Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Egidijos Puzinskaitės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjui E. R., pareiškėjos atstovui advokatui Jonui Mazurkai, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo E. R. skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui ir A. M. dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija) 2014-10-20 sprendimu Nr. csprl-251 panaikino VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014-10-03 sprendimą Nr. VILRS-2303 ir priėmė naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo A. M. prašymą išregistruoti E. R. nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir namų ūkio pastatą (unikalus Nr. 4400-1478-8620), esančius, (duomenys neskelbtini), taip pat Vilniaus apygardos teismo 2014-09-15 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-787-653/2014 pagrindu nusprendė išregistruoti pačius nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir namų ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius, (duomenys neskelbtini).

Atsiliepime į skundą trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pareiškėjas, nors ir žinodamas, kad žemės sklypas su statiniais yra A. M. nuosavybė, 2008 m. sausio 22 d. VĮ Registrų centrui pateikė prašymą įregistruoti jo nuosavybės teisę į statinius, o kaip šio prašymo pagrindą pateikė neteisėtai gautą pripažinimo tinkamu naudotis aktą. Vilniaus apygardos teismas nutartyje pripažino, kad 2008-01-22 statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas yra negaliojantis. Šis aktas buvo pagrindas įregistruoti statinius bei pareiškėjo nuosavybės teisę į juos, dėl E. R. nesąžiningų veiksmų aktas buvo surašytas pažeidžiant imperatyvias Statybos įstatymo normas ir taip pažeidė A. M., kuriam perėjo nuosavybės teisė į žemės sklype esančius neregistruotus statinius, teises, todėl įregistruota nuosavybės teisė į pastatus E. R. vardu taip pat yra negaliojanti ir neteisėta. Jeigu nėra nekilnojamieji daiktai teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti, jie negali būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei įregistruota nuosavybės teisė į juos. Teismui priėmus sprendimą pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-01-22 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (100)-11.73-14, išnyko teisinis pagrindas, dėl kurio nekilnojamasis daiktas buvo suformuotas ir kurio pagrindu buvo registruota E. R. nuosavybė. Tai reiškia, kad VĮ Registrų centras, tvarkydamas registro duomenis, turi įvykdyti teismo sprendimą ir išregistruoti juridinius faktus, kurie buvo įregistruoti pagal minėtą negaliojantį administracinį aktą. Skundžiamu sprendimu Komisija šią pareigą įvykdė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl to, ar teisėtas ir pagrįstas VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014-10-20 sprendimas Nr. csprl-251, kuriuo buvo panaikintas VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014-10-03 sprendimas Nr. VILRS-2303 ir priimtas naujas sprendimas išregistruoti E. R. nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir namų ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), taip pat Vilniaus apygardos teismo 2014-09-15 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-787-653/2014 pagrindu buvo išregistruoti nekilnojamieji daiktai – gyvenamasis namas ir namų ūkio pastatas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, kt.). Nurodytos nuostatos suponuoja išvadą, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti tam tikrus duomenis į Nekilnojamojo turto registrą ar įregistruoti daiktines teises.

Byloje nustatyta, kad 2008 m. sausio 9 d. nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutartimi trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. ir K. V. B. nuosavybės teise iš O. R. įsigijo žemės sklypą.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-787-653/2014 konstatavo, kad pagal LR CK 6.395 str. 1 d. parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Kadangi šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype minėtus objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui A. M.. E. R. nedelsiant po žemės sklypo pardavimo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui pateikė neteisingus duomenis, pagal kuriuos Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas E. R. 2008-01-22 išdavė pripažinimo tinkamu naudotis aktą Nr. (100)-11.73-14, kuriuo komisija pripažino ginčo pastatus tinkamais naudoti. E. R., nors ir žinodamas, kad žemės sklypas su statiniais yra A. M. nuosavybė, 2008 m. sausio 22 d. VĮ Registrų centrui pateikė prašymą įregistruoti jo nuosavybės teisę į statinius, o kaip šio prašymo pagrindą pateikė neteisėtai gautą pripažinimo tinkamu naudotis aktą.

Vilniaus apygardos teismas nutartyje taip pat pripažino, kad 2008-01-22 statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas, kuris buvo pagrindas įregistruoti statinius bei E. R. nuosavybės teisę į juos, dėl E. R. nesąžiningų veiksmų buvo sudarytas pažeidžiant imperatyvias LR statybos įstatymo normas ir taip pažeidė A. M., kuriam perėjo nuosavybės teisė į įstatyme žemės sklype esančius neregistruotus statinius, kuriuos E. R. įregistravo savo vardu, teises ir yra negaliojantis, taigi įregistruota nuosavybės teisė į pastatus E. R. vardu taip pat yra negaliojanti ir neteisėta. Jeigu nekilnojamieji daiktai teisės aktų nustatyta tvarka nėra suformuoti, jie negali būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei įregistruota nuosavybės teisė į juos.

Teismo nutarties pagrindu trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. 2014-09-30 kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą ir prašė išregistruoti E. R. nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir namų ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Prašymą grindė tuo, kad Vilniaus apygardos teismas 2014-09-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-787-653/2014 pripažino negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Valstybinės priežiūros departamento 2008-01-22 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (100)-11.73-14, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota E. R. nuosavybės teisė į ginčo statinius.

VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2014-10-03 sprendimu Nr. VILRS-2303 atsisakė tenkinti prašymą motyvuodamas tuo, kad, Nekilnojamojo turto duomenimis, E. R. daiktinės teisės į statinius apribotos 2008-04-09 turto arešto aktų pranešimu apie turto arešto įregistravimą Nr. 0108-001409 (disponavimo teisę apribojusi institucija – Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas), 2008-09-17 turto arešto pranešimu apie turto arešto įregistravimą Nr. 1508-000907, 2008-11-19 turto arešto aktų pranešimu apie turto arešto įregistravimą Nr. 0108-005368, 2010-05-06 turto arešto aktų pranešimu apie turto arešto įregistravimą Nr. 0610-002704, 2011-11-30 turto arešto aktų pranešimu apie turto arešto įregistravimą Nr. 0411-011088 ir Vilniaus apygardos teismo 2008-05-14 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2111-44/2008 (draudimas perleisti nuosavybės teisę) pagrindu. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas nusprendė, kad, nepateikus duomenų apie juridinių faktų – areštų ir žymos – draudimo disponuoti nuosavybės teise panaikinimą, nėra galimybės tenkinti prašymą.

A. M. pateikė Centriniam registratoriui skundą ir prašė panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014-10-03 sprendimą Nr. VILRS-2303, o prašymą išregistruoti pareiškėjo nuosavybės teisę į statinius tenkinti. Nurodė, kad teismui pripažinus negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Valstybinės priežiūros departamento aktą, kuris buvo pagrindas pareiškėjo nuosavybės teisėms į pastatus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre privalo būti padaromi atitinkami įrašai, nes pagal Civilinio proceso kodekso 18 straipsnio nuostatas įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams, pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2014 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. csprl-251 panaikino Vilniaus filialo 2014-10-03 sprendimą Nr. VILRS-2303 ir priėmė naują sprendimą – tenkino pareiškėjo A. M. prašymą išregistruoti E. R. nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir namų ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), bei išregistravo pačius nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) ir namų ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).

Su atsakovo sprendimu Nr. esprl-251 pareiškėjas nesutinka, nurodo, kad atsakovas trečiojo suinteresuoto asmens prašymą ir teismo nutarties nutariamąją dalį aiškina ir vykdo netiksliai, todėl pažeidžiami jo interesai, siekiama neteisėtais būdais užvaldyti jo šeimos turtą. Taip pat teigia, kad teismo nutartimi pripažintas negaliojančiu tik Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Valstybinės priežiūros departamento 2008-01-22 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (100)-11-73-14. Trečiasis suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į atsakovą įvykdyti 2014-09-15 teismo nutartį, prašė tik išregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į minėtus statinius. Jokių kitų veiksmų atlikti neprašė. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas peržengė teismo nutarties nutariamąją dalį ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymo apimtį ir nepagrįstai išplėtė teismo nutartį bei pareikštą reikalavimą – išregistravo ne tik pareiškėjo nuosavybės teises į statinius, bet ir nekilnojamuosius daiktus (pareiškėjo šeimos turtą: gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą).

VĮ Registrų centras registruoja su nekilnojamuoju daiktu susijusius faktus nuo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo bei nuosavybės teisių įregistravimo iki nekilnojamojo daikto išregistravimo. Šiuo atveju nekilnojamasis daiktas buvo suformuotas ir nuosavybės teisės į jį įregistruotos remiantis neteisėtai išduotu ir teismo panaikintu administraciniu aktu. Išnykus nekilnojamojo daikto suformavimo pagrindui, negali būti registruotos ir jo pagrindu atsiradusios teisės. Tai reiškia, kad VĮ Registrų centras turi pareigą įvykdyti teismo sprendimą, t. y. teismo sprendimu nustatytų faktų pagrindu pataisyti Nekilnojamojo turto registro duomenis.

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalį registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas, o pagal to paties straipsnio 2 dalį Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Įregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, išregistruojami atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinant žymą.

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 4 dalį Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai. Kadangi pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatų 35 punktą daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės ar ją perleidžia, E. R. nuosavybės teisės į pastatus buvo išregistruotos teisėtai.

Atsakovė pagrįstai teigia, kad E. R. niekada neturėjo nuosavybės teisės į ginčo pastatus, kadangi jie buvo suformuoti neteisėtai. Tokiu atveju areštas (draudimas disponuoti ginčo pastatais) negali būti kliūtis VĮ Registrų centrui vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.

Teismui priėmus sprendimą pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-01-22 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (100)-11.73-14, išnyko teisinis pagrindas, dėl kurio nekilnojamasis daiktas buvo suformuotas ir kurio pagrindu jis buvo registruotas VĮ Registrų centre. Tai reiškia, kad VĮ Registrų centras, tvarkydamas registro duomenis, turi įvykdyti teismo sprendimą ir išregistruoti juridinius faktus, kurie buvo įregistruoti pagal minėtą negaliojantį administracinį aktą. Skundžiamu sprendimu Centrinis registratorius šią pareigą įvykdė. Atsakovas pagrįstai teigia, kad aplinkybė, kad A. M. siekė tik pareiškėjo nuosavybės teisės išregistravimo, nėra pagrindas vykdyti teismo sprendimą tik iš dalies, t. y. Nekilnojamojo turto registre palikti įrašytus panaikinto dokumento (akto) pagrindu statinių duomenis.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo naikinti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014-10-20 sprendimą Nr. csprl-251.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Atmesti pareiškėjo E. R. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.