Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrometra“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1509-265/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrometra“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Klaipėdos regioniniai keliai“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl naujų rašytinių įrodymų

Ieškovė UAB „Agrometra“ su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2017 m. rugpjūčio 24 d. Viešųjų pirkimų tarnybos atsakymą, kuriame nurodyta, kad tuo atveju jei viešųjų pirkimų procedūros buvo pradėtos iki 2017 m. birželio 30 d., tai jam turi būti taikoma iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusi VPĮ redakcija, ir Lietuvos pašto registruotos siuntos sąskaitos ir kvito kopiją.Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).Atsižvelgiant į tai, kad su apeliaciniu skundu teikiami rašytiniai įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamu klausimu dėl ieškinio senaties, bei įvertinus tai, kad dėl šių įrodymų atsakovė galėjo pasisakyti atsiliepime į apeliacinį skundą, o tai reiškia, jog šių įrodymų prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, minėti ieškovės naujai teikiami rašytiniai įrodymai prijungtini prie bylos ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė 2017 m. balandžio 18 d. CVP IS paskelbė apie vykdomą supaprastintą atvirą konkursą „Kelio (statinio) ir kelio juostos užimamų žemės sklypų kadastrinių matavimų teisinės registracijos darbų pirkimui 2017 metais“, pirkimo Nr. 185971 (b. l. 34-62). Pirkime dalyvavo 9 tiekėjai, laimėtoja buvo paskelbta UAB „Agrometra“. 2017 m. gegužės 23 d. UAB „LiMAP“ pateikė pretenziją dėl Konkurso nugalėtojo pripažinimo. Atsakovės viešųjų pirkimų komisija 2017 m. gegužės 30 d. priėmė sprendimą atmesti UAB „Agrometra“ pasiūlymą ir pripažino Konkurso nugalėtoja UAB „LiMAP“ (b. l. 13-14). 2017 m. birželio 15 d. atsakovė gavo UAB „Agrometra“ pretenziją, kurią išnagrinėjo ir 2017 m. birželio 16 d. sprendimu atmetė, bei apie tai tą pačią dieną informavo ieškovę per CVP IS. 2017 m. birželio 22 d. UAB „Agrometra“ pateikė pakartotinę pretenziją, kurią atsakovė 2017 m. birželio 27 d. atmetė ir apie priimtą sprendimą informavo UAB „Agrometra“ 2017 m. liepos 4 d. per CVP IS ((nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2017 m. liepos 3 d. neveikė CVP IS) b. l. 101). 2017 m. liepos 19 d. VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ viešųjų pirkimų komisija priėmė sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras ir apie tai 2017 m. liepos 19 d. informavo visus ginčo Konkurse dalyvavusius tiekėjus (b. l. 138–141).2017 m. liepos 21 d. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas ieškovės UAB „Agrometra“ ieškinys, kurį patikslinus, ieškovė prašė: 1) panaikinti perkančiosios organizacijos VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą, kuriuo tiekėjos UAB „Agrometra“ pasiūlymas buvo atmestas; 2) grąžinti iki 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo priėmimo buvusią status quo padėtį, t. y. pakartotinai pripažinti UAB „Agrometra“ Konkurso laimėtoja/įpareigoti perkančiąją organizaciją pakartotinai įvertinti tiekėjos UAB „Agrometra“ pasiūlymą; 3) panaikinti perkančiosios organizacijos VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 2017 m. liepos 19 d. sprendimą, kuriuo nutrauktos Pirkimo procedūros bei įpareigoti perkančiąją organizaciją atnaujinti Pirkimo procedūras; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatęs, kad nagrinėjamu atveju ieškinys teismui pateiktas 2017 m. liepos 21 d., o turėjo būti pateiktas iki 2017 m. liepos 11 d., teismas konstatavo, jog ieškinys pateiktas praleidus VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.) nustatytą terminą ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus supaprastintų pirkimų metu. Ieškovei, nenurodžius jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškinio dalis dėl reikalavimų, nurodytų šios nutarties 1 punkto 1 ir 2 papunkčiuose, atmestina. Taip pat teismas sprendė, kad aplinkybė, jog perkančioji organizacija nebeturi finansinių galimybių tęsti Pirkimo procedūras, faktas, jog dėl ginčo Pirkimo objekto nėra paskelbtas kitas konkursas, bei kasacinio teismo išaiškinimas, kad nėra prasmės sudaryti sandorį, iš anksto žinant, kad jis negalės būti vykdomas bei turės būti nutrauktas, nagrinėjamu atveju leidžia daryti išvadą, jog atsakovės 2017 m. liepos 19 d. sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras yra teisėtas ir pagrįstas.Ieškovė su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti patikslintą ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 1) nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys buvo pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą; 2) pirmosios instancijos teismas apskritai nesvarstė klausimo dėl praleisto senaties termino atnaujinimo, nors toks prašymas buvo suformuluotas; 3) perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti Konkurso procedūras buvo priimtas remiantis tik nemotyvuotais, deklaratyviais teiginiais dėl pakitusio intereso ir tariamo finansinių lėšų stygiaus, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad Pirkimas buvo teisėtai nutrauktas; 4) teismas nepagrįstai atsakovės už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą prašytą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą vertino kaip protingą.

Dėl ginčui taikytinos VPĮ redakcijos ir termino ieškiniui pareikšti

2017 m. gegužės 2 d. Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-327 7 priedo „Įgyvendinami Europos sąjungos teisės aktai“ 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad iki 2017 m. birželio 30 d. pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, pradėtų pirkimų ataskaitos teikiamos pagal iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusias VPĮ nuostatas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šios nuostatos nėra taikomos VPĮ VII skyriui, kuris reglamentuoja ginčų nagrinėjimą. Atsižvelgdama į tai, kad minėtoje nuostatoje nėra numatyta jokių išimčių dėl to, kad ji būtų netaikoma ginčų nagrinėjimui (įstatyme bendrai nurodyta, kad viešojo pirkimo procedūros, o konkrečiai nagrinėjamu klausimu ginčų procedūros, pradėtos iki 2017 m. birželio 30 d., yra tęsiamos pagal VPĮ redakciją, galiojusią iki 2017 m. birželio 30 d.), teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sutikti su minėta pirmosios instancijos teismo pozicija. Pažymėtina, kad Pirkimas buvo paskelbtas CVP IS 2017 m. balandžio 18 d., pirmoji pretenzija dėl perkančiosios organizacijos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo buvo pateikta 2017 m. birželio 14 d., pakartotinė - 2017 m. birželio 21 d., t. y. iki 2017 m. liepos 1 d., o tiek pretenzijų nagrinėjimas, tiek ieškinio pateikimas teismui yra sudėtinė viešojo pirkimo procedūrų dalis. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Pirkimo procedūras pradėjus vykdyti pagal VPĮ redakciją, galiojusią iki 2017 m. birželio 30 d., jos šiuo konkrečiu atveju ir turi būti tęsiamos vadovaujantis senosios VPĮ redakcijos nuostatomis. Šią išvadą papildomai patvirtina ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. rugpjūčio 24 d. el. paštu pateikta pozicija (t. 2, b. l. 38).VPĮ 93 straipsnio, reglamentuojančio ginčų dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ir priimtų sprendimų nagrinėjimą, 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, kuris mano, jog perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar neteisėtai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą: dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, kurie neatitinka šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo, žalos atlyginimo, pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, alternatyvių sankcijų taikymo bei sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu (VPĮ 93 str. 1 d. 1–5 p.).Ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, tačiau atskirų rūšių reikalavimams tiek CK, tiek kiti įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio terminus. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta ir tai, kad šios taisyklės išimtis gali nustatyti tiek CK, tiek kiti įstatymai. Pagal VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punktą tiekėjas turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos. Konkurso sąlygų 11.1 punkte įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, kad tuo atveju, jei tiekėjas mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė VPĮ reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus ieškinį dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia) per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos.Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2017 m. birželio 14 d. ieškovė perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją dėl 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo (t. 1, b. l. 15–21), kuri atsakovės viešųjų pirkimų komisijos 2017 m. birželio 16 d. sprendimu buvo atmesta (t. 1, b. l. 22). 2017 m. birželio 21 d. ieškovė pateikė pakartotinę pretenziją, kuria prašė iš naujo išnagrinėti 2017 m. birželio 14 d. pretenziją, o tuo atveju, jei 2017 m. birželio 16 d. sprendimas nebūtų pakeistas, ieškovė prašė pateikti detalius 2017 m. birželio 16 d. sprendimo motyvus (t. 1, b. l. 23–24). Perkančioji organizacija 2017 m. liepos 4 d. per CVP IS informavo ieškovę apie 2017 m. birželio 27 d. priimtą sprendimą atmesti pakartotinę jos pretenziją, ieškovė su priimtu perkančiosios organizacijos sprendimu susipažino 2017 m. liepos 4 d. (t. 1, b. l. 100). Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, pagal minėtą, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, spręstina, kad ieškovė ieškinį teismui galėjo pateikti iki 2017 m. liepos 19 d. (VPĮ 94 str. 1 d. 1 p.).Atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas atsakovės argumentas, kad terminas ieškiniui pareikšti turėjo būti skaičiuojamas ne nuo 2017 m. liepos 4 d., o nuo 2017 m. birželio 16 d., nes būtent tada ieškovei turėjo tapti aišku apie neva jos pažeistas teises.Nagrinėjamu atveju atsakovės 2017 m. birželio 16 d. sprendimas, kuriuo buvo atmesta ieškovės pretenzija, yra visiškai nemotyvuotas, sprendime tik konstatuojamas faktas, kad skundžiamas 2017 m. gegužės 30 d. perkančiosios organizacijos sprendimas nebus naikinamas. Tokie perkančiosios organizacijos veiksmai, kai sprendime dėl pretenzijos atmetimo nenurodomi jokie tokio sprendimo motyvai, pažeidžia tiekėjų veiksmingos teisinės gynybos principą, kadangi ieškovė, nežinodama sprendimo motyvų, negali tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovė apie savo galbūt pažeistas sužinojo tik 2017 m. liepos 4 d., kai susipažino su 2017 m. birželio 27 d. priimtu sprendimu atmesti pakartotinę jos pretenziją, kuriame buvo aiškiai nurodyta, jog ieškovės pasiūlymas atmetamas, kadangi ji neatitinka Techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimų 3.6.3 punkte 2 papunktyje numatyto reikalavimo turėti automatinį tacheometrą. Sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog ieškinys teismui buvo pateiktas 2017 m. liepos 21 d., klaidingai nustatė faktines aplinkybes. Iš ieškovės su apeliaciniu skundo pateiktos Lietuvos pašto registruotos siuntos sąskaitos ir kvito kopijos matyti, kad ieškinys Lietuvos paštui buvo įteiktas 2017 m. liepos 19 d. 17.13 val. Vadovaujantis CPK 74 straipsnio 7 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu skundas, dokumentai ar pinigai įteikti paštui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, terminas nelaikomas praleistu, darytina išvada, kad ieškovė ieškinį teismui išsiuntė laiku.Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad ieškovė, įteikusi Lietuvos paštui ieškinį 2017 m. liepos 19 d., nepraleido VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto 15 dienų termino.Pritartina apeliantei ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo jos prašymą tuo atveju, jei būtų nuspręsta, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas, ieškinio senaties terminą atnaujinti. Pastebėtina, kad prašymas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą buvo aiškiai suformuluotas 2017 m. rugsėjo 21 d. ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose (t. 2, b. l. 6–7).Pirmosios instancijos teismui nenagrinėjus iš esmės reikalavimų panaikinti perkančiosios organizacijos VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą, kuriuo tiekėjos UAB „Agrometra“ pasiūlymas buvo atmestas, bei grąžinti iki 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo priėmimo buvusią status quo padėtį (padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo), t. y. pakartotinai pripažinti UAB „Agrometra“ Konkurso laimėtoja/įpareigoti perkančiąją organizaciją pakartotinai įvertinti tiekėjos UAB „Agrometra“ pasiūlymą, ir nenustačius esminių bylos aplinkybių, reikšmingų šių ieškinio reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, darytina išvada, kad teismas neišsprendė visų ieškinyje suformuluotų reikalavimų (CPK 265 str. 2 d.).CPK 327 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas neišspręstų reikalavimų dalyje grąžina bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo

Bylos duomenys patvirtina, kad 2017 m. gegužės 30 d. sprendimu, kurio teisėtumas yra kvestionuojamas šioje byloje, buvo ne tik atmestas ieškovės UAB „Agrometra“ pasiūlymas, tačiau Konkurso laimėtoja buvo paskelbta kita tiekėja - UAB „LiMAP“ (t. 2, b. l. 13–14), kuri į bylos nagrinėjimą įtraukta nebuvo.Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Įgyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principą, įstatyme draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 str.).Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinių suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017).Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimus dėl 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo pripažinimo negaliojančiu, nes konstatavo, kad praleistas ieškinio senaties terminas, be to, sprendė, kad perkančioji organizacija pagrįstai 2017 m. liepos 19 d. sprendimu nutraukė atviro konkurso „Kelio (statinio) ir kelio juostos užimamų žemės sklypų kadastrinių matavimų teisinės registracijos darbų pirkimui 2017 metais“ pirkimo Nr. 325327, procedūras. Akivaizdu, kad, pasisakydamas dėl ieškinyje suformuluotų reikalavimų, pirmosios instancijos teismas sprendė ne tik dėl ieškovės teisių ir pareigų, bet ir dėl Konkurso laimėtojos teisių ir pareigų apimties. Tuo atveju, jei atsakovės 2017 m. liepos 19 d. sprendimas, kuriuo ginčo Pirkimo procedūros buvo nutrauktos, būtų buvęs panaikintas, šalys būtų grąžintos į iki pažeidimo buvusią padėtį, kas suponuoja išvadą, kad Pirkimo procedūros būtų tęsiamos VPĮ nustatyta tvarka. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kai teismas sprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, turi būti konstatuojamas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas ir byla grąžinama pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi asmenų įtraukimas į bylą proceso dalyviais yra išskirtina pirmos instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas negalėdamas įtraukti į bylą joje dalyvaujančių asmenų negali išnagrinėti bylos iš esmės.Panaikinus skundžiamą teismo sprendimą dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su ginčo esme, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes teisinės ir faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo esme, bus tiriamos iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.Bet kuriuo atveju teisėjų kolegija atkreipia pirmosios instancijos teismą, kuriam byla grąžintina nagrinėti iš naujo, kad viena iš pradėto pirkimo procedūrų nutrauko sąlygų yra ta, jog turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti, būtent dėl kurios tarp šalių ir yra kilęs ginčas. Nenumatytų aplinkybių paaiškėjimo sąlyga yra vertinamoji sąlyga, kurios taikymo kriterijų nėra numatyta VPĮ, jas palikta aiškinti teismų praktikai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad svarbu, jog atsiradusios aplinkybės turėtų esminę reikšmę tolimesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolimesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas, bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Perkančiosios organizacijos negalėjimas dėl užsitęsusių viešojo pirkimo procedūrų, įskaitant ginčų nagrinėjimo situacijas, sudaryti ir įvykdyti viešojo pirkimo sutarties pirkimo sąlygose nustatytais terminais paprastai negali būti teisėtas pagrindas nutraukti pirkimą dėl nenumatytų aplinkybių, kadangi tiekėjų teisė ginčyti perkančiųjų organizacijų sprendimus nėra ekstraordinari ir dėl to negali būti vertinama kaip sunkiai numatoma aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011, 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013). Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2017 dėl pirkimo procedūrų nutraukimo ir buvo pasisakoma kitame kontekste, t. y. sprendžiant klausimą dėl perkančiosios organizacijos deliktinės atsakomybės, jos sąlygų nustatymo ir įrodinėjimo, tačiau teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nesivadovauti minėtoje byloje pateiktais išaiškinimais dėl pirkimo procedūrų nutraukimo sąlygų nagrinėjamu atveju. Pažymėtina, kad vien tam tikrų faktinių aplinkybių skirtumai, jei jie nėra esminiai, nesudaro pagrindo atsisakyti remtis bendro pobūdžio kasacinio teismo išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-969/2016).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, be to, neįtraukė į bylos nagrinėjimą ginčo Pirkimą laimėjusio tiekėjo. Šis procesinis pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 2 d. 2 p.; 327 str. 1 d. 1 p.).Bylą grąžinant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimo, visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, turės būti paskirstytos bylą išnagrinėjus iš naujo pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį materialųjį teisinį ginčo išsprendimo rezultatą (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.