- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-12
- Bylos Nr.
- e2-167-1051/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00125-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „E“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „V.“, uždarajai akcinei bendrovei „V“
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „E“ atstovams advokato padėjėjams A. Š. ir D. L., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „V.“ atstovui advokatui R. K.,
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „E“ ieškinį, kurį ji vėliau patikslino, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „V“ dėl netesybų/nuostolių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „E“ patikslintu 2025 m. vasario 25 d. ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „V“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 124 078,24 Eur sumą kaip sutarties nutraukimo mokestį (netesybas); teismui nusprendus netenkinti šio prašymo, priteisti iš atsakovės 124 078,24 Eur tiesioginių nuostolių, patirtų dėl vienašalio pirmalaikio sutarties nutraukimo; priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakove (duomenys neskelbtini)sudarė Elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kuria šalys sutarė dėl elektros energijos tiekimo atsakovės objektams laikotarpiu ((duomenys neskelbtini)). Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.9. p. nustatyta, kad pirkėjas (atsakovė) turi teisę bet kuriuo metu nutraukti Sutartį apie tai prieš 30 kalendorinių dienų informuodamas pardavėją (ieškovę) raštu arba forma, kuri gali būti atkuriama raštu, ir sumokėdamas Sutarties nutraukimo mokestį, kuris turi būti pirkėjo sumokėtas pardavėjui iki Sutarties nutraukimo, kitu atveju Sutartis tęsiasi iki kol sumokamas Sutarties nutraukimo mokestis (visais atvejais tinkamai atsižvelgiant į 30 (trisdešimties) kalendorinių dienų įspėjimo terminą). Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.12. p. įtvirtinta, jog Sutarčiai pasibaigus Sutarties 2.5 punkte arba 6.9 punkte nustatytais pagrindais, arba jei pardavėjas nutraukia Sutartį dėl pirkėjo įvykdyto esminio Sutarties pažeidimo, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo Sutarties nutraukimo mokesčio. Nurodo, jog atsakovė vienašališkai priėmė sprendimą Sutartį nutraukti nuo (duomenys neskelbtini), todėl atsižvelgiant į Sutarties sąlygas atsakovei kilo pareiga sumokėti Sutarties nutraukimo mokestį. Kainodaros sąlygų 5.1 punkte numatyta, kad Sutarčiai pasibaigus, vadovaujantis 4.1 punktu arba Bendrųjų sąlygų 6.12 punktu, Sutarties nutraukimo mokestis pirkėjui ar pardavėjui apskaičiuojamas tokia tvarka: nesuvartotos elektros energijos kiekis (suma, gauta iš prognozuojamo suvartojimo kiekio atėmus faktiškai pirkėjo suvartotos elektros energijos kiekį) padauginamas iš vidutinės svertinės kainos, kurią pirkėjas mokėjo už elektros energiją Sutarties galiojimo laikotarpiu, padaugintos iš koeficiento 0,6. Todėl atsakovės mokėtinas Sutarties nutraukimo mokestis apskaičiuotas taip: (1 496,48 – 358,419) x 181,71 x 0,6 = 124 078,24 Eur, kur atitinkamai 1 496,48 MWh yra Sutartyje fiksuotas elektros energijos kiekis, 358,419 MWh - iki Sutarties nutraukimo faktiškai nupirktas elektros energijos kiekis, 181,71 Eur/MWh - Sutartyje nustatyta fiksuota elektros energijos kaina, 0,6 yra Sutartyje numatytas koeficientas už vienašalį ar pirmalaikį Sutarties nutraukimą, 60 proc. atsakomybės priskiriant Sutarties nutraukimą inicijavusiai šaliai. Ieškovė nurodė, kad tikslina reikalavimo sumą, t. y. 124 078, 24 Eur, nes bendras atsakovės iš ieškovės nupirktas ir suvartotas elektros energijos kiekis yra 358,419 MWh, nes prieš tai teiktuose 2024 m. rugpjūčio 22 d. ir 2025 m. sausio 22 d. ieškiniuose buvo padarytas žmogiškos klaidos apsirikimas, nurodant atsakovės iš ieškovės nupirktą ir suvartotą elektros energijos kiekį – 215,193 MWh.
3. Patikslintais 2025 m. sausio 22 d. ir 2025 m. vasario 25 d. ieškiniais, ieškovė prašė teismui nusprendus netenkinti šio prašymo, priteisti iš atsakovės 124 078,24 Eur tiesioginių nuostolių, patirtų dėl vienašalio pirmalaikio sutarties nutraukimo.
4. Nurodė, jog sudarydamos Sutartį šalys susitarė dėl elektros energijos tiekimo į Sutarties Priede Nr. 4 nurodytus atsakovės objektus (elektros energijos vartojimo vietas) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (t. y. 101 mėnesiui) už fiksuotą 181,71 Eur/MWh kainą. Sutarties specialiosiose sąlygose yra numatyta, kad sutartu elektros energijos pardavimo laikotarpiu į atsakovės objektus bus patiektas 1 496,48 MWh bendras elektros energijos kiekis. Taigi, šalys atsakovės elektros energijos vartojimui užtikrinti visą Sutartyje nurodytą 101 mėnesio laikotarpiui sudarė ilgalaikę fiksuotos kainos Sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo vartoti elektros energiją Sutartyje nustatytu režimu ir atsiskaityti su ieškove už suvartotą elektros energiją bei gautas paslaugas. Pabrėžė, kad atsakovė, turinti neginčijamą teisę Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis nevaržomai pasirinkti elektros energijos tiekėją ir jo siūlomus elektros energijos tiekimo produktus, įsivertino ieškovės siūlomo fiksuotos kainos žaliosios elektros energijos pirkimo sprendimo sąlygas, kitas 2022 m. liepos mėn. rinkoje siūlytas elektros energijos tiekimo alternatyvas ir, būdama atidi bei patyrusi verslininkė, pasirinko ieškovės siūlomą ilgalaikio fiksuotos kainos elektros energijos tiekimo produktą ir dėl jo sulygo su ieškove Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, atitinkamai prisiimdama joje nustatytus įsipareigojimus. Sutartimi šalys taip pat sulygo dėl atsakomybės už tinkamą Sutarties vykdymą, kuri, inter alia, pasireiškia tuo, kad šalis yra įpareigota atlyginti kitos šalies patirtus tiesioginius nuostolius, kuriuos sukėlė kaltosios šalies Sutartyje numatytų įsipareigojimų pažeidimas, kaip tą įtvirtino Bendrųjų sąlygų 4.4 punktas. Nepriklausomai nuo to, kad, pavyzdžiui, šalis pasinaudoja galimybe nutraukti Sutartį iki joje sulygto elektros energijos pardavimo laikotarpio pabaigos teisės aktuose ir (ar) Sutartyje numatytais pagrindais, Sutartį nutraukianti šalis nėra atleidžiama nuo atsakomybės atlyginti kitos šalies patirtus tiesioginius nuostolius, nebent pirmoji šalis nuo atsakomybės būtų atleista teisės aktuose numatytais pagrindais arba abiejų šalių sutarimu. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis nutraukta nuo (duomenys neskelbtini) vienašaliu atsakovės sprendimu, nesant ieškovės kaltės ir nesant jokių kitų aplinkybių, dėl kurių atsakovė galėtų būti atleista nuo Sutartyje numatytos atsakomybės už netinkamą Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, įskaitant ir nuo pareigos atlyginti ieškovės patirtus tiesioginius nuostolius.
5. Pažymėjo, kad prašomą priteisti 124 078,24 Eur sumą sudaro ieškovės faktiškai patirtos Sutarties vykdymo sąnaudos, kurios atsakovei vienašališkai ir pirma laiko nutraukus Sutartį nebėra kompensuojamos atsakovės mokėjimais už suvartotą elektros energiją ir tampa ieškovės tiesioginiais nuostoliais, t. y. 58 998,79 Eur sumos dalis yra elektros energijos rinkos išvestinės finansinės priemonės, skirtos Sutartyje šalių sulygtai fiksuotai elektros energijos kainai apdrausti, įsigijimo ir nepanaudoto kiekio pardavimo pagal ateities sandorius su E E AS (E E) kainų skirtumo sąlygojami nuostoliai; likusi 65 079,45 Eur sumos dalis yra skirta padengti ieškovės elektros energijos tiekimo veiklos sąnaudoms, susijusioms su Sutarties vykdymu.
6. Nurodė, jog atsakovė vienašališkai nutraukė ilgalaikę fiksuotos kainos Sutartį, nesilaikydama joje numatytų įsipareigojimų bei nepagrįstai vengia prisiimti šalių apibrėžtą civilinę atsakomybę už Sutarties nevykdymą. Nekvestionuoja atsakovės teisės nutraukti Sutartį ir pasirinkti kitą jos poreikius geriau atitinkantį nepriklausomą elektros energijos tiekėją ir (ar) tiekimo produktą, tačiau atsakovės vienašalis sprendimas nebevykdyti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir Sutartį nutraukti būtų laikomas teisėtu ir pagrįstu tik esant aiškiam teisiniam pagrindui bei laikantis teisės aktuose ir (ar) Sutartyje nustatytų šalims privalomų įpareigojimų. Ieškovė visą Sutarties vykdymo laikotarpį (t. y. (duomenys neskelbtini)) tinkamai ir visa apimtimi laikėsi Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. nėra padariusi jokio Sutarties pažeidimo, dėl ko atsakovė galėtų vienašališkai nutraukti Sutartį CK 6.217 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu netaikant atsakovės civilinės atsakomybės. Be to, atsakovė nesikreipė į teismą dėl Sutarties nutraukimo (ar pakeitimo), taip pat nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl Sutarties teisėto nutraukimo bet kuriuo kitu pagrindu. Todėl atsakovė neįgijo teisės CK 6.217 straipsnio 4 dalies pagrindu nutraukti Sutartį netaikant joje numatytos civilinės atsakomybės. Sutartimi šalys numatė pirkėjo (atsakovės) teisę nutraukti Sutartį bet kuriuo metu (t. y. taip pat ir iki Sutartyje sulygto elektros energijos pardavimo laikotarpio pabaigos), apie tai prieš 30 kalendorinių dienų raštu informavus pardavėją (ieškovę) (Bendrųjų sąlygų 6.9 punktas). Būtent šia teise atsakovė ir pasinaudojo vienašališkai nutraukdama sutartį nuo (duomenys neskelbtini). Tačiau Sutarties pirmalaikio nutraukimo atveju atsakovė neišpildė šalių sulygtų būtinųjų Sutarties tinkamo įvykdymo sąlygų, t. y. pirkti elektros energiją ją vartojant Sutartyje nustatytu režimu visą 101 mėn. pardavimo laikotarpį (duomenys neskelbtini); suvartoti Sutartyje fiksuotą elektros energijos kiekį – 1 496,48 MWh; ir visą pardavimo laikotarpį mokėti fiksuotą elektros energijos kainą – 181,71 Eur/MWh. Paaiškino, kad pirmiau nurodytos būtinosios Sutarties tinkamo įvykdymo sąlygos yra vienintele priežastimi, dėl kurios apskritai buvo sudaryta Sutartis, todėl šių būtinųjų sąlygų laikymasis šalims yra privalomas, o jų nevykdymas laikytinas esminiu Sutarties pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, atsakovei vienašališkai nusprendus nutraukti Sutartį ir nebevykdyti prisiimtų įsipareigojimų dėl jos tinkamo įvykdymo, ieškovė, vadovaudamasi Bendrųjų sąlygų 4.4 punktu, turi teisę reikalauti iš atsakovės dėl tokio Sutarties vienašalio pirmalaikio nutraukimo patirtų tiesioginių nuostolių atlyginimo. Nesant ieškovės padaryto Sutarties pažeidimo ir (ar) įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl Sutarties teisėto nutraukimo, atsakovės sprendimas vienašališkai nutraukti Sutartį ir atsisakymas atlyginti dėl tokio Sutarties nutraukimo ieškovės patirtus tiesioginius nuostolius, kvalifikuotini kaip atsakovės nepagrįstas ir neteisėtas atsisakymas vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. neteisėti veiksmai pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį.
7. Pažymėjo, kad atsakovės sprendimas pasirinkti ilgalaikį fiksuotos kainos elektros energijos tiekimo produktą ir sudaryti Sutartį buvo grindžiamas atsakovės siekiu užsitikrinti, jog jos vartojamos elektros energijos kaina nesikeis visą 101 mėnesio laikotarpį. Tokiu būdu visos komercinės rizikos, susijusios su elektros energijos kainos pokyčiais rinkoje, buvo perkeltos ieškovei, o atsakovei buvo garantuotas nepertraukiamas elektros energijos tiekimas už fiksuotą ir nekintančią kainą. Tam, kad galėtų įvykdyti šį įsipareigojimą, ieškovė su E E sulygo dėl ateities sandorio atsakovei tiekiamos elektros energijos kainos svyravimams elektros energijos rinkoje kompensuoti. Prekyba ateities sandoriais tarp ieškovės ir E E vykdoma Energijos finansinių priemonių pagrindinės sutarties (Pagrindinė sutartis) pagrindu. Būtent elektros energijos kainos draudimas sudarė galimybę atsakovei perkelti kainos pokyčio rinkoje riziką ieškovei, o atsakovės objektuose vartoti elektros energiją už fiksuotą kainą ir atitinkamai aiškiai planuotis savo ūkinės komercinės veiklos išlaidas. Be to, elektros energijos kainos draudimu užtikrinta, kad ieškovės pajamos iš Sutarties su atsakove taip pat yra nekintančios, nepaisant to, ar elektros energijos kaina rinkoje kyla ar leidžiasi, nes visas fiksuotos kainos Sutartyje numatytas elektros energijos kiekis (t. y. 1 496,48 MWh) buvo apdraustas sudarant ateities sandorį tą dieną galiojusiomis rinkos sąlygomis, įskaitant kainą, ir ieškovė neturi teisės atsisakyti vykdyti elektros energijos kainos draudimo sąlygas.
8. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) sudarius Sutartį su atsakove, ieškovė tą pačią dieną kreipėsi į E E dėl Sutarčiai įvykdyti reikalingo viso elektros energijos kiekio kainos draudimo. (duomenys neskelbtini) gautas E E patvirtinimas pagal Pagrindinę sutartį, jog ieškovė sėkmingai sudarė ateities sandorį pagal Pagrindinę sutartį dėl 1 496,48 MWh elektros energijos kiekio išvestinės finansinės priemonės - kainos draudimo, šį kiekį išdalinant laikotarpiui (duomenys neskelbtini) už fiksuotą 125,5667 Eur/MWh kainą (Patvirtinimas 1). Ateities sandorio sudarymas pagal Pagrindinę sutartį reiškia, kad ieškovė kiekvieną mėnesį privalo atsiskaityti su E E už elektros energijos kainos draudimo paslaugą mokėdama 125,5667 Eur/MWh už Sutarties pagrindu į atsakovės objektus įsipareigotą patiekti elektros energiją per visą 101 mėnesio pardavimo laikotarpį. Be to, ieškovės finansinių įsipareigojimų E E už jos teikiamą elektros energijos kainos draudimo paslaugą vykdymas buvo užtikrintas atsakovės įsipareigojimu pagal Sutartį mokėti ieškovei fiksuotą 181,71 Eur/MWh elektros energijos kainą, dėl ko atsakovei nusprendus nutraukti Sutartį, ieškovė kas mėnesį ir toliau turėtų mokėti E E tuos pačius 125,5667 Eur/MWh, tačiau negaudama iš atsakovės jokių mokėjimų. Tai reiškia, kad ieškovė kas mėnesį turėtų skolintis arba naudoti savo lėšas lygias 125,5667 Eur/MWh sumai padaugintai iš per atitinkamą mėnesį Sutarties pagrindu nenupirkto elektros energijos kiekio, kad padengtų savo prisiimtus įsipareigojimus pagal su E E sudarytą ateities sandorį. Tokiu būdu ieškovė likusį Sutartyje sulygto elektros energijos pardavimo laikotarpį nuo Sutarties pirmalaikio nutraukimo, t. y. – 70 mėn. (duomenys neskelbtini), dėl negalėjimo naudotis atitinkama pinigų suma prarastų jos piniginę vertę (jei naudotų savo lėšas) arba turėtų nuo šios sumos mokėti palūkanas (jei šią sumą skolintųsi). Įvertinus tai, kad Sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovė pagal Sutartį nupirko 358,419 MWh iš Sutartyje fiksuotų 1 496,48 MWh (t. y. 1 138,061 MWh mažiau), atsakovei vienašališkai nutraukus Sutartį nuo (duomenys neskelbtini) ieškovė liko įsipareigojusi E E už atsakovės naudai apdraustą elektros energijos kainą sumokėti 142 902,56 Eur sumą (t. y. 1 138,061 MWh x 125,5667 Eur/MWh), nepadengtą jokiais atsakovės mokėjimais. Atsižvelgdama į tai ir siekdama maksimaliai sumažinti dėl Sutarties nutraukimo patiriamą nuostolį, atsakovei pranešus apie Sutarties vienašalį nutraukimą ieškovė kreipėsi į E E dėl įsigyto ateities sandorio (elektros energijos kainos draudimo) išpirkimo. 2024-06-26 gautas E E patvirtinimas („Finansinės energijos pagrindinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinimas“), jog sėkmingai sudarytas ateities sandorio išpirkimas už 73,7252 Eur/MWh kainą (Patvirtinimas 2).
9. Nurodė, kad vien elektros energijos rinkos išvestinės finansinės priemonės, skirtos Sutartyje šalių sulygtai elektros energijos kainai apdrausti, įsigijimo ir nepanaudoto kiekio pardavimo pagal ateities sandorius su E E nuostoliai, kuriuos patyrė ieškovė, sudaro 58 998,79 Eur: 51,8415 Eur/MWh x 1 138,061 MWh = 58 998,79 Eur (51,8415 Eur/MWh - Elektros energijos kainos draudimo ateities sandorio pagal Pagrindinę sutartį pirkimo (125,5667 Eur/MWh) ir pardavimo (73,7252Eur/MWh) kainų skirtumas, 1 281,287 MWh - Sutartyje fiksuoto elektros energijos kiekio (1 496,48 MWh) ir atsakovės faktiškai pagal Sutartį suvartoto elektros energijos kiekio (358,419 MWh) skirtumas). Taigi, ši suma yra ieškovės tiesioginiai nuostoliai, patirti atsakovei nutraukus Sutartį iki joje sulygto elektros energijos pardavimo laikotarpio pabaigos ir mokėjimais už elektros energiją nekompensuojant ieškovės sąnaudų už Sutarties tinkamam įvykdymui užtikrinti įsigytą elektros energijos kainos draudimo paslaugą.
10. Pažymi, kad Pagrindinė sutartis, Patvirtinimas 1, Patvirtinimas 2, E E vidaus apskaitos duomenys ir faktinius atsiskaitymus patvirtinantys E E ir ieškovės buhalteriniai dokumentai aiškiai parodo, jog ilgalaikės fiksuotos kainos Sutarties vykdymui atsakovės naudai ieškovės įsigytas elektros energijos kainos draudimas yra privalomas visam Sutarties laikotarpiui (t. y. 101 mėn.) ir viso Sutartyje fiksuoto elektros energijos kiekio (t. y. 1 496,48 MWh) atžvilgiu.
11. Nurodė, kad tiesioginių nuostolių dydis (t. y. 58 998,79 Eur) atspindi tik ieškovės pagal ateities sandorius prisiimtų įsipareigojimų sąlygojamą elektros energijos kainos draudimo pirkimo ir pardavimo kainos skirtumą, tačiau šie nuostoliai neapima kitų į mažmeninės rinkos kainą, nurodytą Sutartyje, įskaičiuotų pastovių ir kintamų ieškovės veiklos kaštų (OPEX), kurie atsiranda vykdant Sutartyje numatytus įsipareigojimus (pvz., darbuotojų atlyginimai, įmonės finansinių įsipareigojimų vykdymo išlaidos, administraciniai kaštai ir t. t.). Pabrėžia, kad sudarydama Sutartį visus su jos administravimu ir vykdymu susijusius kaštus (darbuotojų atlyginimus, IT sistemų palaikymą, elektros energetikos rinkos mokesčius ir pan.) išdalijo visam 101 mėnesio laikotarpiui ir nuo Sutarties nutraukimo dienos visos šios išlaidos nebebus dengiamos atsakovės mokėjimais ir taps ieškovės tiesioginiais nuostoliais. Atsižvelgiant į tai, kad nėra objektyvios galimybės šių nuostolių sumos apskaičiuoti išimtinai Sutarties vykdymo apimtyje, atskiriant nuo kitų ieškovės veiklos kaštų, šią sumą ieškovė apskaičiuoja proporcingai Sutartyje numatytai atsakovės atsakomybei atsižvelgiant į: profilio rizikos dedamąją; žaliosios elektros energijos garantijos dedamąją; kredito rizikos dedamąją; balansavimo energijos ir kiekio rizikos dedamąją.
12. Nurodė, kad Pasitelkus Sutarties Priede Nr. 1 pateiktų ir jos neatsiejama dalimi esančių Fiksuotos ir biržos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros) sąlygų 5.1 p. pateiktą formulę, taikomą atsakovės sutartinei atsakomybei dėl Sutarties vienašalio ir pirmalaikio nutraukimo apskaičiuoti, ir iš gautos sumos atėmus pirmiau aptartas elektros energijos kainos draudimo sąnaudas, gaunama 65 079,45 Eur suma, kuri yra priskirtina su Sutarties vykdymu susijusioms, tačiau po Sutarties nutraukimo atsakovės mokėjimais nekompensuojamoms, ieškovės veiklos sąnaudoms.
Motyvuojamoji dalis
13. Pažymi, jog vadovaujantis CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta priežastinio ryšio samprata, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pateikti byloje įrodymai aiškiai pagrindžia ieškovės ir E E sudaryto elektros energijos kainos draudimo sandorio sąsajumą su tinkamu Sutarties vykdymu. Elektros energijos kainos draudimas yra būtinoji sąlyga siekiant užtikrinti atsakovės naudai garantuoto elektros energijos tiekimo visą 101 mėnesio laikotarpį už fiksuotą ir nekintamą elektros energijos kainą. Taigi, elektros energijos kainos draudimo sąsajumas su Sutartimi yra neabejotinas. Kalbant apie pirmiau aptartas patiriamas išlaidas už nepanaudotą elektros energijos kainos draudimą, susidariusias dėl Sutarties pirmalaikio nutraukimo, pabrėžia, kad tokių išlaidų ieškovė nebūtų patyrusi, jei atsakovė būtų sąžiningai vykdžiusi Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. atsakovei nenutraukus Sutarties, jokių papildomų išlaidų ir privalomų mokėjimų už elektros energijos kainos draudimą nebūtų atsiradę. Tai įrodo, kad ieškovės tiesioginiai nuostoliai, kildinami iš elektros energijos kainos draudimo sandorio, atsiranda išimtinai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų atsisakant vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir Sutartį nutraukti iki joje šalių sulygto elektros energijos pardavimo laikotarpio pabaigos. Tokie ieškovės patiriami tiesioginiai nuostoliai yra atsakovės veiksmų rezultatas, kaip nurodyta CK 6.247 straipsnyje.
14. Mano, kad atsakovė sprendimą dėl vienašalio Sutarties nutraukimo iki joje sulygto elektros energijos pardavimo laikotarpio pabaigos priėmė sąmoningai, siekdama pasinaudoti galimai palankesniu elektros energijos tiekimo pasiūlymu rinkoje ir nesąžiningai atsisakydama vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovė pasinaudojo ieškovės teikiamomis naudomis kai tai jai buvo naudinga, ir atsisakė vykdyti Sutartį kai toks vykdymas pasirodė esąs mažiau naudingas dėl pasikeitusių aplinkybių elektros energijos rinkoje, neatsižvelgdama į Sutarties vykdymo sąlygas ir (ar) ieškovės patiriamas papildomas išlaidas (tiesioginius nuostolius). Dėl šios priežasties atsakovės kaltė nepagrįstai ir neteisėtai nutraukiant Sutartį yra preziumuojama, kaip tą numato CK 6.248 straipsnio 1 dalis.
15. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
16. Atsakovė UAB „V“ atsiliepimais į ieškinį ir patikslintą ieškinį prašo juos atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
17. Nurodė, kad atsakovė yra maža įmonė, todėl dėl Sutarties nutraukimo atsakovei negali būti taikomas sutarties nutraukimo mokestis ar kitokios netesybos. Elektros energijos įstatymo (toliau – EEĮ) redakcija, galiojusi Sutarties sudarymo metu, 47 straipsnio 2 dalis nustatė, kad vartotojas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį su nepriklausomu tiekėju sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus. EEĮ redakcija, galiojusi Sutarties sudarymo metu, 47 straipsnio 3 dalis nustatė, kad buitiniai vartotojai, labai mažos įmonės ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, turi teisę vienašališkai neatlygintinai nutraukti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su nepriklausomu tiekėju ir turi teisę neatlygintinai pakeisti nepriklausomą tiekėją. Buitiniai vartotojai, labai mažos įmonės ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, privalo apie elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties arba elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties nutraukimą raštu įspėti nepriklausomą tiekėją ne vėliau kaip prieš 2 savaites ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje nurodytos 6 galutinės (uždarymo) sąskaitos gavimo dienos visiškai atsiskaityti su nepriklausomu tiekėju už suvartotą elektros energiją ir (ar) suteiktas paslaugas. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 „Dėl Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 20-957; 2013, Nr. 125- 6396) patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) (redakcija, galiojusi Sutarties sudarymo metu) 28 punktas nustatė, kad buitinis vartotojas, labai maža įmonė ir maža įmonė, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, turi teisę vienašališkai neatlygintinai, o nebuitinis vartotojas, išskyrus labai mažą įmonę ir mažą įmonę, vienašališkai nutraukti sutartį su operatoriumi ir (ar) tiekėju sutartyje ir (ar) kituose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Nurodė, kad šios EEĮ ir Taisyklių nuostatos aiškiai ir vienareikšmiškai įtvirtina atsakovės (mažos įmonės) teisę su ieškove sudarytą Sutartį nutraukti vienašališkai ieškovę įspėjus prieš dvi savaites ir tą padaryti visiškai neatlygintinai (nemokant jokių baudų ar mokesčių dėl Sutarties nutraukimo). Tokia sąlyga reiškia, kad Sutarties nutraukimas negali būti apmokestinamas, t. y. negali būti taikomas joks mokestis dėl Sutarties nutraukimo. Būtent Sutarties nutraukimo mokesčio (tiesiogiai expressis verbis taip ir pavadinto – „nutraukimo mokesčiu“) iš atsakovės šioje byloje reikalauja ieškovė. EEĮ 47 straipsnio 3 dalies redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d., taip pat draudžia sutarties nutraukimo mokesčių ir netesybų nustatymą mažoms ir labai mažoms įmonėms. Šia EEĮ 47 straipsnio 3 dalies redakcija ankstesnės redakcijos įtvirtinta mažos įmonės teisė nutraukti sutartį neatlygintinai nebuvo panaikinta, o tik patikslinta, detalizuota.
18. Nurodė, kad ieškovės ir atsakovės sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų nuostatos (Sutarties Priedas Nr. 2), numatančios Sutarties nutraukimo mokestį, o būtent Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties bendrųjų sąlygų 3.11 punktas, 6.9 punktas (dalyje, nustatančioje pirkėjo pareigą mokėti sutarties nutraukimo mokestį), 6.12 punktas, turi būti teismo pripažintos prieštaraujančios EEĮ 47 straipsnio 3 dalies imperatyvui ir todėl teismo ex officio, atsakovei nereiškiant atskiro reikalavimo byloje, minėtos sąlygos pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nurodė, kad analogiškai EEĮ 47 straipsnio 3 dalies imperatyvui prieštarauja ir dėl to CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu teismo ex officio niekiniu ir negaliojančiu pripažintinas Sutarties Priedo Nr. 1 Fiksuotos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros) sąlygų 5.1 punktas, nustatantis Sutarties nutraukimo mokestį bei apibrėžiantis jo apskaičiavimo tvarką. Atsakovė pažymėjo, kad teismai analogiškose bylose pagal ieškovės UAB „E“ ieškinius dėl sutarčių nutraukimo mokesčių priteisimo iš mažų įmonių jau yra suformavę precedentus sprendimais ex officio panaikinti paminėtas įstatymo imperatyvui prieštaraujančias sutarties sąlygas.
19. Nurodė, kad netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Jei teismas spręstų, jog atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei sutarties nutraukimo mokestį, prašė sumažinti ieškovės prašomo priteisti Sutarties nutraukimo mokesčio (netesybų) dydį iki protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principus atitinkančio dydžio, neviršijančio ieškovės tiesioginių nuostolių, kuriuos įrodyti privalo pati ieškovė.
20. Nurodė, kad atsakovė kategoriškai nesutinka su ieškovės patikslintame ieškinyje pareikštu alternatyviu reikalavimu dėl neva dėl Sutarties nutraukimo ieškovei kilusių 124 078,24 Eur tiesioginių nuostolių. Pažymėjo, kas Sutarties Bendrųjų sąlygų 4.4 punkte šalys numatė, kad šalis atlygina kitos šalies patirtus tiesioginius nuostolius, kuriuos sukėlė Šalies Sutartyje numatytų įsipareigojimų pažeidimas. Šalies negautos pajamos jokiais atvejais neatlyginamos.
21. Siekiant taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, turi būti nustatytos visos būtinosios sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė), o bent vienos iš šių sąlygų nenustatymas leistų padaryti išvadą, kad sutartinės civilinės atsakomybės prievolė neegzistuoja. Visų paminėtų sąlygų buvimą byloje privalo įrodyti ieškovė. Atsakovei pasinaudojus EEĮ imperatyvia nuostata suteikiama teise neatlygintinai nutraukti Sutartį, tokie atsakovės veiksmai negali būti laikomi neteisėtais. Nenustačius, kad Sutarties nutraukimas yra neteisėtas veiksmas, konstatuotina, kad neteisėti veiksmai kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga šioje byloje yra nenustatyta, o todėl bet kokie reikalavimai dėl civilinės atsakomybės atsakovei taikymo yra atmestini kaip nepagrįsti.
22. Atsakovė neturi atsakyti už tai, kad ieškovė su E E sudarė ateities sandorius sau nenaudingomis sąlygomis – nepalankia jų nutraukimo tvarka. Kaip ilgalaikis nepriklausomas elektros tiekėjas, ieškovė galėjo ir turėjo numatyti, kad per 10 metų laikotarpį yra galimi dideli rinkos pokyčiai, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad Sutarties sudarymo metu elektros kaina buvo ypač pakilusi dėl vykusių pokyčių rinkoje. Taigi, galėjo numatyti lankstesnes ateities sandorių nutraukimo galimybes.
23. Nurodė, kad ieškovė savo reikalavimo dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo dalyje dėl veiklos sąnaudų nuostolių, t. y. 65 079,45 Eur dalyje, kas sudaro 52,45 proc. viso ieškinio reikalavimo, apskritai niekaip neįrodinėja. Pažymėjo, kad ieškovė, įrodinėdama savo Veiklos sąnaudų nuostolius, labai lengvai keičia šių nuostolių sumą. 2025 m. sausio 22 d. pareiškime dėl ieškinio tikslinimo ir prašyme dėl rašytinių įrodymų prijungimo ieškovė nurodė, kad iš viso patyrė 139 693,60 Eur nuostolių sumą, kurią sudaro 73 269,76 Eur dydžio Veiklos sąnaudų nuostolių dalis. Ieškovei patikslinus ieškinį bendras ieškovės neva patirtų nuostolių dydis sumažėjo 15 615,36 Eur (arba sumažėjo 11 procentų), o ją sudarančios Veiklos sąnaudų nuostolių dalis sumažėjo 8 190,31 Eur suma iki 65 079,45 Eur. Tokie ieškovės neva patirtų nuostolių skaičiavimų pokyčiai proceso eigoje rodo, kad ieškovė nuostolių atlyginimo reikalauja pati tiksliai nežinodama, kokio dydžio nuostoliai iš tikrųjų yra patirti, savo menamų nuostolių dydį sieja su pačios susigalvotomis formulėmis, o ne su realiai patirtomis išlaidomis.
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „E“ atstovai advokato padėjėjai A. Š. ir D. L. patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį patenkinti, pakartojo ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir motyvus.
25. Teismo posėdžio atsakovės UAB „V“ atstovas advokatas R. K. ieškinį prašė atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, pakartojo atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir motyvus, pridėjo prie bylos rašytinę savo baigiamąją kalbą.
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
26. Tarp ieškovės UAB „E“ ir atsakovės UAB „V“ (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri atsakovės iniciatyva buvo nutraukta nuo (duomenys neskelbtini).
27. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties Bendrųjų sąlygų 6.9. punkte nustatyta, jog pirkėjas (atsakovė) turi teisę bet kuriuo metu nutraukti Sutartį apie tai prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų informuodamas Pardavėją (ieškovę) raštu arba forma, kuri gali būti atkuriama raštu, ir sumokėdamas Sutarties nutraukimo mokestį. Siekiant išvengti abejonių Šalys pažymi, kad Sutarties nutraukimo mokestis turi būti Pirkėjo sumokėtas Pardavėjui iki Sutarties nutraukimo, kitu atveju Sutartis tęsiasi iki kol sumokamas Sutarties nutraukimo mokestis (visais atvejais tinkamai atsižvelgiant į 30 (trisdešimties) kalendorinių dienų įspėjimo terminą).
28. Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.12. punkte numatyta, jog Sutarčiai pasibaigus Sutarties 2.5 punkte arba 6.9 punkte nustatytais pagrindais, arba jei Pardavėjas nutraukia Sutartį dėl Pirkėjo įvykdyto esminio Sutarties pažeidimo, Pardavėjas turi teisę reikalauti iš Pirkėjo Sutarties nutraukimo mokesčio.
29. Fiksuotos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros) sąlygų 5.1 punkte nustatyta, jos Sutarčiai pasibaigus Bendrųjų sąlygų 6.12 punkte nurodytais pagrindais, Sutarties nutraukimo mokestis pirkėjui ar pardavėjui apskaičiuojamas tokia tvarka: nesuvartotos elektros energijos kiekis (iš sutartyje nustatyto fiksuotos kainos pirkimo kiekio atėmus faktiškai pirkėjo suvartotos elektros energijos kiekį) padauginamas iš vidutinės svertinės kainos, kurią pirkėjas mokėjo už elektros energiją Sutarties galiojimo laikotarpiu, padaugintos iš koeficiento 0,6.
30. Atsakovė UAB „V“ (duomenys neskelbtini) pranešimu nuo (duomenys neskelbtini) vienašališkai ir neatlygintinai nutraukė Sutartį.
31. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė UAB „V“ yra maža įmonė.
III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas
32. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia du alternatyvius reikalavimus, t. y. arba priteisti iš atsakovės 124 078,24 Eur sumą kaip sutarties nutraukimo mokestį (netesybas), arba, teismui nusprendus netenkinti šio prašymo, priteisti iš atsakovės 124 078,24 Eur tiesioginių nuostolių, patirtų dėl vienašalio pirmalaikio sutarties nutraukimo.
Dėl reikalavimo priteisti sutarties nutraukimo mokestį (netesybas)
33. Ieškovė šį ieškinio reikalavimą grindžia Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.9., 6.12. punktais bei Fiksuotos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros) sąlygų 5.1 papunkčiu, reikalaujamą priteisti sutarties nutraukimo mokestį apskaičiavo remdamasi kainodaros sąlygų 5.1 papunktyje nurodyta formule (žr. šio sprendimo 2 punktą).
34. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (duomenys neskelbtini) nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pasisakė dėl tapačių teisės aiškinimo ir taikymo klausimų. Šioje byloje buvo sprendžiama dėl ieškovės parengtų Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties Bendrųjų sąlygų 6.9. ir 6.12. punktų bei Fiksuotos ir biržos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros) sąlygų 5.1. punkto teisėtumo ir galiojimo, ieškovei pareiškus reikalavimą mažai įmonei, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme (toliau – ir SVVPĮ), sumokėti sutarties nutraukimo mokestį (ieškovė neginčijo, kad atsakovė yra maža įmonė, kaip ji apibrėžta SVVPĮ 3 straipsnyje), todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant analogišką ginčą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais privaloma vadovautis, nors ieškovė ir mano priešingai. Be to, analogiškos išvados priėjo ir Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas (duomenys neskelbtini) nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, ir pati ieškovė 2024 m. spalio 17 d. prašymu prašė teismo atidėti parengiamąjį teismo posėdį, nurodydama, kad (duomenys neskelbtini) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priims bei skelbs nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pati ieškovė kasaciniame skunde yra iškėlusi esminius bei šios bylos teisingam išnagrinėjimui aktualius teisės taikymo ir aiškinimo klausimus.
35. Svarbus aspektas byloje yra tai, kad 2019 m. birželio 5 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES. Direktyvos (ES) 2019/944 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šia direktyva nustatomos elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo, energijos kaupimo ir tiekimo bendrosios taisyklės ir vartotojų apsaugos nuostatos siekiant sukurti iš tiesų integruotas, konkurencingas, į vartotojus orientuotas, lanksčias, sąžiningas ir skaidrias elektros energijos rinkas Sąjungoje. Šia direktyva siekiama, išnaudojant integruotos rinkos privalumus, užtikrinti vartotojams įperkamas, skaidrias energijos kainas ir išlaidas, aukštą tiekimo saugumo lygį ir sklandų perėjimą prie tvarios mažo anglies dioksido kiekio energetikos sistemos. Ja nustatomos pagrindinės taisyklės, reglamentuojančios Sąjungos elektros energijos sektoriaus organizavimą ir veikimą, visų pirma taisyklės, reglamentuojančios galių vartotojams suteikimą ir apsaugą, atvirą patekimą į integruotą rinką, trečiųjų šalių prieigą prie perdavimo ir skirstymo infrastruktūros, atskyrimo reikalavimus, taip pat energetikos reguliavimo institucijų nepriklausomumui taikomas taisykles (2 dalis).
36. Įgyvendinant nurodytus Direktyvos (ES) 2019/944 tikslus nagrinėjamai bylai aktualioje Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, jog bent namų ūkio vartotojams ir mažosioms įmonėms nereikėtų mokėti jokių tiekėjo pakeitimo mokesčių. Tiekėjo pakeitimo mokesčio sąvoka yra įtvirtinta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 1 dalies 17 punkte – nustatyta, kad tai mokestis arba sankcija už tiekėjo arba telkimu užsiimančio rinkos dalyvio pakeitimą, įskaitant sutarties nutraukimo mokestį, kuriuos tiekėjai, telkimu užsiimantys rinkos dalyviai arba sistemos operatoriai tiesiogiai ar netiesiogiai nustato vartotojams. Sutarties nutraukimo mokesčio sąvoka įtvirtinta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 1 dalies 16 punkte – tai mokestis arba sankcija, kuriuos tiekėjai arba telkimu užsiimantys rinkos dalyviai nustato vartotojams už elektros energijos tiekimo arba paslaugų sutarties nutraukimą. Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 1 dalies 16 punkto, 17 punkto ir 12 straipsnio nuostatos į nacionalines teisines sistemas turėjo būti perkeltos iki 2020 m. gruodžio 31 d. (Direktyvos (ES) 2019/944 71 straipsnio 1 dalis).
37. Perkeliant Direktyvos (ES) 2019/944 nuostatas į nacionalinę teisę, 2021 m. birželio 30 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 9, 34, 43, 44, 45, 46, 461, 47, 49, 51, 52 ir 60 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 46² ir 52¹ straipsniais įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 2021 m. liepos 15 d. Šiuo įstatymu buvo pakeista EEĮ 47 straipsnio 3 dalis – nustatyta, kad buitiniai vartotojai, labai mažos įmonės ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos SVVPĮ, turi teisę vienašališkai neatlygintinai nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su nepriklausomu tiekėju ir turi teisę neatlygintinai pakeisti nepriklausomą tiekėją. Buitiniai vartotojai, labai mažos įmonės ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos SVVPĮ, privalo apie elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties nutraukimą raštu įspėti nepriklausomą tiekėją ne vėliau kaip prieš 2 savaites ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje nurodytos galutinės (uždarymo) sąskaitos gavimo dienos visiškai atsiskaityti su nepriklausomu tiekėju už suvartotą elektros energiją ir (ar) suteiktas paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-421/2024 31-33 punktai).
38. Kasacinio teismo 2024 m. spalio 31 d. nutarties 39 punkte pasisakyta, jog remiantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 9, 34, 43, 44, 45, 46, 461, 47, 49, 51, 52 ir 60 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 46² ir 52¹ straipsniais įstatymo projekto Aiškinamojo rašto 3 dalies 4 punktu, įstatymo projektu buvo siekiama tinkamai perkelti Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio 1, 2 dalis, siūloma tikslinti EEĮ 47 straipsnio 3 dalį, nurodant, kad ne tik buitiniai vartotojai, bet ir mažos įmonės turi teisę vienašališkai neatlygintinai nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su nepriklausomu tiekėju, įskaitant neatlygintiną nepriklausomo tiekėjo keitimą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad galimybė neatlygintinai nutraukti sutartį su nepriklausomu tiekėju buvo įtvirtinta ir iki 2021-07-15 įsigaliojusio EEĮ 47 straipsnio 3 dalies pakeitimo, tačiau tik buitiniam vartotojui. Nuo 2021-07-15 įstatymų leidėjas tokią galimybę nustatė ir mažoms bei labai mažoms įmonėms, taip pat nustatė šiems subjektams teisę neatlygintinai pakeisti nepriklausomą tiekėją. Kasacinis teismas sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad 2021-06-30 įstatymu Nr. XIV-483 tiesiogiai buvo siekiama Direktyvos (ES) 2019/944 tikslų įgyvendinimo. Įstatymų leidėjas žodį „neatlygintinai“ susiejo su Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio 2 dalies formuluote – nemokant tiekėjo pakeitimo mokesčių. Teisėjų kolegijos vertinimu, įstatymų leidėjas laikė, jog žodis „neatlygintinai“ yra pakankamas tam, kad buitiniai vartotojai, mažos ir labai mažos įmonės būtų apsaugoti nuo elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir tiekėjo pakeitimo mokesčių. Tą patvirtina Direktyvos (ES) 2019/944 ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 9, 34, 43, 44, 45, 46, 461, 47, 49, 51, 52 ir 60 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 46² ir 52¹ straipsniais įstatymo projekto Atitikties lentelė, kurioje nurodyta, kad Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio 2 dalis įgyvendinta visa apimtimi.
39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 31 d. nutarties 40 ir 41 punktuose nurodyta, jog Europos Komisija 2023-07-14 pateikė pagrįstą nuomonę Lietuvai (INFR(2022)2036 C(2023)4183 final) dėl nepranešimo apie priemones, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva (ES) 2019/944. Remdamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnio pirmąja pastraipa EK konstatavo, kad Lietuva, nepriėmusi įstatymų, kitų teisės aktų ir administracinių nuostatų, būtinų, kad būtų laikomasi 2019-06-05 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES (OL L 158, 2019 6 14, p. 125–199), arba bet kuriuo atveju apie tokias nuostatas nepranešusi Komisijai ir pakankamai aiškiai bei tiksliai nenurodžiusi nacionalinių priemonių, kuriomis įvairius direktyva nustatytus įpareigojimus Lietuva laiko perkeltais į nacionalinę teisę, neįvykdė savo pareigos pagal Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 16, 17, 21 ir 24 punktus, 10 straipsnio 11 dalį, 11 straipsnio 3 dalį, 13 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 5 dalies a, b ir d punktus, 18 straipsnio 5 dalį, 19 straipsnio 6 dalį, 20 straipsnio f punktą, 24 straipsnio 3 dalį, 31 straipsnio 5–8 dalis, 59 straipsnio 1 dalies v punktą ir II priedo 3 punktą. Teisėjų kolegija sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad EK nelaikė, jog Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio nuostatos nėra perkeltos, tačiau buvo pripažinta, kad Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 16, 17 punktuose įtvirtintos tiekėjo pakeitimo ir sutarties nutraukimo mokesčio sąvokos nebuvo aiškiai reglamentuotos nacionalinėje teisėje. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo duomenų bazėje esančius duomenis, 2023 m. buvo teikiamas EEĮ 51 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Šio projekto svarstymo metu buvo pateikti papildomi siūlymai, tarp jų ir pakeisti EEĮ 47 straipsnio 3 dalį. LRS Ekonomikos komiteto Pagrindinio komiteto 2023 m. balandžio 21 d. išvados „Dėl Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 51 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2616“ Nr. 108-P-11 pasiūlymuose nurodyta, kad analizuojant teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką civilinė atsakomybė buitiniam vartotojui už elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą neturėtų būti taikoma. Teisėjų kolegija darė išvadą, kad, atsižvelgiant į teismų praktikoje kylančius ginčus dėl EEĮ 47 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir sutartinės atsakomybės taikymo (ne)galimumo, buvo parengtas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 46, 47 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, pagal kurį EEĮ 47 straipsnio 3 dalyje buvo nuspręsta įtvirtinti reikalavimus šių subjektų sudaromoms sutartims, būtent – draudimą sutartyse nustatyti civilinę atsakomybę už elektros energijos pirkimo–pardavimo (ir persiuntimo paslaugos teikimo) sutarties vienašališką nutraukimą, t. y. nustatyti Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 16, 17 punktuose įtvirtintus ir pagal šios direktyvos 12 straipsnio 2 dalį negalimus tiekėjo pakeitimo ir sutarties nutraukimo mokesčius pačioje sutartyje. Tačiau 2021 m. liepos 15 d. redakcijos EEĮ 47 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta galimybė tokias sutartis sudariusiems buitiniams vartotojams, mažoms ir labai mažoms įmonėms neatlygintinai vienašališkai nutraukti sutartis. Tai iš esmės reiškė, kad net ir tuo atveju, jeigu kokie nors mokesčiai, sankcijos, netesybos ar kiti mokėjimai buvo tokiems subjektams nustatyti sudarytose sutartyse, elektros energijos tiekėjai neturėjo (neturės) teisės jų reikalauti iš sutartį vienašališkai nutraukusios (nutraukiančios) šalies.
Žemesnės instancijos teismas
40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. spalio 31 d. nutartyje pripažino, kad nepriklausomai nuo to, kada buvo sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartis su buitiniais vartotojais, labai mažomis įmonėmis ir mažomis įmonėmis, t. y. iki 2023-06-01 įsigaliojusios EEĮ 47 straipsnio 3 dalies naujos redakcijos, ar po jos įsigaliojimo, sutarties šalys negalėjo sulygti tokių sąlygų, jog nurodytų subjektų vienašališko sutarties nutraukimo atveju bus mokami sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčiai ir (ar) netesybos. Tokia sąlyga prieštaravo tiek iki 2023-06-01 galiojusios redakcijos EEĮ 47 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad tokias sutartis buitiniai vartotojai, labai mažos įmonės ir mažos įmonės turi teisę vienašališkai nutraukti neatlygintinai, tiek ir nuo 2023-06-01 įsigaliojusios naujos redakcijos EEĮ 47 straipsnio 3 dalies nuostatai – draudimui tokius mokesčius ir (ar) netesybas nustatyti sutartyse. Tokia sąlyga taip pat neatitiko Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio 2 dalies nuostatų. Kitaip tarant, nepriklausomai nuo to, kada būtų sudaryta sutartis ir ar šie mokėjimai būtų nustatyti sudarytose sutartyse, buitiniams vartotojams, mažoms ir labai mažoms įmonėms vienašališkai nutraukiant sutartis, elektros energijos tiekėjams draudžiama iš nurodytų subjektų reikalauti tokių mokesčių ir (ar) netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-421/2024, 47 punktas).
41. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio 3 dalis nebuvo perkelta į nacionalinę teisę, t. y. Lietuva nepasinaudojo teise nacionalinėje teisėje nustatyti išimtį iš bendros taisyklės, įtvirtintos Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio 2 dalyje, leidžiant tiekėjams arba tiekimu užsiimantiems rinkos dalyviams taikyti sutarties nutraukimo mokesčius buitiniams vartotojams, labai mažoms ir mažoms įmonėms. Tokio pobūdžio ginče netaikytinos ir bendrosios CK 6.71–6.75, 6.258 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios netesybas, nes šalių teisinius santykius reglamentuoja ne bendrosios teisės normos, bet specialiosios, o būtent – EEĮ 47 straipsnio 3 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-421/2024, 50–51 punktai).
42. Nagrinėjamoje byloje šalys sudarė fiksuotos kainos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini), t. y. galiojant 2021 m. liepos 15 d. redakcijos EEĮ 47 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad tokia sutartis atsakovės gali būti vienašališkai nutraukta neatlygintinai. Šalių sudarytos Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.12 punkte nustatyta, kad pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sutarties nutraukimo mokesčio. Šalių sutartis buvo nutraukta atsakovės iniciatyva nuo (duomenys neskelbtini), t. y. jau nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojant naujos redakcijos EEĮ 47 straipsnio 3 dalies nuostatai – draudimui sutarties nutraukimo ir tiekėjo keitimo mokesčius ir (ar) netesybas nustatyti sutartyje. Kaip nurodė kasacinės instancijos teismas (duomenys neskelbtini) nutartyje, šie reikalavimai sutarties turiniui taikomi naujai nuo 2023 m. birželio 1 d. sudaromoms sutartims, tačiau vienašališkai nutraukiant iki 2023 m. birželio 1 d. sudarytas sutartis, t. y. jau galiojant naujai EEĮ 47 straipsnio 3 dalies redakcijai, sutarties nuostatos, įtvirtinančios sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokestį ir (ar) netesybas, taip pat negali būti taikomos, nes prieštarauja EEĮ 47 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai teisės normai, draudžiančiai sutartyse nustatyti tokius mokesčius ir (ar) netesybas ir atitinkamai tokių mokesčių ir (ar) netesybų reikalauti iš sutartį nutraukusios šalies. Kita vertus, teisė reikalauti mokesčių ar kitų mokėjimų, išskyrus atsiskaitymą už suteiktas paslaugas ir gautą elektros energiją, dėl sutarties nutraukimo buvo uždrausta ir pagal iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusios redakcijos EEĮ 47 straipsnio 3 dalį, nes, minėta, tokio pobūdžio vienašališkas sutarties nutraukimas buvo nustatytas kaip neatlygintinis.
43. Kadangi šalių sudarytos Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.12 punktas, kuriame buvo nustatyta, kad pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sutarties nutraukimo mokesčio, taip pat 6.9. punktas, nustatantis sutarties nutraukimo mokesčio mokėjimo tvarką, ir Fiksuotos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros) sąlygų 5.1 punktas, nustatantis sutarties nutraukimo mokesčio apskaičiavimo tvarką, prieštarauja imperatyvioms EEĮ 47 straipsnio 3 dalies nuostatoms, nepriklausomai nuo to, jog atsakovė priešieškinio nereiškė, teismas ex officio konstatuoja, kad, vadovaujantis CK 1.78 straipsnio 1 dalimi, tokios sutarties nuostatos yra niekinės ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų priežasčių teismas daro išvadą, kad nurodytos Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.9. ir 6.12. punktų bei Fiksuotos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros) sąlygų 5.1. punkto nuostatos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą netaikytinos.
44. Taigi, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, ieškovė pagal (duomenys neskelbtini) Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) neturi teisės reikalauti iš atsakovės sumokėti sutarties nutraukimo mokestį (netesybas), kadangi toks reikalavimas nėra suderinamas su Sutarties sudarymo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu. Todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės Sutarties nutraukimo mokestį (netesybas) atmestinas.
Dėl reikalavimo priteisti tiesioginius nuostolius
45. Kaip minėta, netenkinus reikalavimo priteisti sutarties nutraukimo mokestį (netesybas), ieškovė reiškia alternatyvų reikalavimą ir prašo priteisti iš atsakovės 124 078,24 Eur tiesioginių nuostolių, patirtų dėl vienašalio pirmalaikio sutarties nutraukimo. Pažymi, kad prašomą priteisti 124 078,24 Eur sumą sudaro ieškovės faktiškai patirtos Sutarties vykdymo sąnaudos, kurios atsakovei vienašališkai ir pirma laiko nutraukus Sutartį nebėra kompensuojamos atsakovės mokėjimais už suvartotą elektros energiją ir tampa ieškovės tiesioginiais nuostoliais, t. y. 58 998,79 Eur sumos dalis yra elektros energijos rinkos išvestinės finansinės priemonės, skirtos Sutartyje šalių sulygtai fiksuotai elektros energijos kainai apdrausti, įsigijimo ir nepanaudoto kiekio pardavimo pagal ateities sandorius su E E AS (E E) kainų skirtumo sąlygojami nuostoliai; likusi 65 079,45 Eur sumos dalis yra skirta padengti ieškovės elektros energijos tiekimo veiklos sąnaudoms, susijusioms su Sutarties vykdymu.
46. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Civilinei atsakomybei atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), dėl jų atsiradusi žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis) bei kaltė (CK 6.248 straipsnis).
47. Pažymėtina, kad atsakovė pasinaudojo Sutarties bendrųjų sąlygų 6.9 papunktyje numatyta teise vienašališkai nutraukti sutartį. Byloje jau konstatuota, kad pagal imperatyvų Sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos EEĮ 47 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą už vienašališką sutarties nutraukimą prieš terminą atsakovei negalėjo būti taikomos netesybos ar kiti panašaus pobūdžio mokesčiai, kas reiškia, kad atsakovė, vienašališkai nutraukdama Sutartį prieš terminą, nepažeidė nei Sutarties galiojančių sąlygų, nei teisės aktų reikalavimų. Kitaip tariant, atsakovės veiksmai, vienašališkai nutraukus Sutartį prieš terminą, yra teisėti. Atsakovei neatlikus neteisėtų veiksmų, nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 straipsnio 1 dalį), taigi, atsakovei civilinė atsakomybė negali kilti.
48. Be to, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė ir kitos atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos – žalos. Žalos apibrėžtis pateikta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).
49. Civiliniame procese skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010). Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).
50. Šiuo atveju ieškovė 124 078,24 Eur žalą tiesioginių nuostolių forma grindė tuo, kad, atsakovei vienašališkai nutraukus Sutartį iki joje sulygto elektros energijos pirkimo–pardavimo laikotarpio pabaigos, apeliantė privalo sumokėti E E 58 998,79 Eur, t. y. papildomas sąnaudas, susidariusias dėl skirtumo tarp Sutarties tinkamam įvykdymui užtikrinti būtino elektros energijos kainos draudimo ateities sandorio įsigijimo kainos ir dėl Sutarties nutraukimo nepanaudotos elektros energijos kainos draudimo ateities sandorio dalies išpirkimo kainos; 65 079,45 Eur yra skirta ieškovės elektros energijos tiekimo veiklos sąnaudoms, susijusioms su sutarties vykdymu, padengti.
51. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir E E (duomenys neskelbtini) yra sudariusios finansinę energijos pagrindinę sutartį, kuria susitarė dėl elektros energijos ateities sandorių sudarymo tvarkos ir mokėjimų apskaičiavimo taisyklių. Civiliniame procese leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ieškovė nepagrindė 124 078,24 Eur tiesioginių nuostolių atsiradimo fakto ir dydžio (CPK 12, 178 straipsniai).
52. Nors ieškovė į bylą pateikė tam tikrus duomenis iš E E ieškovei parduodamų ir perkamų finansinių sandorių vidaus apskaitos sistemos, finansinių sandorių sąskaitas faktūras, mokėjimo nurodymus, kitus dokumentus, šie duomenys savaime nesuponuoja išvados, kad ieškovė yra patyrusi jos nurodyto dydžio (58 998,79 Eur) tiesiogines išlaidas, susijusias su atsakovės atliktu Sutarties nutraukimu. Iš šių duomenų nėra galimybės nustatyti, kurie konkretūs ieškovės atlikti mokėjimai buvo įvykdyti kaip ieškovės sutartiniai įsipareigojimai E E pagal atsakovės naudai sudarytą ateities sandorį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Be to, ieškovė savo reikalavimo dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo dalyje dėl veiklos sąnaudų nuostolių, t. y. 65 079,45 Eur dalyje, apskritai niekaip neįrodinėja.
53. Nagrinėjamu atveju nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos, kaip būtinųjų atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų, objektyviai negali egzistuoti ir kitos jos sutartinei civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos – priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis) bei kaltė, kuri galėtų būti nustatyta tik esant atsakovėms neteisėtiems veiksmams (CK 6.248 straipsnis). Todėl ir šis ieškinio reikalavimas atmestinas. Pažymėtina, kad tokios pačios pozicijos yra ir Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas (duomenys neskelbtini) nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
54. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog tiek reiškiant reikalavimą priteisti Sutarties nutraukimo mokestį, tiek reiškiant reikalavimą priteisti tiesioginius nuostolius, prašoma priteisti suma nesikeičia, t. y. prašoma priteisti 124 078,24 Eur. Tai, teismo vertinimu, įrodo, jog ieškovė ir šiuo alternatyviu reikalavimu prašo priteisti tą patį sutarties nutraukimo mokestį, tik įvardija jį tiesioginiais nuostoliais.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
55. Netenkinus ieškinio reikalavimų dėl netesybų ir/ar tiesioginių nuostolių priteisimo, negali būti tenkinami ir todėl atmestini ir ieškinio/patikslinto ieškinio reikalavimai dėl procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
57. Nagrinėjamoje byloje atmetus ieškinį ieškovės byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, ir yra pagrindas spręsti dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1, 3, 5 dalys).
58. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
59. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).
60. Atsakovė pateikė prašymą, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 16 286,60 Eur su PVM bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Šioms išlaidoms pagrįsti atsakovė pateikė 2024 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. sausio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. vasario 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. kovo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. balandžio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. gegužės 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. birželio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. spalio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. gruodžio 10 d. mokėjimo nurodymą ir sąskaitos išrašą (2025 m. sausio 1 d. – 2025 m. spalio 22 d.).
61. Atsakovės bendrą bylinėjimosi išlaidų sumą – 16 286,60 Eur su PVM, sudaro: 1) atsiliepimo į ieškinį rengimas – 3097,60 Eur; 2) nuomonės dėl ieškovo prašymo atidėti teismo posėdį projekto rengimas, pasirengimas teismo posėdžiui ir atstovavimas teismo posėdyje – 580,80 Eur; 3) pasirengimas ir atstovavimas parengiamajame teismo posėdyje – 484 Eur; 4) atsiliepimo į patikslintą ieškinį rengimas – 2 516,80 Eur; 5) pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje – 1 355,20 Eur; 6) nuomonės dėl ieškovo pareiškimo tikslinimo rengimas – 290,40 Eur; 7) prašymas dėl įrodymų ir paaiškinimų – 1 185,80 Eur; 8) teismo nutarties dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo analizė ir rekomendacijos klientui dėl tolimesnių procesinių veiksmų parengimas – 193,60 Eur; 9) prašymo dėl papildomo rašytinio įrodymo prijungimas ir rašytinių paaiškinimų rengimas – 290,40 Eur; 10) atstovavimas teismo posėdyje – 774,40 Eur; 11) atskirojo skundo dėl nutarties sustabdymo rengimas – 1 742,40 Eur; 12) komunikacija su klientu apie atskirojo skundo nagrinėjimo rezultatą bei tolimesnę procesinę eigą, bylos eigos peržiūrą, pranešimo teismui apie užimtumą parengimas, apeliacinio teismo nutartyje minimų nutarčių paieška – 193,60 Eur; 13) rašytinės baigiamosios kalbos rengimas, bylos medžiagos analizė, teismo posėdžių garso įrašų perklausa – 2 129,60 Eur; 14) atstovavimas teismo posėdyje ir pasirengimas teismo posėdžiui – 1 452,00 Eur.
62. Vadovaudamasis Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.11, 8.15, 8.16, 8.17, 8.18, 8.19 punktuose nustatytais koeficientais ir aktualaus laikotarpio (2024–2025 m.) vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje (nuo 2 196,40 iki 2 387 Eur), įvertinus atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudarančios sumos detalizaciją (žr. šio teismo sprendimo 61 punktą), įvertinus tai, kad vyko iš viso 2 parengiamieji ir 3 teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė – 4 val. 45 min., todėl atsakovės patirtos išlaidos už atstovavimą posėdžiuose viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius (2025 m. II ketvirčio bruto 2 387 Eur x 0,1) x 5 val. = 1 193,50), nes atsakovės patirtos atstovavimo išlaidos už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose sudaro 4 646,40 Eur su PVM, be to, atsakovės pateiktas atskirasis skundas buvo patenkintas ir pagal Rekomendacijas maksimali suma už atskirojo skundo parengimą yra 934,36 Eur (2024 m. IV ketvirčio bruto 2 335,90 Eur x 0,4), kai tuo tarpu atsakovės patirtos išlaidos už atskirojo skundo parengimą sudaro 1 742,40 Eur su PVM. Todėl teismas konstatuoja, jog atsakovės prašomos priteisti 16 286,60 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius.
63. Teismas sprendžia, kad atsakovė nepagrįstai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atskirai nurodytus veiksmus arba veiksmus už kuriuos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovė prašo atskirai priteisti išlaidas už pasirengimą teismo posėdžiams, rašytinės baigiamosios kalbos parengimą, garso įrašo perklausą, klientui suteiktas konsultacijas, pranešimo apie advokato užimtumą parengimą, procesinių dokumentų analizę, nors pagal formuojamą teismų praktiką, dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams, susitikimus su klientais ir pan. atskirai neatlyginamos, o paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies atitinkamas sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012, 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015, 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022).
64. Be to, nagrinėjama byla nevertintina kaip sudėtinga ar didelės apimties, taip pat byloje nebuvo nagrinėjami nauji ar išskirtiniai teisiniai klausimai. Atsižvelgiant į nurodytus kriterijus, taip pat į tai, kad atsakovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos viršija galiojusį maksimalų rekomenduotiną priteisti išlaidų dydį, atsakovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos vertintinos kaip neproporcingai didelės, neatitinkančios bylos sudėtingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, todėl negali būti pripažintos atlygintinomis visa apimtimi. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimas iki 9507,86 Eur (16286,60–((3452,90+194,60+808,04+193,60+2129,60))=9 507,86 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, iš ieškovės priteistinos atsakovei 9 507,86 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „E“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „V“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 9507,86 Eur (devynis tūkstančius penkis šimtus septynis eurus ir 86 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.