs „pijokėliai“, bet jų asmens duomenų nežino. Vakar, t. y. (duomenys neskelbtini) val., jis išėjo iš savo namų. Išėjęs iš namų iš karto nuėjo prie parduotuvės „R.“, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Prie parduotuvės susitiko D. ir R. (pavardės nežino). D. yra jo „sugėrovas“, jį pažįsta maždaug metus laiko, tiksliai neprisimena. Tuo metu tiek D., tiek R. buvo blaivūs ir tiesiog laukė, kol atidarys parduotuvę. Parduotuvė „R.“ atsidaro nuo 8 val. Taigi jis priėjo prie D. ir R. ir pradėjo visi kalbėtis bei tokiu būdu laukė, kol atsidarys parduotuvė. Tik susitikę nieko negėrė, visi buvo blaivūs. Atsidarius parduotuvei D. nuėjo ir nupirko kažkiek butelių alaus, kiek ir kokio alaus nupirko D., nežino, nes su juo į parduotuvę nėjo. Alų D. pirko R. Išėjęs iš parduotuvės D. palydėjo R. iki namų, o jis ir toliau laukė prie parduotuvės. Po kažkiek laiko prie jo grįžo tik D., R. jau nebuvo. Grįžęs D. atsinešė 1 butelį alaus „V.“, 1 litro talpos, 7,5 % stiprumo. Tada D. jam pasiūlė kartu išgerti tą alų ir taip jie pradėjo gerti. Kai pradėjo gerti galėjo būti apie (duomenys neskelbtini) val. Jis sutiko ir abu nuėjo prie „P.“ kioskelio (jis yra visai prie pat įėjimo į „R.“ parduotuvę) ir gėrė tą alų. Gėrė su D. dviese, niekas prie jų atėjęs nebuvo. Kai išgėrė tą butelį alaus, D. nuėjo į parduotuvę ir dar nupirko alaus. Po to prisimena, kad geriant prie to pačio „P.“ kioskelio prie jų priėjo kažkoks senis (jį matė pirmą kartą, todėl asmens duomenų nežino). Tas senis pradėjo kalbėtis su D., pasakė, kad laukia (duomenys neskelbtini) val., kol atsidarys paštas ir jis galės pensiją atsiimti. Tas senis turėjo „fleškutę“ degtinės ir davė tos degtinės atsigerti ir D., ir jam. Tas senis su jais pabuvo gal apie 30 min., tiksliai laiko nurodyti negali. Bet visi trys išgėrė tą „fleškutę“ degtinės ir senis išėjo. O jis ir D. ir toliau buvo prie to kioskelio, kartais pasivaikščiodavo po automobilių stovėjimo aikštelę, bet ir toliau gėrė alų. Taip pat prisimena, kad apie pietus buvo nuėjęs iki namų papietauti. D. liko prie parduotuvės „R.“. Papietavęs vėl nuėjo iki „R.“ parduotuvės ir susitiko su D. Lyg tai D. buvo vienas ir jo laukė. Kai po pietų vėl susitiko su D. ką tiksliai veikė pasakyti negali, nes neprisimena. Tiesiog stūmė laiką. Galėjo dar gerti alaus, galėjo vaikščioti po rajoną, gal buvo kažką susitikę eidami, bet tikrai neprisimena. Vakar buvo tikrai girtas, todėl nieko ir neprisimena. Prisimena tik tiek, kad su D. buvo prie tos pačios „R.“ parduotuvės. Paskutinis momentas iš vakar dienos, kurį prisimena ir yra kai jis su D. yra prie „R.“ parduotuvės. Kada, kur ir kaip jis su D. išsiskyrė ir kaip grįžo į namus, nes juose miegantį rado policijos pareigūnai, tikrai neprisimena. Kaip minėjo buvo girtas. Apie tai, kad D. yra nužudytas sužinojo iš policijos pareigūnų, kurie atvažiavo pas jį į namus. Rajone kalba, kad D. buvo papjautas prie „I.“ parduotuvės, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tačiau kas papjovė D. rajone nekalba (b.t. 1 b.l. 93-95).

(duomenys neskelbtini)apklausos metu liudytoja R. O. parodė, kad yra R. O. žmona. Jai tyrėja išaiškino liudytojos teises ir pareigas, visas savo teises ir pareigas suprato. Taip pat tyrėja papildomai išaiškino teisę atsisakyti duoti parodymus arba neatsakyti į tam tikrus klausimus, kadangi įtariamasis šioje ikiteisminio tyrimo byloje yra jos vyras. Suprato šią savo teisę ir ja pasinaudodama atsisako duoti parodymus šioje ikiteisminio tyrimo byloje. Nori papildyti, kad duoti parodymus atsisako dėl to, kad labai bloga sveikatos būklė, blogai jaučiasi, jai visiškai negalima stresuoti. Taip pat duoti parodymus atsisako ir dėl to, kad pati apie tai ką padarė jos vyras net ir nežino, tiesiog jis užvakar, t. y. (duomenys neskelbtini) vėlai vakare (laiko nurodyti negali) grįžo į namus visiškai girtas, atsigulė į lovą ir užmigo. Ji tuo metu jau beveik miegojo, su vyru nebendravo visiškai ir iš arti jo nematė. O kitą rytą, t. y., (duomenys neskelbtini) val., vyras išėjo į darbą, o kai jis grįžo iš darbo jos namuose nebuvo. Kai (duomenys neskelbtini) val. grįžo į namus, iš karto atvažiavo policijos pareigūnai ir jie sulaikė jos vyrą R. O.. Taigi su juo pabendrauti nepavyko, dėl šios priežasties nieko ir nežino. Į klausimą kada (duomenys neskelbtini) iš namų išėjo mano vyras ir kaip jis buvo apsirengęs, gali atsakyti. (duomenys neskelbtini) val. R. kaip visada išėjo į darbą, o į namus kaip sakė grįžo vėlai vakare (tikslaus laiko nežino, galėjo būti galbūt tarp 20 val.– 21 val., gal dar vėliau). (duomenys neskelbtini) iš namų R. išėjo apsirengęs mėlynos spalvos trumpą rudeninę striukę, languotais marškiniais, mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, avėjo juodos spalvos sportinio tipo bateliais (firmos nežino). Su savimi R. turėjo juodos spalvos vyrišką rankinę per petį, kurioje laiko savo asmeninius daiktus, t. y., sumuštinių dėžutę, kažkokį buteliuką atsigerti, peilį. Tą peilį R. visuomet nešiodavosi su savimi, tiesiog buvo sakęs, kad kai eina į darbą iš (duomenys neskelbtini) mikrorajono visada leidžiasi kalnu ir tuo keliu eidamas vis sutinka kokių įtartinų žmonių, be to ten nėra saugu vaikščioti, tai jis nešiodavosi tą peilį savigynai. Mačiusi tą peilį, to peilio rankena yra juodos spalvos plastikinė, o geležtė metalinė. Tas peilis būdavo įdėtas į žalios spalvos dėklą. Peilis yra apie 20 cm ilgio ir jį vakar kratos jų namuose metu pasiėmė policijos pareigūnai. R. taip pat turi ir mažą juodos spalvos vyrišką rankinę per petį, bet nei pirmadienį (duomenys neskelbtini), nei antradienį (duomenys neskelbtini), vyras tos rankinės nepasiėmė, ji yra namuose. O kur yra vyro ta didesnė juodos spalvos rankinė, apie kurią prieš tai pasakojo, nežino, namuose jos nėra. Gal būt vyras ją palikęs darbe, savo asmeninėje spintelėje. Kur yra vyro mėlynos spalvos striukė bei languoti marškiniai nežino, namuose jų taip pat nėra. Vyro mėlynos spalvos džinsines kelnes bei tuos juodus batus, policijos pareigūnai vakar pasiėmė kratos metu (b.t. 1 b.l. 98-99).

(duomenys neskelbtini) apklausos metu liudytojas E. R. parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, t.y. netoli prekybos centro „I.“, esančio (duomenys neskelbtini). Šiame prekybos centre apsipirkinėja beveik kasdien(duomenys neskelbtini), pirmadienį, apie (duomenys neskelbtini) val., važiuodamas automobiliu „Opel Vivaro" (duomenys neskelbtini) pusės, sustojo prie minėto prekybos centro, ketindamas apsipirkti. Sustojęs automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie įėjimo į prekybos centrą, ir eidamas apsipirkti, paėjęs porą metrų pamatė ant nugaros gulintį nepažįstamą vyriškį, kuris, kaip atrodė, knarkė. Jis gulėjo maždaug 10 metrų atstumu nuo parduotuvės, įstrižai įėjimui į parduotuvę, jo galva buvo nukreipta į (duomenys neskelbtini)gatvės pusę. Matė, kad vyras buvo plikas, nebuvo užsidėjęs nei kepurės, nei kapišono, vilkėjo tamsią striukę, tiksliai nežino ar juodos spalvos, ar mėlynos, mūvėjo kažkokias tamsias kelnes. Jo striukė buvo užsegta. Toje vietoje buvo apšvietimas tik gatvės žibintų ir nuo parduotuvės apšvietimo, jis buvo pakankamai silpnas, todėl visko gerai nematė. Priėjus arčiau prie šio vyriškio, jokių kitų žmonių šalia nematė, jei ir buvo netoliese žmonių, tai jie galėjo nebent eiti iš kitos pusės į parduotuvę. Kadangi buvo vakaras, šalta, pagalvojęs, kad žmogus gali būti girtas ir nukritęs ant žemės, nenorėdamas, kad jis sušaltų, priėjęs prie jo paklausė: ar gyvas? Žmogus neatsakė, tik išgirdo garsą, panašų į knarktelėjimą, ir pagalvojo, kad jis girtas miega, ir tada iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurį nurodė asmens duomenų pažymoje, apie (duomenys neskelbtini) val., paskambino Nr. 112 į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad guli ant gatvės žmogelis. Kalbant telefonu, atsakinėjo į įvairius operatorės užduodamus klausimus. Jai nurodžius prieiti arčiau gulinčio vyro, priėjo prie jo ir pamatęs ant jo lūpų galimai kraujo lašelius, pasakė operatorei, kad vyras galimai sumuštas, turbūt gavęs smūgį į veidą. Išgirdo, kad šio žmogaus knarkimo - oro įkvėpimo garsai retėja, ir apie tai pasakė telefonu; tada operatorė nurodė pabandyti atlošti šiam žmogui galvą, kad jam būtų lengviau kvėpuoti, taip pabandė padaryti. Dar kalbant telefonu, išgirdo, kad šis žmogus nustojo knarkti, atrodė, kad jis nebekvėpuoja, ir apie tai pasakė operatorei. Tada, laukiant, kol atvyks greitoji, jam nurodė daryti širdies masažą bei, įjungus telefono garsiakalbį, ji pradėjo skaičiuoti širdies masažo daryti ritmą. Darė šiam vyrui širdies masažą per jo vilkimą striukę. Buvo dar priėjęs anksčiau matytas, bet nepažįstamas smulkaus sudėjimo jaunuolis, vilkėjęs geltonos - juodos spalvų striukę, jų išsidėstymo gerai neprisimena, ir ant galvos matėsi galimai tamsaus bliuzono gobtuvas. Šis jaunuolis pasakė, kad ką tik, prieš dvi minutes, buvo įėjęs į parduotuvę, nieko nematė, o kai dabar išėjo iš parduotuvės, pamatė kraujo lašus lauke prie parduotuvės durų ir jį, gaivinantį žmogų. Vienam bedarant minėtam vyriškiui širdies masažą, atvažiavo maždaug už 10-15 minučių greitoji, priėję medikai perėmė vyro gaivinimą, ir kai jie atidengė šio vyro vilkėtus rūbus, kad prijungti gaivinimui skirtą aparatūrą, išgirdo, kaip moteris medikė pasakė, kad yra durtinė žaizda. Jai tai pasakius, kadangi stovėjo šalia, pamatė žaizdą vyro krūtinėje, širdies srityje. Žaizda buvo plati, atsivėrus, bet bėgančio kraujo nepamatė. Medikai gaivino šį žmogų, jis ir kiti žmonės stovėjo šalia. Kai medikai konstatavo šio vyriškio mirtį, nuėjo į parduotuvę apsipirkti, kaip ir planavo, ir išgirdęs tarp parduotuvės salės darbuotojų - vaikino ir merginos, buvusių skyriuje prie vaisių ir daržovių, pokalbį apie minėtą įvykį, pasakė jiems, kad vyriškis mirė. Tada salėje dirbusi mergina pasakė: dabar jam bus mišios. Tada aš nustebęs paklausiau: kam? Mergina pasakė, kad prieš pat įvykį parduotuvės prieangyje įvyko susistumdymas tarp dviejų vyriškių, neįvardindama jų asmens duomenų. Darbuotojos neklausė, ar ji pažįsta tuos du besistumdžiusius vyrus, ji pati apie tai nesakė. Kai apsipirkęs išėjo iš parduotuvės, pamatė jau atvykusius policijos pareigūnus, prie jų priėjo, ir pasakė, kad iškvietė greitąją med. pagalbą ir kad parduotuvės darbuotoja minėjo, kad buvo parduotuvės prieangyje kažkoks susistumdymas. Vienas iš pareigūnų nuėjo iškart į parduotuvę. Matė, kad su pareigūnais bendravo ir parduotuvės apsaugos darbuotojas, ir paskui bendraujant abiem su pareigūnais, pasakius, kad vaizdo kameros turėjo užfiksuoti įvykį, ir prisimena, kad apsaugos darbuotojas pasakė, kad vaizdo kamerų, fiksuojančių lauką, nėra. Pareigūnams užsirašius jo asmens duomenis, nuvažiavau namo (b.t. 1 b.l. 101-104).

(duomenys neskelbtini) apklausos metu liudytojas S. T. parodė, kad dirba UAB „P.“ vyr. mechaniku- energetiku. R. O. taip pat dirba bendrovėje tekintoju - frezuotoju. R. O. bendrovėje dirba apie dešimt metų. R. O. kaip darbuotojas labai geras specialistas, savo darbą puikiai išmano, tačiau dėl alkoholio truko atsakomybės darbui. R. O. problema su alkoholiu žinoma, kad sena, tai yra jis geria nesaikingai jau seniai. Kalbant pačiam su juo dėl šios problemos, pats R. O. sakydavo, kad geria daug. R. O. kai užgerdavo, tai tris - keturias dienas. Pažymėtų tai, kad R. O., kad ir girtas, bet į darbą visada ateina. Matydamas, kad R. O. girtas visada nuo darbo nušalindavo. Paskutinius du mėnesius R. O. negėrė, tai buvo pastebėję visi, netgi ji pagirdavo, kad jis šaunuolis gali ir kitaip, tai yra negerti. (duomenys neskelbtini) R. O. buvo darbe ir su juo bendraujant buvo blaivus. R. O. dirba ceche, jo darbo vieta atskirta, tačiau matoma. Tą dieną R. O. matė iki 15.30 val., darbo valandos jų nuo 7.30 val. iki 16.30 val. Antradienį R. O. į darbą atėjo pavėlavęs, buvo apie 8.30 val. Jis atėjo į cechą buvo su darbiniais rūbais. Jis tuo metu buvo ceche ir iš karto pamatė, kad R. O. girtas, tai yra jis jau nuo ryto buvo gerai girtas. Tai pamatęs iš karto nušalino jį nuo darbo. Pasakė, kad išeitų iš darbo vietos ir ateitų kai išsiblaivys, dar prašė suforminti atostogas, bet atsakė, kad ne ir jis neprieštaravęs išėjo. Būdavo situacijų, kad jam girtam liepiama išeiti, bet jis ginčijasi, kad gali dirbti. Šiaip tai jis buvo ramus žmogus. Darbe, kolektyve jokių su juo konfliktų nebuvo, nes jis nebuvo agresyvus. Ką pirmadienį ir antradienį R. O. vilkėjo nematė ir negali pasakyti. Yra matęs R. O. vilkinti rudeninę striukę mėlynos spalvos, taip pat matė su žiemine rudos spalvos ir dažniau matydavo vilkint džinsais. Taip pat matė, kad R. O. nešiojosi vyrišką rankinę, tačiau kokios spalvos pasakyti negali, nes nekreipė į tai dėmesio. Aplinkybės, kad R. O. nešiodavosi peilį jam nežinomos ir tai nei patvirtinti, nei paneigti negali, nes niekas iš bendradarbių apie tai nekalbėjo. Pats R. O. kaip supranta apie tai niekam nieko nesakė ir nepasakojo. Po įvykio darbe niekas taip pat apie tai, kad R. O. nešiojosi peilį neminėjo. Darbo vietoje yra rūbinė ir darbuotojai atėję į darbą persirengdavo darbiniais rūbais. R. O. antradienį, kai buvo išprašytas iš darbo darbinius rūbus paliko rūbinėje ir išėjo, palikęs savo spintelę atrakintą. Antradienį atėjus R. O. į darbą pastebėjo, kad buvo nubrozdinta kakta, ko pirmadienį nebuvo, daugiau jokių įtartinų aplinkybių nepastebėjo. R. O. draugų nežino ir apie tai nieko negali pasakyti. Po paskleistos žinios apie R. O. per televiziją, vienas darbuotoju R. V. minėjo, kad matydavo, kaip R. O. sveikindavosi, su asocialiais asmenimis, kurie stovėdavo prie parduotuvių (b.t. 1 b.l. 106-107).

Iš (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti prie parduotuvės „I.“ adresu (duomenys neskelbtini). Prie parduotuvės įėjimo lauke matomi pavieniai kraujo lašai, kurių tarpduryje nėra. Pavieniai lašai matomi link šalia vejos, esančio asfaltuoto pėsčiųjų takelio. Apie 20 metrų nuo pastato siena link gatvės, šalia pėsčiųjų takelio matomas vyriškio lavonas. Įvykio vietos apžiūros metu paimta: šiukšlių maišas, kuriame 1 litro butelis plastikinis, dvi skardinės, vienas stiklinis 0,5 litro, visi „W.“, skardinė nuo energetinio gėrimo, stiklinis degtinės „D. 1 litro talpos butelis be kamštelio, du tušti plastikiniai indeliai ant, kurių matomas užrašas „C.“ degtinė, peilis, kvapo pėdsakai, kraujo pėdsakai, mobilaus ryšio telefonas, žiebtuvlis, 75 cnt. (b.t. 1 b.l. 6-13).

Iš (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti daiktai, paimti (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros metu, - žiebtuvėlis monetos, medžiaginis dėklas, kuriame yra mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ be galinio dangtelio (b.t. 1 b.l. 116-121).

Iš (duomenys neskelbtini) VTMT (duomenys neskelbtini) skyriaus teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. R. mirė nuo kiauryminio durtinio-pjautinio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo su širdies pažeidimu. Tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu į kairės krūtinplėvės ir širdiplėvės ertmės. širdies tamponada krauju. D. R. mirtis galėjo įvykti prieš l-4 valandas iki lavono apžiūros įvykio vietoje. Tam neprieštarauja įvykio vietoje užfiksuoti lavoniniai reiškiniai. Kiauryriminis durtinis-pjautinis krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimas su durtine-pjautine odos žaizda kairėje krūtinės pusėje, kairių V-VI šonkaulių, širdiplėvės ir širdies pažeidimais D. R. padaryti duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti ir peilis vieno smūgio pasėkoje. Kitokių sužalojimų D. R. kūne nėra. D. R. lavonu kraujyje rasta 3,96 %, šlapimo 3,99 % etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį. D. R. lavono kraujyje amfetaminų, amitriptilino, benzodiazepinų, difenhidramino, fenotiazinų, kokaino ir jo metabolitų, metamizolio, opiatų nerasta. Slapime amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, efedrino, fenotiazinų, metamizolio nerasta. Imuninės analizės duomenimis kokaino ir jo metabolitų. opiatų, tetrahidrokanabinoliu karboksi rūgšties šlapime nerasta. D. R. kūne pomirtinių sužalojimų nėra. Sužalojimo lokalizacija neprieštarauja tam, kad tokį sužalojimą D. R. galėtų pasidaryti ir pats. Sužalojimų rankose, kurie galėjo būti padaryti ginantis, nėra. Po patirto sužalojimo iki sąmonės netekimu dėl nukraujavimo D. R. galėjo atlikti valingus veiksmus. Esant tokiam širdies sužalojimui tikėtina, kad D. R. mirtis galėjo įvykti keletos-keliolikos minučių bėgyje po patirto sužalojimo. Sužalojimo padarymo metu D. R. galėjo būti tiek vertikaliojo, tiek ir horizontalioje padėtyse. Nurodyti sužalojimo padarymo jėgos skaitmeninės išraiškos, nėra galimybės. Pažeidimai rūbuose atitinka kūne rastą sužalojimą. Ar po mirties buvo keičiama D. R. lavono padėtis, duomenų nėra. Autopsijos metu D. R. lavono vidaus organuose liguistų pakitimų nerasta (b.t. 1 b.l. 24-30).

Iš (duomenys neskelbtini) reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad VTMT (duomenys neskelbtini) skyriaus autopsijos pagalbinis darbuotojas G. Š. pateikė D. R. rūbus: pirštines, kepurę, striukę, bliuzoną, megztinį, marškinėlius, džinsines kelnes, batų porą, kojines, apatines kelnes, kelnaites (b.t. 1 b.l. 113-115).

Iš (duomenys neskelbtini) daiktų apžiūros protokolo matyti, kad šie daiktai buvo apžiūrėti (b.t. 1 b.l. 122-136).

Iš (duomenys neskelbtini) kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą pas R. O. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) buvo rasta ir paimta: striukė, batai, kelnės, 2 peiliai (b.t. 2 b.l. 81-84).

Iš (duomenys neskelbtini) kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą pas R. O. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) buvo rasta ir paimta: metalinis buteliukas, tamponas su biologiniais pėdsakais (b.t. 2 b.l. 97-104).

Iš (duomenys neskelbtini) LP Kriminalistinių tyrimo centro DNR specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant pateikto tirti butelio, tiriant pažymėta Nr. l, paimto (duomenys neskelbtini) apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. l), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateikto tirti butelio, tiriant pažymėto Nr. 2, paimto (duomenys neskelbtini) apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 2), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 3), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateikto tirti butelio, tiriant pažymėta Nr. 3, paimto (duomenys neskelbtini) apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 4), tinkamų asmens tapatybei nustatytu tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su R. O. genotipu; rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 5). netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Tikimybė. kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų R. O. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000000000002 proc. Ant pateiktos tirti skardinės, tiriant pažymėta Nr. 1. paimtos (duomenys neskelbtini) apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. d). tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nepriklausančių D. R., R. O.. Ant pateiktos tirti skardinės, tiriant pažymėtos Nr. 2. paimtos (duomenys neskelbtini) apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini) rasta vyro biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. T), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su D. R. genotipu. Tikimybė. kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų D. R. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000000008 proc. Ant pateiktos tirti skardinės, tiriant pažymėtos Nr. 3, paimtos (duomenys neskelbtini) apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. S), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateikto tirti indelio, tiriant pažymėta Nr. l. paimto (duomenys neskelbtini) apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 9. Nr. 10), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. nepriklausančių D. R.. R. O. ir vyrui, kurio biologinių pėdsakų rasta ant skardinės, tiriant pažymėtos Nr. l. Ant pateikto tirti indelio, tiriant pažymėta Nr. 2. paimto (duomenys neskelbtini) apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. l l), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta vyro biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 12).. tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nepriklausančių D. R., R. O. ir vyrams, kurių biologinių pėdsakų rasta ant skardinės, tiriant pažymėtos Nr. 1. ir indelio, tiriant pažymėta Nr.1. Ant pateikto tirti peilio, tiriant pažymėta Nr. 3, paimto (duomenys neskelbtini) apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 211), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 21), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateikto tirti tampono su nuoplova. padaryta (duomenys neskelbtini) apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su R. O. genotipu. Ant pateikto tirti peilio, tiriant pažymėta Nr. 1. paimto (duomenys neskelbtini) atliekant kratą R. O. bute, (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. lo). netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 12), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateikto tirti peilio, tiriant pažymėta Nr. 2. paimto (duomenys neskelbtini) atliekant kratą R. O. bute, (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 18, Nr. 19), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateiktos tirti R. O. striukės, paimtos (duomenys neskelbtini) atliekant kratą R. O. bute, (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 22), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateiktų tirti R. O. trijų porų batų ir džinsinių kelnių, paimtų (duomenys neskelbtini) atliekant kratą R. O. bute, (duomenys neskelbtini), kraujo nerasta. Ant pateiktų tirti dviejų tamponų su R. O. panagių turiniu, paimtų (duomenys neskelbtini) lyginamųjų pavyzdžių paėmimo protokolu, rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. O. genotipu (b.t. 1 b.l. 149-155).

Iš (duomenys neskelbtini) LP kriminalistinių tyrimų centro skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant tirti pateikto metalinio buteliuko, paimto (duomenys neskelbtini) atliekant kratą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. l), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant metalinio buteliuko, paimto (duomenys neskelbtini) atliekant kratą (duomenys neskelbtini), rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su R. O. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirta R. O. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000000002 proc. (b.t. 1 b.l. 180-181).

Iš (duomenys neskelbtini) LP kriminalistinių tyrimų centro skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad rankų pėdsakai ant objektų, paimtų (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūros metu, netinkami asmeniui identifikuoti (b.t. 1 b.l. 157-158).

Iš (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirta D. R. durtinė-pjautinė odos žaizda ir jos projekcijoje esantis durtinis - pjautinis šonkaulių kremzlių sužalojimas yra nepadaryti tirti pateiktais peiliais, paimtais (duomenys neskelbtini) kratos R. O. bute, (duomenys neskelbtini) metu ir nepadaryti peiliu, paimtu įvykio vietos apžiūros metu (b.t. 1 b.l. 169-175).

Iš (duomenys neskelbtini) savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „R.L.“ apsaugos vadovė L. Š. pateikė UAB „R.L.“ parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) dienos vaizdo kamerų įrašus, įrašytus į DVD kompaktinę plokštelę „Acme“ (b.t. 1 b.l. 188-189).

Iš (duomenys neskelbtini) kompaktinio disko apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta „Acme“ DVD kompaktinė plokštelė paimta (duomenys neskelbtini) reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš UAB “R.L.“ apsaugos vadovės L. Š.. Įdėjus kompaktinę plokštelę į stacionaraus kompiuterio kompaktinių plokštelių leistuvą ir atidarius kompiuteryje esančią laikmenos ikona su užrašu „DVD RW Drive“. Atidarius laikmena matomos skaitmenines laikmenas su pavadinimais: „zmog1.mp4“; „zmog2.mp4“; „zmog3.mp4“; „zmog4.mp4“; „zmogzudystėpabaiga.mp4“. Atidarius skaitmeninę laikmeną pavadinimu „zmogzudystepabaiga.mp4“ per Media player programa, matomas spalvotas vaizdo įrašas 11.33 min., trukmės. Vaizdo įraše matomas R. parduotuvės įėjimas (duomenys neskelbtini). Įeina vyras apsirengęs žalios spalvos medžiaginę striukę sugaubtu, gaubtą užsidėjęs ant galvos, kelnės džinsinės tamsiai mėlynos spalvos, turi juodos spalvos kuprinę (V. J. gim. (duomenys neskelbtini) m.) prieina prie taromato ir stovi. (duomenys neskelbtini) įeina vyras apsirengęs juodos spalvos medžiaginę striukę bei ant galvos užsidėjęs bliuzono mėlynos spalvos gaubtą, kelnės džinsinės tamsiai mėlynos spalvos (vėliau nustatyta, kad tai D. R.) ir prieina prie V. J.. Jie tarpusavyje bendrauja. (duomenys neskelbtini) įeina vyras apie 60 metų amžiaus, apsirengęs juodos spalvos medžiaginę striukę, pilkos spalvos kelnėmis, galvos kakta praplikusi, kairėje pusėje turi per petį juodos spalvos krepšį, o dešinėje rankoje turi baltos spalvos keturkampio formos paketą. Eina šlubuodamas (vėliau nustatyta, kad tai R. O. gim. (duomenys neskelbtini) m.) link taromato, kur stovi D. R. ir V. J.. (duomenys neskelbtini) R. O. prieina prie V. J. ir D. R.. R. O. bendrauja su D. R., bendraudami D. R. emocingai kažką aiškina ir (duomenys neskelbtini) R. O. šlubuodamas išeina iš parduotuvės. Prie taromanto likę V. J. ir D. R. toliau bendrauja tarpusavyje. (duomenys neskelbtini) iš parduotuvės išeina D. R. kairėje rankoje turi juodos spalvos celofaninį maišą, o V. J. toliau stovi parduotuvėje prie taromato. (duomenys neskelbtini) į parduotuvę vėl sugrįžta R. O. apsirengęs juodos spalvos medžiaginę striukę, pilkos spalvos kelnėmis, kairėje pusės turi per petį medžiaginį krepšį ir kairę ranką laiko baltos spalvos keturkampio formos paketą, pastarasis eina link prie taromato stovinčio V. J.. (duomenys neskelbtini) šlubuodamas R. O. prieina prie V. J. kalbėdamas dešinę ranką pastarąjį apkabiną ir bendrauja vienas kitą apkabinę, (duomenys neskelbtini) išeina iš parduotuvės. Vaizdo įrašo pabaiga (b.t. 1 b.l. 191-198).

Iš (duomenys neskelbtini) savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad objekto apsaugos vadovė L. Š. – Š. pateikė parduotuvės „I.“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo kamerų įrašus „Acme DVD+R“ kompaktinėje plokštelėje (b.t. 2 b.l. 1-3).

(duomenys neskelbtini) kompaktinio disko apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas oranžinės spalvos popierinis vokas, ant kurio yra užrašas „ACME DVD+R”. Atidarius voką ir matoma sidabrinės spalvos kompaktinė plokštelė ant kurios yra užrašas „ACME 4.7GB“. Įdėjus kompaktinę plokštelę į stacionaraus kompiuterio kompaktinių plokštelių leistuvą, instaliavus programinę įrangą, paleidžiamas failas pavadinimu „20171212004433“. Programoje pasirinkus funkciją „Play“ ir ekrane matomos 16 kamerų atvaizdus. Peržiūrint vaizdo įrašo matoma, kad tik kameroje Nr. 14 matomos įėjimo į parduotuvę duris, kurioje ir matosi veiksmas. (duomenys neskelbtini) val., įeina į parduotuvę vyras, apsirengęs raudonos spalvos striuke (kaip vėliau nustatyta tai liudytojas M. P.). (duomenys neskelbtini) val., matomas prie įėjimo dviejų žmonių judėjimas; (duomenys neskelbtini) val., prekybos centro įėjimas atidarytas ir matoma stovi nugara arčiau įėjimo ir ant galvos užsidėjęs striukės gaubtą vyriškis, o kitas stovi toliau nuo durų ir bendrauja. Bendraują iki (duomenys neskelbtini) val., kol įvyksta dviejų žmonių grumtynės ir jie nueina toliau nuo durų ir nieko nesimato; (duomenys neskelbtini) val., vyriškis su striukės gaubtu, matome lėtai judą nugara atgal link įėjimo durų; (duomenys neskelbtini) val. iš prekybos centro salės link įėjimo durų prieina prekybos centro darbuotojas (vyras) ir žiūri link (duomenys neskelbtini) apklausos metu įtariamasis R. O. parodė, kad kaltu neprisipažįsta ir parodo, kad (duomenys neskelbtini) į darbą išėjo apie (duomenys neskelbtini) val., ryte, nuėjus į darbą, darbe dar išgėrė su savimi atsineštos naminės degtinės apie 200 ml., dėl to, kad tą rytą atvyko į darbą neblaivus ir dar darbe išgėrė, iš darbo jį išvijo vyr. mechanikas vardu S. S. jį iš darbo išvijo į antrą pusę dienos, t. y., prieš galą darbo, tiksliau laiko nepasakys. S. jam pasakė, kad į darbą išgėręs gali neateiti. Dėl to ir išėjo kažkiek anksčiau į namus. Kadangi jo darbo vieta (duomenys neskelbtini), o pats gyvena aukštuosiuose (duomenys neskelbtini), dėl to į darbą vyksta dviem autobusais su persėdimu, perlipa prie stoties. Todėl kelintą tiksliai valandą pirmadienį t. y., (duomenys neskelbtini) grįžinėjo į namus, tiksliai pasakyti negali, bet jau buvo sutemę. Pats išlipo (duomenys neskelbtini) sustojime ir link namų ėjo pėsčiomis. Pėsčiomis nuo (duomenys neskelbtini) sustojimo link namų eiti reikia apie 15 minučių. Einant link namų ėjo (duomenys neskelbtini) pro parduotuvę „R.“, paskui pasuko į kairę pusę pro parduotuvę „I.“, tuo metu eidamas užėjęs į „R.“ nebuvo, tačiau eidamas pro parduotuvę „I.“ užėjo į parduotuvę. Kai užėjo į „I.“ jau buvo tamsu, kelinta maždaug tai galėjo būti valanda pasakyti negali, nes į laikrodį nežiūrėjo, nes laikrodžio neturi. Užėjo į parduotuvės vidų dėl to, nes parduotuvėje manė, kad sutiks kokį pažįstamą su kuriuo galėtų dar išgerti alkoholio, nes pats tuo metu pinigų su savimi neturėjo, todėl tikslu ieškodamas pažįstamų asmenų parduotuvės viduje apėjo ratą aplink salę, pasižiūrėjo, tačiau nieko iš pažįstamų asmenų nesutiko, nieko nerado, dėl to išėjo per parduotuvės duris į lauką. Išėjęs iš parduotuvės nieko tuo metu nesutiko. Išėjęs per duris pasuko į dešinę pusę link namų. Nuo parduotuvės „I.“ iki jo namų eiti pėsčiomis reikia gal apie kokias 5 minutes. Todėl tuomet tiesiai nuo parduotuvės „I.“ ir grįžo į namus. Tą dieną dėvėjo ne storą vasarinę striukę, striukė tamsios mėlynos spalvos, su savimi turėjo rankinę persimetęs per petį, avėjo džinsines mėlynas kelnes atlenktais kraštais, po striuke buvo užsidėjęs megztuką lygtai juodą, tiksliau neatsimena. Pats naudojasi mobilaus ryšio telefonu, savo mobilaus ryšio telefono numerio neatsimena, tik žino paskutinius skaičius (duomenys neskelbtini), mobiliuoju skambinau retai. Grįždamas į namus savo žmonai neskambina. Pirmadienį grįždamas į namus niekam neskambino. Paaiškina, kad tą vakarą išėjęs iš parduotuvės nieko iš pažįstamų asmenų nesutiko. Todėl su niekuo iš asmenų nebendravo. Kadangi nieko iš pažįstamų asmenų nesutiko, todėl nė su niekuo nekalbėjo, nebendravo ir nesukonfliktavo. Pats gerai atsimena pirmadienio vakarą kuomet buvo parduotuvėje. Su niekuo tą vakarą nesukonfliktavo, nė su niekuo nesusimušė ir nieko nesužalojo. Pas jį ant kaktos dešinėje pusėje yra nubrozdinimas nuo sekmadienio kai krito, atrodo, kad krito lauke ant grindinio, tas dienas gėrė, todėl nelabai atsimena kur susižalojo. Ant kairės rankos plaštakoje iš viršaus yra sužalojimai, smulkūs įbrėžimai nuo metalo drožlių atsiradę nuo pirmadienio, o patinimas ant kairės plaštakos viršaus nuo tada kai krito, krito kai tuomet susižalojo ir kaktos dešinę pusę. Pats su savimi iš daiktų dar nešiojasi mobilaus ryšio telefoną, raktus nuo darbo, nuo buto raktų nesinešioja ir piniginę. Apie patį įvykį dėl D. R. sužalojimo nieko nežino ir nieko pasakyti negali. Tokio asmens vardu D. nežino. Papildyti nieko neturi (b.t. 2 b.l. 136-137).

(duomenys neskelbtini) apklausos metu įtariamasis R. O. parodė, kad padaręs veiką pateikta įtarime pilnai pripažįsta. (duomenys neskelbtini) val., po darbo atvažiavo (duomenys neskelbtini) autobusu, atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir išlipo prie (duomenys neskelbtini). Važiuodamas iš darbo buvo jau vartojęs alkoholio, tai yra prie darbo parduotuvėje buvo nusipirkęs degtinės 200 g. ir ją išgėrė. Einant (duomenys neskelbtini) link namų praeina PC „R.“. Ar tą vakarą buvo užėjęs į R. parduotuvę neprisimena ir toliau eina yra parduotuvė I., tačiau kokioje gatvėje tiksliai pasakyti negali. Gyvena (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad buvo užėjęs į I. parduotuvę. Parduotuvėje nieko nepirko, lyg tai, kad nepirko. Išeinant iš parduotuvės su kažkuo kalbėjo. Tai buvo vyriškis, atrodo, kad buvo ne vienas vyriškis. Bekalbant su vyriškiu, pastebėjo, kad kažkas link jo iš šono greitai artėja ir jam pasirodė, kad nori smogti pečiu. Buvo jam smūgis ar ne, neprisimena. Mano, kad buvo nugriuvęs, nes jautė, kad skaudėjo kaktos dešinę pusę, dešinės kojos kelį ir suskilęs dešinės kojos nykštys. Prisimena, kad vyko pokalbis su vyriškiais prie parduotuvės „I.“. Apie ką buvo pokalbis neprisimena ir negali pasakyti. Po to prisimena, kad su tuo vyriškiu stovėjo vienas priešais kitą. Prisimena, kad labai drebėjo, tik nežino ar iš pykčio ar dar dėl kažko. Bestovint pamatė, kaip vyriškis susmuko. Dėl ko susmuko vyriškis suprato, nes dešinėje rankoje laikė peilį. Peilis buvo atlenkiamas, tai yra šone paspaudi mygtuką ir jis atsilenkia. Dar prisimena, kad pasitrynė rankas ir pamatė, kad jos kruvinos, suprato, kad jos kruvinos nuo peilio. Supratęs kas įvyko nuėjo link namų. Matomai nuo nervų, supratimo ką padarė jam daužėsi širdis Tiksliau nuėjo ne į namus o į rūsį. Rūsį turėjo alkoholio, tai jį ir išgėrė, koks tai buvo kiekis neprisimena. Išgėręs rūsyje nuėjo namo, nes ryte atsikėlė namuose. Kur padėjo peilį po visko neprisimena, bet taip reikia suprasti, kad kai rankas valėsi prie parduotuvės tai jo rankoje neturėjo, gal jau buvo jį įsidėjęs į striukės kišenę, tiksliai pasakyti negali. Tą dieną vilkėjo tamsiai mėlynos spalvos striuke, mėlynos spalvos džinsais, kurių prisimena buvo atlenkti galai. Buvo apsiavęs juodos spalvos sportiniais batai. Su savimi dar turėjo juodos spalvos tašę su viena ilga ir dviem trumpom rankenom, kurioje nešiodavosi dėžutėse maistą. Ryte atsikėlęs anksti eiti į darbą pradėjo rengtis ir pastebėjo, kad nėra rūbų, kuriuos vilkėjo iš vakaro. Tai yra nerado striukės, džinsų, sportinių batų ir rankinės. Nors vakare į rūsį nuėjo vilkėdamas tais rūbais, rūsyje persirengti negalėjo, tai greičiausiai grįžęs namo, supratęs, kad nužudė žmogų, nes buvo jo rankos kruvinos, namuose persirengė ir rūbais, kuriuos vilkėjo kontakto metu su vyriškiu prie parduotuvės atsikratė. Kur rūbus išmetė ar padėjo neprisimena, greičiausiai mano, kad juos išmetė į konteinerį, tačiau į kokį dabar pasakyti negali, nes tada jau buvau daug prigėręs alkoholio. Paprastai paskutiniu metu, tai yra nuo rudens kai vakarai pasidarė tamsus ir be to nuėmė autobuso maršrutą Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo galėdavo nuvažiuoti iki stoties, kad persėsti į kitą autobusą, pradėjo nešiotis peilį. Peilį pradėjo nešioti nuo vieno įvykio ant viaduko, kai praeinant tris vaikinai, bandė išprovokuoti konfliktą. Tai yra vienas iš vaikinų pasakė „kamuolis atsirita, paspardom“, bet tada nieko neįvyko. Žmona buvo prašiusi pagaląsti peilius. Tada iš namų pasiėmė dalį peilių, kuriuos pagalando darbe ir parsinešė namo. Kitą kartą paėmė likusius peilius, kuriuos taip pat pagalando darbe. Po to karto kai vaikinai norėjo jį paspardyti ir įvertindamas, kad vaikščioti nuo namų iki stoties einant nuokalne ir viaduku yra nesaugu pradėjo nešiotis peilį, kuris įsidėdavo į makštį. Einat nuokalne peilį įsikišdavo į striukės rankovę, o nusileidęs įsidėdavo į tašę. Tą peilį su makštimi visada tašėje ir nešiojosi. (duomenys neskelbtini) iš darbo pasiėmė jau seniai gulinti darbe sulankstomą peilį, kad jį nešiotis prie savęs, nes jis mažesnis ir patogesnis nei tas su makštimi. Pasiėmęs tą peilį įsidėjo į striukės kišenę. Vyriškį, su kuriuo (duomenys neskelbtini) kalbėjo prie parduotuvės I. iš matymo žinojo, nes jį (duomenys neskelbtini) matydavo stovinti, vaikščiojanti prie parduotuvių „R.“ ir „I.“, jo supratimu tai buvo tas, kuris laukdavo, kad kas nors ką nors jam duotų. Prisimena, kad su tuo vyriškiu turėjo konfliktą prie „I.“ parduotuvės atrodo, kad lapkričio mėnesį, nes jau buvo persukti laikrodžiai žiemos laikui. Tada jam praėjus pro parduotuvę „I.“ tas vyriškis priėjo prie jo ir pasakė „duok du eurus“, atsakė „užsidirbk ir turėsi“. Dar jis jam pasakė „ką tu lopas aiškini“ ir puolė muštis, jis bandė jam suduoti, jis atmušė tris smūgius. Tada jis trenkė į kojas ir jis parkrito. Tada tas vyriškis iš kojos sudavė du smūgius į dubens sritį, bandė dar įspirti trečią kartą, tačiau pasisuko ir jam nepavyko. Atsistojo, o tas vyriškis stovėdamas šalia pasakė „gaidį tau bus chana“ ir tada išsiskirstė, tai yra jis nuėjo link parduotuvės, o jis namo. Po tų smūgių žmona leisdama vaistus pastebėjo didelę mėlynę toje vietoje į kuria įspyrė prie parduotuvės vyriškis prašęs eurų. Vyriškį prašantį iš jo pinigų prie parduotuvės ir su kuriuo įvyko konfliktas prisiminė, pamatęs jo nuotrauką. Su tuo vyriškių jokių reikalų nėra turėjęs. Šiaip savo gyvenamoje vietoje pažįstamų, su kuriais susitikęs kalbėtų nebuvo. Prie parduotuvių buvo prašinėtojų, kurie prašydavo kapeikų, prašydavo nupirkti alaus. Būdavo, kad sušelpdavo, nupirkdavo alaus, kartais ir pats su jais kartu pagurkšnodavo degtinės. Gyvena tame rajone labai senai, tai iš matymo prašinėtojus prie parduotuvės žino, tik vardu nežino, nes jie nebuvo aktualus. Daug jo pažįstamų yra, kurie gyveno viename rajone prie tankų gamyklos jau numirę, o su jaunesne karta nesipažindino, juos kaip ir jie jį žinojo iš matymo (b.t. 2 b.l. 140-142).

(duomenys neskelbtini) apklausos metu įtariamasis R. O. parodė, kad papildomai prie anksčiau duotų savo parodymų nori paaiškinti, kad prisimena dar kai kurias aplinkybes iš (duomenys neskelbtini). Kai išlipo iš autobuso, kuriuo parvažiavo nuo darbo jį lydėjo nepažįstama mergaitė, Su ja ėjo iki nuosavų namų ir tada ji nusuko link namų, kurie yra priešais „R.“ parduotuvę (duomenys neskelbtini). Einant „R.“ parduotuvėje pamatė du vyriškius ir, kiek pamena, vienas iš jų vadinamas D., bet koks jo vardas tiksliai nežino. Atėjęs į parduotuvę priėjo prie D. ir paprašė, kad jis palydėtų namo. Tuo metu prie jų priėjo vyriškis ir pamatė, kad tai tas vyriškis, kuris jį buvo sumušęs (duomenys neskelbtini) m. lapkričio mėnesį. Tas vyriškis kažką dar pasakė, jis išėjo iš parduotuvės, už kampo, nes norėjo į tualetą. Atlikęs reikalus grįžo į parduotuvę, tada jau D. buvo vienas ir abu ėjo link jo namų. Į namus nuo „R.“ parduotuvės reikia praeiti pro I. parduotuvę (duomenys neskelbtini) Tada kaip ir aiškino anksčiau prie I. parduotuvės jis su D. buvo tikriausiai sustojęs, kai pastebėjo, kad iš šono nuo parduotuvės „R.“ ateina vyriškis. Gal jis jam stuktelėjo į patį, tačiau to tvirtinti negali, nes nepamena. Pamena, kad stovi priešai vyriškį ir tai jau buvo ne D., su kuriuo atėjo nuo „R.“ parduotuvės. Mano suprato, kad tai jo skriaudikas, kuris buvo užpuolęs lapkričio mėnesį ir matė „R.“ parduotuvėje, kai buvo priėjęs prie „D.“. Tačiau tiksliai kas tada vyko prie I. parduotuvės nepamena. Atsimena tik tai, kad stovi vienas priešais kitą ir laiko rankoje peilį. Mato, kad vyriškis griūna, tada apsisuko ir nuėjo. Kur padėjo peilį nepamena. Pamena tik tiek, kad einant rankomis perbraukė veidą ir pamatė kruvinas rankas. Vyriškį su kuriuo įvyko (duomenys neskelbtini) m. lapkričio mėnesį konfliktas žinojo iš matymo, nes matydavo su kitais išgėrinėjančiais vyrais prie parduotuvės „I.“ ar „R.“. Ji žinojo iš veido bruožų, tą vyriškį dabar taip pat atpažintu, nes veidą jo gerai pamena. Atskirai bruožų negali pasakyti. Kaip jau minėjo rankinėje, kuria turėjo su savimi kasdien einant į darbą nešiojosi dėžutėse maistą pietums, dar buvo peilis virtuvinis su makštimi, tie patys daiktai buvo ir (duomenys neskelbtini) d. Tas virtuvinis peilis buvo su juodos spalvos rankena ir žalios spalvos plastmasine makštimi. Kitą dieną peilį namuose matė, jis buvo koridoriuje ant veidrodžio spintelės, tačiau rankinės nerado, kaip ir striukės. Kur striukė ir rankinė paaiškinti negali, nes grįžęs nuo „I.“ parduotuvės nuėjo į rūsį ir ten dar prigėrė, kas po to buvo nepamena. Ryte anksti atsikėlęs prisiminė įvykį prie parduotuvės tai yra, kad nužudė žmogų, todėl nenorėdamas būti namuose išėjo į darbą. Kadangi buvau gerai neišsiblaivęs, dirbti neleido, toliau nuėjo gerti. Kad nužudė (duomenys neskelbtini) vyriškį prie „I.“ parduotuvės (duomenys neskelbtini), prisipažįsta, todėl, kad prisimena savo rankose peilį ir nugriūnanti vyriškį, kuris stovėjo priešais, o po to dar matė per savo veidą perbraukęs kruvinas rankas (b.t. 2 b.l. 143-144).

Iš (duomenys neskelbtini) asmens parodymo atpažinti pagal jo nutrauką protokolo matyti, kad įtariamasis R. O. pareiškė, kad iš jam pateiktų atpažinimui 6 asmenų fotonuotraukų jis atpažįsta asmenį 2 nuotraukoje (D. R.). Tai asmuo su kuriuo (duomenys neskelbtini) m. lapkričio mėn. buvo konfliktas, tai yra kuris jo prie parduotuvės „I.“ (duomenys neskelbtini) prašė pinigų dviejų eurų, pasakius užsidirbk ir nedavus pinigų, puolė muštis. Atpažįsta iš bendrų veido bruožų, nes ji matydavo prie parduotuvių su kitais vyrais, kurie matėsi, kad dažnai geriantis alkoholį (b.t. 2 b.l. 145-149).

Iš (duomenys neskelbtini) parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis R. O. įvykio vietoje parodė, kaip buvo smurtaujama prieš D. R.. Įtariamasis R. O. parodė, kad žmogus labai greitai artėjo link jo ir matė, kad jis su pečiu smogs jam į petį ir daugiau po to nepamena nieko. Jokio smūgio nepajautė, bet nežino kodėl jam išsijungė viskas. Tada vėl kaip sakant grįžo į ten drebėdamas, atrodo jis stovėjo šitoje vietoje ir įtariamasis R. O. stovėjo priešais ji, o pačio veiksmo nežino kaip smogė. Paklausus ar turėjo ką su savimi, R. O. paaiškina, kad turėjo peilį. Paprasčiausiai žiūri į jį ir suprato ką padarė, nes pas įtariamąjį R. O. rankoje peilis buvo. Jis stovėjo nukrito, įtariamais R. O. pažiūrėjo ir pamatė, kad viskas jam. Apsisuko ir nuėjo link namų (b.t. 2 b.l. 150-152).

(duomenys neskelbtini) apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu įtariamasis R. O. parodė, kad važiavo iš darbo (duomenys neskelbtini) maršruto autobusu. Jam tą dieną labai skaudėjo nugarą ir koją. Išlipęs iš autobuso labai sunkiai ėjo, jam padėjo mergaitė tokia nedidelė. Ėjo link „R.“ parduotuvės pro nuosavus namus. Eidamas pamatė asmenis, kurie dažnai ten būna ir paprašė, kad jie padėtų paeiti. Kadangi serga prostata nuėjo dar atlikti už kampo gamtinius reikalus. Grįžęs atgal paprašė vyro, kad jis palydėtų. Jam namo reikia eiti pro parduotuvę „I.“. Su tuo vyru, kuris lydėjo sustojęs kalbėjo prie parduotuvės ir pamatė, kad kažkas greitai artėja link jo. Daugiau nieko nepamena kas buvo. Prisimena tik, kad stovi, rankoje turi peilį ir jis stovi, abu žiūrėjo vienas į kitą. Kai tas vyras susmuko suprato, kad jau nieko padėti negali, susijaudino, pradėjo daužytis širdis ir nuėjo namo. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini), buvo pirmadienis. Įvykis buvo šalia (duomenys neskelbtini) gatvėje prie parduotuvės „I.“, įvykio metu buvo išgėręs degtinės 200 gramų po darbo, tą asmenį, apie kurį kalbėjo, pažįsta iš matymo. Jį matydavo dažnai prie parduotuvės. Tai apie 40 metų amžiaus vyras, pažinojo jį iš matymo, jo vardą žino – D., su nukentėjusiuoju turėjo konfliktą lapkričio mėnesį. Po darbo ėjo namo pro „I.“ parduotuvę ir D. sakė „labas sustok“, jis prašė duoti jam 2 Eur, pasakė, kad užsidirbtų ir jis puolė, trenkė per kojas, nukrito, po to jis spyrė kelis kartus ir pasakė „gaidy tau chana bus“. (duomenys neskelbtini) jis su D. susitiko parduotuvėje „R.“, po to parduotuvėje „I.“, peilį nešiojasi su savimi, jis yra sulenkiamas ir tą dieną jį turėjo striukės kišenėje, peilį nešiojasi savigynai. Kai stovėjo prie „I.“ parduotuvės tik matė, kad D. labai greitai prie jo artėja ir nori stumti. Atsimena tik, kad turi rankose peilį ir žiūri į D., tačiau kas toliau buvo neprisimena, kur vėliau dingo peilis nežino. Prie parduotuvės „R.“ sutiko kitą asmenį, jo vardo nežino, lyg jį vadino D., jie tiesiog ten dažnai būna. Jis buvo vienas. Prie parduotuvės „R.“, kai atėjo stovėjo vienas asmuo – D., po to prie jo priėjo tas nukentėjęs D. Jis kažką pasakė ir apsisukęs išėjo į lauką iš „R.“ parduotuvės ir nuėjo už kampo. Po to grįžo ir matė tą D., kad jis stovi. Nuėjo prie D. ir jis palydėjo iki „I.“ parduotuvės. Kur dingo D. nežino, jo jau nebuvo. „R.“ parduotuvėje D. kažką pasakė, bet su juo nekalbėjo, konflikto nebuvo. „R.“ parduotuvėje su jais nevartojo alkoholio. Su D. nuėjo iki parduotuvės „I.“, ten stovėjo prie parduotuvės sienos, kalbėjo ir tuomet pamatė tą vaizdą, kad kažkas link jo labai greitai ateina. Kas ateina nematė, tik pamatė, kad labai tamsiai apsirengęs, nežino ar mušė, ar nugriuvo, smūgio nepajuto, nieko neprisimena. Prisimena, kad lauke prie parduotuvės, nuo įėjimo į parduotuvę 2-3 metrų atstumu, stovi su peiliu rankose ir priešais stovi D. Žiūrėjo vienas į kitą ir tuomet D. nukrito ant žemės. Po to jam prasidėjo konvulsijos, apsisuko ir nuėjo. Peilį savo rankose jautė, kai žiūrėjo į D., po to negalėjo eiti su tuo peiliu, nes rankomis valėsi veidą ir išsikruvino. Veidą rankomis valėsi, kai užsisuko ir nuėjo, buvo tokioje būsenoje ir nepamena nieko, atrodo, kad jis tą peilį įsidėjo į kišenę, turėjo su savimi tašę, turėjo rankose dar maišiuką ar tortą. „R.“ parduotuvėje su savimi maišiuką turėjo, po to jau „I.“ parduotuvėje jo neturėjo. „I.“ parduotuvėje užėjęs tikriausiai buvo, kai paliko D., pamena tik, kad neturėjo maišiuko rankose, kai ėjo namo tašę turėjo su savimi. Grįžęs namo nuėjo į rūsį, nes buvo labai bloga, daužėsi širdis, o rūsyje buvo alkoholio. Jo išgėrė, kad nusiramintu, kaip parėjo namo ir nuėjo į lovą, bei nusirengė neprisimena. Kai atsikėlė ryte nebuvo nei tašės, nei drabužių, matomai juos išmetė, tačiau kur nepamena. Nusirengė tikriausiai namuose, koridoriuje, tačiau kada išmetė tašę ir rūbus nežino. Batai irgi buvo išmesti, peilis tikriausiai buvo toje tašėje, tačiau kur jį padėjo neprisimena. Nežino nuo ko buvo stresas, mano ir dėl sveikatos ir dėl baimės. Suprato, kad nužudė žmogų, kai jis nukrito ant žemės. Jeigu būtų nevartojęs tų 200 gramų degtinės, tuomet nežino kas būtų buvę. Alkoholis ar turėjo įtakos jo veiksmams nežino. Nevartoja kasdien alkoholio, dirba prie staklių ir turi būti blaivus. Išėjęs iš darbo nusipirko parduotuvėje alkoholio ir jį išgėrė. „R.“ ir „I.“ parduotuvėje alkoholio nepirko. Po šio įvykio jam buvo praskelta galva, kaktoje, dešinėje pusėje, buvo sulūžęs pirštas, galėjo būti nukritęs ir susitrenkęs galvą į žemę, atmintis galėjo jam dingti ir dėl galvos sumušimo. Kai jį sulaikė pareigūnai gydytojai jo neapžiūrėjo. Kai atėjo į „R.“ parduotuvę į tą D. nekreipė dėmesio, nenorėjo su juo kalbėti, todėl apsisuko ir nuėjo. D. pokalbis nebuvo draugiškas, jis vėl kabinosi prie jo, labai gailisi dėl to, ką padarė. Jam stoja širdis ir izoliatoriuje pas gydytojus buvo. Peilis buvo dešinėje rankoje, nes yra dešiniarankis, kur dingo D. neprisimena. Kai kalbėjo jis stovėjo priešais, o po to nežino kur jis buvo, kada pabėgo (b.t. 2 b.l. 155-157).

Iš (duomenys neskelbtini) VTMT (duomenys neskelbtini) skyriaus teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. O. konstatuoti odos nubrozdinimai kaktoje, dešinės akies apatiniame voke, kairėje plaštakoje, dešiniame kelyje, padaryti kietais bukais daiktais, keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, paros iki apžiūros bėgyje. Sužalojimai, tiek vertinant juos atskirai, tiek kartu atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. R. O. sužalojimų padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse. Vertinant sužalojimų lokalizaciją, neatmetama ir griuvimo galimybė (b.t. 2 b.l. 125-126).

(duomenys neskelbtini) apklausos metu nukentėjusioji J. F. parodė, kad D. R. jos vyras ir jų bendrų dviejų vaikų tėvas. Su D. R. buvo sudariusi bažnytinę santuoką, tai yra susituokė bažnyčioje ir nespėjo per nustatytą laiką, bažnytinę santuoką įregistruoti civilinės metrikacijos skyriuje. D. R. po santuokos išvyko dirbti į užsienį, ji tuo metu su kūdikiu gyveno kaime. Su D. R. kartu gyveno nuo (duomenys neskelbtini), tačiau su D. ryšius palaikė, tik dėl jo gyvenimo būdo, buvo bendrai nusprendę, kad kol jis susitvarkys savo problemą dėl alkoholio pagyvens atskirai, kad vaikai nematytų neigiamo pavyzdžio. D. R. prieš susipažįstant buvo išsituokęs, tai yra jis buvo prieš tai vieną kartą vedęs ir turėjo sūnų M. Su jo sūnumi dar palaikydavo ryšį, bendravo, tačiau paskutiniu metu ryšio su D. R. sūnumi nepalaikė ir apie ji nieko negali pasakyti. Su D. R. turi du vaikus, tai J. gim. (duomenys neskelbtini) ir V. gim. (duomenys neskelbtini). D. R. turėjo suvirintojo specialybę, buvo labai geras savo srities specialistas. Kai kartu apsigyveno, jis dažniausiai dirbo prie statybų, iš pradžių dirbo Rusijoje, dar kažkur užsienyje, taip pat ir Lietuvoje. Santykiai visada buvo geri, gyveno darniai, D. R. labai prisidėjo prie šeimos gerovės, vaikais rūpinosi, prisidėjo prie jų auklėjimo. D. R. buvo nuoširdus, paslaugus, geras žmogus, tačiau su laiku pastebėjo, kad D. R. nemoka saikingai vartoti alkoholio. Pradėjus kartu gyventi, tos problemos nepastebėjo, gal dar ji nebuvo labai akivaizdi. D. R. paprastai visada dirbo, tai pinigų turėjo, kas mano ir buvo besaikio alkoholio vartojimo priežastis. Pradžioje jo besaikis alkoholio vartojimas nebuvo pastebimas, tačiau jo viršininkas buvo užsiminęs, kad D; gali turėti tokią problemą. (duomenys neskelbtini) metais kai D. R. pastoviai jau gyveno ir dirbo Lietuvoje, tada jau pamatė, kad D. R. tikrai nemoka saikingai vartoti alkoholio. Būdavo kai išgeria per šventes tai nesustodavo savaitę. Toks jo elgesys nepatiko ir bandė tą problemą kartu su D. R. spręsti. Pats D. taip pat suprato, kad turi tą problemą, tačiau neturėjo valios liautis gėręs, todėl jis kelis kartus buvo užsikodavęs, vaikščiojo į terapijas. Paskutiniu metu D. problema suaktyvėjo, jis dirbdavo, užsidirbdavo, dalį pinigėlių atiduodavo šeimai, o kitą pasilikdavo sau, kuriuos kaip suprato pragerdavo. Paskutiniu metu kol gyveno kartu, D. vis vakarais namo grįždavo išgėręs ir tai darydavosi vis dažniau. Pradėjo su juo kalbėti, kad taip yra labai blogai, tokį mato vaikai, kas jiems yra blogas pavyzdys. Tada su D. (duomenys neskelbtini) metais pavasarį pradėjo kalbėti, kad reikia spręsti tą problemą. D. ir vaikams girdint vis žadėjo, kad susitvarkys ir liausis tiek gėręs, tačiau jam sekėsi sunkiai, tada jau rudeniop nusprendė, kad jis kol susitvarkys pagyvens atskirai. D. pasiėmė savo būtiniausius daiktus ir išėjo gyventi į (duomenys neskelbtini) g. nuomavosi kambarį, tačiau bendravo, ryšį palaikė, jis būdamas blaivas susitikdavo su vaikais. Buvo sutarę, kad kai liausis gėręs grįš gyventi kartu. D. gyvendamas atskirai, šeimai padėjo, prisidėjo išlaikyti vaikus materialiai, duodavo pinigėlių pragyvenimui, vaikus apipirkdavo parduotuvėje, norėdamas juos pamaloninti, nupirkdavo vaišių, saldumynų. Gyvenant kartu su D. R. santykiai buvo geri, bendravo su visais tiek jos tiek jo giminaičiais. Su D. R. giminėmis bendrauja ir dabar. D. turėjo draugų, su kuriais palaikė ryšį, kiek žino jie buvo daugiau darbiniai, šeimomis nebendravo. Paskutinius du metus D. draugai buvo kaip ji vadina „parduotuvių budėtojai“, tai yra kurie taip pat, kiek matydavo būdavo girti. D. matydavo kartu su jais, todėl juos žino tik iš matymo, vardų, pavardžių nežino, o iš matymo žino, nes ji ir D., jau kai gyveno atskirai, gyveno viename rajone, tai būdavo, kad matydavo prie parduotuvės, gatvėje. Iš matymo geriau žino tris D. sugėrovus, nes su jais paskutiniu metu D. matydavo. Asmens, kuris buvo sulaikytas po D. R. nužudymo nežino ir jo nepažįsta ir jo kartu su D. nėra mačiusi. D. paskutinį kartą prieš nužudymą, matė (duomenys neskelbtini) d. prie parduotuvės "R." (duomenys neskelbtini) g. dienos metu. Sužinojusi apie D. nužudymą patyrė šoka, tikrai padaryta didelė moralinė žala, nes vis tikėjosi, kad D. supras alkoholio žalą, tiek jam, tiek jų bendram gyvenimui ir susitvarkęs grįš gyventi į šeimą, pas ją ir vaikus, nes buvo geras žmogus, padėjo išlaikyti vaikus, jais rūpinosi. Prašo pripažinti nukentėjusiąją kaip ir vaikus, kurie neteko tėvo. Dėl civilinio ieškinio pateikimo apsispręs vėliau (b.t. 1 b.l. 34-35).

(duomenys neskelbtini) apklausos metu nukentėjusysis G. R. parodė, kad D. R. yra jo brolis. (duomenys neskelbtini) jam paskambino brolio žmona J. F. ir pasakė, kad jai paskambino pareigūnas iš policijos ir pasakė, kad reikės atpažinti D. kūną. Jinai verkdama pasakė D. nebėra. Tuo metu buvo išvykęs darbo reikalais į užsienį, tai Lietuvoje nebuvo. Į Lietuvą grįžo (duomenys neskelbtini). Tada susiskambinęs su policijos pareigūnais sužinojo, kad tikrai yra nužudytas jo brolis D. R. gim. (duomenys neskelbtini). Gavęs leidimą pasiimti iš morgo brolio D. R. kūną, (duomenys neskelbtini) pasiėmė ir pašarvojo, o (duomenys neskelbtini) d. palaidojo (duomenys neskelbtini) kapinėse. Brolis D. R. gyveno atskirai, tačiau labai detaliai apie jo šeimyninius santykius papasakoti negali , nes smulkmenų nežino. Žino, kad brolis D. R. buvo susituokęs, tačiau santuoka nutraukta. Su pirma žmona turėjo sūnų M., tačiau girdėjo kalbas, kad jį norėjo įsivaikinti vyras, su kuriuo ji gyvena. Detaliu nežino. Žino, kad brolis D. R. prieš septynerius metus buvo sudaręs bažnytinę santuoką su J. F. ir kartu augino du vaikus sūnų J. R. ir dukrą V. R.. Su broliu sutarė gerai, bendraudavo, susitikdavo per bendras šventas, bendraudavo telefonu. Brolis D. R. buvo geras specialistas, dirbo suvirintoju ir labai gerai dirbo savo darbą. Brolis turėjo problemą su alkoholiu ir jinai buvo sena, tačiau anksčiau susitvarkydavo, gyveno normaliai šeimoje. Paskutiniu metu alkoholio problema buvo paaštrėjusi, tačiau nuo kada tiksliai nežino. Su broliu apie alkoholio problemą buvo kalbėjęs, prašė jo negerti ir žino, kad kažkurį laiką buvo užsikodavęs. Taip pat žinojo, kad brolis kažkurį laiką negyvena šeimoje, tačiau kur ir kaip gyveno nežinojo, pats nelindo klausinėti , o brolis ir jo žmona J. nepasakojo. (duomenys neskelbtini) mėnesį mirė močiutė - mamos mama, tada ir buvo susitikęs su broliu, per laidotuves. Susitikus brolis atrodė labai tvarkingai, tada net pagalvojo, kad gal vėl užsikodavo, grįžo į šeimą. Po mėnesio ir savaitės mirė jų mama, tai buvo (duomenys neskelbtini) mėnuo. Mirus mamai brolis D. R. jam paskambino, nes apie mamos mirtį sužinojo iš tetos. Pasikalbėjo apie mamos mirtį, jis jo paklausė ar atvažiuos į laidotuves, jis pasakė, kad nori dar paklausė ar gali atvažiuoti jo paimti iš K. Paskui sukalbėjo, kad bandys, nes turi reikalų ir kažką panašaus. Kai rūpinosi laidotuvėmis tai jo kalbų labai nesureikšmino ir tiksliai persakyti negali. Taigi su broliu D. R. paskutinį kartą buvo susitikęs per močiutės laidotuves. Per mamos laidotuves buvo atvažiavusi brolio D. R. žmona J. F. su vaikais, tačiau apie brolį daug nekalbėjo, o ir tada nebuvo kaip, nes tvarkė laidotuvių reikalus. J. minėjo, kad buvo susitikusi su D., tiksliau, kad jį matė. Brolio D. R. nematė pusę metų, žino, kad jis buvo išėjęs iš šeimos, tačiau kur ir kaip gyveno nežino, o be to pats D., kad negyvena šeimoje nesakė. Nežino nieko ir apie brolio D. draugus, su kuriais jis paskutiniu metu bendravo. Dėl brolio D., kuris jam buvo likęs artimiausiais žmogus likęs, mirties, jaučia didelę netektį, skausmą, moralinę žalą. Ar dėl brolio nužudymo reikš civilinį ieškinį dar neapsisprendė, apie tai praneš vėliau, aptaręs tai ir su brolio D. žmona. Ši nelaimė juos suartino, nes jai likus vienai likus auginti du vaikus sunku ir jaučiasi palūžusi, nes tai pastebėjo per brolio laidotuves. J. F. gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau tiksliai adreso nežinau, nes važiuoja ir nuvažiuoja (b.t. 1 b.l. 48-49).

(duomenys neskelbtini) apklausos metu liudytojas M. P. parodė, kad jis dirba PC „I.“, esančiame (duomenys neskelbtini) kasininku pardavėju. (duomenys neskelbtini) iš savo namu ėjo į minėtą prekybos centrą, prie vienintelio pirkėjams skirto įėjimo, pamatė lauke du vyrus. Tuos vyrus iš matymo pažino, nes jie dažnai apsipirkinėja tame prekybos centre. Pirmasis vyras buvo apie penkiasdešimt penkių metu amžiaus, apie 180 ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, pliktelėjęs, trumpu žilu plaukų. Jis vilkėjo tamsią striukę ir mėlynas džinsines kelnes. Antras vyras apie keturiasdešimt penkių metų amžiaus, apie 180 ūgio, lieso kūno sudėjimo. Jis vilkėjo tamsią striukę su gobtuvu ant galvos, tamsias kelnes. Antrą vyrą dažnai mato prie PC „R.“ (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jo plaukai yra tamsūs. Vyrai buvo akivaizdžiai neblaivūs, tačiau draugiškai nusiteikę. Jie vienas kitą buvo apsikabinę per pečius ir draugiškai kažką kalbėjo. Girdėjo kaip antrasis vyras sakė einam į parduotuvę. Tuomet pats įėjo į PC „I.“ ir nuėjo dirbti. Daugiau nieko įtartino nematė ir negirdėjo. Tik vėliau apie (duomenys neskelbtini) val., išgirdo kažkokį sujudimą ir iš nepažįstamo į prekybos centrą užėjusios pirkėjo vyro, sužinojo, kad lauke prie prekybos centro, guli galimai nudurtas vyras. Iš to vyro pasakojimo suprato, kad galimai nužudytas apklausoje pirmuoju minimas vyras. Daugiau nieko apie šį įvykį papasakoti negali ir šiuo metu papildyti negali (b.t. 1 b.l. 76-77).

(duomenys neskelbtini) apklausos metu liudytojas M. P. parodė, kad prie anksčiau duotų savo parodymų, nori paaiškinti, kad jis PC „I.“, esančiame (duomenys neskelbtini), dirba apie 7 mėnesius. (duomenys neskelbtini) buvo jo darbo diena nuo 8.00 val. iki 20.00 val. Kadangi darbo vieta yra netoli mano namų, tai (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val., buvo išėjęs į namus, užvalgyti, nes žinojo, kad reikės ilgiau padirbėti, padėti bendradarbiams. Grįžtant į parduotuvę apie (duomenys neskelbtini) val. prie parduotuvės matė stovinčius rajono vyrukus, kurie beveik kas dieną girti. Tuos vyrukus gerai iš matymo žino, nes jie buvo parduotuvės klientai ir kasdien slankiodavo šalia PC „I.“ ir PC „R.“, kurie yra šalia. Vyriškių vardų, pavardžių nežino ir negirdėjo kaip jie vienas kitą vadintų. Kaip jau minėjo savo ankstesnėje apklausoje, einant į parduotuvę vyriškius matė susikabinusius, stovėjo vienas priešais kitą. Matėsi, kad gerokai įkaušę. Vienas iš vyriškių, kuris vėliau buvo rastas pridurtas buvo daugiau išgeriantis, nes jį matydavo dažniau girtą. Vyriškis, kuri apibūdino aukštesnio ūgio, nors sakytų jie vienodo ūgio, tik vienas buvo su striukės gobtuvų, todėl atrodė aukštesnis. Vyriškis, kuri įvardijo kaip aukštesnį pražilęs, su vešliais, ilgais ūsais lyg ir turėjo šeima. Tą vyriškį buvo sutikęs prieš mėnesį už parduotuvės, išėjęs parūkyti. Vyriškis ėjo pro šalį ir pamatęs jį, jis stabtelėjo. Jis tuo metu ėjo su jaunu vyriškiu, kuri pristatė kaip savo sūnų. Taip pat paminėjo, kad tas pristatytas jam jaunas vyriškis, sūnus gyvena užsienyje. Norėtų papildyti dar tai, kad vyriškiai į parduotuvę užėję nebuvo. Taip pat papildytų ir tai, kad vyriškiai dažnai būdavo trise. Prie parduotuvės įėjimo negerdavo, bet už parduotuvės buvo jų pastovi vieta. Pamena, kad vyriškis, kuris buvo nudurtas, buvo atėjęs į parduotuvę (duomenys neskelbtini), buvo atėjęs ryte vienas, nieko nepirko, praėjo pro kasą ir tiek. Vakarais į parduotuvę ateina mažiau žmonių. Kai grįžo į parduotuvę į kasą nebesėdo dirbti, parduotuvėje buvo nedaug žmonių, buvo ramu. Neužilgo į parduotuvę atėjo vyriškis ir pasakė, kad lauke padurtas žmogus. Tai tiek dar gali paaiškinti, jei prisimins ką daugiau praneš (b.t. 1 b.l. 78-79).

Iš (duomenys neskelbtini) asmens parodymo atpažinti pagal jo nutrauką protokolo matyti, kad atpažįstantysis M. P., pareiškė, kad iš jam pateiktų atpažinimui 6 asmenų fotonuotraukų jis atpažįsta asmenį, pažymėtą skaičiumi Nr. 4 (R. O.), kaip asmenį, kuris (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val., buvo su dar vienu vyriškiu, vilkinčiu mėlynos spalvos striuke ir buvo su gobtuvu. Abu buvo girti, susikabinę, kažką kalbėjo. Vyrą nuotraukoje atpažįsta pagal veido formą, tai, kad galvos priekis praplikęs ir iš ūsų formos ir tai, kad ūsai buvo pražilę (b.t. 1 b.l. 80-83).

Iš (duomenys neskelbtini) asmens parodymo atpažinti pagal jo nutrauką protokolo mastyti, kad atpažįstantysis M. P. pareiškė, kad iš jam pateiktų atpažinimui 6 asmenų fotonuotraukų jis atpažįsta asmenį, pažymėtą skaičiumi Nr. 2 (D. R.), tai asmuo, kuris (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val., stovėjo prie parduotuvės „I.“, adresu (duomenys neskelbtini) su dar vienu asmeniu, kurie buvo girti ir susikabinę. Nuotraukoje Nr. 2 asmuo tada vilkėjo mėlynos spalvos striuke ir buvo su gobtuvu. Šis asmuo jam žinomas iš matymo, nes dažnas parduotuvės klientas (b.t. 1 b.l. 84-87).

(duomenys neskelbtini) apklausos metu liudytoja R. B. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Pagal gyvenamą vietą jai patogiausia apsipirkti yra prekybos centras „I.“, esantis (duomenys neskelbtini) gatvėje arba prekybos centras „R.“ (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tiek prie vienos, tiek prie kitos parduotuvės mato, kad buriuojasi asocialus vyrai, kurie dažniausiai būna girti. (duomenys neskelbtini) mėnesį dienos tiksliai nepasakys, susiskambino su sūnaus žmona K., kuri taip pat gyvena (duomenys neskelbtini). Bekalbant ji pasakė „nu va prie mūsų parduotuvės „I.“ vakare buvo nužudytas žmogus“. Dar paminėjo panašiai, kad tai įvyko tuo metu kaip ir ji apsipirkinėjo parduotuvėje. Taip sūnaus žmona pasakė, nes žinojo, kad ji buvo parduotuvėje ir eidama iš parduotuvės užėjo pas juos į svečius, pasisveikinti su anūkais. Kai marti jai apie tai pasakė, ji pradėjo atkurti matytus vaizdus. Prisiminė, kad tuo metu, tai buvo apie (duomenys neskelbtini) val., parduotuvėje žmonių nebuvo, bent ji jų nesutiko. Prisimena, kad įeinant į parduotuvę lauke matė stovinčius du vyrus, kurie kalbėjosi. Matė vyrai vilkėjo striukėmis, vieno striukė buvo šviesesnė kito tamsesnė ir jis dar buvo užsidėjęs ant galvos gobtuvą. Apsipirkus eidama iš parduotuvės tuos du vyrus jau matė parduotuvės išėjimo prieangyje, jie stovėjo prie daiktų saugojimo spintelių. Atkreipė dėmesį, kad vyrai buvo vienas kitą suėmę už pečių. Vyriškiai stovėjo jai šonų, todėl jų veidų neįsidėmėjo, atkreipė dėmesį, kad vyriškis su tamsesne striuke smulkesnis, o su šviesia striuke stambesnis ir aukštesnis. Praeinant išgirdo vieną frazę iš vyriškių pusės „ar baigsi prašinėt iš manęs pinigų“. Išėjus iš parduotuvės ir perėjus gatvė, išgirdo bildesį. Atsisukusi pamatė, kad iš prie parduotuvės matytų vyriškių vienas nugriuvęs, tačiau kuris negali pasakyti, nes iš tolo jau nematė. Manydama, kad girti susistumdė, neišlaikė pusiausvyros ir nugriuvo. Nekreipdama dėmesio nuėjo sau ir užėjo pas sūnų į svečius. Tada stovinčių vyriškių neįsidėmėjo, jų veidų net gerai nematė, todėl atpažinti negalėtų. Daugiau nieko paaiškinti negali (b.t. 1 b.l. 109-110).

(duomenys neskelbtini) apklausos metu liudytojas V. J. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Jo pravardė yra „Ū.“. Niekur nedirba, todėl turi daug laisvo laiko. Jis asmeniškai dažniausiai būna prie parduotuvės „R.“, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Šioje vietoje dažnai susitinka ir bendrauja su D. (pavardės nežino, kiek žino jo pravardė „Z.“), taip pat pabendrauja su vadinamu „k.“ (jo vardas T., pavardės nežino), taip pat ateina ir įvairūs „pijokėliai“, bet jų asmens duomenų nežino. Vakar, t. y. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val., jis išėjo iš savo namų. Išėjęs iš namų iš karto nuėjo prie parduotuvės „R.“, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Prie parduotuvės susitiko D. ir R. (pavardės nežino). D. yra jo „sugėrovas“, jį pažįsta maždaug metus laiko, tiksliai neprisimena. Tuo metu tiek D., tiek R. buvo blaivūs ir tiesiog laukė, kol atidarys parduotuvę. Parduotuvė „R.“ atsidaro nuo 8 val. Taigi jis priėjo prie D. ir R. ir pradėjo visi kalbėtis bei tokiu būdu laukė, kol atsidarys parduotuvė. Tik susitikę nieko negėrė, visi buvo blaivūs. Atsidarius parduotuvei D. nuėjo ir nupirko kažkiek butelių alaus, kiek ir kokio alaus nupirko D., nežino, nes su juo į parduotuvę nėjo. Alų D. pirko R.. Išėjęs iš parduotuvės D. palydėjo R. iki namų, o jis ir toliau laukė prie parduotuvės. Po kažkiek laiko prie jo grįžo tik D., R. jau nebuvo. Grįžęs D. atsinešė 1 butelį alaus „V.“, 1 litro talpos, 7,5 % stiprumo. Tada D. jam pasiūlė kartu išgerti tą alų ir taip jie pradėjo gerti. Kai pradėjo gerti galėjo būti apie 8.10 val. Jis sutiko ir abu nuėjo prie „P.“ kioskelio (jis yra visai prie pat įėjimo į „R.“ parduotuvę) ir gėrė tą alų. Gėrė su D. dviese, niekas prie jų atėjęs nebuvo. Kai išgėrė tą butelį alaus, D. nuėjo į parduotuvę ir dar nupirko alaus. Po to prisimena, kad geriant prie to pačio „P.“ kioskelio prie jų priėjo kažkoks senis (jį matė pirmą kartą, todėl asmens duomenų nežino). Tas senis pradėjo kalbėtis su D., pasakė, kad laukia 10 val., kol atsidarys paštas ir jis galės pensiją atsiimti. Tas senis turėjo „fleškutę“ degtinės ir davė tos degtinės atsigerti ir D., ir jam. Tas senis su jais pabuvo gal apie 30 min., tiksliai laiko nurodyti negali. Bet visi trys išgėrė tą „fleškutę“ degtinės ir senis išėjo. O jis ir D. ir toliau buvo prie to kioskelio, kartais pasivaikščiodavo po automobilių stovėjimo aikštelę, bet ir toliau gėrė alų. Taip pat prisimena, kad apie pietus buvo nuėjęs iki namų papietauti. D. liko prie parduotuvės „R.“. Papietavęs vėl nuėjo iki „R.“ parduotuvės ir susitiko su D.. Lyg tai D. buvo vienas ir jo laukė. Kai po pietų vėl susitiko su D. ką tiksliai veikė pasakyti negali, nes neprisimena. Tiesiog stūmė laiką. Galėjo dar gerti alaus, galėjo vaikščioti po rajoną, gal buvo kažką susitikę eidami, bet tikrai neprisimena. Vakar buvo tikrai girtas, todėl nieko ir neprisimena. Prisimena tik tiek, kad su D. buvo prie tos pačios „R.“ parduotuvės. Paskutinis momentas iš vakar dienos, kurį prisimena ir yra kai jis su D. yra prie „R.“ parduotuvės. Kada, kur ir kaip jis su D. išsiskyrė ir kaip grįžo į namus, nes juose miegantį rado policijos pareigūnai, tikrai neprisimena. Kaip minėjo buvo girtas. Apie tai, kad D. yra nužudytas sužinojo iš policijos pareigūnų, kurie atvažiavo pas jį į namus. Rajone kalba, kad D. buvo papjautas prie „I.“ parduotuvės, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tačiau kas papjovė D. rajone nekalba (b.t. 1 b.l. 93-95).

(duomenys neskelbtini) apklausos metu liudytoja R. O. parodė, kad yra R. O. žmona. Jai tyrėja išaiškino liudytojos teises ir pareigas, visas savo teises ir pareigas suprato. Taip pat tyrėja papildomai išaiškino teisę atsisakyti duoti parodymus arba neatsakyti į tam tikrus klausimus, kadangi įtariamasis šioje ikiteisminio tyrimo byloje yra jos vyras. Suprato šią savo teisę ir ja pasinaudodama atsisako duoti parodymus šioje ikiteisminio tyrimo byloje. Nori papildyti, kad duoti parodymus atsisako dėl to, kad labai bloga sveikatos būklė, blogai jaučiasi, jai visiškai negalima stresuoti. Taip pat duoti parodymus atsisako ir dėl to, kad pati apie tai ką padarė jos vyras net ir nežino, tiesiog jis užvakar, t. y. (duomenys neskelbtini) vėlai vakare (laiko nurodyti negali) grįžo į namus visiškai girtas, atsigulė į lovą ir užmigo. Ji tuo metu jau beveik miegojo, su vyru nebendravo visiškai ir iš arti jo nematė. O kitą rytą, t. y., (duomenys neskelbtini) val., vyras išėjo į darbą, o kai jis grįžo iš darbo jos namuose nebuvo. Kai (duomenys neskelbtini) val. grįžo į namus, iš karto atvažiavo policijos pareigūnai ir jie sulaikė jos vyrą R. O.. Taigi su juo pabendrauti nepavyko, dėl šios priežasties nieko ir nežino. Į klausimą kada (duomenys neskelbtini) iš namų išėjo mano vyras ir kaip jis buvo apsirengęs, gali atsakyti. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. R. kaip visada išėjo į darbą, o į namus kaip sakė grįžo vėlai vakare (tikslaus laiko nežino, galėjo būti galbūt tarp (duomenys neskelbtini) val., gal dar vėliau). (duomenys neskelbtini) iš namų R. išėjo apsirengęs mėlynos spalvos trumpą rudeninę striukę, languotais marškiniais, mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, avėjo juodos spalvos sportinio tipo bateliais (firmos nežino). Su savimi R. turėjo juodos spalvos vyrišką rankinę per petį, kurioje laiko savo asmeninius daiktus, t. y., sumuštinių dėžutę, kažkokį buteliuką atsigerti, peilį. Tą peilį R. visuomet nešiodavosi su savimi, tiesiog buvo sakęs, kad kai eina į darbą iš (duomenys neskelbtini) mikrorajono visada leidžiasi kalnu ir tuo keliu eidamas vis sutinka kokių įtartinų žmonių, be to ten nėra saugu vaikščioti, tai jis nešiodavosi tą peilį savigynai. Mačiusi tą peilį, to peilio rankena yra juodos spalvos plastikinė, o geležtė metalinė. Tas peilis būdavo įdėtas į žalios spalvos dėklą. Peilis yra apie 20 cm ilgio ir jį vakar kratos jų namuose metu pasiėmė policijos pareigūnai. R. taip pat turi ir mažą juodos spalvos vyrišką rankinę per petį, bet nei pirmadienį ((duomenys neskelbtini)), nei antradienį (duomenys neskelbtini), vyras tos rankinės nepasiėmė, ji yra namuose. O kur yra vyro ta didesnė juodos spalvos rankinė, apie kurią prieš tai pasakojo, nežino, namuose jos nėra. Gal būt vyras ją palikęs darbe, savo asmeninėje spintelėje. Kur yra vyro mėlynos spalvos striukė bei languoti marškiniai nežino, namuose jų taip pat nėra. Vyro mėlynos spalvos džinsines kelnes bei tuos juodus batus, policijos pareigūnai vakar pasiėmė kratos metu (b.t. 1 b.l. 98-99).

(duomenys neskelbtini) apklausos metu liudytojas E. R. parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, t.y. netoli prekybos centro „I.“, esančio (duomenys neskelbtini). Šiame prekybos centre apsipirkinėja beveik kasdien. (duomenys neskelbtini), pirmadienį, apie (duomenys neskelbtini) val., važiuodamas automobiliu „Opel Vivaro" (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) pusės, sustojo prie minėto prekybos centro, ketindamas apsipirkti. Sustojęs automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie įėjimo į prekybos centrą, ir eidamas apsipirkti, paėjęs porą metrų pamatė ant nugaros gulintį nepažįstamą vyriškį, kuris, kaip atrodė, knarkė. Jis gulėjo maždaug 10 metrų atstumu nuo parduotuvės, įstrižai įėjimui į parduotuvę, jo galva buvo nukreipta į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę. Matė, kad vyras buvo plikas, nebuvo užsidėjęs nei kepurės, nei kapišono, vilkėjo tamsią striukę, tiksliai nežino ar juodos spalvos, ar mėlynos, mūvėjo kažkokias tamsias kelnes. Jo striukė buvo užsegta. Toje vietoje buvo apšvietimas tik gatvės žibintų ir nuo parduotuvės apšvietimo, jis buvo pakankamai silpnas, todėl visko gerai nematė. Priėjus arčiau prie šio vyriškio, jokių kitų žmonių šalia nematė, jei ir buvo netoliese žmonių, tai jie galėjo nebent eiti iš kitos pusės į parduotuvę. Kadangi buvo vakaras, šalta, pagalvojęs, kad žmogus gali būti girtas ir nukritęs ant žemės, nenorėdamas, kad jis sušaltų, priėjęs prie jo paklausė: ar gyvas? Žmogus neatsakė, tik išgirdo garsą, panašų į knarktelėjimą, ir pagalvojo, kad jis girtas miega, ir tada iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurį nurodė asmens duomenų pažymoje, apie (duomenys neskelbtini) val., paskambino Nr. 112 į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad guli ant gatvės žmogelis. Kalbant telefonu, atsakinėjo į įvairius operatorės užduodamus klausimus. Jai nurodžius prieiti arčiau gulinčio vyro, priėjo prie jo ir pamatęs ant jo lūpų galimai kraujo lašelius, pasakė operatorei, kad vyras galimai sumuštas, turbūt gavęs smūgį į veidą. Išgirdo, kad šio žmogaus knarkimo - oro įkvėpimo garsai retėja, ir apie tai pasakė telefonu; tada operatorė nurodė pabandyti atlošti šiam žmogui galvą, kad jam būtų lengviau kvėpuoti, taip pabandė padaryti. Dar kalbant telefonu, išgirdo, kad šis žmogus nustojo knarkti, atrodė, kad jis nebekvėpuoja, ir apie tai pasakė operatorei. Tada, laukiant, kol atvyks greitoji, jam nurodė daryti širdies masažą bei, įjungus telefono garsiakalbį, ji pradėjo skaičiuoti širdies masažo daryti ritmą. Darė šiam vyrui širdies masažą per jo vilkimą striukę. Buvo dar priėjęs anksčiau matytas, bet nepažįstamas smulkaus sudėjimo jaunuolis, vilkėjęs geltonos - juodos spalvų striukę, jų išsidėstymo gerai neprisimena, ir ant galvos matėsi galimai tamsaus bliuzono gobtuvas. Šis jaunuolis pasakė, kad ką tik, prieš dvi minutes, buvo įėjęs į parduotuvę, nieko nematė, o kai dabar išėjo iš parduotuvės, pamatė kraujo lašus lauke prie parduotuvės durų ir jį, gaivinantį žmogų. Vienam bedarant minėtam vyriškiui širdies masažą, atvažiavo maždaug už 10-15 minučių greitoji, priėję medikai perėmė vyro gaivinimą, ir kai jie atidengė šio vyro vilkėtus rūbus, kad prijungti gaivinimui skirtą aparatūrą, išgirdo, kaip moteris medikė pasakė, kad yra durtinė žaizda. Jai tai pasakius, kadangi stovėjo šalia, pamatė žaizdą vyro krūtinėje, širdies srityje. Žaizda buvo plati, atsivėrus, bet bėgančio kraujo nepamatė. Medikai gaivino šį žmogų, jis ir kiti žmonės stovėjo šalia. Kai medikai konstatavo šio vyriškio mirtį, nuėjo į parduotuvę apsipirkti, kaip ir planavo, ir išgirdęs tarp parduotuvės salės darbuotojų - vaikino ir merginos, buvusių skyriuje prie vaisių ir daržovių, pokalbį apie minėtą įvykį, pasakė jiems, kad vyriškis mirė. Tada salėje dirbusi mergina pasakė: dabar jam bus mišios. Tada aš nustebęs paklausiau: kam? Mergina pasakė, kad prieš pat įvykį parduotuvės prieangyje įvyko susistumdymas tarp dviejų vyriškių, neįvardindama jų asmens duomenų. Darbuotojos neklausė, ar ji pažįsta tuos du besistumdžiusius vyrus, ji pati apie tai nesakė. Kai apsipirkęs išėjo iš parduotuvės, pamatė jau atvykusius policijos pareigūnus, prie jų priėjo, ir pasakė, kad iškvietė greitąją med. pagalbą ir kad parduotuvės darbuotoja minėjo, kad buvo parduotuvės prieangyje kažkoks susistumdymas. Vienas iš pareigūnų nuėjo iškart į parduotuvę. Matė, kad su pareigūnais bendravo ir parduotuvės apsaugos darbuotojas, ir paskui bendraujant abiem su pareigūnais, pasakius, kad vaizdo kameros turėjo užfiksuoti įvykį, ir prisimena, kad apsaugos darbuotojas pasakė, kad vaizdo kamerų, fiksuojančių lauką, nėra. Pareigūnams užsirašius jo asmens duomenis, nuvažiavau namo (b.t. 1 b.l. 101-104).

(duomenys neskelbtini) apklausos metu liudytojas S. T. parodė, kad dirba UAB „P.“ vyr. mechaniku- energetiku. R. O. taip pat dirba bendrovėje tekintoju - frezuotoju. R. O. bendrovėje dirba apie dešimt metų. R. O. kaip darbuotojas labai geras specialistas, savo darbą puikiai išmano, tačiau dėl alkoholio truko atsakomybės darbui. R. O. problema su alkoholiu žinoma, kad sena, tai yra jis geria nesaikingai jau seniai. Kalbant pačiam su juo dėl šios problemos, pats R. O. sakydavo, kad geria daug. R. O. kai užgerdavo, tai tris - keturias dienas. Pažymėtu tai, kad R. O., kad ir girtas, bet į darbą visada ateina. Matydamas, kad R. O. girtas visada nuo darbo nušalindavo. Paskutinius du mėnesius R. O. negėrė, tai buvo pastebėję visi, netgi ji pagirdavo, kad jis šaunuolis gali ir kitaip, tai yra negerti. (duomenys neskelbtini) R. O. buvo darbe ir su juo bendraujant buvo blaivus. R. O. dirba ceche, jo darbo vieta atskirta, tačiau matoma. Tą dieną R. O. matė iki (duomenys neskelbtini) val., darbo valandos jų nuo 7.30 val. iki 16.30 val. Antradienį R. O. į darbą atėjo pavėlavęs, buvo apie (duomenys neskelbtini) val. Jis atėjo į cechą buvo su darbiniais rūbais. Jis tuo metu buvo ceche ir iš karto pamatė, kad R. O. girtas, tai yra jis jau nuo ryto buvo gerai girtas. Tai pamatęs iš karto nušalino jį nuo darbo. Pasakė, kad išeitų iš darbo vietos ir ateitų kai išsiblaivys, dar prašė suforminti atostogas, bet atsakė, kad ne ir jis neprieštaravęs išėjo. Būdavo situacijų, kad jam girtam liepiama išeiti, bet jis ginčijasi, kad gali dirbti. Šiaip tai jis buvo ramus žmogus. Darbe, kolektyve jokių su juo konfliktų nebuvo, nes jis nebuvo agresyvus. Ką pirmadienį ir antradienį R. O. vilkėjo nematė ir negali pasakyti. Yra matęs R. O. vilkinti rudeninę striukę mėlynos spalvos, taip pat matė su žiemine rudos spalvos ir dažniau matydavo vilkint džinsais. Taip pat matė, kad R. O. nešiojosi vyrišką rankinę, tačiau kokios spalvos pasakyti negali, nes nekreipė į tai dėmesio. Aplinkybės, kad R. O. nešiodavosi peilį jam nežinomos ir tai nei patvirtinti, nei paneigti negali, nes niekas iš bendradarbių apie tai nekalbėjo. Pats R. O. kaip supranta apie tai niekam nieko nesakė ir nepasakojo. Po įvykio darbe niekas taip pat apie tai, kad R. O. nešiojosi peilį neminėjo. Darbo vietoje yra rūbinė ir darbuotojai atėję į darbą persirengdavo darbiniais rūbais. R. O. antradienį, kai buvo išprašytas iš darbo darbinius rūbus paliko rūbinėje ir išėjo, palikęs savo spintelę atrakintą. Antradienį atėjus R. O. į darbą pastebėjo, kad buvo nubrozdinta kakta, ko pirmadienį nebuvo, daugiau jokių įtartinų aplinkybių nepastebėjo. R. O. draugų nežino ir apie tai nieko negali pasakyti. Po paskleistos žinios apie R. O. per televiziją, vienas darbuotoju R. V. minėjo, kad matydavo, kaip R. O. sveikindavosi, su asocialiais asmenimis, kurie stovėdavo prie parduotuvių (b.t. 1 b.l. 106-107).

Iš (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti prie parduotuvės „I.“ adresu (duomenys neskelbtini). Prie parduotuvės įėjimo lauke matomi pavieniai kraujo lašai, kurių tarpduryje nėra. Pavieniai lašai matomi link šalia vejos, esančio asfaltuoto pėsčiųjų takelio. Apie 20 metrų nuo pastato siena link gatvės, šalia pėsčiųjų takelio matomas vyriškio lavonas. Įvykio vietos apžiūros metu paimta: šiukšlių maišas, kuriame 1 litro butelis plastikinis, dvi skardinės, vienas stiklinis 0,5 litro, visi „W.“, skardinė nuo energetinio gėrimo, stiklinis degtinės „D.“ 1 litro talpos butelis be kamštelio, du tušti plastikiniai indeliai ant, kurių matomas užrašas „C.“ degtinė, peilis, kvapo pėdsakai, kraujo pėdsakai, mobilaus ryšio telefonas, žiebtuvlis, 75 cnt. (b.t. 1 b.l. 6-13).

Iš (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti daiktai, paimti (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros metu, - žiebtuvėlis monetos, medžiaginis dėklas, kuriame yra mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ be galinio dangtelio (b.t. 1 b.l. 116-121).

Iš (duomenys neskelbtini) VTMT (duomenys neskelbtini) skyriaus teismo medicinos specialisto išvados Nr. M1181/2017(02) matyti, kad D. R. mirė nuo kiauryminio durtinio-pjautinio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo su širdies pažeidimu. Tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu į kairės krūtinplėvės ir širdiplėvės ertmės. širdies tamponada krauju. D. R. mirtis galėjo įvykti prieš l-4 valandas iki lavono apžiūros įvykio vietoje. Tam neprieštarauja įvykio vietoje užfiksuoti lavoniniai reiškiniai. Kiauryriminis durtinis-pjautinis krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimas su durtine-pjautine odos žaizda kairėje krūtinės pusėje, kairių V-VI šonkaulių, širdiplėvės ir širdies pažeidimais D. R. padaryti duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti ir peilis vieno smūgio pasėkoje. Kitokių sužalojimų D. R. kūne nėra. D. R. lavonu kraujyje rasta 3,96 %, šlapimo 3,99 % etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį. D. R. lavono kraujyje amfetaminų, amitriptilino, benzodiazepinų, difenhidramino, fenotiazinų, kokaino ir jo metabolitų, metamizolio, opiatų nerasta. Slapime amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, efedrino, fenotiazinų, metamizolio nerasta. Imuninės analizės duomenimis kokaino ir jo metabolitų. opiatų, tetrahidrokanabinoliu karboksi rūgšties šlapime nerasta. D. R. kūne pomirtinių sužalojimų nėra. Sužalojimo lokalizacija neprieštarauja tam, kad tokį sužalojimą D. R. galėtų pasidaryti ir pats. Sužalojimų rankose, kurie galėjo būti padaryti ginantis, nėra. Po patirto sužalojimo iki sąmonės netekimu dėl nukraujavimo D. R. galėjo atlikti valingus veiksmus. Esant tokiam širdies sužalojimui tikėtina, kad D. R. mirtis galėjo įvykti keletos-keliolikos minučių bėgyje po patirto sužalojimo. Sužalojimo padarymo metu D. R. galėjo būti tiek vertikaliojo, tiek ir borizontalioje padėtyse. Nurodyti sužalojimo padarymo jėgos skaitmeninės išraiškos, nėra galimybės. Pažeidimai rūbuose atitinka kūne rastą sužalojimą. Ar po mirties buvo keičiama D. R. lavono padėtis, duomenų nėra. Autopsijos metu D. R. lavono vidaus organuose liguistų pakitimų nerasta (b.t. 1 b.l. 24-30).

Iš (duomenys neskelbtini) reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad VTMT (duomenys neskelbtini) skyriaus autopsijos pagalbinis darbuotojas G. Š. pateikė D. R. rūbus: pirštines, kepurę, striukę, bliuzoną, megztinį, marškinėlius, džinsines kelnes, batų porą, kojines, apatines kelnes, kelnaites (b.t. 1 b.l. 113-115).

Iš (duomenys neskelbtini) daiktų apžiūros protokolo matyti, kad šie daiktai buvo apžiūrėti (b.t. 1 b.l. 122-136).

Iš (duomenys neskelbtini) kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą pas R. O. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) buvo rasta ir paimta: striukė, batai, kelnės, 2 peiliai (b.t. 2 b.l. 81-84).

Iš (duomenys neskelbtini) kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą pas R. O. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) buvo rasta ir paimta: metalinis buteliukas, tamponas su biologiniais pėdsakais (b.t. 2 b.l. 97-104).

Iš (duomenys neskelbtini) LP Kriminalistinių tyrimo centro DNR specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant pateikto tirti butelio, tiriant pažymėta Nr. l, paimto (duomenys neskelbtini) apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. l), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateikto tirti butelio, tiriant pažymėto Nr. 2, paimto (duomenys neskelbtini) apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 2), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 3), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateikto tirti butelio, tiriant pažymėta Nr. 3, paimto (duomenys neskelbtini) apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 4), tinkamų asmens tapatybei nustatytu tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su R. O. genotipu; rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 5). netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Tikimybė. kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų R. O. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000000000002 proc. Ant pateiktos tirti skardinės, tiriant pažymėta Nr. 1. paimtos (duomenys neskelbtini) apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. d). tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nepriklausančių D. R., R. O.. Ant pateiktos tirti skardinės, tiriant pažymėtos Nr. 2. paimtos (duomenys neskelbtini) apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini). rasta vyro biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. T), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su D. R. genotipu. Tikimybė. kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų D. R. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000000008 proc. Ant pateiktos tirti skardinės, tiriant pažymėtos Nr. 3, paimtos (duomenys neskelbtini) apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. S), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateikto tirti indelio, tiriant pažymėta Nr. l. paimto (duomenys neskelbtini) apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 9. Nr. 10), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. nepriklausančių D. R.. R. O. ir vyrui, kurio biologinių pėdsakų rasta ant skardinės, tiriant pažymėtos Nr. l. Ant pateikto tirti indelio, tiriant pažymėta Nr. 2. paimto (duomenys neskelbtini) apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. l l), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta vyro biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 12).. tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nepriklausančių D. R., R. O. ir vyrams, kurių biologinių pėdsakų rasta ant skardinės, tiriant pažymėtos Nr. 1. ir indelio, tiriant pažymėta Nr.1. Ant pateikto tirti peilio, tiriant pažymėta Nr. 3, paimto (duomenys neskelbtini) apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 211), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 21), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateikto tirti tampono su nuoplova. padaryta (duomenys neskelbtini) apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su R. O. genotipu. Ant pateikto tirti peilio, tiriant pažymėta Nr. 1. paimto atliekant kratą R. O. bute, (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. lo). netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 12), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateikto tirti peilio, tiriant pažymėta Nr. 2. paimto (duomenys neskelbtini) atliekant kratą R. O. bute, (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 18, Nr. 19), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateiktos tirti R. O. striukės, paimtos (duomenys neskelbtini) atliekant kratą R. O. bute, (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 22), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateiktų tirti R. O. trijų porų batų ir džinsinių kelnių, paimtų (duomenys neskelbtini) atliekant kratą R. O. bute, (duomenys neskelbtini), kraujo nerasta. Ant pateiktų tirti dviejų tamponų su R. O. panagių turiniu, paimtų (duomenys neskelbtini) lyginamųjų pavyzdžių paėmimo protokolu, rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. O. genotipu.(b.t. 1 b.l. 149-155).

Iš (duomenys neskelbtini) LP kriminalistinių tyrimų centro skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant tirti pateikto metalinio buteliuko, paimto (duomenys neskelbtini) atliekant kratą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. l), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant metalinio buteliuko, paimto (duomenys neskelbtini) atliekant kratą (duomenys neskelbtini), rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su R. O. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirta R. O. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000000002 proc. (b.t. 1 b.l. 180-181).

Iš (duomenys neskelbtini) LP kriminalistinių tyrimų centro skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad rankų pėdsakai ant objektų, paimtų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūros metu, netinkami asmeniui identifikuoti (b.t. 1 b.l. 157-158).

Iš (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirta D. R. durtinė-pjautinė odos žaizda ir jos projekcijoje esantis durtinis - pjautinis šonkaulių kremzlių sužalojimas yra nepadaryti tirti pateiktais peiliais, paimtais (duomenys neskelbtini) kratos R. O. bute, (duomenys neskelbtini) metu ir nepadaryti peiliu, paimtu įvykio vietos apžiūros metu (b.t. 1 b.l. 169-175).

Iš (duomenys neskelbtini) savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „R. L.“ apsaugos vadovė L. Š. pateikė UAB „R. L.“ parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dienos vaizdo kamerų įrašus, įrašytus į DVD kompaktinę plokštelę „Acme“ (b.t. 1 b.l. 188-189).

Iš (duomenys neskelbtini) kompaktinio disko apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta „Acme“ DVD kompaktinė plokštelė paimta (duomenys neskelbtini) reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš UAB “R.L.“ apsaugos vadovės L. Š.. Įdėjus kompaktinę plokštelę į stacionaraus kompiuterio kompaktinių plokštelių leistuvą ir atidarius kompiuteryje esančią laikmenos ikona su užrašu „DVD RW Drive“. Atidarius laikmena matomos skaitmenines laikmenas su pavadinimais: „zmog1.mp4“; „zmog2.mp4“; „zmog3.mp4“; „zmog4.mp4“; „zmogzudystėpabaiga.mp4“. Atidarius skaitmeninę laikmeną pavadinimu „zmogzudystepabaiga.mp4“ per Media player programa, matomas spalvotas vaizdo įrašas 11.33 min., trukmės. Vaizdo įraše matomas R. parduotuvės įėjimas (duomenys neskelbtini). Įeina vyras apsirengęs žalios spalvos medžiaginę striukę sugaubtu, gaubtą užsidėjęs ant galvos, kelnės džinsinės tamsiai mėlynos spalvos, turi juodos spalvos kuprinę (V. J. gim. (duomenys neskelbtini) m.) prieina prie taromato ir stovi. (duomenys neskelbtini) įeina vyras apsirengęs juodos spalvos medžiaginę striukę bei ant galvos užsidėjęs bliuzono mėlynos spalvos gaubtą, kelnės džinsinės tamsiai mėlynos spalvos (vėliau nustatyta, kad tai D. R.) ir prieina prie V. J.. Jie tarpusavyje bendrauja. (duomenys neskelbtini) įeina vyras apie 60 metų amžiaus, apsirengęs juodos spalvos medžiaginę striukę, pilkos spalvos kelnėmis, galvos kakta praplikusi, kairėje pusėje turi per petį juodos spalvos krepšį, o dešinėje rankoje turi baltos spalvos keturkampio formos paketą. Eina šlubuodamas (vėliau nustatyta, kad tai R. O. gim. (duomenys neskelbtini) m.) link taromato, kur stovi D. R. ir V. J.. (duomenys neskelbtini) R. O. prieina prie V. J. ir D. R.. R. O. bendrauja su D. R., bendraudami D. R. emocingai kažką aiškina ir (duomenys neskelbtini) R. O. šlubuodamas išeina iš parduotuvės. Prie taromanto likę V. J. ir D. R. toliau bendrauja tarpusavyje. (duomenys neskelbtini) iš parduotuvės išeina D. R. kairėje rankoje turi juodos spalvos celofaninį maišą, o V. J. toliau stovi parduotuvėje prie taromato. (duomenys neskelbtini) į parduotuvę vėl sugrįžta R. O. apsirengęs juodos spalvos medžiaginę striukę, pilkos spalvos kelnėmis, kairėje pusės turi per petį medžiaginį krepšį ir kairę ranką laiko baltos spalvos keturkampio formos paketą, pastarasis eina link prie taromato stovinčio V. J.. (duomenys neskelbtini) šlubuodamas R. O. prieina prie V. J. kalbėdamas dešinę ranką pastarąjį apkabiną ir bendrauja vienas kitą apkabinę, (duomenys neskelbtini) išeina iš parduotuvės. Vaizdo įrašo pabaiga (b.t. 1 b.l. 191-198).

Iš (duomenys neskelbtini) savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad objekto apsaugos vadovė L. Š. – Š. pateikė parduotuvės „I.“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo kamerų įrašus „Acme DVD+R“ kompaktinėje plokštelėje (b.t. 2 b.l. 1-3).

(duomenys neskelbtini) kompaktinio disko apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas oranžinės spalvos popierinis vokas, ant kurio yra užrašas „ACME DVD+R”. Atidarius voką ir matoma sidabrinės spalvos kompaktinė plokštelė ant kurios yra užrašas „ACME 4.7GB“. Įdėjus kompaktinę plokštelę į stacionaraus kompiuterio kompaktinių plokštelių leistuvą, instaliavus programinę įrangą, paleidžiamas failas pavadinimu „20171212004433“. Programoje pasirinkus funkciją „Play“ ir ekrane matomos 16 kamerų atvaizdus. Peržiūrint vaizdo įrašo matoma, kad tik kameroje Nr. 14 matomos įėjimo į parduotuvę duris, kurioje ir matosi veiksmas. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val., įeina į parduotuvę vyras, apsirengęs raudonos spalvos striuke (kaip vėliau nustatyta tai liudytojas M. P.). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val., matomas prie įėjimo dviejų žmonių judėjimas; (duomenys neskelbtini) val., prekybos centro įėjimas atidarytas ir matoma stovi nugara arčiau įėjimo ir ant galvos užsidėjęs striukės gaubtą vyriškis, o kitas stovi toliau nuo durų ir bendrauja. Bendraują iki (duomenys neskelbtini) val., kol įvyksta dviejų žmonių grumtynės ir jie nueina toliau nuo durų ir nieko nesimato; (duomenys neskelbtini) val., vyriškis su striukės gaubtu, matome lėtai judą nugara atgal link įėjimo durų; (duomenys neskelbtini) val. iš prekybos centro salės link įėjimo durų prieina prekybos centro darbuotojas (vyras) ir žiūri link įėjimo ir (duomenys neskelbtini) val. grįžtą atgal į salę. Kameroje Nr.14 vaizdo įrašas prasideda (duomenys neskelbtini) ir pabaiga (duomenys neskelbtini) val. (b.t. 2 b.l. 4-6).

Iš (duomenys neskelbtini) įtariamojo R. O. asmens kratos protokolo matyti, kad asmens kratos metu iš R. O. buvo paimta – Asmens tapatybės kortelė, mobilaus ryšio telefonas, piniginė, SIM kortelė, (duomenys neskelbtini) m. kortelė, akiniai (b.t. 2 b.l. 164-166).

Iš (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad R. O. mobilaus ryšio telefonas buvo apžiūrėtas (b.t. 2 b.l. 167-173).

Iš (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad R. O. piniginė, (duomenys neskelbtini) m. kortelė, SIM kortelė buvo apžiūrėti (b.t. 2 b.l. 180-185).

Iš (duomenys neskelbtini) savanoriškų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad V. J. pateikė mobilaus ryšio telefoną (b.t. 2 b.l. 18-19).

Iš (duomenys neskelbtini) daiktų apžiūros protokolo matyti, kad šis telefonas buvo apžiūrėtas (b.t. 2 b.l. 20-25).

Iš (duomenys neskelbtini) savanoriškų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad R. O. 5 raktus. (b.t. 2 b.l. 26-27).

Iš (duomenys neskelbtini) daiktų apžiūros protokolo matyti, kad šie raktai buvo apžiūrėti (b.t. 2 b.l. 28-32).

Iš (duomenys neskelbtini) Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyrius rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) val., buvo užfiksuotas pranešimas dėl greitosios medicinos pagalbos kvietimo adresu: (duomenys neskelbtini) Taip pat pateiktas šio kvietimo garso įrašas (b.t. 2 b.l. 34).

Iš (duomenys neskelbtini) garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas pateiktas garso įrašas „2017_12_17_20-55-06_25.04 860324640.mp3“, dėl kvietimo (duomenys neskelbtini) val. į (duomenys neskelbtini) (b.t. 2 b.l. 35-39).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Kaltinamojo kaltė pagal jam pareikštą kaltinimą įrodyta visiškai. Įvertinusi byloje surinktų, teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje yra nustatytos šios aplinkybės:

R. O. (duomenys neskelbtini) val., prie prekybos centro „I.“ esančioje aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų, t.y., panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – neva supykęs, kad D. R. prašo jo smulkių pinigų, tyčia vieną kartą peiliu dūrė D. R. į kairę krūtinės pusę, tuo padarė nukentėjusiajam durtinį-pjautinį krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą su širdies pažeidimu, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ir širdiplėvės ertmes, širdies tamponada krauju, dėl ko įvykio vietoje nukentėjusysis D. R. mirė, tokiu būdu iš chuliganiškų paskatų nužudė D. R..

Šias nustatytas faktines aplinkybes patvirtina R. O. (toliau – R. O.) parodymai, kuriuose jis parodė, kad jį liudytojas nuvedė iki „I.“ parduotuvės, ten jis davė jam išgerti naminės. Jis nelabai norėjo jos gerti, todėl nuėjo į „I.“ paimti kažko užgerti. Prie jo prisistatė nukentėjusysis, pradėjo reikalauti pinigų. Pasakė, kad nieko jam neduos, apsisuko ir išėjo pro duris parduotuvės, ir iš karto pajautė kojos piršto didelį skausmą, nuo to momento daugiau nieko nepamena. Paskui gal jį kažkas pakėlė ir jis toliau paėjęs nuo parduotuvės pasisuko ir iš už kampo atbėgo nukentėjusysis į jo pusę, ir jam smūgiavo, tada vėl nieko nepamena. Pamena tik tiek, kad stovėjo drebėdamas, žiūrėjo į nukentėjusįjį, jis į jį, R. O. jam nieko nesakė, nesuprato ko jis nori. Vienas į kitą žiūrėjo, nieko nesakė. Žiūri jis nukrito ir jam prasidėjo konvulsijos. Suprato, kad kažkas negerai. Tada pamatė pas save rankoje peilį ir suprato, kad tai turbūt jo darbas. Jam pradėjo širdis šokinėti, jis apsisuko eiti, per akis kraujas bėgo, nusivalė kraują. Nuėjo į namų rūsį, ten turėjo alkoholio ir išgėrė, kad apsiraminti. Du kartus buvo be sąmonės nuo sumušimo, galvą skaudėjo savaitę laiko, akyse užsimerkus ratilai sukosi. Gal smegenų sutrenkimas buvo. Taip pat R. O. pripažino įvykdęs nusikaltimą ir dėl to gailėjosi.

Teisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu R. O. parodymai akivaizdžiai skiriasi. Teisme jis parodo, kad buvo du kartus netekęs sąmonės, dėl jam neaiškių priežasčių, kad prieš jį smurtavo būtent nukentėjusysis, ko ikiteisminio tyrimo metu jis neminėjo. Viena aplinkybė yra vienoda, kad jis mato, kaip nukentėjusysis nukrinta, o jis stovi su peiliu rankoje. Mano, kad būtent jis įdūrė nukentėjusiajam. Kad būtent jis dūrė nukentėjusiajam įrodo ir tolimesni jo veiksmai - nekviečia pagalbos ar policijos, skubiai pasišalina iš įvykio vietos, po to išmeta striukę, peilį, kurie ikiteisminio tyrimo metu nerandami. Kad būtent peiliu dūrė R. O. įrodo ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai, t.y. M. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) val., buvo išėjęs į namus, užvalgyti. Grįžtant į parduotuvę apie val. prie parduotuvės matė stovinčius rajono vyrukus, kurie beveik kas dieną girti. Vėliau tyrimo metu juos atpažino kaip R. O. ir D. R.. Vyrai buvo akivaizdžiai neblaivūs, tačiau draugiškai nusiteikę. Jie vienas kitą buvo apsikabinę per pečius ir draugiškai kažką kalbėjo. Girdėjo kaip antrasis vyras sakė einam į parduotuvę. Apie (duomenys neskelbtini) val., išgirdo kažkokį sujudimą ir iš nepažįstamo į prekybos centrą užėjusio pirkėjo vyro, sužinojo, kad lauke prie prekybos centro, guli galimai nudurtas vyras.

Liudytoja R. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini) val., parduotuvėje žmonių nebuvo, bent ji jų nesutiko. Prisimena, kad įeinant į parduotuvę lauke matė stovinčius du vyrus, kurie kalbėjosi. Matė vyrai vilkėjo striukėmis, vieno striukė buvo šviesesnė kito tamsesnė ir jis dar buvo užsidėjęs ant galvos gobtuvą. Apsipirkus eidama iš parduotuvės tuos du vyrus jau matė parduotuvės išėjimo prieangyje, jie stovėjo prie daiktų saugojimo spintelių. Atkreipė dėmesį, kad vyrai buvo vienas kitą suėmę už pečių. Vyriškiai stovėjo jai šonu, todėl jų veidų neįsidėmėjo, atkreipė dėmesį, kad vyriškis su tamsesne striuke smulkesnis, o su šviesia striuke stambesnis ir aukštesnis. Praeinant išgirdo vieną frazę iš vyriškių pusės „ar baigsi prašinėt iš manęs pinigų“. Išėjus iš parduotuvės ir perėjus gatvė, išgirdo bildesį. Atsisukusi pamatė, kad iš prie parduotuvės matytų vyriškių vienas nugriuvęs, tačiau kuris negali pasakyti, nes iš tolo jau nematė.

Liudytojas E. R. parodė, kad (duomenys neskelbtini) val., jis sustojo prie prekybos centro „I.“ (duomenys neskelbtini) g., ketindamas apsipirkti. Sustojęs automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie įėjimo į prekybos centrą, ir eidamas apsipirkti, paėjęs porą metrų pamatė ant nugaros gulintį nepažįstamą vyriškį, kuris, kaip atrodė, knarkė. Jis gulėjo maždaug 10 metrų atstumu nuo parduotuvės. Priėjus arčiau prie šio vyriškio, jokių kitų žmonių šalia nematė. Žmogus neatsakė, tik išgirdo garsą, panašų į knarktelėjimą, ir pagalvojo, kad jis girtas miega, ir tada jis apie (duomenys neskelbtini) val., paskambino Nr. 112 į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad guli ant gatvės žmogelis. Vėliau dar bandė gaivinti nužudytąjį iki kol atvyko greitosios pagalbos automobilis.

Šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir vaizdo kamerų įrašai. (duomenys neskelbtini) kompaktinio disko apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) val., įeina į parduotuvę vyras, apsirengęs raudonos spalvos striuke (kaip vėliau nustatyta tai liudytojas M. P.). (duomenys neskelbtini) val., matomas prie įėjimo dviejų žmonių judėjimas; (duomenys neskelbtini) val., prekybos centro įėjimas atidarytas ir matoma stovi nugara arčiau įėjimo ir ant galvos užsidėjęs striukės gaubtą vyriškis, o kitas stovi toliau nuo durų ir bendrauja. Bendrauja iki (duomenys neskelbtini) val., kol įvyksta dviejų žmonių grumtynės ir jie nueina toliau nuo durų ir nieko nesimato; (duomenys neskelbtini) val., vyriškis su striukės gaubtu, matome lėtai juda nugara atgal link įėjimo durų; (duomenys neskelbtini) val. iš prekybos centro salės link įėjimo durų prieina prekybos centro darbuotojas (vyras) ir žiūri link įėjimo ir (duomenys neskelbtini) val. grįžtą atgal į salę. (duomenys neskelbtini) val. išeina liudytoja R. B.

Iš (duomenys neskelbtini) Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyrius rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) val., buvo užfiksuotas pranešimas dėl greitosios medicinos pagalbos kvietimo adresu: (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija nustatė, kad nuo R. O. ir D. R. buvimo parduotuvėje, iki skambučio į bendrąjį pagalbos centrą praeina 3-4 minutės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes atmestina kaltinamojo ir gynybos versija, kad R. O. buvo D. R. du kartus sumuštas ir du kartus praradęs sąmonę per tokį trumpą laiko tarpą. Juolab, kad šios versijos nepatvirtina kiti objektyvūs įrodymai. Taip pat atmestina kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad liudytojas V. J. galėjo jį pakelti nukritusį ir praradusį sąmonę, nes liudytojas M. P. nemato jokio trečio asmens kai eina į parduotuvę, o mato tik R. O. ir D. R., eidama į parduotuvę liudytoja R. B. taip pat mato tik du vyrus, kuriuos paskui mato ir parduotuvės prieangyje. Iš visų nustatytų aplinkybių R. O. neprisimena tik jam nenaudingų aplinkybių - kaip jis dūrė, kaip ir kur padėjo striukę ir peilį. Tačiau atsimena visas jo nurodytas aplinkybes kaip nukentėjusysis jį puolė, kuriuo pečiu smūgiavo. Teisėjų kolegijos nuomone, tai laikytina jo gynybine versija, kuri yra paneigta aukščiau išvardintais duomenimis. Kaltinamojo parodymus taip pat paneigia ir (duomenys neskelbtini) VTMT (duomenys neskelbtini) skyriaus teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad R. O. konstatuoti odos nubrozdinimai kaktoje, dešinės akies apatiniame voke, kairėje plaštakoje, dešiniame kelyje, padaryti kietais bukais daiktais, keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, paros iki apžiūros bėgyje. Sužalojimai, tiek vertinant juos atskirai, tiek kartu atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. R. O. sužalojimų padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse. Vertinant sužalojimų lokalizaciją, neatmetama ir griuvimo galimybė (b.t. 2 b.l. 125-126). R. O. specialistei nurodo, kad šiuos sužalojimus jis pasidarė pats, krisdamas iš autobuso. Teisėjų kolegija remiasi pirminiais kaltinamojo parodymais ir atmeta teisminio nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes, kad jis buvo sužalotas D. R..

Ekspertas S. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nuo tokių sužalojimų, kaip pvz., smūgis į kojos pirštą, asmuo negalėtų prarasti sąmonės ar atminties. Kad atsirastų tokie simptomai yra būtinas smarkus galvos sumušimas, t. y., sunki galvos smegenų trauma. Tačiau nėra jokių įrodymų, apie tokius R. O. sužalojimus. Dėl girtumo ekspertas paaiškino, kad tokie atminties netekimo atvejai vien dėl girtumo taip pat negalimi.

R. O. nurodytą aplinkybę, kad jis buvo blaivus, nes išgėrė tik 200 gramų degtinės paneigia (duomenys neskelbtini) LP Kriminalistinių tyrimo centro DNR specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad ant pateikto tirti butelio, tiriant pažymėta Nr. 3, paimto (duomenys neskelbtini) apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 4), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su R. O. genotipu; Iš tos pačios išvados matyti, kad butelys Nr. 3 yra 1 ltr. Degtinės butelys D. Tai įrodo, kad ir prie parduotuvės I. R. O. vartojo alkoholį. Kad jis buvo neblaivus paliudija ir liudytojas M. P.

Iš (duomenys neskelbtini) VTMT (duomenys neskelbtini) skyriaus teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. R. mirė nuo kiauryminio durtinio-pjautinio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo su širdies pažeidimu. Tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu į kairės krūtinplėvės ir širdiplėvės ertmės, širdies tamponada krauju. Kiauryminis durtinis-pjautinis krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimas su durtine-pjautine odos žaizda kairėje krūtinės pusėje, kairių V-VI šonkaulių, širdiplėvės ir širdies pažeidimais D. R. padaryti duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti ir peilis vieno smūgio pasėkoje.

Visi šie duomenys rodo, kad D. R. buvo padarytas durtinis - pjautinis sužalojimas, su peiliu, kurį padarė R. O.

Teisėjų kolegijos nuomone yra įrodyta, kad R. O. tyčia dūrė peiliu vieną kartą į krūtinės sritį nukentėjusiajam D. R., taip padarė jam kiauryminį durtinį-pjautinį krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą su širdies pažeidimu, nuo ko D. R. įvykio vietoje mirė.

Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nužudė kitą žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje nužudymu dėl chuliganiškų paskatų pripažįstamas nužudymas, padarytas negerbiant, demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-164/2014, 2K-8-696/2015).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. O., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš chuliganiškų paskatų, t.y., panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – neva supykęs, kad D. R. prašo jo smulkių pinigų, dūrė nukentėjusiajam D. R. be jokios dingsties, viešoje vietoje, taigi elgėsi įžūliai, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Taip pat nustatyta, kad tarp D. O. veiksmų, dūrio D. R. į krūtinę ir D. R. mirties yra būtinasis priežastinis ryšys.

Kaltinamasis R. O., suduodamas smūgį peiliu nukentėjusiajam į krūtinę, suvokia, kad jo veika yra pavojinga ir gali sukelti nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą ar net jo mirtį, tačiau jų nedetalizuoja, suduoda šį smūgį, t.y. parodo, kad jam yra nesvarbus bet kokių padarinių atsiradimas, t.y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Kadangi kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jo veika yra kvalifikuotina pagal padarinius - kaip nužudymas.

Teisėjų kolegijos nuomone R. O. nužudė D. R. dėl girtumo ir menkavertės dingsties. Byloje nėra jokių duomenų, išskyrus prieštaringus R. O. parodymus, kad D. R. prieš jį būtų smurtavęs. Liudytoja B. praeidama pro juos girdėjo, kad vienas vyriškis sako kitam, kiek tu gali prašinėti kapeikų. Už pusės minutės dūris peiliu. Akivaizdu, kad R. O. supyko dėl to, kad D. R. jo prašo pinigų, todėl ir dūrė nukentėjusiajam, nes kitos priežasties dūriui byloje nėra nustatyta.

Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai viešoji tvarka būna sutrikdyta vien tuo, jog viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų padarytas nužudymas, veika kvalifikuojama tik pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Kaltinamojo R. O. padaryta nusikalstama veika nužudant D. R. teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, apimantį ir kaltinamojo veiksmus, kuriais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, t. y. jo chuliganiškas paskatas.

Dėl bausmės

BK 129 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Kaltinamasis R. O. vedęs, dirbantis, metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 120), į psichiatro, narkologo įskaitas neįrašytas (2 t. b. l. 121,122), neteistas, yra senyvo amžiaus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad iš dalies atlygino žalą nukentėjusiesiems, sunkinanti atsakomybę aplinkybė, kad nusikaltimą padarę apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Nužudymas, įvykdytas kaltinamojo, priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Atsižvelgtina į nusikalstamos veikos apimtį, jos trukmę, kas rodo mažesnį rūšinį šios veikos pavojingumą.

Skiriant bausmę, vertinama visuma aukščiau aptartų aplinkybių, į tai, kad nėra nustatyta sąlygų, kurios leistų taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį, nei sankcijos vidurkis.

R. O., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, kaip įtariamasis sulaikytas 2017 m. gruodžio 12 d. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi R. O. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 3 mėnesių laikotarpiui (3 t., b. l. 1,2). (duomenys neskelbtini) R. O. paleistas į laisvę ir jam paskirtos kardomosios priemonės – namų areštas iki (duomenys neskelbtini) ir dokumentų paėmimas. Laikas, kaltinamojo išbūtas sulaikyme ir suėmime, įskaitytinas į bausmę. Kardomoji priemonė dokumentų paėmimas paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių

Ieškovai J. F. pareiškė kaltinamajam R. O. civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo savo naudai 10000 eurų, J. R. ir V. R. naudai po 30000 eurų (1 t., b. l. 45-46).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė 788,70 eurų civilinį ieškinį kaltinamajam.

Nukentėjusysis G. R. pareiškė R. O. civilinį ieškinį dėl 1850 eurų turtinės žalos ir 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamasis R. O. pareikštus ieškiniuose reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo pripažino visiškai ir sutiko atlyginti. Dėl neturtinės žalos atlyginimo sutiko iš dalies.

Dėl turtinės žalos

Ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo R. O. grindžiami tuo, kad G. R. organizavo D. R. laidotuves ir savo lėšomis padengė visas išlaidas, susijusias su laidojimo paslaugų suteikimu. Šias išlaidas sudarė 1850 eurų. Šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, pridėtais prie civilinio ieškinio (3 t., b. l.102-110). Mirusiojo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. (CK 6.291 straipsnis). Reikalavimas dėl laidojimo išlaidų pripažįstamas kaltinamojo, pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius pareiškė 788,70 eurų civilinį ieškinį kaltinamajam, kurį sudaro J. R. ir V. R. išmokėtos našlaičių pensijos nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Prie šio ieškinio taip pat pateikti įrodymai apie išmokėtas sumas. Šis ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais, pripažintas kaltinamojo, todėl tenkintinas.

Dėl neturtinės žalos

J. F. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad įtariamojo R. O. padaryta nusikalstama veika tiek jai, tiek ir jos vaikams yra padaryta neturtinė žala. Savo prašymą grindžia tuo, kad pagal civilinio kodekso nuostatas asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi ne tik tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, bet ir asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos. Nors su D. R. nebuvo įregistravę santuokos, tačiau ilgą laiką gyveno kartu, susilaukė dviejų vaikų. Jų santykiai buvo nuolatinio pobūdžio, artimi, emociškai tvirti, ilgą laiką gyveno kaip faktiniai sutuoktiniai, išlaikė ir rūpinosi abiejų bendrais vaikais, vedė bendrą ūkį, kartu prisidėjo prie faktinės šeimos gerovės kūrimo. Vaikų su tėvu santykiai buvo tvirti ir artimi, juos siejo glaudūs tarpusavio dvasiniai, emociniai ryšiai. Natūralu, kad, nužudžius D. R., tiek ji, tiek jų bendri vaikai patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, didžiulį psichologinį bei moralinį diskomfortą. Vaikai neteko tėvo, šiuo metu yra mažamečiai, jiems padaryta rimta žala, padarytas didelis neigiamas poveikis. Dėl šio įvykio šeima neteko visokeriopos D. R. pagalbos, o vaikai - mylimiausio bei visada mylinčio tėvo, tad tai turės įtakos jų psichologiniam vystymuisi. Tai neabejotinai turės neigiamas pasekmes visą likusį vaikų gyvenimą.

Neturtinę žalą dėl brolio D. R. nužudymo patyrė ir G. R., su kuriuo buvo susiklostę artimi broliški santykiai. Nors G. R. iki D. R. nužudymo jau kurį laiką gyveno užsienyje, jie kartais susiskambindavo, bendraudavo nedaug. Dėl brolio netekties G. R. patyrė emocinį stresą, dvasinius išgyvenimu, neteko savo šeimos nario ir tai jam sukėlė dideles dvasines kančias, rūpinosi brolio laidotuvėmis.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.284 straipsnyje teisė į žalos, tame tarpe ir neturtinės, atlyginimą numatyta asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties). Mirusiojo broliai, seserys turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jeigu juos ir mirusįjį siejo stiprūs emociniai ryšiai, tarp jų buvo susiformavę artimi ir glaudūs santykiai (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-217-690/2018).

Byloje neginčijamos civilinių ieškovų ir nukentėjusiųjų nurodomos aplinkybės, kad D. R. anksčiau gyveno kartu su J. F. bei mažamečiais jų vaikais, prisidėjo prie jų išlaikymo, taip pat, kad D. R. bendraudavo su broliu G. R. ir juos siejo emocinis ryšys. Pažymėtina ir tai, kad prašomos priteisti sumos diferencijuotos, atsižvelgiant į emocinį ryšį, santykių artumą ir glaudumą.

Tačiau teisėjų kolegija, vertindama priteistinų neturtinės žalos sumų dydžius atsižvelgia į tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog G. R. paskutinius keturis metus gyvena Vokietijoje, su broliu kartais bendraudavo telefonu, susitikdavo paskutiniu metu labai retai. Taip pat atsižvelgia į tai, kad G. R. D. R. buvo paskutinis artimiausias žmogus.

Dėl J. F. atsižvelgiama į tai, kad D. R. jau keli metai nebendravo ir negyveno kartu su ja ir nepilnamečiais vaikais. Teisminio nagrinėjimo metu apklausiama liudytoja A. B. patvirtino, kad D. R. gyvena kartu su jos dukra L. B., padėdavo jai prie namų. Nurodė, kad su savo šeima visai nebendraudavo, gerdavo kiekvieną dieną. Būdavo priekabus. Liudytojas V. J. parodė, kad D. R. buvo jo pastovus sugėrovas, gerdavo kiekvieną dieną. Paaiškino, kad žmona jį buvo išvijusi, su juo nebendraudavo, jį ignoruodavo, jo vengdavo ir nesisveikindavo.

Atsižvelgiant į visas pirmiau nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis iš dalies pripažino civilinius ieškinius, pareikšti ieškiniai dėl neturtinės žalos padarymo tenkinami iš dalies.

Dėl daiktinių įrodymų

D. R. drabužiai, kiti daiktai, įvykio vietos apžiūros metu paimti kraujo mėginiai, daiktai ir kiti daiktiniai įrodymai, kurie išvardinti (duomenys neskelbtini) nutarime saugoti daiktus (1 t., b. l. 139-141), saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305 str. ir 307 str.,

nusprendžia:

R. O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir paskirti 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. O. sulaikymo pagal šį nuosprendį dienos.

Į bausmę įskaičiuoti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini).

G. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. O. G. R. 1850 eurų turtinės žalos ir 7000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. O. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui 788,70 eurų turtinės žalos atlyginimo.

J. F. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. O. J. F. 5000 eurų, J. R. 9000 eurų ir V. R. 9000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis BPK 151 straipsniu, skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į R. O., priklausantį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, esančias sąskaitose ir visas pinigines lėšas (eurais ir kita užsienio valiuta), kurios bus pervestos į šias sąskaitas: (duomenys neskelbtini), esančią AB „S.“ banke; (duomenys neskelbtini), esančią AB L.B., leidžiant R. O. per mėnesį disponuoti sąskaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje AB „S.“ banke pinigų suma, neviršijančia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio, kas sudaro 555 (penkis šimtus penkiasdešimt penkis) eurus. Nekilnojamojo turto – buto saugotoju paskirti R. O., turto – piniginių lėšų saugotojais paskirti banką AB „S.“ banką ir AB L.B. banką – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – nukreipti civiliniams ieškiniams užtikrinti ir žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus, kurie išvardinti (duomenys neskelbtini) nutarime saugoti daiktus (1 t., b. l. 139-141), saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkaverčius.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasAurelijus RauckisDanguolė Šiugždinytė