- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-06
- Bylos Nr.
- I-429-815/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01900-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Trečiasis asmuo
- E. R.
- Atsakovas
- Trakų rajono savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Gintaras Dabkevičius, Jonas Mazurka
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjo A. M. atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. R., trečiojo suinteresuoto asmens E. R. atstovui advokatui Jonui Mazurkai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Trakų rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. R. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas advokato Gintaro Dabkevičiaus (2014 m. liepos 15 d. teisinių paslaugų sutarties kopija (b. l. 10–11)), kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), kurį patikslino (b. l. 18–22) prašydamas:
1.1. panaikinti Trakų rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. AP8-232 (toliau – ir sprendimas Nr. AP8-232);
1.2. panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, ir Savivaldybės administracija) 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. AP3-4668 „Dėl prašymo“ (toliau – ir sprendimas Nr. AP3-4668);
1.3. įpareigoti Savivaldybės administraciją pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo.
2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjas pateikė Savivaldybės administracijai prašymą dėl statybos leidimo vykdyti statybos darbus kito statytojo vardu išdavimo, tačiau sprendime Nr. AP3-4668 nutarta prašymo netenkinti. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu sprendimu, pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau – ir VAGK), kuri 2014 m. gruodžio 29 d. sprendime atsisakė nagrinėti skundą, remdamasi tuo, kad skundas turėjo būti pateiktas Trakų rajono savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai arba teismui. Pareiškėjas pateikė skundą Komisijai, tačiau sprendime Nr. AP8-17 pareiškėjo skundą atsisakyta priimti nagrinėti dėl praleisto vieno mėnesio termino. Pareiškėjas dėl tokio sprendimo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2015 m. gruodžio 21 d. sprendime panaikino Komisijos sprendimą ir įpareigojo pareiškėjo 2015 m. sausio 9 d. skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Komisija sprendime Nr. AP8-232 skundą atmetė kaip nepagrįstą.
2.2. Dėl bylai svarbių faktinių aplinkybių
Šalies argumentai
2.2.3. Siekdamas apginti savo pažeistas teises ir anuliuoti E. R. vardu esančias registracijas, pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jo nuosavybės teises į Pastatus, esančius Žemės sklype, pripažinti negaliojančiu 2008 m. sausio 22 d. statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktą (toliau – ir Aktas). Trakų apylinkės teismas 2013 m. gegužės 8 d. sprendime (toliau – ir Teismo sprendimas) ieškinį atmetė, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartyje (toliau – ir VAT nutartis) pakeitė Teismo sprendimo dalį, kurioje atmestas reikalavimas pripažinti negaliojančiu Aktą ir šią ieškinį dalį tenkino, taip pat konstatavo, kad: Aktas, kuris buvo pagrindu įregistruoti Pastatus ir E. R. nuosavybės teisę į juos, dėl E. R. nesąžiningų veiksmų buvo sudarytas, pažeidžiant imperatyvias Lietuvos respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) normas, ir tuo pažeidė A. M., kuriam perėjo nuosavybės teisė į Žemės sklype esančius neįregistruotus statinius, kuriuos E. R. įregistravo savo vardu, dėl to yra naikintinas; nusipirkęs Žemės sklypą su jame esančiais neįregistruotais statiniais, A. M. turėtų pasinaudoti Įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise prašyti perregistruoti statybos leidimą savo vardu, o kol ši teisė neįgyvendinta, Pastatai negali būti įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre bei įregistruota nuosavybės teisė į juos.
2.3 Dėl reikalavimų, taikomų perregistruojant statybos leidimą kito statytojo vardu
2.3.1. Pareiškėjas, remdamasis VAT nutartimi ir siekdamas įregistruoti Pastatus savo vardu, vadovaudamasis Įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise, pateikė prašymą perregistruoti statybos leidimą Nr. AS1-7 savo vardu. Remiantis Įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.), 34 straipsnio 4 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – ir STR 1.07.01:2010) 37 punktu (2013 m. gruodžio 9 d. redakcija), nagrinėjamu atveju taikoma supaprastinta statybos leidimo išdavimo tvarka, kuri nereikalauja pateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimo ar tarp bendraturčių sudarytos jungtinės veiklos sutarties. Tuo tarpu sprendime Nr. AP8-232 nurodyta, kad pagal Įstatymo 23 straipsnį reikalavimas su prašymu išduoti statybos leidimą pateikti bendraturčių sutikimus, vis tiek lieka galioti. Sprendime Nr. AP8-232 taip pat nurodyta, kad pareiškėjo atstovė Komisijos posėdyje sutiko su tokiais Komisijos teiginiais, tačiau tiek posėdyje, tiek skunde pareiškėjas ir jo atstovė nurodė, jog šiuo atveju taikoma supaprastina statybos leidimo išdavimo tvarka, kuri nereikalauja nei bendraturčių sutikimo, nei kitų Įstatymo 23 straipsnyje išvardytų priedų, o Komisijos argumentas visiškai nepagrįstas jokia teisės norma. Akivaizdu, kad toks Komisijos motyvas yra tik patogi teisės akto interpretacija, siekiant atsisakyti perrašyti leidimą.
2.3.2. Įstatymo 23 straipsnyje įtvirtinti detalūs reikalavimai, kurių turi būti laikomasi, siekiant gauti statybos leidimą statyti statinį, rekonstruoti statinį, atnaujinti (modernizuoti) pastatą ir tęsti statybą, tačiau nenurodyta jokių reikalavimų, reikalingų siekiant esantį statybos leidimą perrašyti kito asmens vardu. Taigi, šiuo atveju, esant galiojančiam statybos leidimui, pagrįstai turėtų būti taikoma supaprastina tvarka, nereikalaujant nei bendraturčių sutikimo, nei kitų dokumentų, reikalingų, prašant išduoti naują statybos leidimą, tokią išvadą pagrindžia tai, jog E. R. jau įvykdė visas įstatyme nustatytas sąlygas, dėl ko išduotas leidimas statyti statinius, todėl taikyti reikalavimus antrą kartą, iš esmės nekeičiant leidimo, o tik perrašant kito statytojo vardu, būtų perteklinis veiksmas, nepagrįstas jokiais teisės aktais, prieštarautų protingumo, proporcingumo ir ekonomiškumo principams.
2.3.3. Neaišku, kodėl, pasak Komisijos, šiuo atveju išlieka tik reikalavimas pateikti bendraturčių sutikimą, bet ne kiti Įstatymo 23 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Bendraturčių sutikimas nėra išskirtas nei Įstatyme, nei STR 1.07.01:2010, todėl netaikant kitų Įstatymo 23 straipsnyje prašymams dėl leidimo išdavimo nustatytų reikalavimų, neturėtų būti taikomas ir Komisijos dėl neaiškių priežasčių išskirtas reikalavimas pateikti bendraturčių sutikimus, ypač, kai pareiškėjas prašo išduoti ne naują statybos leidimą, bet jau esantį ir galiojantį statybos leidimą perrašyti jo vardu.
Motyvuojamoji dalis
2.3.4. Pagal Įstatymo 23 straipsnio 26 dalį prašymų išduoti statybą leidžiantį dokumentą turinį, statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiamo statinio projekto apimtį ir statybą leidžiančių dokumentų turinį nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, taigi, pareiškėjas, pagrįstai vadovaudamasis STR 1.07.01:2010 37 punktu (2013 m. gruodžio 9 d. redakcija) turi teisę perrašyti statybos leidimą savo vardu, nepateikdamas bendraturčių sutikimo ir neatsižvelgdamas į visiškai nepagrįstas Architektūros skyriaus atstovų daromas prielaidas ir Įstatymo interpretacijas.
2.4 Dėl įrašų VĮ Registro centro išraše
2.4.1. Komisijos posėdyje Komisijai iškilo klausimas, ar šią dieną Pastatai yra įregistruoti, ar išregistruoti, tokias abejones Komisijai sukėlė faktas, jog VĮ Registrų centro išraše įrašai apie Pastatus yra, o pareiškėjas ir jo atstovė teigia, jog Pastatai išregistruoti. Posėdyje pareiškėjo atstovė papildomai paaiškino, kad VAT nutarties pagrindu, pripažinus negaliojančiu Aktą, VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (Centrinio registratoriaus komisija) 2014 m. spalio 20 d. sprendime Nr. cspr 1-251 (toliau – ir sprendimas Nr. cspr 1-251) nuspręsta neteisėtai registruotą E. R. nuosavybės teisę į Pastatus ir pačius Pastatus išregistruoti; šios aplinkybės buvo nurodytos pareiškėjo skunde.
2.5.2. Statybos leidimas Nr. AS1-7 gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų, pritaikytų kaimo turizmui, statybai išduotas E. R. 2007 m. sausio 18 d., leidime nurodytas statybos objektas – gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir 2 pagalbiniai pastatai. Pareiškėjas prašo jo vardu perrašyti tik statybos leidimo dalį dėl jam priklausančių statinių statybai, t. y. gyvenamajam namui ir ūkiniam pastatui. Likusius 2 pagalbinius statinius, pastatytus remiantis nurodytu leidimu, jau yra įregistravę jų savininkai, t. y. asmenys, nusipirkę šiuos statinius kartu su žemės sklypu iš E. R.. Nusipirkę pagalbinius statinius, šie asmenys, pasinaudodami Įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teise, perregistravo leidimą savo vardu, tik tiems pagalbiniams statiniams, vėliau juos įsiregistravo. Statybos leidimo Nr. AS1-7 dalis dėl gyvenamojo namo ir ūkio pastato statybos taip ir liko galioti, nebuvo nei pakeistas, nei perregistruotas. Dėl nurodytų priežasčių leidimo perrašymas pareiškėjo vardu nesudarytų jokių neigiamų pasekmių kitų statinių savininkams ar bendraturčiams, nes leidimas buvo išduotas pagal teisės aktuose nustatytą tvarką, yra galiojantis, o pasikeitė tik statinių savininkas.
2.6. Taigi, Komisija paviršutiniškai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir priėmė neteisingas, nelogiškas ir pareiškėjo teises varžančias išvadas. Pareiškėjas Žemės sklypą su jame esančiais statiniais įsigijo 2008 m., o dėl neteisėtų E. R. veiksmų ir nekompetentingų institucijų priimtų sprendimų pareiškėjas daugiau kaip 7 m. negali tinkamai įgyvendinti savo turtines teises ir įregistruoti jam nuosavybės teise priklausančius Pastatus. Įvertinus sprendime Nr. AP8-232 padarytas visiškai nepagrįstas prielaidas, visiškai nesigilinant į tikrąsias aplinkybes, šis sprendimas turėtų būti panaikintas, o leidimas statybos leidimas Nr. AS1-7 atlikti statybos darbus turėtų būti perrašytas pareiškėjo vardu.
II
Atsakovė Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 35–36, 65–66).
1. Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydamas statybos leidimą Nr. AS1-7, išduotą 2007 m. sausio 18 d. E. R. vardu gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų statybai, pritaikytų kaimo turizmui, Žemės sklype, perrašyti (išduoti) pareiškėjo vardu. Savivaldybės administracija sprendime Nr. AP3-4668 prašymo netenkino. Pareiškėjas su 2015 m. sausio 9 d. skundu kreipėsi į Komisija, kuri sprendime Nr. AP8-17 atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes pareiškėjas praleido 1 mėnesio skundo padavimo terminų. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Komisijos sprendimą AP8-17 ir perduoti skundą nagrinėti Komisijai. Teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendime pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Komisijos sprendimą ir perdavė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
2. Pareiškėjas, kreipdamasis 2016 m. gegužės 17 d. į teismą dėl sprendimo Nr. AP3-4668 panaikinimo, praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintą vieno mėnesio apskundimo terminą.
3. Komisijos nustatytos aplinkybės, nagrinėjant pareiškėjo 2014 m. lapkričio 27 d. pareiškimą ir priimant neigiamą sprendimą
3.2. Pareiškėjo atstovė paaiškino Komisijai, kad pareiškėjo prašymas turėtų būti tenkinamas, nurodė, kad pareiškėjas su skundu Komisijai pateikė Teismo sprendimą, pagal kurį Aktas pripažintas negaliojančiu, taip pat su skundu pateikė Nr. cspr 1-251, kuriame patenkintas pareiškėjo prašymas išregistruoti E. R. nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ir vieną namų ūkio pastatą, esančius (duomenys neskelbtini).
3.3. Komisijos posėdyje dalyvaujantys 2 Architektūros skyriaus atstovai nurodė, kad: pareiškėjo atstovės įvardyti sprendimai niekaip neatsispindi galiojančiame NTR Centrinio duomenų banko išraše dėl žemės sklypo ir statinių (duomenys neskelbtini), be to, sprendimuose kalbama tik apie vieną ūkio pastatą, o išraše jų yra 7; Įstatymo 23 straipsnio reikalavimas, kad prašant išduoti statybą leidžiantį dokumentą kito asmens vardu privaloma gauti bendraturčių sutikimus, vis tiek lieka galioti. Pareiškėjo atstovė sutiko su Architektūros skyriaus atstovų teiginiais.
4. Atsižvelgiant į tai, kad statybos visiškai užbaigtos, statybos leidimas negali būti perregistruotas kito asmens vardu. Teismo sprendimas dėl Akto panaikinimo susijęs su ginču dėl daiktinių teisių, o ne su statybų užbaigimu ar neužbaigimu.
III
1. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. R. administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 29–30).
1.1. Trečiasis suinteresuotas asmuo pagal 2008 m. sausio 9 d. pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutartį (notarinio registro Nr. 109) pardavė pareiškėjui Žemės sklypą, kuriame buvo baigti statyti jo, E. R., statiniai, kurių statybai 2007 m. sausio 18 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. AS1-472, nurodant statinius. Pagal išduotą statybos leidimą ir projektus trečiasis suinteresuotas asmuo už šeimos lėšas baigė statybą 2007 m. lapkričio mėn., dar iki sutarties dėl Žemės sklypo su pareiškėju sudarymo. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2007 m. lapkričio mėn. pateikė VAVA prašymą išduoti statybos užbaigimo datą, todėl pareiškėjo tvirtinimas, kad dėl statybos baigimo akto jis, E. R., kreipėsi po Žemės sklypo pardavimo, neatitinka tikrovės. 2008 m. sausio 22 d. buvo išduotas Aktas, jo pagrindu VĮ Registrų centre statiniai įregistruoti jo, E. R., vardu.
1.2. Trečiasis suinteresuotas asmuo už savo lėšas pastatytų statinių parduoti neketino ir nepardavė, o pagal sutarties sąlygas tikėjosi išsipirkti iš pareiškėjo, tačiau pareiškėjas žymiai pakeitė ir pasunkino sąlygas, kurių jis, E. R., negalėjo įvykdyti ir taip buvo suklaidintas bei apgautas.
1.3. Pareiškėjas prašė atsakovės statybos leidimą AS1-7, išduotą trečiajam suinteresuotam asmeniui, perrašyti pareiškėjo vardu, tačiau atsakovė prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad sprendimai Nr. AP3-4668 ir Nr. AP8-232 yra teisėti, teisingi, pagrįsti Įstatymo normomis ir kitais teisės aktais. Statybos leidimas Nr. AS1-7, išduotas 2007 m. sausio 18 d., yra negaliojantis, nes buvo daromas projekto keitimas, išduotas naujas leidimas Nr. AS1-472, kuriame nurodyti pakeitimai ir kiti statiniai, kurie priklauso E. R..
2. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. R. 2016 m. birželio 30 d. prašyme, be kita ko, nurodė, kad ši byla tiesiogiai susijusi su jo šeimos interesais, nes pareiškėjas, pirkdamas Žemės sklypą, jį, E. R., apgavo, nes jis nepardavė pareiškėjui už šeimos lėšas pastatytų pastatų; pastatai pastatyti teisėtai pagal išduotus dokumentus (b. l. 60).
IV
1. Teismo posėdyje pareiškėjo A. M. atstovas advokatas Gintaras Dabkevičius rėmėsi pareiškėjo skunde nurodytais argumentais ir prašė skundą tenkinti.
2. Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo E. R. ir jo atstovas advokatas Jonas Mazurka (2017 m. sausio 17 d. atstovavimo sutartis (b. l. 72)) rėmėsi atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, šios administracinės bylos šalys – pareiškėjas A. M. ir trečiasis suinteresuotas asmuo E. R. dėl ginčų, susijusio su Pastatais, ne kartą kreipėsi į teismus, kurie priėmė, be kita ko, šiuos baigiamuosius procesinius sprendimus:
1.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjų K. V. B. ir A. M. skundą atsakovui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui, E. R., A. S., A. K. ir N. J. dėl VĮ Registrų centro 2009 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. 235, VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2009 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. RS-999 „Atsisakyti išregistruoti nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre“ panaikinimo, įpareigojimo VĮ Registrų centro Vilniaus filialui priimti naują sprendimą – panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių įregistravimo į Pastatus E. R. vardu ir panaikinti NTR įrašo apie nuosavybės teisių įregistravimą į Pastatus E. R. vardu, 2009 m. spalio 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2477-624/2009 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01340-2009-2) pareiškėjų K. V. B. ir A. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą (toliau – ir VAAT sprendimas Nr. 1).
1.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjų K. V. B. ir A. M. apeliacinį skundą dėl VAAT sprendimo Nr. 14, 2010 m. lapkričio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1416/2010 skundžiamą teismo sprendimą paliko nepakeistą.
1.3. Trakų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams E. R., O. R., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam asmeniui K. V. B. dėl nuosavybės teisės pripažinimo, t. y. dėl ieškovo nuosavybės teisių į Pastatus pripažinimo ir Akto pripažinimo negaliojančiu, 2013 m. gegužės 8 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-30-2013/2013 (teisminio proceso Nr. 2-48-3-02550-2011-3) ieškinį atmetė, taip pat nusprendė, įsiteisėjus šiam sprendimui, panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 nutartyje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones: ieškovo reikalavimų užtikrinimui atsakovui E. R. priklausančių Pastatų areštą (turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini)).
1.4. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs A. M. apeliacinį skundą dėl Teismo sprendimo, 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-787-653/2014 (teisminio proceso Nr. 2-48-3-02550-2011-3) pakeitė Teismo sprendimo dalį, kurioje buvo atmestas reikalavimas pripažinti negaliojančiu Aktą, ir šią ieškinio dalį tenkino, kitą Teismo sprendimo dal į paliko nepakeistą.
1.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su 2014 m. gruodžio 11 d. gautu atsakovo E. R. kasaciniu skundu dėl VAT nutarties peržiūrėjimo, 2014 m. gruodžio 16 d. nutartyje byloje Nr. 3P-2640/2014 (teisminio proceso Nr. 2-48-3-02550-2011-3) atsisakė priimti kasacinį skundą.
1.6. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo E. R. skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui ir A. M. dėl sprendimo Nr. cspr 1-251 panaikinimo, 2015 m. vasario 23 d sprendime administracinėje byloje Nr. I-5443-244/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05028-2014-5) E. R. skundą atmetė kaip nepagrįstą (toliau – ir VAAT sprendimas Nr. 2). Šis teismo sprendimas nebuvo skundžiamas apeliacine tvarka.
1.7. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl Komisijos 2015 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. AP8-17 (toliau – ir sprendimas Nr. AP8-17) panaikinimo ir pareiškėjo skundo perdavimo Komisijai nagrinėti, 2015 m. gruodžio 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6869-281/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-0078-2015-5) pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino sprendimą Nr. AP8-17 ir perdavė A. M. skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo (toliau – ir VAAT sprendimas Nr. 3). Šis teismo sprendimas nebuvo skundžiamas apeliacine tvarka.
2. Savivaldybės administracijos Architektūros skyrius 2007 m. sausio 18 d. išdavė E. R. statybos leidimą Nr. AS1-7 (toliau – ir leidimas Nr. AS1-7), galiojimas – iki 2017 m. sausio 18 d. gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų, pritaikytų kaimo turizmui, statybai adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame, be kita ko, nurodyta: statybos rūšis – nauja statyba, statinio kategorija – neypatingas statinys; statinio techniniai rodikliai: bendras plotas – 108,56 m², vieno aukšto; gyvenamojo namo techniniai rodikliai: naudingas plotas – 108,56 m², 1 buto su mansarda; negyvenamojo pastato: ūkio pastato (2): bendras plotas – 87,62 m², pagalbinio pastato, pritaikyto kaimo turizmui (3), bendras plotas – 105,00 m², pagalbinio pastato, pritaikyto kaimo turizmui (4), plotas – 3 vnt., bendras plotas – 149,24 m²; projektas – individualus; projektas parengtas 2006 m. (b. l. 42–43). Leidimas Nr. AS1-7 pakeistas 2007 m. rugsėjo 19 d., išduotas statybos leidimas Nr. AS1-472, galiojimas – iki 2017 m. sausio 18 d. (b. l. 31).
3. K. V. B. ir pareiškėjas nuosavybės teises į Žemės sklypą įgijo pagal 2008 m. sausio 9 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutartį, pagal kurią E. R., veikiantis O. R. vardu, pardavė O. R. nuosavybės teisėmis priklausantį 2,28 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini): pareiškėjui – 21 440/22 800 dalį, K. V. B. – 1 360/22 800 dalį; 2008 m. sausio 22 d. VĮ Registrų centre įregistruotos pirkėjų nuosavybės teisės į Žemės sklypą (žr. VAAT sprendimą Nr. 1).
4. VAVA Departamentas 2008 m. sausio 22 d. pripažinimo tinkamu naudoti akte Nr. (100)-11.73-14 pripažino tinkamu naudoti statytojo E. R. ūkio būdu pastatytą 106,75 m² bendro ir naudingo ploto (gyvenamasis plotas – 85,07 m²) 1 aukšto gyvenamąjį namą su pastogės patalpomis (1A1m), esantį (duomenys neskelbtini), žemės kad. Nr. (duomenys neskelbtini); pagalbinis statinys – namų ūkio pastatas (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas – 93,00 m² (b. l. 32).
9. Pareiškėjas 2015 m. sausio 7 d. išsiuntė skundą Komisijai dėl sprendimo Nr. AP3-4668, tačiau Komisija 2015 m. sausio 19 d. sprendime Nr. AP8-17 atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes pareiškėjas praleido vieno mėnesio skundo padavimą terminą, tačiau VAAT sprendime Nr. 3 nurodytas Komisijos sprendimas panaikintas ir perduota Komisijai iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą (žr. VAAT sprendimą Nr. 3).
10. Komisija, atsižvelgdama į tai kad teisinė bazė, reglamentuojanti statybos teisinius santykius dažnai keičiasi, o pareiškėjas prašymą pateikė daugiau kaip prieš 2 m., 2016 m. balandžio 6 d. rašte Nr. K5-237 „Dėl paaiškinimų pateikimo“ prašė Savivaldybės vyriausiąjį architektą (skyriaus vedėją) P. M. pateikti rašytinius paaiškinimus dėl pareiškėjo 2014 m. lapkričio 27 d. prašymo ir sprendimo Nr. AP3-4668 pagrįstumo (b. l. 51).
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Trakų rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2016 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. AP8-232 (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 12 punktą) bei Trakų rajono savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. AP3-4668 „Dėl prašymo“ (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 8 punktą), taip pat įpareigoti Savivaldybės administraciją pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo. Pabrėžtina, kad pareiškėjas šioje administracinėje byloje, sekdamas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. įsiteisėjusioje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-787-653/2014 (teisminio proceso Nr. 2-48-3-02550-2011-3) suformuluotomis nuostatomis „ieškovas dar nepasinaudojo teise įstatymo nustatyta tvarka užbaigti statybą, todėl, patenkinus ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiu Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, išduotą statytojui E. R., kurio pagrindu buvo įregistruoti statiniai ir atsakovo nuosavybės teisė į statinius <...>“, siekia gauti statybos leidimą savo vardu.
2. Teismas pabrėžia, kad jis ne tik kontroliuoja administracinių institucijų (šiuo atveju Trakų rajono savivaldybės administracijos ir Trakų rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos) skundžiamus aktus, bet ir vykdo teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis), kas reiškia ne formalaus, o realaus teisingumo vykdymą. Teismas, išanalizavęs Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. įsiteisėjusioje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-787-653/2014 (teisminio proceso Nr. 2-48-3-02550-2011-3) suformuluotas nuostatas, be kita ko, kad:
„LR CK 6.395 str. 1 d. numatyta, kad parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype minėtus objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui.
Taigi, sutartyje neaptarus nuosavybės teisės perėjimo į minėtus objektus klausimo, įstatyme numatyta prezumpcija, jog nuosavybės teisė į minėtus objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Be to, įstatyme nėra pateiktas išsamus tokių objektų sąrašas, tačiau įvardintų objektų (statiniai, įrenginiai, sodiniai) savybės leidžia daryti išvadą, jog tokie daiktai nebūtinai turi būti Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamieji daiktai, bet turi būti pagal prigimtį neatskiriamai susiję su žemės sklypu. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, jog ginčo statiniai, kurie tuo metu dar nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre, sandorio metu faktiškai buvo parduotame žemė sklype tokie, kokie buvo ir statinių pripažinimo tinkamais naudotis metu. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad šių statinių statytojas buvo atsakovas E. R., kuriam 2007-01-18 buvo išduotas statybos leidimas. Dėl to nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo metu atsakovas E. R. nebuvo pastatytų ginčo statinių, kurių statybos užbaigimas tuo metu dar nebuvo nustatyta tvarka įformintas, savininku ir kad tokie daiktai negalėjo būti parduoti ieškovui, perleidžiant žemės sklypą. Išvadą, kad pereinant žemės sklypo nuosavybės teisei, pasikeičia ir sklype esančių neregistruotų statinių nuosavybės teisė, patvirtina ir teismų praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr., 3K-3-293/2008), kurioje buvo nagrinėjamas turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumo klausimas ir kurioje faktinė situacija buvo panaši į nagrinėjamą šioje - iš varžytynių parduotame sklype buvo neįregistruotas statinys. Nutartyje nurodyta, kad nors turto pardavimo iš varžytynių akte nenurodyta, kad su žemės sklypu parduotas ir jame buvęs statinys, tačiau, nesant objektyvios galimybės žemę ir statinį atskirti, teismas sprendė, kad su žemės sklypu buvo parduotas ir sodo namas“,
daro išvadą, kad ginčo pastatų nuosavybės teisė priklauso pareiškėjui A. M.. Dar daugiau, tie pastatai yra pastatyti, nes jų baigtumas yra 100 proc. (žr. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.2 ir 2.4 punktus (b. l. 54-61)). Be to, visi šios bylos proceso dalyviai pripažįsta, kad E. R. statybos darbus pilnai pabaigė 2007 m. pabaigoje (žr. ir E. R. atsiliepimą į skundą (b. l. 29-30)). Tačiau šioje byloje visiškai nesvarbu, kas tuos pastatus statė, nes Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. įsiteisėjusioje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-787-653/2014 (teisminio proceso Nr. 2-48-3-02550-2011-3) jau konstatuota, jog ginčo pastatai yra A. M. nuosavybė. Šioje administracinėje byloje iš pareiškėjo atstovo pozicijos aišku, kad pareiškėjui yra svarbu įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo nuosavybės teises.
3. Teismas akcentuoja, kad pagal Statybos įstatymo nuostatas statybos leidimas yra aktas, kurio pagrindu vykdomos statybos, o ne fiksuojamas statybų užbaigimas. Minėta, kad ginčo pastatai yra užbaigti statyti, kad tai įvertino Trakų rajono savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija 2016 m. balandžio 13 d. sprendime Nr. AP8-232, be to, pabrėžė, kad ginčo pastatai yra areštuoti (tai nurodoma ir Trakų rajono savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 5 d. sprendime Nr. AP3-4668 „Dėl prašymo“), todėl jų ir statyti negalima. Vadinasi, iš esmės skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai, nėra teisinio pagrindo įpareigoti Savivaldybės administraciją pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo. Teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad statybos leidimas jau nebegalioja nuo 2017 m. sausio 18 d. (b. l. 42-43), o dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo ginčų nebuvo.
Kartu teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, jo 28 straipsnį (anksčiau – 24 straipsnį), Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės į pastatytą statinį registruojamos išduodant statybos užbaigimo aktą, kurį pareiškėjui, remiantis, inter alia Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-787-653/2014 (teisminio proceso Nr. 2-48-3-02550-2011-3), turi išduoti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 16 straipsnio nuostatas. Dar kartą akcentuotina, kad ginčo dėl statybos leidimo pagrįstumo ir teisėtumo nebuvo ir nėra, jis nebegalioja, pastatai pastatyti, todėl A. M., kaip pastatų savininkui (tai konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. įsiteisėjusioje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-787-653/2014 (teisminio proceso Nr. 2-48-3-02550-2011-3)) tenka pareiga gauti statybos užbaigimo aktą iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos.
4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo A. M. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.